Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. A., jos atstovui advokatui A. K., išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Telšių rajono savivaldybėje atstovei L. P.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui V. A., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, įteikiant tėvams (LR CPK 123 straipsnio 3 dalis), atsakovas procesu nesidomėjo, duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė. Apie teismo posėdį buvo informuotas.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį, nes tai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė K. A. ir atsakovas V. A. turi du nepilnamečius vaikus: sūnų M. A., gimusį (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. A., (duomenys neskelbtini). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė šiuo metu nedirba, jos pajamos yra nedidelės, gyvena iš gaunamos socialinės paramos ir vaikų pinigų, todėl ieškovė neturi objektyvių galimybių teikti savo sūnums M. A. ir V. A. pakankamą materialinį išlaikymą, kuris pilnai patenkintų vaikų poreikius.

Duomenų apie atsakovo V. A. turtinę padėtį byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turi kitų išlaikytinių.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė viena išlaiko nepilnamečius vaikus, atsakovas nuo 2019 m. liepos 1 d. geranoriškai prie sūnų išlaikymo neprisideda, ir akivaizdu, jog mamos vaikams skiriama pinigų suma patenkinti jų būtinuosius poreikius yra per maža.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog ieškovė viena pati negali tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų materialinio išlaikymo, atsakovas privalo prisidėti prie sūnų išlaikymo, skirdamas ne mažesnę, nei po 150,00 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Teismo įsitikinimu ši suma nėra per didelė, atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, nėra duomenų, kad būtų neįgalus ar nedarbingas, todėl jis turi stengtis dirbti ir uždirbti, kad galėtų išlaikyti savo vaikus. Be to, teismas vertina, kad atsakovas, elgdamasis pasyviai, sutiko su ieškovės prašoma suma, nes neteikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei įrodymų, jog negali mokėti prašomos sumos, be to, jis yra nusišalinęs nuo vaikų gyvenimo, kasdienės rūpinimosi sūnumis rutinos, vaikais išimtinai rūpinasi jų mama, todėl atsakovas vaikų interesus privalo užtikrinti bent teikdamas reikiamą materialinę pagalbą.

Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Teismo nuomone 150,00 Eur išlaikymo dydis vienam vaikui nėra neprotingai didelis, reikalaujantis ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei tenka didesnė našta rūpinantis savo vaikais, juos prižiūrint, o ne tik formaliai mokant išlaikymą.

Šiuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika, kuri orientaciniu kriterijumi priteistino išlaikymo dydžio nustatymui, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažįsta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtino nuo 2019 m. sausio 1 d. 555,00 Eur minimaliąją mėnesinę algą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo V. A. nepilnamečių vaikų: M. A. ir V. A. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201, 3.208 straipsniai).

Ieškovė K. A. skirtina nepilnamečių vaikų M. A. ir V. A. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2019 m. liepos 1 d., todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 5 mėnesius ir 17 dienų, tai yra nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo teismui, skaičiuojant po 100 Eur vienam vaikui, viso 1116,13 Eur.

Atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikia nuo 2019 m. liepos 1 d. todėl, atsižvelgiant į vaikų poreikius, reikalingo išlaikymo dydį, šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir išlaikymo vaikams įsiskolinimas priteistinas už 5 mėnesius ir 17 dienų (nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.), kas mėnesį skaičiuojant po 100 Eur vienam vaikui. Taigi iš atsakovo V. A. priteistinas 1113,22 Eur (100 Eur x 5 mėn. = 500 Eur; 100 Eur : 30 dienų = 3,33 Eur; 17 dienų x 3,33 Eur = 56,61 Eur; 500 Eur + 56,61 Eur = 556,61 Eur; 556,61 Eur x 2 = 1113,22) išlaikymo įsiskolinimas (LR CK 3.200 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nuolatinės vaikos gyvenamosios nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikos interesus, įvertinti, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas. Taip pat sprendimo priėmimui reikšmės turi vaiko ir motinos (tėvo) tarpusavio santykiai ir jų pobūdis bei vaiko norai.

CPK 375 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje neprašo nustatyti vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su ja, tačiau bylos nagrinėjimo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei atkreipus dėmesį į tai, jog ateityje gali dėl to kilti problemų dėl to, jog nėra nustatyta vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta. Todėl teismas mano, jog yra tikslinga išspręsti šį klausimą. Ieškovė posėdžio metu nurodė, jog norėtų, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Išvadą byloje teikianti institucija teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės šeima yra įtraukta į Telšių rajono šeimų gaunančių paslaugas sąrašą, tačiau pastaruoju metu ieškovė stengiasi susitvarkyti savo gyvenimą, kiek įmanoma stengiasi tinkamai atstovauti ir įgyvendinti motinos valdžią savo sūnų atžvilgiu bei tinkamai užtikrinti vaikų gyvenimo, buities ir auklėjimo sąlygas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, jog mažamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina nagrinėjamu atveju geriausiai atitinka vaikų interesus, todėl teismas sprendžia, kad mažamečių M. A. ir V. A. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1955-13288 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 106 Eur žyminio mokesčio (81 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – ((150 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) x 2) + 25 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (1113,22 Eur x 3 % x 75 %). Ieškovė šioje byloje, pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų patyrė 211,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl patenkinus ieškovės ieškinį priteistina išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų M. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove - motina K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 eurų kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2019 m. gruodžio 18 d. iki jie sulauks pilnametystės.

Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti administruoti vaiko motinai K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 1113,22 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trylika eurų 22 ct) už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki ieškinio padavimo dienos 2019 m. gruodžio 18 d.

Išieškoti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 106 Eur (vieną šimtą šešis eurus) žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, įmokos kodas – 5660).

Išieškoti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 211,50 Eur (du šimtus vienuolika eurų 50 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos pavadinimas: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas – 5630).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.