- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- eI2-4432-426/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06450-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Ievos Saudargaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. (D. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. L. prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 24S243962 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2027 m. spalio 29 d. Skundą grindžia žemiau išdėstytomis aplinkybėmis.
Su atsakovo sprendimais pareiškėjas nesutinka, mano, kad jie priimti neobjektyviai, neišsamiai bei iš esmės tik formaliai įvertinus faktines aplinkybes.
Skundžiamas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi buvo priimtas nurodant, kad asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. spalio 29 d.
Draudimas atvykti į Lietuvą 3 metams pritaikytas tuo pagrindu, kad buvo panaikintas turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Skunde pareiškėjas (toliau – ir užsienietis) paaiškina, jog turimas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas, kadangi Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., įteiktas 2022 m. rugsėjo 29 d. Duomenis apie jį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 14 d. ir nuo 2024 m. gegužės 21 d.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, vizitas trukdavo nuo 1 iki 5 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti Bendrovėje, tačiau neįsidarbino 20 mėn., darbo sutartį sudarė tik 2024 m. gegužės 21 d., konstatuota, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas aukščiau išdėstytą atsakovo poziciją laiko nepagrįsta ir neteisėta. Šiuo atveju Migracijos departamentas įvertino tik tai, kad buvo pats leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas be jokių kitų svarbių aplinkybių vertinimo.
Migracijos departamentas, užsieniečio manymu, priimdamas sprendimą dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgė į individualias su juo susijusias aplinkybes – itin glaudžius ryšius su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra padaręs administracinių nusižengimų, gavęs baudų, todėl tokia priemonė neturi būti apskritai taikoma.
Pareiškėjui 2022 m. birželio 27 d. buvo išduota nacionalinė Lietuvos Respublikos viza, o 2022 m. rugpjūčio 31 d. – leidimas laikinai gyventi, kuris Migracijos departamento 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24S188259 buvo panaikintas ir negalioja nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 14 d. bei nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. dirbo Bendrijoje. Užsienietis akcentuoja, kad su Lietuva yra susaistytas tvirtais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiai, todėl atsakovo argumentas, kad jis Lietuvoje neturi jokių socialinių ryšių yra deklaratyvus, akivaizdžiai nepagrįstas ir neteisėtas.
Skunde užsienietis aiškina, jog pagal 2022 m. birželio 14 d. prašymą buvo įdarbintas mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „Kelap“ (toliau – Bendrovė) vairuotoju nuo 2022 m. liepos 4 d., o 2022 m. liepos 14 d. – nutraukta darbo sutartis. MB „Kelap“ narių susirinkime buvo nuspręsta pareiškėją priimti nariu, o 2024 m. gegužės 1 d. jis paliko šią bendriją kaip narys ir nuo 2024 m. gegužės 21 d. priimtas dirbti vairuotoju pagal darbo sutartį. Dirbo iki leidimo laikinai gyventi panaikinimo 2024 m. rugpjūčio 13 d. Nuo to momento jis veikė Bendrovės, kurios akcininku buvo, interesais. Visos privalomos įmokos buvo sumokėtos laiku ir pilnai. Pareiškėjas nurodo, jog beveik visos jo kelionės buvo vykdomos MB „Kelap“ priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis tik įmonės naudai, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti, prideda tai patvirtinančius dokumentus. Akcentuoja, kad 2 metus nebuvo darbo laikotarpių, nesusijusiu su MB „Kelap“, manė, kad tokio tipo kelionėms tinka ir leidimas gyventi, jokio pagrindo teigti, kad šį leidimą jis gavo neteisėtai, nėra. Pareiškėjas, kaip įmonės darbuotojas, nepadarė pažeidimų, nesulaukė priekaištų dėl tarnybinių pareigų vykdymo. Todėl mano, jog ne tik draudimas atvykti į Lietuvą pritaikytas neteisėtai, bet ir sprendimas, dėl kurio buvo panaikintas turimas leidimas bei atsisakyta išduoti naują.
Skunde pareiškėjas atkreipia į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), patvirtintos Migracijos departamento direktorius 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 10 d. iki 2018 m. liepos 5 d.) 50.2 punktą, kuriame nustatyta, kad gali būti priimamas sprendimas sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo). Šios tvarkos 50.3.2 punkte nustatyta, kad Migracijos departamentas gali priimti sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš Sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad dėl šių aplinkybių užsieniečiui nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Užsienietis akcentuoja, jog turi verslą Lietuvoje, sąžiningai ir realiai dirbo, nepadarė pažeidimų, keliančių grėsmę visuomenei ir viešajam saugumui. Migracijos departamentas priėmė sprendimą remdamasis tik sprendimu panaikinti jo turimą leidimą laikinai gyventi, nepagrįsdamas, kodėl draudimas atvykti 3 metus pripažintas kaip proporcingas padarytam nusižengimui. Pareiškėjas mano, kad minėtame akte nesurinkta pakankamai įrodymų, jog jis neatitinka reikalavimų ir šiuo metu turi būti taikomas net 3 metų draudimas atvykti. Pažymi, kad atsakovas pats nenagrinėjo faktinių aplinkybių, pasirėmė tik esamais duomenimis iš valstybės informacinių sistemų ir sprendimu dėl turimo leidimo gyventi panaikinimu.
Skunde atkreipia dėmesį, jog asmeniui įstatymu suteikiama galimybė pasisakyti, pareikšti paaiškinimus, pagrįsti vienokią ar kitokią Migracijos departamento nuomonę, reaguoti į prašymus, siūlymus ar laiškus, taip pat bendradarbiauti. Neinformuojant dėl galimai neigiamo sprendimo pritrūkus vienokios ar kitokios informacijos, atsakovas pažeidžia asmens teisę būti išklausytam. Pareiškėjas mano, jog neįrodytas pritaikytų priemonių proporcingumas siekiamam tikslui, sprendimas priimtas nesilaikant aktualios teismų praktikos, užsieniečiui neaišku, kodėl šiuo atveju nustatytas prieštaraujantis aktualiai teismų praktikai draudimas atvykti į Lietuvą 3 metams.
Pareiškėjo nuomone, šio ginčo atveju darytina pagrįsta išvada, kad skundžiamą sprendimą priėmęs atsakovas esamą situaciją išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir paviršutiniškai, visiškai nesigilinant į individualų jo atvejį, nevertinant socialinių ryšių, tariamo pavojingumo, keliamo grėsmės valstybės saugumui lygio, t. y. duomenų kurių pagrindu buvo padarytos tokios išvados objektyvumo. Visa tai lėmė, jog buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kurį prašo panaikinti.
Migracijos departamentas nesutinka su šiuo skundu dėl žemiau išdėstytų priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas aiškina, jog ginčijami sprendimai buvo priimti po to, kai Migracijos departamentas 2024 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S188259 panaikinti leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.
Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad ginčijami sprendimai buvo priimti teisėtai, pagrįstai, tinkamai įvertinus su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes. Ginčijamas sprendimas 1 priimtas užsieniečiui panaikinus leidimą laikinai gyventi, nurodyta, kokiu pagrindu buvo panaikintas šis leidimas. Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, ketindamas dirbti MB „Kelap“, tačiau neįsidarbino 20 mėn., darbo sutartį sudarė tik 2024 m. gegužės 21 d., ketindamas pakeisti ar gauti leidimą laikinai gyventi. Per tą laiką Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus. Sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas neginčijo, todėl atsakovas vertina, kad su jame konstatuotomis aplinkybėmis sutiko. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas 2024 m. rugpjūčio 28 d. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog panaikinus leidimą laikinai gyventi, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam negu 5 metų laikotarpiui. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą 1, įvertino ne tik patį leidimo laikinai gyventi panaikinimo faktą, bet ir individualias aplinkybes, kurios atskleidžia pareiškėjo piktnaudžiavimą migracijos procedūromis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes užsienietis neįsidarbino Bendrovėje 20 mėnesių, nors buvo gavęs šį leidimą darbo pagrindu. Turėdamas leidimą laikinai gyventi, 179 kartus kirto Lietuvos Respublikos sieną, darbo sutartį su Bendrove sudarė tik 2024 m. gegužės 21 d., o 2024 m. birželio 18 d. kreipėsi su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovui akivaizdu tai, kad užsienietis neturėjo ketinimų dirbti Bendrovėje, išduoto šio leidimo darbo pagrindu galiojimo laikotarpiu sistemingai pažeidinėjo Įstatymu numatytą leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tvarką ir migracijos procedūras. Atsiliepime akcentuojama, kad pareiškėjas privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau, gavęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties, VSAT informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, vizitas trukdavo nuo 1 iki 5 dienų. Pripažinta, jog pareiškėjas nesilaikė Įstatyme numatytų reikalavimų.
Atsakovas vertina, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką asmeniui, piktnaudžiaujančiam migracijos procedūromis, priimtas pagrįstai. Pažymi, kad per 20 mėnesių nesant darbo santykių nebuvo ir aplinkybių, kurios turėtų būti vertintinos kaip pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o ankstesnių vizų išdavimas niekaip neįtakoja aplinkybės, kuri lemia priimtus Migracijos departamento sprendimus.
Migracijos departamentas laikosi nuomonės, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai išdavus leidimą laikinai gyventi ir dažni sienos kirtimai nesukuria glaudžių ryšių su Lietuvos Respublika. Taip pat laikosi nuostatos, kad trečiųjų šalių piliečiai gali turėti teisėtų lūkesčių dirbti Lietuvos Respublikoje tik tada, kai jie sąžiningai laikosi Įstatymo. Pareiškėjas Įstatymu numatytos buvimo Lietuvoje tvarkos nesilaikė, nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. darbo santykiai su Bendrija negali būti pripažinti „stipriais bei tvirtais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais,“ kaip skunde teigia pareiškėjas.
Atsiliepimas
Atsakovo manymu, pareiškėjo hipotetiniai teiginiai apie tai, ką jis manė, nepagrįsti įrodymais. Migracijos departamentas vertina, kad užsienietis neturėjo pagrindo taip manyti, kadangi pats asmeniškai teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame pažymėjo, kad dirbs tarptautinio krovinių vežino transporto priemonės vairuotoju, nurodė 1 204,50 Eur numatomą darbo užmokestį bei pateikė MB „Kelap“ išduotą tarpininkavimo raštą, kuriame taip pat buvo nurodyta, kad jis ketina dirbti pagal darbo sutartį ir nurodytas 1 205 Eur mokėtinas darbo užmokestis. Taip pat pareiškėjas prašyme pažymėjo, jog žino, kad turi informuoti apie kitus pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl jo prašymo.
Atsakovas nurodo, jog pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, todėl tik šiuo pagrindu ir turėjo teisę laikinai gyventi Lietuvoje. Vertinant jo teismui su skundu teikiamus dokumentus, Migracijos departamentui akivaizdu, kad jau leidimo laikinai gyventi išdavimo dieną pareiškėjas neatitiko imperatyvių įstatyme nustatytų sąlygų, kuriomis buvo išduotas aptariamas leidimas, nes užsienietis pateikė informaciją, kad jis nuo 2022 m. gegužės 3 d. buvo MB „Kelap“ narys ir neturėjo ketinimų sudaryti darbo sutartį. Pareiškėjas sudarė su šia Bendrija darbo sutartį tik baigiantis išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimui, perleidęs savo, kaip mažosios bendrijos nario, teises kitam asmeniui. Migracijos departamentas mano, jog teisingai vertino, kad užsienietis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl pagrįstai priėmė sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi bei padarė išvadą, kad asmuo piktnaudžiauja migracijos procedūromis. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo sprendimai neteisėti, neturi pagrindo. Atsiliepime akcentuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu pagrįstai buvo priimtas ginčijamas Sprendimas 1 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), o taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Atsakovas nurodo, jog ginčijamą Sprendimą 1 priėmė būtent dėl užsieniečio padarytų migracijos procedūrų pažeidimų. Migracijos departamentas laikosi nuostatos, jog savo vertinime nenukrypo nuo LVAT praktikos, kad asmuo, pažeisdamas migracijos procedūras, negali turėti teisėtų lūkesčių atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsiliepime akcentuoja, jog tai, kad pareiškėjo netenkina ginčijamas Sprendimas 1, nedaro šio sprendimo neteisėtu. Įvertinęs aplinkybių visetą, Migracijos departamentas pripažino, kad asmuo savo nesąžiningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiavo migracijos procedūromis, grindė savo sprendimą išvada, kad ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu, buvimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje. Įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę ir kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.
Sprendimo dėl draudimo atvykti priėmimas nereiškia, kad draudimo atvykti terminas nebus peržiūrimas esant pagrindams. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad pareiškėjas Taisyklių nustatyta tvarka nėra pateikęs prašymo išbraukti iš Sąrašo ar SIS duomenis apie jį.
Kadangi ginčijamu Sprendimu 1 uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. spalio 29 d., tai dėl pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentas, atlikęs užsieniečio individualių aplinkybių vertinimą ir konstatavęs jo darbo santykių laikotarpius bei aplinkybę, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu priėmė ginčijamą Sprendimą 2 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi. Pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnyje įtvirtinti imperatyvūs atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindai, todėl Migracijos departamentas neturi diskrecijos teisės spręsti dėl šio straipsnio pagrindu priimamo kito sprendimo.
Atsakovas akcentuoja, jog nustačius, kad pareiškėjas įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir jam uždrausta atvykti iki 2027 m. spalio 29 d., jokios kitos aplinkybės negali įtakoti sprendimo priėmimo, nes įstatymų leidėjas šiuo straipsniu vienareikšmiškai įvardijo, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai yra bent vienas iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą 2. Apie priimtus ginčijamus Sprendimus pareiškėjui pranešta tinkamai, išsiunčiant Įstatymu numatytus pranešimus, todėl jo argumentai, kad Migracijos departamentas pažeidė valstybės institucijų pareigą informuoti asmenį apie sprendimą, neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai manipuliuoja teismų praktikos argumentais bei teiginiais, nes pats neteikė informacijos, susijusios su jo, kaip užsieniečio, migracijos procedūromis. Atsiliepime pažymi, kad Taisyklės nenumato pareigos visais atvejais apklausti užsienietį prieš priimant sprendimą dėl draudimo atvykti, bet argumentai gali būti išsakyti tiek teisme ginčijant sprendimą, tiek specialios administracinės procedūros metu.
Vertinant pareiškėjo cituojamą teismų praktiką, atsakovas pažymi, kad neturi duomenų apie tai, jog jis susijęs šeiminiais ryšiais su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taip pat tokių įrodymų nepateikia ir jis pats.
Atsakovo manymu, ginčijami sprendimai pagrįsti objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, susietos su taikomomis teisės normomis, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Ginčijami sprendimai atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas skundu teismo prašo panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 24S243962, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2027 m. spalio 29 d.
2022 m. birželio 14 d. asmuo, ketindamas dirbti Bendrovėje, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., leidimas laikinai gyventi Nr. 760177394 asmeniui įteiktas 2022 m. rugsėjo 29 d.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad asmuo Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 14 d. ir nuo 2024 m. gegužės 21 d., t. y. asmuo gavęs leidimą laikinai gyventi Bendrovėje neįsidarbino 20 mėnesių. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties, VSAT informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, vizitas trukdavo nuo 1 iki 5 dienų.
Pareiškėjas 2024 m. birželio 12 d. Migracijos departamentui teikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, prašymas buvo atmestas, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje nebuvo duomenų apie asmens įdarbinimą Bendrovėje.
Migracijos departamentui 2024 m. birželio 20 d. užsienietis teikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
VSDFV informacinėje sistemoje buvo duomenys, kad asmuo Bendrovėje dirba nuo 2024 m. gegužės 21 d.
Atsakovas 2024 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 24S188259 panaikinti leidimą laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Pažymėtina, kad šio sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas neginčijo, taigi, vertintina, kad su sprendimu ir jame konstatuotomis aplinkybėmis sutiko.
Migracijos departamentas 2024 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 24S243962, t. y. ginčijamą Sprendimą 1 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), o taip pat įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Šis sprendimas priimtas panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, jame nurodytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas – Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas (duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės), kadangi pareiškėjas buvo pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ketindamas dirbti MB „Kelap“, tačiau Bendrovėje neįsidarbino 20 mėn., per tą laiką Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, darbo sutartį su Bendrove sudarė tik 2024 m. gegužės 21 d., ketindamas pakeisti ar gauti leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjui paprašius leidimo laikinai gyventi atsakovas priėmė 2024 m. spalio 31 d. Sprendimą 2 Nr. 24S245031, Sprendimo 1 pagrindu, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. spalio 29 d.
Pareiškėjas kreipiasi į teismą, prašydamas panaikinti Sprendimą 1, kuriuo nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. spalio 30 d. iki 2027 m. spalio 29 d.
Atkreiptinas dėmesį, kad nors pareiškėjo skundo reikalavimas – panaikinti Sprendimą 1 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas nesutinka ir su 2024 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 24S245031 (Sprendimas 2), kuriuo atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl teismas laiko, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo 1, kuriuo uždrausta asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi bei dėl Sprendimo 2, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad Sprendimas 2 yra priimtas Sprendimo 1 pagrindu, o 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. 24S188259, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi galioja, nes pareiškėjas jo neginčijo, todėl laikytina, kad Sprendimu konstatuotos aplinkybės teisingos.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai paaiškėja, jog yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas).
Būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nenumatytos.
Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).
Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde teismui niekaip nepaaiškina atsakovo ginčijamuose sprendimuose nustatytų faktinių aplinkybių, tik nurodo, kad priimti sprendimai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad pareiškėjas nustatytų atsakovo faktinių aplinkybių, susijusių su jo darbine veikla, neginčija.
Atsakovas patikrinimo metu nustatė, kad turimo Leidimo laikotarpiu pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 14 d. ir nuo 2024 m. gegužės 21 d., t. y. asmuo gavęs leidimą laikinai gyventi Bendrovėje neįsidarbino 20 mėnesių. Įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai pasibaigia užsieniečio darbo santykiai, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi ir nesudaręs darbo sutarties, VSAT informacinės sistemos duomenimis, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, vizitas trukdavo 1–5 dienas. VSDFV informacinės sistemos duomenimis – pareiškėjas Bendrovėje dirba tik nuo 2024 m. gegužės 21 d. Atsižvelgiant į šias aplinkybes sprendžiama, kad atsakovas pagrįstai priėjo išvados, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, kurių pareiškėjas neginčijo, todėl laikytina, kad su jomis sutinka.
Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti kelionės leidimą ar jis buvo panaikintas ar atšauktas dėl vienos ar kelių priežasčių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1240 37 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, ar atšaukta Šengeno viza, arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Įstatymo 133 straipsnio 8 dalis).
Atsakovas, įvertinęs tai, kad leidimas gyventi buvo panaikintas, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, priėmė Sprendimą 1 uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesiams (3 metams).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tačiau akcentuotina, kad Įstatymo leidėjo panaudotas žodis „gali būti“ reiškia, kad ne visais atvejais uždraudžiama užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Migracijos departamentas turi diskreciją šiuo klausimu (žr., pvz., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką, patvirtintą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 11 punktą, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika; tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.1–11.3.2 p.).
LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad vien tai, jog užsieniečiui buvo panaikintas jam išduotas leidimas (nuolat ar laikinai) gyventi Lietuvoje, nesukuria Migracijos departamentui pagrindo elgtis imperatyviai ir kiekvienu atveju priimti sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą. Migracijos departamentui suteikta diskrecija spręsti dėl tokio sprendimo priėmimo, tačiau Migracijos departamento diskrecija spręsti dėl sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvą priėmimo bei nustatyti užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvą trukmę yra apribota įpareigojimu kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgti į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, kurios detalizuotos Kriterijų vertinimo tvarkoje. Migracijos departamentas, atlikdamas šį vertinimą, vadovaudamasis konstitucinio atsakingo valdymo bei viešojo administravimo principais, turi atsižvelgti į Įstatymo tikslus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1909-662/2024; 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2194-575/2024; 2024 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2335-789/2024; 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2378-575/2024).
Pareiškėjui, 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 24S188259 leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas, nes užsienietis pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, todėl sprendžiama, kad pareiškėjas faktiškai nedirbo viso laiko. Bendrovėje dirbo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 14 d. ir nuo 2024 m. gegužės 21 d., t. y. asmuo, gavęs leidimą laikinai gyventi, Bendrovėje neįsidarbino 20 mėnesių. Gavęs nurodytą leidimą ir nesudaręs darbo sutarties, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos sieną kirto 179 kartus, vizitai trukdavo nuo 1 iki 5 dienų, Bendrovėje įsidarbino tik nuo 2024 m. gegužės 21 d. Taigi pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš Migracijos departamento nurodytų aplinkybių (gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu, užsienietis turimo leidimo galiojimo laikotarpiu faktiškai nedirbo viso numatyto laiko) seka, kad pareiškėjas piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Teismas konstatuoja, kad šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pagrįsta ir proporcinga nustatyti draudimą atvykti, nes užsienietis nesąžiningais veiksmais piktnaudžiavo migracijos procedūromis.
Iš skundžiamo Sprendimo 1 turinio matyti, kad jį priimdamas atsakovas laikėsi Kriterijų vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų pagrindų, t. y. į pagrindą, dėl kurio leidimas gyventi buvo panaikintas; esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika laikytina, kad 20 mėnesių nesant darbo santykių nebuvo ir aplinkybių, kurios turėtų būti vertintinos kaip pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika, o ankstesnių vizų išdavimas niekaip neįtakoja aplinkybės, kuri lemia priimtus Migracijos departamento sprendimus – t. y., tos aplinkybės, kad pareiškėjas neteisėtai naudojosi išduotu leidimu laikinai gyventi. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad neteisėti pareiškėjo veiksmai išdavus leidimą laikinai gyventi ir dažni sienos kirtimai nesukuria glaudžių ryšių su Lietuvos Respublika. Šis užsienietis Įstatymu numatytos buvimo Lietuvoje tvarkos nesilaikė, o įvardijami mažiau nei tris mėnesius turėti darbo santykiai su Bendrija negali būti pripažinti „stipriais bei tvirtais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais.“ Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2024 m. gegužės 1 d. jis buvo MB „Kelap“ narys, kad veikė jos interesais ir beveik visos kelionės vyko šiai Bendrovei priklausančiomis krovininėmis transporto priemonėmis tik įmonės naudai, o ne asmeniniams poreikiams tenkinti, tai, kad pareiškėjas manė, jog tokio tipo kelionėms tinka ir leidimas gyventi, jokio pagrindo teigti, kad jis gavo leidimą gyventi neteisėtai nėra, teisėjų kolegijos laikytini kaip hipotetiniai teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.
Pagal Taisyklių 15 punktą sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Byloje nustatytos aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas neleidžia abejoti atsakovo priimto sprendimo įvesti į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos teisėtumu bei pagrįstumu. Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas 36 mėnesių (3 metų) terminas yra proporcingas ir adekvatus, nevaržo labiau pareiškėjo teisių, nei tai būtina siekiamam tikslui pasiekti.
Bylos duomenys patvirtina, kad apie priimtus ginčijamus Sprendimus pareiškėjas buvo informuotas tinkamai, išsiunčiant Įstatymu numatytus pranešimus, todėl jo skundo argumentai, kad Migracijos departamentas pažeidė valstybės institucijų pareigą informuoti asmenį apie sprendimą, neatitinka tikrovės ir atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas įvertino visus surinktus duomenis, skundžiami Sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo atveju tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. L. (D. L.) skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.