- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-13
- Bylos Nr.
- 1-109-1129/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11568-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dominykas Rusonis
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- T. R.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91–94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.161.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta užsienyje teistas:
Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) (3-ias epizodas) nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu – 5 (penkeriems) metams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu – 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės subendrintos tarpusavyje ir su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausme apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirtas laisvės atėmimas – 5 (penkeriems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2015 m. birželio 18 d, nuosprendis 2020 m. balandžio 29 d. įsiteisėjęs, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Š. 2023 m. rugsėjo 6 d., (duomenys neskelbtini) sudaręs sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išsimokėtinai per 24 mėn. įsigijo mobilaus ryšio telefoną ,,Apple iPhone14 Pro 128GB S. B., IMEI (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad už įsigytą telefoną reikia mokėti įmokas, siekdamas apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, patalpino skelbimų portale ,,skelbiu.lt“ skelbimą, jog telefoną parduoda už 980 Eur, o 2023 m. spalio 6 d. nukentėjusiajam T. R. radus skelbimą, apie 19.10 val. susitiko su nukentėjusiuoju prekybos centre (duomenys neskelbtini) ir piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, nutylėdamas, jog telefoną įsigijo išsimokėtinai ir įmokų nesumokėjo, mobilaus ryšio telefoną ,,Apple iPhone14 Pro 128GB S. B., (duomenys neskelbtini) pardavė nukentėjusiajam T. R. už 980 Eur, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. R. – 980 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pareikštą kaltinimą suprato, bet viskas buvo ne taip. Pasiėmė telefoną savo vardu, sistemingai mokėjo „(duomenys neskelbtini) bet neteko darbo, todėl nustojo mokėti. Jis niekam nedavė skelbimo. Jis iš skelbimo susirado žmogų, kas superka telefonus, susitiko (duomenys neskelbtini) su žmogumi ir pardavė telefoną už – 680 eurų, ne už – 900 eurų. Jis nukentėjusįjį pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo metu. Jis mokėjo už telefoną tris ar keturis mėnesius, bet prarado darbą ir neatliko įmokų. Nebuvo tokių dalykų, kad jis susitikinėtų (duomenys neskelbtini) su kažkokiu žmogumi.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 16 – 22). Kaltinamasis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo pradžioje, jis iš (duomenys neskelbtini) salono įsigijo mobilaus ryšio telefoną ,,IPhone 14 Pro“, IMEI numerio tikrai nepamena. Įsigijo išsimokėtinai, 2 metams. Sudarė sutartį, turėjo mokėti įmokas kas mėnesį. 2023 m. spalio mėnesį, tikslaus laiko nepamena jam trūko pinigų, ir jis nutarė parduoti mobilaus ryšio telefoną. Įmokos buvo tikrai pilnai nesumokėtos, liko mokėti apie du metus. Surado per skelbimų portalą ,,skelbiu.lt“, kad superka telefonus, buvo nurodytas telefonas. Susisiekė telefonu su telefono pirkėju. Susitarė susitikti prekybos centre (duomenys neskelbtini). Susitiko tą pačią dieną, prekybos centro, pirmame aukšte prie kavinės. Atėjo vaikinas, kurio jis nepažįsta, matė pirmą kartą. Parodė vaikinui telefoną. Telefoną jis apžiūrėjo, jam tiko ir telefonas ir kaina. Vaikinui nieko nesakė, kad telefonas yra įsigytas išsimokėtinai ir už jį reikia mokėti įmokas. Vaikinas įsigijo iš jo mobilaus ryšio telefoną ,,IPhone“ už 650 eurų. Po to jie išsiskirstė. Po kiek laiko su juo susisiekė policijos pareigūnas ir pasakė, kad yra pareiškimas dėl jo parduoto telefono, kuris yra užblokuotas. Jis galvojo, kad pavyks jam atsiskaityti, sudarė taikos sutartį, tačiau jam nepavyko gauti visos sumos ir jis savo įsipareigojimo neįvykdė. Kaltu prisipažįsta dėl sukčiavimo, pardavė įsigytą telefoną, neperspėjęs, kad reikės mokėti įmokas, dėl to telefonas buvo užblokuotas. Dėl to labai gailisi, tiesiog susiklostė tokia gyvenimiška situacija, trūko grynųjų pinigų.
Perskaičius kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai nurodė, kad jis nesusitikinėjo (duomenys neskelbtini) susitiko su žmogumi (duomenys neskelbtini). Jis prarado darbą ir pardavė telefoną, nes neturėjo už ką susimokėti. Jis galvojo susimokėti įmokas. Jis neturėjo minčių, kažką apgauti. Jis mokėjo tris mėnesius už telefoną. Paskui užblokavo telefoną. Neturėjo už ką sumokėti už telefoną ir pardavė. Kai pardavė telefoną, jis dar mokėjo įmokas. Kai užblokavo telefoną, jis jau buvo telefoną pardavęs. Jis nematė to žmogaus, kuris minimas, jis jį pamatė pirmą kartą (duomenys neskelbtini). Ne jam jis pardavė telefoną. Jis žinojo, kad jei nustos mokėti įmokas, telefonas neveiks. Jo vardu buvo paimtas telefonas, jis nedarė, tai specialiai, jis suprato, kad žmogus negali naudotis telefonu. Jis sutiko, kad žmogus sumokėjo pinigus ir faktiškai neturėjo daikto. Kai pardavė žmogui telefoną, klausė ar nebus problemų, pasakė, kad tai jo telefonas. Pasakė tam, kad gali būti užblokuotas, nesumokėjęs dar įmokų, dabar susirado darbą ir išskrenda. Jis nepadengė telefono sumos, nes neturėjo iš ko gyventi. Kai perleido telefoną, jis dar veikė. Jis susirado skelbimą žmogaus, kuris superka „Ifonus“ ir pardavė. Nukentėjusiojo jis nepažįsta, pirmą kartą matė apklausoje. Jis sutinka su pareikštu nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Jis sumokės per kelis mėnesius prašomą sumą. Jis nepripažįsta sukčiavimo, jis to nedarė sistemingai, tiesiog prarado darbą ir taip gavosi. Per mėnesį laiko tikrai neatiduos civilinio ieškinio, bet per du mėnesius tikrai grąžintų. Šiuo metu galėtų sumokėti 200 eurų. Patvirtino, kad nukentėjusį asmenį buvo matęs du kartus, kai pirko telefoną ir policijoje, kai pasirašė taikos sutartį. Jis telefoną pardavė ne (duomenys neskelbtini). Manė, kad susimokės ir viskas bus gerai. Nenorėjo privelti kitų žmonių, apsiėmė sau, bet nukentėjusiojo nėra matęs niekada. Nepardavė daugiau kito telefono. Pardavė asmeninį savo telefoną, nes prarado darbą. Nežino, kodėl nurodė, kad pardavė (duomenys neskelbtini).
Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pripažino iš dalies, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, bylos rašytinė medžiaga.
Nukentėjusysis T. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis ieškojo įrenginio ir rado jį per svetainę ,,skelbiu.lt“, pardavėjas jį patikino, kad įrenginį naudojo dvi savaites, nes jam nepatiko. Jis patikino, kad įrenginys veikia ir viskas tvarkoje. Susitiko (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte prie informacijos stendo, netoli (duomenys neskelbtini) turėjo pasiruošti – 980 eurų, tokia buvo nurodyta suma. Nieko įtartino nepasirodė, įrenginys buvo su dėžute, viskas veikė, viską patikrino. Pasitikrino pagal IMEI ar telefonas neužblokuotas. Svetainės informacija nepateikė įtartinų dalykų, buvo užtikrintas. Paprašė pardavėjo parodyti dokumentą, jis parodė, susimokėjęs pinigus atsisveikino. Įrenginiu sėkmingai naudojosi 3 mėnesius. Po to gavo pranešimą iš „(duomenys neskelbtini) kad už 24 valandų įrenginys bus užblokuotas. Paaiškėjo, kad pirkėjas nemokėjo už telefoną įmokų. Jam neuždavė klausimo ar telefonas pirktas lizingu, dalyvavo atpažinime pagal nuotrauką. Ekrane matomas asmuo yra tas pats asmuo – tai A. Š.. Jis pareiškęs 980 eurų civilinį ieškinį, tiek mokėjo už įrenginį. Telefonas paliktas saugykloje policijoje, (duomenys neskelbtini) Sumokėjo 980 eurų, tiek buvo ir skelbime, nesiderėjo. Kai sužinojo, kad telefonas užblokuotas, bandė jo numerio ieškoti tarp visų kontaktų, bet nerado. Iki posėdžio jis jam nepasiūlė grąžinti pinigų. Jam neteikė informacijos apie visą situaciją ir telefoną, nes telefonas pirktas ne jo vardu. Tai jo ketvirtas mobilusis įrenginys, kurį pirko internete ir pirmą kartą taip papuolė. Rinkos kaina buvo didesne, apie 1100 eurų. Sakė, kad įrenginys naudotas dvi savaites. Prašė kaltinamasis skirti terminą, per kurį galėtų atiduoti pinigus.
Liudytoja S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą ir apklausus žmogų, jis perskaito protokolą ir pasirašo po apklausa. Gavus kaltinamąjį aktą kaltinamasis galėjo parodymus galėjo papildyti, pakeisti, galėjo pateiktu raštu, tam buvo laiko. Jei jos surašyti parodymai, po kurias pasirašė, netinka, tai kitas klausimas. Ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju buvo susitikę ne kartą, dalyvaujant abiem buvo pasirašyta taikos sutartis.
2024 m. kovo 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos pareigūnės G. K. tarnybiniu pranešimu dėl atliktų veiksmų užfiksuota, kuriame nurodyta, jog įvykio aplinkybių patikslinimo medžiagoje Nr. M-1-01-13374-24, siekiant nustatyti ar mobiliojo ryšio telefonas „IPhone 14Pro“ yra paieškomas, patikrinus INDR pagal (duomenys neskelbtini), paieškos rezultate duomenų nerasta. Atlikus (duomenys neskelbtini) kontrolę laikotarpiu nuo 2023 m, rugsėjo 6 d. iki 2024 m. kovo 6 d. nustatyta, kad ryšio tiekėjas yra UAB (duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. 14:02:51 val. iki 2023 m. spalio 5 d. 12:46:36 val., abonento numeris yra (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 6 d. 21:57:46 val. iki 2024 m. sausio 30 d. 11:53:15 val., abonento numeris yra (duomenys neskelbtini). Pateikus užklausą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės nustatyta, kad savininkas yra L. V.. Pateikus užklausą dėl tel. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybės nustatyta, kad savininkas yra T. R. (1 t., b. l. 92 – 95).
2024 m. kovo 7 d. Daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,IPhone 14Pro“. Telefonas įdėtas į baltą kartoninę dėžutę, jį išėmus toliau matyti USB-C kabelis ir instrukcijos. Telefonas yra juodos spalvos (S. B.) su užklijuotu papildomu apsauginiu ekrano stikliuku. Apsauginis stikliukas yra nesuskilęs, telefono išorė apgadinimų neturi. Telefono kairėje matomi du mygtukai, skirti nustatyti telefono garsą, dešinėje matyti vienas mygtukas, skirtas įjungti/išjungti telefoną. Telefonas yra išjungtas, dešinėje esančiu mygtuku jį įspaudus šiek tiek palaikoma ir telefonas įjungiamas. Įjungus telefoną prašoma suvesti įvairius duomenis, patvirtinti nustatymus, tačiau pilnai paleisti telefoną nėra galimybės, nes prašoma prisijungti su ,,Apple ID“, suvesti ,,Apple“ vartotojo duomenis (1 t., b. l. 54 – 61).
2024 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini)“ pranešimo, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. A. Š. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią išsimokėtinai per 24 mėn. buvo įsigytas mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 14 Pro 128GB S. B.“, IMEI (duomenys neskelbtini). Pateikia sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (pridedamas pdf formato failas). Informuoja, kad nesumokėjus įmokų už įsigytą telefoną, 2024 m. sausio 24 d. telefono IMEI (duomenys neskelbtini) buvo blokuotas dėl skolos (1 t., b. l. 66 – 75).
2024 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) pakartotiniu pranešimu, kad dėl A. Š. vardu sudarytos sutarties (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dėl šio įvykio nereikš. Informuoja, kad mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 14 Pro 128GB S. B.“, (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 24 d. buvo blokuotas dėl skolos. Susidaręs įsiskolinimas dėl A. Š. vardu įsigytų įrenginių ir suteiktų mobilaus ryšio paslaugų yra perduotas išieškojimui skolų išieškojimo įmonei. Mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 14 Pro (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 24 d. buvo blokuotas dėl skolos (kaip vogtas telefonas). 2023 m. lapkričio 11 d. buvo gautas vienintelis 40 Eur apmokėjimas. Praneša, kad skola už įsigytą įrangą iš A. Š. bus išieškoma įprasta skolų išieškojimo tvarka. Mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 14 Pro 128GB S. B(duomenys neskelbtini) bus atblokuotas pilnai atsiskaičius už įsigytą įrangą (1 t., b. l. 76 – 79).
2024 m. kovo 27 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, jog T. R. nuotraukoje Nr. 4 atpažino A. Š., būtent šis asmuo pardavė jam telefoną (1 t., b. l. 45 – 49).
2024 m. balandžio 19 d. A. Š. rašytiniu paaiškinimu ir susitarimu dėl žalos atlyginimo sudarytoje kartu su T. R. apgailestavo dėl susiklosčiusios situacijos, pažadėdamas į T. R. sąskaitą pervesti – 980 Eur už telefoną iPhone 14Pro 128GB S. B. (duomenys neskelbtini), tačiau savo pažado neįvykdė, pinigų nepervedė (1 t., b. l. 100 – 101).
2024 m. gegužės 24 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo L. L. tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad T. R. ir A. Š. 2024 m. balandžio 30 d. įformino susitarimą dėl žalos atlyginimo. Susitarimo metu, kaip tarpininkas dalyvavo ir jis. Susitarimu asmenys susitarė, kad A. Š. iki 2024 m. gegužės 21 d. į T. R. Swed bank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) perves 980 eurų, o Tomas gavęs pinigus grąžins Aidui telefoną iPhone 14 PRO 128 GB S. B. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kadangi telefonas saugomas policijos saugykloje asmenims buvo nurodyta, kad, kai pavedimas bus padarytas, jog informuotu dėl to, kad telefoną galėtų atiduoti. Iki 2024 m. gegužės 21 d. negavus jokios informacijos buvo paskambinta Aidui, kuris nurodė, kad pinigus tikrai perves ir pats informuos tai padaręs. Dienos pabaigoje susisiekus su Tomu buvo paklausta ar jis gavo įmoką. Jis nurodė, kad jokios įmokos negavo ir susisieks pats po kelių dienų informuodamas ar gavo pavedimą. 2024 m. gegužės 23 d. Tomas parašė žinutę, kad jokio pavedimo negavo. Tuo tarpu A. su juo taip ir nesusisiekė. Atsižvelgiant į surinktus duomenis, į A. Š. paaiškinimo nesutapimą su T. R. apklausa ir remiantis kitais byloje surinktais duomenimis, įžvelgtina apgaulės ir sukčiavimo požymių (1 t. b. l. 102 – 103).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą numatyta BK 182 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai gijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Taigi sukčiavimas objektyviai gali pasireikšti bet kuria iš BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų: svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia, kuri sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo, turtinės prievolės savo ar kito asmens naudai išvengimo ar panaikinimo, panaudojant apgaulę, pavojingą pobūdį ir nori, panaudodamas apgaulę, tokią turtinę naudą gauti ar prievolės išengti, ją panaikinti. Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai – turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala, t. y. jis netenka turto ar turtinės teisės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).
Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-976/2020, 2K-179/2013, 2K-7-255/2012, 2K-538/2010). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan.). Vis tik būtina pažymėti, sprendžiant civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimą, civilinių teisinių santykių nereikia painioti su jų imitavimu, kai civilinė sutartis yra tik priemonė kito asmens turtui užvaldyti ir atitinkamai turtinei žalai jam padaryti.
Kaltinamojo A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamo BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiojo T. R. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo kaltę patvirtina objektyvūs bylos duomenys: nukentėjusiojo pareiškimas, kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, o taip pat ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga.
Byloje nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. A. Š. vardu buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią išsimokėtinai per 24 mėn. buvo įsigytas mobilaus ryšio telefonas „Apple iPhone 14 Pro 128GB S. B.“, (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajam jį pardavė 2023 m. spalio 6 d., t. y, praėjus tik dešimčiai dienų po sutarties sudarymo. Parduodamas telefoną nukentėjusiajam, kaltinamasis jo neinformavo, kad telefonas yra pirktas išsimokėtinai ir, kad už jį pagal su (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį 24 mėnesius reikės mokėti sutartyje nurodytas įmokas. Pats įmokų už telefoną nemokėjo nei iš karto po to, kai nukentėjusysis jam už telefoną sumokėjo 980 Eur, nors apie pareigą mokėti įmokas neabejotinai žinojo, nei vėliau. Toks kaltinamojo elgesys, sudaro pagrindą manyti, kad jis, žinodamas, jog įmokų už išsimokėtinai įsigytą telefoną nemokės, šį telefoną pardavęs nukentėjusiajam jo neinformuodamas apie būtinumą mokėti įmokas, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo T. R. sumokėtus 980 Eur. Šiuo atveju apgaulė pasireiškė neabejotinai suklaidinus nukentėjusįjį, kuris, manydamas, jog kaltinamasis parduoda savo įrenginį, pardavė (duomenys neskelbtini) priklausantį mobiliojo ryšio telefoną, už kurį nebuvo išsimokėjęs. Akivaizdu, jog suklaidinus nukentėjusį apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 980 eurų už parduotą mobilųjį telefoną. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. Š. veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, jog tokiu būdu esmingai klaidina nukentėjusįjį, jam nurodydamas, kad mobilusis telefonas jam netinkamas, todėl yra parduodamas.
BK 182 straipsnyje numatytą sukčiavimą kvalifikuojantis požymis – turto vertė, nustatomas pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą (pagal BK 182 straipsnio 1 dalį veika kvalifikuojama, kai turto vertė viršija 5 MGL, bet yra ne didesnė nei 250 MGL dydžio suma). Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. veiksmuose yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, kaltinamasis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL ir neviršija 250 MGL, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
BK 182 straipsnio 1 dayje nustatyta, kad tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad A. Š. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. Š. praeityje teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Kaltinamasis Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Kaltinamasis A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat į tai, kad nuo paskutinio teistumo, tai yra 2020 m. balandžio 29 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, gyvenantis ir dirbantis užsienyje, todėl kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda.
Dėl civilinio ieškinio
Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikalstamos veikos, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). CK 6.249 str. 1 d. nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nukentėjusysis T. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 980 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 108 – 112). Kaltinamasis A. Š. nukentėjusiajam iš dalies atlygino padarytą žalą pervesdamas į jo sąskaitą 100 eurų, tai patvirtina nukentėjusiojo T. R. el. paštu gautas pranešimas (2 t., b. l. 108).
Kaltinamasis dėl civilinio ieškinio neprieštaravo, civilinio ieškinio dydis įskaitant sumokėtus 100 eurų, pagrįstas byloje surinktais rašytiniais įrodymais, žala padaryta nusikalstamais A. Š. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant 880 eurų iš A. Š. turtinės žalos atlyginimui.
Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Mobiliojo ryšio telefonas ,,iPhone 14 Pro“ ir įkroviklis, kurie priduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 83 – 88), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalye, ir paskirti jam bausmę – 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nustatyti, kad A. Š. jam paskirtą baudą turi sumokėti per 5 (penkis) mėnesius į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Teismo skirtos baudos“, nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai
Kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo A. Š. priteisti 880 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt eurų) T. R. naudai turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, kurios saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Mobiliojo ryšio telefoną ,,iPhone 14 Pro“ ir įkroviklį, kurie priduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – Saltoniškių g. 19, Vilnius, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.