Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui D. G. ir jo atstovei advokatei K. R., atsakovui A. Š. ir jo atstovams D. G. bei advokato padėjėjui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovui A. Š. dėl avanso priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) 2008 m. sausio 1 d. jis, t.y. ieškovas D. G., ir atsakovas A. Š. sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovas A. Š. pasiūlė jam, t.y. būsimam pirkėjui, parduoti 0,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 100000,00 Lt, o jis šį pasiūlymą priėmė ir būsimam pardavėjui, t.y. atsakovui A. Š., sumokėjo 20000,00 Lt avansą. Minėtos sutarties 4-5 p. šalys susitarė, kad, nesudarius sutarties dėl būsimo pardavėjo kaltės, būsimas pardavėjas grąžins avansą bei sumokės dviejų avansų dydžio baudą, o būsimajam pirkėjui atsisakius pirkti žemės sklypą jo sumokėti pinigai liks būsimajam pardavėjui. Būsimas pardavėjas taip pat įsipareigojo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos šį sklypą saugoti, jo neparduoti, kitaip neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, neprisiimti jokių įsipareigojimų, sukuriančių suvaržymus minėto turto atžvilgiu, taip pat įsipareigojo sumokėti visus šiam turtui privalomus mokesčius, atlikti visus reikiamus formalumus, gauti pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingas pažymas, planus, leidimus ir kitus dokumentus. Šia preliminaria sutartimi abi šalys aiškiai išreiškė valią sudaryti pagrindinę sutartį ateityje;

2) pagal Lietuvos Respublikos CK 6.193 str. kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, susiklosčiusius jų tarpusavio santykius, sutarties esmę, sudarymo tikslus ir aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Preliminarios sutarties įvykdymo terminas nebuvo nustatytas, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 3 d. preliminari sutartis galiojo vienerius metus, t.y. iki 2009 m. sausio 1 d. Nei jis, t.y. ieškovas D. G., nei atsakovas A. Š. preliminarios sutarties galiojimo metu neišreiškė valios sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 5 d., nėra nė vienos iš šalių kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo. Pagal Lietuvos teismų praktiką, jeigu pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos CK 6.237 str. Avansas turi būti grąžinamas visais atvejais, išskyrus atvejus, kai jis įskaitomas priešpriešiniam vienarūšiam reikalavimui taikyti netesybas ar nuostolius. Preliminari sutartis yra pasibaigusi ir nebėra pagrindo reikalauti ją vykdyti natūra, tačiau atsakovas A. Š. atsisakė jam grąžinti jo sumokėtą 20000,00 Lt avansą pagal preliminarią sutartį. Atsakovas A. Š. taip pat privalo ieškovui D. G. mokėti 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str. 1 d.

Atsakovo A. Š. atsikirtimai į ieškovo D. G. ieškinį grindžiami šiais argumentais (b.l. 49-50):

1) jis, t.y. atsakovas A. Š., neginčija su ieškovu D. G. 2008 m. sudarytos sutarties, jos sąlygų ir 20000,00 Lt avanso gavimo, tačiau pats ieškovas D. G. jam telefonu pasakė, jog žemės sklypą jis pirks ne vėliau kaip per mėnesį nuo telefono skambučio dienos. Kada tiksliai ieškovas D. G. jam skambino, jis nepamena, tačiau po to skambučio ieškovas D. G. daugiau niekada nebepasirodė ir jokių realių veiksmų pagrindiniam sandoriui sudaryti neatliko. Jis pats daug kartų skambino ieškovui D. G. jo duotu telefono numeriu – (duomenys neskelbtini). Jis visiškai nėra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, ieškovas D. G. priešingų įrodymų byloje nepateikė. Jis mano, jog ieškovas D. G. turėjo finansinių sunkumų ir dėl to nesudarė pagrindinės sutarties arba nesiryžo sudaryti sandorio dėl krizės. Ieškovas D. G. į teismą kreipėsi, praėjus daug laiko nuo preliminarios sutarties sudarymo, ir faktus bando pateikti iš sau naudingos pusės. Be to, ieškovo D. G. teiginiai, jog abi sandorio šalys nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties, yra nepagrįsti ir neįrodyti jokiais objektyviais įrodymais, kadangi jis minėto žemės sklypo niekam nepardavė ir buvo pasiruošęs visus dokumentus pagrindinio sandorio sudarymui. Jis taip pat neprieštarautų dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir šiuo metu. Ieškovas D. G. nepagrįstai iš jo reikalauja grąžinti 20000,00 Lt avansą, kadangi avansas jam priklauso kaip netesybos.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. G. ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. jis (duomenys neskelbtini), supirko apie 30, gal 50 sklypų. Į teismą jis kreipėsi tik dabar, kadangi tik šiais metais surado šią su atsakovu sudarytą, dabar jau negaliojančią sutartį. 2006 m. ar 2007 m. jis iš atsakovo A. Š. nusipirko 4 sklypus. 2008 m. sausio 1 d. jis su atsakovu A. Š. sudarė preliminarią sutartį, sumokėdamas jam 20000,00 Lt avansą, kadangi atsakovas A. Š. tuo metu neturėjo/nerado visų reikiamų dokumentų iškart žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui įforminti. Finansinių problemų jis tuo metu neturėjo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį jis būtų galėjęs sudaryti iškart. Atsakovas A. Š. jam pažadėjo paskambinti, kai tik turės/suras trūkstamus dokumentus, reikalingus pagrindiniam sandoriui sudaryti, tačiau atsakovas A. Š. jam taip ir nepaskambino. Jo telefono numeris keitėsi net kelis kartus, tačiau jis apie tai 2008 m. vasario mėnesį jis telefonu informavo atsakovą A. Š.. Jo ir atsakovo A. Š. 2008 m. sausio 1 d. preliminarioje sutartyje jo telefono numeris ir adresas nurodytas nebuvo, tačiau atsakovas A. Š. šiuos duomenis galėjo sužinoti iš ankstesnių jo ir atsakovo sudarytų sklypų pirkimo sutarčių. Atsakovas A. Š. su juo galėjo susisiekti ir per notarą, tačiau jis negavo jokio pranešimo dėl pagrindinio sandorio sudarymo iš notaro. Jis taip pat nesidomėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo su atsakovu A. Š., jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir į atsakovą pats nesikreipė (išskyrus vieną kartą, kai jis atsakovą A. Š. informavo apie pasikeitusį jo telefono numerį), kadangi apie tokią sutartį tiesiog pamiršo – jis nuolat supirkinėja žemės sklypus įvairiose vietovėse, sudaro daug sandorių. Šiandien jam tas žemės sklypas, dėl kurio pirkimo jis ir atsakovas A. Š. buvo susitarę preliminaria sutartimi, jau nebereikalingas, jis pats užsiima kita veikla. Jis atsakovą A. Š. apibūdino kaip draugišką, dorą ir garbingą žmogų.

Teismo posėdžio metu ieškovo D. G. atstovė advokatė K. R. ieškovo D. G. ieškinį visiškai palaikė, prašė jį tenkinti ir papildomai paaiškino, kad atsakovas A. Š. neteisingai aiškina su ieškovu D. G. sudarytos sutarties esmę ir neteisingai paskirsto įrodinėjimo naštą byloje. Šalys sutartyje nesusitarė dėl sutarties įvykdymo termino, todėl pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 3 d. sutartis galioja 1 metus. 2009 m. sausio 1 d. sutartis nustojo galioti, todėl šalių nebesiejo sutartiniai santykiai, šalys nebebuvo saistomos pareigos sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovas A. Š. teigia, jog ieškovas D. G. neįrodė, kad atsakovas A. Š. yra kaltas dėl sutarties neįvykdymo, tačiau ieškovas D. G. ir neprivalo to įrodinėti – ieškovas D. G. nereikalauja netesybų, o prašo grąžinti tik avansą. Atsakovas A. Š. neįrodė, jog ieškovas D. G. atsisakė ar nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę sutartį, priešingai, šalių paaiškinimai tik patvirtina, jog abi šalys buvo neiniciatyvios. Be to, atsakovas A. Š. negalėjo nurodyti, kada skambino ieškovui D. G., ir pripažino, jog raštu į ieškovą D. G. nesikreipė. Pagal sutarties 5 p. būtent atsakovas A. Š. turėjo informuoti ieškovą D. G. apie notarinės sutarties sudarymą, parengti visus sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, t.y. sutartyje įtvirtinta būtent atsakovo A. Š. pareiga būti iniciatyviam. Taigi atsakovas A. Š. nepagrįstai praturtėjo – iš ieškovo gavo 20000,00 Lt avansą, todėl jam ir tenka pareiga jį grąžinti ieškovui D. G..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t.y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (Lietuvos Respublikos CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str.). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties, nurodytos Lietuvos Respublikos CK 6.165 str., negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ieškovas D. G. (būsimasis pirkėjas) ir atsakovas A. Š. (būsimasis pardavėjas) 2008 m. sausio 1 d. sudarė sutartį (b.l. 38), pagal kurią atsakovas A. Š. (būsimasis pardavėjas) pasiūlė ieškovui D. G. (būsimajam pirkėjui) pirkti 0,44 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 100000,00 Lt, o ieškovas D. G. (būsimasis pirkėjas) ši pasiūlymą priėmė (sutarties 1-2 p.). Numatytos sutarties įvykdymui ieškovas D. G. (būsimasis pirkėjas) perdavė atsakovui A. Š. (būsimajam pardavėjui) 20000,00 Lt avansą, o atsakovas A. Š. (būsimasis pardavėjas) pavirtino, kad minėtą sumą gavo (sutarties 3 p.). Sutarties 4-5 p. nurodyta, jog, nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties dėl būsimo pardavėjo kaltės, būsimas pardavėjas grąžins avansą bei sumokės dviejų avansų dydžio baudą; būsimajam pirkėjui atsisakius pirkti žemės sklypą, jo sumokėti pinigai liks būsimajam pardavėjui; būsimasis pardavėjas įsipareigojo iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos šį sklypą saugoti, jo neparduoti, kitaip neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, neprisiimti jokių įsipareigojimų, sukuriančių suvaržymus minėto turto atžvilgiu, taip pat įsipareigojo sumokėti visus šiam turtui privalomus mokesčius, atlikti visus reikiamus formalumus, gauti pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti reikalingas pažymas, planus, leidimus ir kitus dokumentus. Šalys taip pat sutarė, esant reikalui, pratęsti šią sutartį ar pakeisti jos sąlygas notaro patvirtintu šalių susitarimu (sutarties 6 p.). Sutartis pasirašyta abiejų šalių ir patvirtinta jų parašais.

Iki 2009 m. sausio 1 d. šalys nurodyta pagrindinės, t.y. pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė. Teismo posėdžio metu ieškovas D. G. ir jo atstovė advokatė K. R. teigė, jog pagrindinė, t.y. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių, ieškovo ir atsakovo, kaltės – abi šalys nesidomėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktyvių veiksmų nesiėmė, buvo neiniciatyvios. Ieškovas D. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 20000,00 Lt avansą ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis 2008 m. sausio 1 d. preliminarios sutarties 4 p. numatytos dviejų avansų dydžio baudos iš atsakovo A. Š. nereikalauja. Tiek atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškovo D. G. ieškinį, tiek teismo posėdžio metu jo atstovas D. G. nurodė, jog ieškovas D. G. nepagrįstai reikalauja grąžinti 20000,00 Lt avansą, kadangi avansas jam priklauso kaip netesybos. Aiškinant šalių 2008 m. sausio 1 d. sudarytos preliminarios sutarties 4 p., avansas yra laikomas bauda už neįvykdytą pagrindinės sutarties sudarymą. Atsakovo A. Š. atstovas D. G. teigia, jog 2008 m. sausio 1 d. preliminariojoje sutartyje pirkėjo atžvilgiu pardavėjui avansui buvo suteikta ir netesybų funkcija.

Taigi atriboti šias sąvokas svarbu todėl, kad skirtingas jų teisinis reglamentavimas ir sukelia skirtingus teisinius padarinius. Išanalizavus 2008 m. sausio 1 d. preliminarios sutarties 3-4 p. (numatytos sutarties įvykdymui ieškovas D. G. (būsimasis pirkėjas) perduoda atsakovui A. Š. (būsimajam pardavėjui) 20000,00 Lt avansą, o atsakovas A. Š. (būsimasis pardavėjas) pavirtina, kad minėtą sumą gavo; nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties dėl būsimo pardavėjo kaltės, būsimas pardavėjas grąžins avansą bei sumokės dviejų avansų dydžio baudą; būsimajam pirkėjui atsisakius pirkti žemės sklypą, jo sumokėti pinigai liks būsimajam pardavėjui) ir vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos CK 6.193 str.), iš sutarties 3 punkto ir sutarties 4 punkto turinio darytina išvada, kad ieškovo D. G. sumokėtas avansas pardavėjo, t.y. atsakovo A. Š., atžvilgiu yra kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo pardavėjui, šalys atskirai (papildomai) nesusitarė. Tačiau pirkėjo, t.y. ieškovo D. G., atžvilgiu jo sumokėtas avansas negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl netesybų šalys susitarė atskirai (papildomai) – nesudarius pirkimo–pardavimo sutarties dėl būsimo pardavėjo kaltės, būsimas pardavėjas grąžins avansą bei sumokės dviejų avansų dydžio baudą. Pažymėtina ir tai, jog ieškovo D. G. atstovės advokatės K. R. teiginiai apie įskaitymą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą yra nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovas A. Š. atliko ne įskaitymą, o gautą avansą laikė netesybomis (bauda). Taigi nagrinėjamu atveju įskaitymą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.163 str. 2 d. šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.163 str. 3 d. šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t.y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, gali jos įvykdymui užtikrinti pasinaudoti ir kitais prievolių užtikrinimo būdais, tarp jų – netesybomis. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str.). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą.

Nors ieškovas D. G. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. Š. 20000,00 Lt avansą ir 2008 m. sausio 1 d. preliminarios sutarties 4 p. numatytos dviejų avansų dydžio baudos iš atsakovo A. Š. nereikalauja ir atsakovas A. Š. ginasi tuo, jog avansas jam priklauso kaip netesybos – bauda už neįvykdytą pagrindinės sutarties sudarymą, todėl teismas nagrinėjamu atveju privalo vertinti abiejų šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Teismo posėdžio metu ieškovas D. G. ir jo atstovė advokatė K. R. teigė, jog atsakovas A. Š. jam pažadėjo paskambinti, kai tik turės/suras trūkstamus dokumentus, reikalingus pagrindiniam sandoriui sudaryti, tačiau atsakovas A. Š. jam taip ir nepaskambino. Jis pats taip pat nesidomėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo su atsakovu A. Š., jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir į atsakovą pats nesikreipė (išskyrus vieną kartą, kai jis atsakovą A. Š. informavo apie pasikeitusį jo telefono numerį). Ieškovo D. G. atstovė advokatė K. R. nurodė, jog pagrindinė, t.y. pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl abiejų šalių, ieškovo ir atsakovo, kaltės – abi šalys nesidomėjo dėl pagrindinės sutarties sudarymo, aktyvių veiksmų nesiėmė, buvo neiniciatyvios. Teismo posėdžio metu atsakovas A. Š. teigė, jog jis pats ieškovui D. G. daug kartų skambino telefonu, norėdamas paraginti sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau telefonu niekas neatsiliepė. Kada jis tiksliai skambino ieškovui D. G., nurodyti negalėjo. Kur daugiau jis galėtų surasti ieškovą D. G., nežinojo. Ieškovas D. G. jam niekada neskambino, apie telefono numerio pasikeitimą jo neįspėjo, pas jį nebeatvažiavo ir to žemės sklypo nenupirko. Atsakovo A. Š. atstovas D. G. nurodė, jog atsakovas A. Š. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nelabai galėjo intensyviai ir aktyviai ieškoti ieškovo D. G..

Turinčios bylai reikšmės aplinkybės nustatomos pagal įstatymą pateiktais į bylą įrodymais ir įrodinėjimu civiliniame procese. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 str. ir 178 str. civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos CPK 185 str. 1 d.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

Taigi, kad būtų nustatytas civilinės atsakomybės faktinis pagrindas pagal preliminariąją sutartį, būtina konstatuoti juridiškai reikšmingus faktus: sutarties šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį faktą ir dėl to kitos šalies patirtų nuostolių faktą. Teismas, vertindamas šalių kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo daro išvadą, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, jog būtų sudaryta pagrindinė sutartis. Savo pasyvumą pripažino ir pats ieškovas teismo posėdžiu metu, nurodydamas, kad apie tokią sutartį tiesiog pamiršo – jis nuolat supirkinėja žemės sklypus įvairiose vietovėse, sudaro daug sandorių. Taip pat civilinėje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas veikė aktyviai. Nors atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu ir nurodė, jog dokumentus, reikalingus žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, jis greitai sutvarkė ir po to daug kartų skambino ieškovui telefonu, tačiau kada jis tiksliai skambino ieškovui D. G., teismui nurodyti negalėjo. Pats atsakovas A. Š. teismo posėdžio metu taip pat pripažino ir tai, jog, kur daugiau jis galėtų surasti ieškovą D. G., nežinojo, nepagalvojo, kad jo kontaktinius duomenis galėjo rasti ankstesnėse su juo sudarytose sutartyse. Teismas, įvertinęs ieškovo D. G. ir jo atstovės advokatės K. R., atsakovo A. Š. ir jo atstovų D. G. bei advokato padėjėjo A. K. paaiškinimus bei civilinėje byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas A. Š. nepateikė duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą apie ieškovo D. G. kaltę, t.y. jog ieškovas D. G. nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ir dėl to atsakovo A. Š. patirtų nuostolių faktą. Priešingai, ieškovo D. G. ir jo atstovės advokatės K. R., atsakovo A. Š. ir jo atstovų D. G. bei advokato padėjėjo A. K. paaiškinimai bei civilinėje byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, jog abiejų šalių elgesys dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo pasyvus, nepakankamai aktyvus ir iniciatyvus, dėl ko abiejų šalių neveikimas ir lėmė pagrindinės sutarties nesudarymą per vienerių metų laikotarpį nuo preliminariosios sutarties pasirašymo. Taigi, įvertinus nagrinėjamų teisinių santykių esmę tarp ieškovo ir atsakovo, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, nenustačius vienos iš šalių kaltės dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo ir konstatavus abiejų sutarties šalių neveikimą ir dėl to kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo bei nustačius, kad ieškovo D. G. sumokėtas avansas pardavėjo, t.y. atsakovo A. Š., atžvilgiu yra kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, o pirkėjo, t.y. ieškovo D. G., atžvilgiu jo sumokėtas avansas negali būti laikomas kaip netesybų funkciją atliekanti pinigų suma, nes dėl netesybų šalys susitarė atskirai (papildomai) ir ieškovui nereikalaujant iš atsakovo A. Š. priteisti netesybas (baudą), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas A. Š. privalo ieškovui D. G. grąžinti pusę preliminaria sutartimi sulygtų netesybų, jei būsimasis pirkėjas atsisakys pirkti žemės sklypą, sumos – 10000,00 Lt (pusę atsakovo A. Š. iš ieškovo D. G. gautos avanso kaip netesybų sumos).

Be to, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. ir 6.210 str. iš atsakovo A. Š. ieškovo D. G. naudai priteistina 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-05-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. Š. priteistina 300,00 Lt žyminio mokesčio ieškovo D. G. naudai, o iš ieškovo D. G. priteistina 850,00 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti atsakovo A. Š. naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.) (b.l. 5, 25-26, 37, 47, 51-52, 61, 90-92).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš ieškovo D. G. ir atsakovo A. Š. priteistina po 22,45 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.) (b.l. 2).

Teismui ieškinį patenkinus iš dalies ir sprendimui įsiteisėjus, keistinos Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. Š. atžvilgiu, t.y. mažintina turto arešto suma – nuo 20000,00 Lt sumos iki 10000,00 Lt sumos (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 150 str.) (b.l. 16-17, 31-33, 56-59).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo D. G. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų), 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-05-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300,00 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 850,00 Lt (aštuonis šimtus penkiasdešimt litų) išlaidų teisinei pagalbai apmokėti A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) po 22,45 Lt (dvidešimt du litus keturiasdešimt penkis centus) pašto išlaidų valstybei (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimui įsiteisėjus, pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. Š. atžvilgiu – sumažinti turto arešto sumą nuo 20000,00 Lt sumos iki 10000,00 Lt sumos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.