Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės ieškovės 165-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria sustabdyta byla, civilinėje byloje Nr. e2-1686-1087/2025 pagal ieškovės 165-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui L. S. dėl avanso grąžinimo, nuostolių priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. A., M. K., T. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Trečiasis asmuo G. A. 2025 m. balandžio 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti netinkamą atsakovą L. S. tinkamu atsakovu G. A.. Nurodė, kad faktiškai pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 jis vykdė rangos darbus, dalyvavo bendrijos narių susirinkimuose, todėl prašo teismo pakeisti netinkamą šalį tinkamu atsakovu G. A..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio normos nustato privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

18. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

19. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pirmiausia turi būti priimamas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-27434-1256/2025, nustatant kas yra rangovas ir tik priėmus sprendimą, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1686-1087/2025. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga.

21. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo teismo iš atsakovo L. S. priteisti: 1) 9 000,00 Eur sumokėto avanso pagal neįvykdytą 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1; 2) 513,00 Eur nuostolių; 3) 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) įpareigoti atsakovą L. S. per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti pastatytą stoginės konstrukciją garažų komplekse, adresu (duomenys neskelbtini), užbetonuoti ir bitumine danga uždengti stoge tvirtinimo metu padarytas skyles, ir sutvarkyti teritoriją išvežant iš teritorijos rangovo statybines medžiagas bei atliekas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Trečiasis asmuo G. A. 2025 m. balandžio 1 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pakeisti netinkamą atsakovą L. S. tinkamu atsakovu G. A.. Nurodė, kad faktiškai pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 jis vykdė rangos darbus, dalyvavo bendrijos narių susirinkimuose, todėl prašo teismo pakeisti netinkamą šalį tinkamu atsakovu G. A..

23. Pirmosios instancijos teismo teisėja 2025 m. balandžio 30 d. rezoliucija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė nesutinka dėl atsakovo pakeitimo, trečiojo asmens prašymo laikyti jį byloje atsakovu netenkino (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Išaiškino ieškovei, kad teismui nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

24. Tuomet trečiasis asmuo G. A. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su 2025 m. liepos 10 d. ieškiniu atsakovams 165-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai ir L. S. dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, teisių ir pareigų perkėlimo ir avanso priteisimo (civilinė byla Nr. e2-27434-1256/2025), kuriuo prašo pripažinti iš dalies negaliojančia nuo sudarymo momento 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 dėl vienos iš sutarties šalių – rangovo; rangovo teises ir pareigas pagal rangos sutartį perkelti G. A. bei priteisti iš L. S. G. A. 7 000,00 Eur avansą, gautą pagal rangos sutartį.

25. Taigi pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1686-1087/2025 yra kilęs ginčas ir dėl faktinių aplinkybių, kas yra tikrasis rangovas pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 (atsakovas L. S. ar trečiasis asmuo G. A.). Tačiau šiuos faktus būtina nustatyti ne kitoje byloje, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, o bylą nagrinėjantis teismas pats gali juos nustatyti. Būtent nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1686-1087/2025 turės būti nustatytos konkrečios šios bylos įrodinėjimo dalyką sudarančios individualios faktinės aplinkybės – ieškovę ir atsakovą siejusios faktinės aplinkybės, susijusios su 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutarties Nr. 2022-08-03-1 sudarymu ir vykdymu, bei nustatyta, kas yra tikrasis rangovas pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 bei įvertinta kam turi tekti teisės ir pareigos sutarties pagrindu. Net ir darant prielaidą, kad atsakyti pagal ieškovės reikalavimą dėl avanso grąžinimo, nuostolių priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 turėtų trečiasis asmuo G. A., o ne atsakovas L. S. (su kuo ieškovė nesutinka, dėl to šį klausimą turės išspręsti bylą iš esmės nagrinėjantis teismas), G. A. ieškinio dėl 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutarties Nr. 2022-08-03-1 pripažinimo iš dalies negaliojančia dėl vienos iš sutarties šalių – rangovo, rangovo teisių ir pareigų perkėlimo patenkinimas savaime nepakeis atsakovo procesinės padėties šioje byloje.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismui nustačius, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Taip pat pažymėtina, kad nors trečiasis asmuo G. A. byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu reikalavimų, tai netrukdė jam toje pačioje byloje pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ir įstoti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.

27. Vienas esminių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad, šalys vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi šalys procese turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į procesines teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, tačiau visais atvejais tiek ieškovas, tiek atsakovas gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, o teismas, nustatęs, kad bylos procese dalyvauja netinkama šalis, turi teisę pasiūlyti tai padaryti ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Tokiu atveju šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas ir taip pasireiškia dispozityvumo principo procesinis aspektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-232-196/2018). Taigi, pasirinkti atsakovą byloje yra išimtinė ieškovo prerogatyva (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Būtent ieškovas, ieškinyje suformuluodamas savo materialųjį teisinį reikalavimą (ieškinio dalyką), pats pasirenka, jo manymu, tinkamą antrąją atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, šalį ir šiai nukreipia savo reikalavimą. Teismas turi pareigą įvertinti, ar ieškinys reiškiamas tinkamam atsakovui, o nustatęs priešingai, privalo pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau jis negali pakeisti byloje atsakovo be ieškovo valios.

28. Apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad trečiojo asmens teisme inicijuota byla nesudaro pagrindo konstatuoti bylų sąsajumo jų prejudicijos prasme, o tuo pačiu nesukuria prielaidų nagrinėjamą bylą stabdyti iki teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-27434-1256/2025, kadangi aiškinti 2022 m. rugpjūčio 3 d. rangos sutartį Nr. 2022-08-03-1 ir nustatyti, kas yra rangovas (tinkamas atsakovas) byloje bei kam turi tekti teisės ir pareigos sutarties pagrindu, teismas šioje byloje gali pats. Todėl darytina išvada, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo pirmosios instancijos teismui sustabdyti nagrinėjamą bylą ir savo kompetenciją perkelti kitiems panašaus pobūdžio bylas nagrinėjantiems teismams.

29. Pažymėtina, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

30. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga sujungti bylas į vieną bylą, jeigu teismo žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, ir jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008).

31. Atsižvelgiant į tai, kad bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, prioritetas teikiamas ne vienos iš susijusių bylų sustabdymui, o sujungimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2185/2014). Net formaliai esant įstatyme nustatytam bylos sustabdymo pagrindui, teismas privalo bylos sustabdymo klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-342/2012).

32. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai neatsižvelgė į galimybę sujungti bylas taikant prioritetiniu laikomą bylų sujungimo institutą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sujungus bylas gali būti pasiekti tie patys tikslai, kurių siekiama bylą sustabdant, tačiau tokiu būdu kartu greičiau išnagrinėjant ginčą ir atkuriant tarp šalių teisinę taiką, taupant bylos šalių ir teismų darbo laiko sąnaudas.

Dėl procesinės bylos baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, aiškindamas proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos sustabdymo institutą, kiek tai susiję su būtinybe sustabdyti bylos nagrinėjimą, priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį – sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-27434-1256/2025, todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – trečiojo asmens prašymas dėl bylos sustabdymo iki kol teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-27434- 1256/2025 netenkinamas, sustabdyta byla atnaujintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, nes šia nutartimi nėra nusprendžiama dėl ginčo esmės, o pasisakoma tik dėl tarpinio procesinio klausimo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės ieškovės 165-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, G. A. prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo atmesti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.