Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivių D. M. ir J. P., įsigijusių bilietus skrydžiui maršrutu Vilnius-Ryga, atžvilgiu, kadangi nurodytas skrydis buvo atidėtas, dėl ko keleivės galutinį skrydžio tikslą (Ryga) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Keleivės kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, reikalaudamos išmokėti priklausančią kompensaciją. Atsakovė pateikė oficialią poziciją – sutikimą išmokėti kompensaciją, tačiau kompensacija išmokėta nebuvo. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovių pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais. Keleivės D. M. ir J. P. perleido savo turimas reikalavimo teises į kompensaciją ieškovei, tam, kad pastaroji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės.

7. Atsakovė, turėdama pagrįstą interesą įsitikinti ar reikalavimo teisės perleidimo sutartį pasirašė keleivės, o ne kitas asmuo, nėra užtikrinta dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, todėl prašo pateikti reikalavimo teises perleidimo sutarties originalą arba tinkamai patvirtintą kopiją. Atsakovė iki ieškinio pateikimo sutiko sumokėti keleivėms 500,00 kompensaciją, tačiau reikalavimą atsakovei pateikė ne tiesiogiai keleivės, o ieškovė, kuri nėra atsakovės klientė. Atsakovė, siekdama įsitikinti ar reikalavimą pareiškia tokią teisę turintis asmuo, prašė pateikti reikalavimo įgaliojimo ir reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją. Ieškovė į šį atsakovės prašymą nereagavo ir nurodytų dokumentų nepateikė, todėl ieškovei kompensacija nebuvo išmokėta.

9. Teisėjos 2019 m. balandžio 4 d. rezoliucija ieškovei nustatytas terminas pareikšti poziciją dėl atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovės jos ir keleivių D. M. ir J. P. sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių originalus arba patvirtintas kopijas su žyma „kopija tikra“ ir dėl atsakovės reikalavimo palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams.

11. Pirma, atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad Reglamento Nr. 1215/2012 IV skirsnio nuostatos (17 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 1 dalis) nėra taikomos vežimo sutartims. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė šiomis nuostatomis bei jurisdikcijos pagrindu apskritai nesiremia. Ieškinyje nurodoma, kad ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai vadovaujantis savarankiškais pagrindais – Europos Sąjungos Teismingumo Teismo praktika dėl bylų teismingumo jungiamojo skrydžio atvejais.

12. Antra, ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais esą jos filialas Lietuvoje nevykdė skrydžių veiklos. Atsakovės filialo nuostatose (2.1-2.4, 3.1-3.2 punktai) nurodoma, kad atsakovės filialo veikla yra susijusi su tarptautinių keleivių, krovinių ir pašto gabenimu oru. Net jei ir būtų laikoma, kad atsakovės teiginiai yra pagrįsti, atsakovės pateiktas pripažinimas dėl filialo vykdomos bilietų pardavimo marketingo veiklos patvirtina filialo prisidėjimą prie skrydžių veiklos įgyvendinimo. Atsakovė, steigdama filialą Lietuvoje ir perduodama jam teises atstovauti atsakovei ir padėti įgyvendinti jos interesus, teisę filialo vadovui atstovauti visais klausimais santykiuose su valstybės/savivaldybės institucijomis, bet kuriais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kartu prisiėmė riziką, kad teisminiai procesai Lietuvos Respublikoje prieš atsakovę vyks vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir atsakovę filialo nuostatų pagrindu atstovaujant atsakovės filialo vadovui.

13. Trečia, ieškovės nuomone, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. valdybos sprendimą išregistruoti atsakovės filialą Lietuvoje parengė atgaline data siekdama šį sprendimą panaudoti kaip gynybinę priemonę teisminiuose procesuose. Tą patvirtina byloje surinkti papildomi įrodymai. Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė nebuvo patekusi valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ jokių oficialių duomenų, kurie leistų patvirtinti faktą, kad yra pradėti atsakovės filialo išregistravimo darbai. Atsakovės atstovo nurodyti duomenys tinklalapyje www.rekvizitai.lt tai pat nenurodo fakto apie atsakovės filialo likvidavimą. Be to, atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 22 d. valdybos sprendimas yra su akivaizdžiais trūkumais – sprendime trūksta vieno iš valdybos narių, balsavusių „už“ atsakovės filialo išregistravimą, parašo.

14. Ieškovės pateiktos reikalavimo perleidimo sutartys yra originalios, sudarytos elektroniniu būdu, todėl atsakovės prašymas išreikalauti reikalavimo sutarčių originalus yra nepagrįstas.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2016 m. birželio 6 d. skrydis Nr. BT 344, kuriuo maršrutu Vilnius-Ryga, skrido keleivės D. M. ir J. P., buvo atidėtas. 2018 m. lapkričio 4 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi D. M. perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį. 2018 m. lapkričio 2 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi J. P. perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį.

Dėl bylos teismingumo.

19. Atsakovė reiškia reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, kadangi atsakovės registruota buveinė yra užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Reglamento 1215/2012 16 punkte nustatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pateiktas vadovaujantis specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisyklėmis.

20. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019).

21. Nagrinėjamoje byloje skrydžio, dėl kurio vėlavimo ieškovė prašo priteisti kompensaciją, maršrutas buvo Vilnius-Ryga, lėktuvo išvykimo vieta – Vilnius (Lietuva). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taisyklėmis, nes lėktuvas išskrido iš Vilniaus.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo.

22. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose kelia abejonių dėl ieškovės ir keleivių sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių autentiškumo.

23. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad keleivės J. P. ir D. M. reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu perleido savo turimas teises į kompensaciją už neįvykusį skrydį ieškovei. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, sąlygojančių pagrįstas abejones sudarytų reikalavimo sutarčių tikrumu. Byloje yra pateiktos šių sutarčių elektroninės kopijos su jas sudariusių asmenų parašais. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai esą ieškovė privalėjo pateikti reikalavimo perleidimo sutarties originalą, nėra pagrįsti, nes sutartys gali būti sudaromos ir elektroniniu būdu.

25. Atsakovė, teigdama, kad byloje pateiktos reikalavimo teisės perleidimo sutartys kelia abejonių, nenurodo jokios konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią, jos manymu, šios sutartis pažeidžia, o tik dėsto abstrakčius teiginius apie tai, kad galimai reikalavimo sutartį pasirašė kiti asmenys. Pažymėtina, kad atsakovė priešinio reikalavimo dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančia nereiškė, o tik reiškė abejones dėl jų teisėtumo, bet teiktuose procesiniuose dokumentuose šių abejonių jokiais įrodymais neišsklaidė.

26. CK 6.103 straipsnyje įtvirtinta, jog reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė keleivių vežimo sutartis, iš kurios kyla prievolė išmokėti kompensaciją, buvo sudaryta elektroniniu būdu, reikalavimo perleidimo sutartis irgi buvo pasirašyta elektroniniu būdu. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ant reikalavimų perleidimo sutarčių yra keleivių parašai. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokią sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo.

27. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

28. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

29. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie skrydžio metu buvusias ypatingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytą kompensaciją.

30. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas tarp Vilniaus ir Rygos atstumas yra mažesnis nei 1500 kilometrų (CPK 182 straipsnio 1 punktas), mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš nurodytų keleivių, priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija (dvi keleivės po 250,00 Eur).

32. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad keleivės paskirties vietą pasiekė praėjus daugiau kaip 3 valandoms nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, kaip ir jų teisės į ieškiniu prašomą priteisti 250,00 Eur kompensaciją už skrydžio atidėjimą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

33. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 500,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

34. Teismas procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje įteikė advokatui, su kuriuo Latvijos juridinis asmuo, šios bylos atsakovė AS „Air Baltic Corporation“, yra sudariusi sutartį dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, todėl spręstina, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK kodekso 118 straipsnio, 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis.

35. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškia reikalavimo taikyti ieškinio senatį, todėl dėl ieškovės argumentų apie tai, kad ji senaties termino nėra praleidusi bei dėl šiam santykiui taikytinos teisės teismas plačiau nepasisako.

36. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė taip pat patyrė 726,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas pažymi, kad iš pagal bendrą taisyklę, ieškovė turi teisę į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ir kt.

40. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad teismuose 2018–2019 metais iškelta daugiau nei 200 civilinių bylų pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinius atsakovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijų už pavėluotus ar atšauktus skydžius priteisimo. Visose šiose bylose ieškovės interesams atstovauja tas pats advokatas Nerijus Zaleckas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei suteiktos teisinės paslaugos yra analogiškos suteiktoms kitose teisme nagrinėjamose bylose. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla negali būti vertinama kaip sudėtinga ar reikalaujanti daug darbo bei laiko sąnaudų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, o teisės taikymo ir aiškinimo prasme byla yra nesudėtinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteistinas ieškovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 300,00 Eur (CPK 98 straipsnis).

41. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, iš atsakovės užsienio bendrovės AS „Air Baltic Corporation“, j. a. k. 40003245752, 500,00 Eur (penkis šimtus Eur 00 ct) kompensacijos, 5 procentų dydžio procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (500,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės AS „Air Baltic Corporation“, j. a. k. 40003245752, į valstybės biudžetą 3,72 Eur teismo patirtų pašto išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie sumokėtas pašto išlaidas turi būti pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.