- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2YT-1869-1045/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20354-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Taurienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. G., Z. J., VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Jodita Rapalavičienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. K. ir suinteresuoto asmens L. G. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys – VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, L. G., Z. J.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. K. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po V. F., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
2. Pareiškime nurodyta, kad V. F. mirė (duomenys neskelbtini) d., būdama našle. Vaikų ji neturėjo. Palikėja V. F. mirties dienai buvo sudariusi testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, paliko S. G. Po V. F. mirties palikimo priėmimo faktai nebuvo registruoti ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) d. mirė S. G., po kurios mirties jos palikimą priėmė pareiškėja. 2024 m. liepos 29 d. pareiškėja gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos raštą Nr. 1SD-49740-(15.2.48 E.), kuriame nurodyta, kad V. F. teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, esančios Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), galėtų būti įgyvendinta, jeigu būtų pateikta informacija apie V. F. turto paveldėtojus.
3. Pareiškime taip pat nurodyta, kad S. G. po V. F. mirties atsiradusį palikimą turėjo priimti pagal testamentą, tačiau į notarą nesikreipė ir palikimą priėmė, pradėjusi jį faktiškai valdyti. (duomenys neskelbtini) metais V. F. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį butą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir persikėlė gyventi pas S. G. ir iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini) d.) gyveno kartu su S. G. jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. V. F. priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai, piniginės santaupos, laikomi namuose papuošalai, kuriais po jos mirties S. G. naudojosi kaip savais, o tai, pareiškėjos nuomone, patvirtina S. G. aktyvius veiksmus įgyvendinant palikimo priėmimo teises.
4. Pareiškėja pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, jog S. G., po V. F. mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento, reikalingas, norint įgyvendinti pareiškėjos teises paveldėti S. G. turtą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo L. G., teikdamas atsiliepimą į pareiškimą, pareiškė savarankišką reikalavimą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. G. po savo tetos V. F., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė jos palikimą. Nurodė, kad V. F. ir S. G. buvo seserys. V. F. ir S. G. dar (duomenys neskelbtini) metais buvo pateikusios prašymus dėl nuosavybės atkūrimo į savo tėvo I. J. (I. J.) nuosavybės teise valdytą žemės sklypą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Šios nuosavybės atkūrimo reikalų tvarkymą abi seserys vėliau buvo patikėjusios suinteresuotam asmeniui ir (duomenys neskelbtini) d. buvo parašiusios įgaliojimą. Būtent suinteresuotas asmuo rūpinosi visais nuosavybės atkūrimo klausimais, tačiau šis procesas dėl valstybės institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, sprendimų priėmimo vilkinimo, užtruko. Pažymėjo, kad tarp visų artimiausių giminaičių t. y. tetos V. F., mamos S. G., suinteresuoto asmens, pareiškėjos L. K., ir sesers Z. J. buvo susitarimas, kad atkurtą I. J. (suinteresuoto asmens, pareiškėjos ir Z. J. senelio) žemę pasidalins lygiomis dalimis – visi S. G. vaikai. Tačiau pareiškėja nesilaikė šio susitarimo ir po mamos mirties paveldėjo jai atkurtą nuosavybės teise žemės sklypą, tačiau, kaip žadėjo, nepasidalijo su juo ir seserimi. Dėl to, jis su seserimi Z. J. rengia ieškinį teismui, dėl termino priimti palikimą atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo dalyje panaikinimo po S. G. mirties. Po V. F. mirties jokio turto, kuris galėjo būti paveldėtas, nebuvo, niekas jos palikimo faktiniu valdymu priimti negalėjo. Tačiau egzistavo turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į I. J. žemę ir šią teisę, kaip palikimą, priėmė suinteresuotas asmuo po V. F. mirties ir toliau rūpindamasis nuosavybės atkūrimo procesu. Suinteresuoto asmens teigimu, paveldėjęs šį turtą, jis laikysis susitarimo ir, atkūrus nuosavybės teises į žemę V. F. vardu, pasidalins žeme su savo seserimis.
6. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateiktuose atsiliepimuose į pareiškėjos pareiškimą bei suinteresuoto asmens L. G. pareikštą savarankišką reikalavimą nurodė, kad nėra gavęs jokių duomenų apie palikėjos V. F. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių (paneigiančių) faktinį V. F. paliktojo turto priėmimą valdyti; nurodė, jog tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs bylą, įsitikintų, kad S. G. ar L. G. priėmė palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti, suinteresuotas asmuo pareiškėjos ar suinteresuoto asmens prašymo tenkinimui neprieštaraus.
7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateiktuose atsiliepimuose pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. G. prašymus prašė nagrinėti teismo nuožiūra; nurodė, kad nėra gavęs jokių duomenų apie palikėjos V. F. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra žinomos kitos aplinkybės patvirtinančios (paneigiančios) faktinį V. F. paliktojo turto priėmimą valdyti.
8. Pareiškėja atsiliepimu į suinteresuoto asmens L. G. pareikštą savarankišką reikalavimą prašė jį atmesti. Pareiškėjos teigimu, suinteresuoto asmens nurodytas argumentas dėl V. F. ir S. G. įgaliojimo suinteresuotam asmeniui išdavimo tvarkyti žemės atkūrimo reikalus nepatvirtina, kad suinteresuotas asmuo priėmė palikimą po V. F. mirties. Anot pareiškėjos, įgaliojimas buvo išduotas trejiems metams ir jis daugiau nebuvo pratęstas dėl tarp suinteresuoto asmens L. G. ir įgaliotojų kilusių nesutarimų. Pareiškėja pažymėjo, kad V. F. visą savo turtą (duomenys neskelbtini) d. testamentu paliko būtent S. G., kuri yra ketvirtosios eilės įpėdinė. S. G. palikimą po V. F. mirties priėmė faktiniu valdymu, o suinteresuotas asmuo L. G. yra V. F. penktosios eilės įpėdinis, kuris galėtų paveldėti nesant ketvirtosios eilės įpėdinio. Jei būtų egzistavęs susitarimas, kaip nurodo suinteresuotas asmuo L. G., kad atkurta žemė bus padalinta lygiomis dalimis tarp V. F., S. G. ir V. F. vaikų, tai V. F. testamentu turtą būtų palikusi visiems vaikams, o ne tik S. G.. Suinteresuotas asmuo nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl palikimo priėmimo, kol pareiškėja nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
9. Suinteresuotas asmuo Z. J. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti ir tenkinti suinteresuoto asmens L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoto asmens teigimu, tarp artimųjų giminaičių – V. F., S. G., L. K. ir L. G. – buvo susitarimas, kad, atkūrus nuosavybės teises į I. J. žemę, ją pasidalins lygiomis dalimis visi S. G. vaikai, nes V. F. vaikų neturėjo ir jie buvo jos artimiausi giminaičiai. Tačiau susitarimo nesilaikė pareiškėja L. K., kuri po motinos mirties paveldėjo jai atkurtą nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atkreipė dėmesį, kad apie testamentą nei ji, nei brolis nieko nežinojo, todėl galbūt jis buvo sudarytas motinai jau nesuvokiant savo veiksmų reikšmės. Motina niekada nėra minėjusi apie savo viso turto palikimą seseriai. Po V. F. mirties jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo, todėl faktiniu valdymu jo priimti niekas ir negalėjo. V. F. iki jos mirties daugiausiai rūpinosi brolis L. G., kuris ir palaidojo V. F. už jos turėtas santaupas. Dėl to, suinteresuoto asmens vertinimu, būtent jos brolis L. G., išleidęs V. F. santaupas jos laidotuvėms, ir priėmė jos palikimą faktiniu valdymu. Suinteresuoto asmens teigimu, nuosavybės atkūrimo reikalų tvarkymas buvo patikėtas L. G., brolis rūpinosi šiais reikalais, tačiau šis procesas dėl valstybės institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, sprendimų priėmimo vilkinimo užtruko. Pareiškėja niekada nesirūpino nuosavybės teisių atkūrimo reikalais. V. F. mirties metu mama S. G. jau buvo labai senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), sirgo įvairiomis ligomis, todėl jokio V. F. palikimo nepriėmė, nes tam neturėjo nei objektyvių galimybių, nei noro, nes buvo susitarimas, kad atkurtą žemę pasidalins jos visi vaikai.
Šalies argumentai
10. Pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad nebepalaiko prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens L. G..
11. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo L. G. nebepalaikė savo prašymo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad visi vaikai buvo sutarę, jog jų motina S. G. priims palikimą po sesers V. F. mirties.
12. Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo Z. J. sutiko su pareiškėjos pareiškimu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad gyvena Lenkijoje ar apie palikimo priėmimą ir (jo) padalijimą mažai žinojo; nežinojo, kad motina S. G. surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko pareiškėjai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas. Bylos dalis pagal suinteresuoto asmens L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutrauktina
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).
14. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po V. F., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties atsiradusį palikimą pagal testamentą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento.
15. Suinteresuotas asmuo L. G. byloje pareiškė savarankišką reikalavimą, prašydamas nustatyti, kad jis priėmė po V. F., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Per teismo posėdį suinteresuotas asmuo pareikšto pareiškimo nebepalaikė, todėl bylos dalis pagal suinteresuoto asmens pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurauktina (CPK 296 straipsnio 4 punktas).
16. Byloje pateikta Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis patvirtina, jog V. F., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirė (duomenys neskelbtini) d., būdama našle. Vaikų ji neturėjo. Savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) d. iki mirties buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) d. Vilniaus (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtintas V. F. testamentas, kuriuo visą savo turtą paliko S. G., kuri (duomenys neskelbtini) d. mirė ((duomenys neskelbtini) d. Medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
18. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po palikėjos V. F. mirties (duomenys neskelbtini) d. palikimo priėmimo faktų neregistruota. Po S. G. mirties pareiškėja priėmė jos palikimą ir jai (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
19. Palikimo atsiradimo faktas įpėdiniui nesukuria savaime nuosavybės teisės. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtintas keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
20. Bylos duomenimis, nuo (duomenys neskelbtini) metų iki savo mirties ((duomenys neskelbtini) d.) V. F. gyveno kartu su S. G. šiai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors V. F. neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, tačiau, remiantis pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, jai priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai, santaupos, papuošalai, kuriais po V. F. mirties S. G. naudojosi kaip savais. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad V. F. taip pat priklausė turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) ha žemės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Per teismo posėdį suinteresuotas asmuo L. G. patvirtino, kad S. G. vaikai buvo susitarę, kad po V. F. mirties palikimą priims jų motina (V. F. sesuo) – S. G.
21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. G. bei Z. J. motina S. G. išreiškė savo valią priimti sesers V. F. palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus (naudojosi asmeniniais palikėjos daiktais, santaupomis, papuošalais), todėl pripažintina, kad S. G. po V. F. mirties priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
22. Pažymėtina, kad, remiantis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Konkrečius paveldimo turto objektus nustato ne teismas, o paveldėjimo bylą tvarkantis notaras. Apibendrinant, palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymui pakanka nustatyti, kad įpėdinis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį (ar kokį daiktą), tačiau nėra reikalinga nustatyti ir įvardinti konkretaus pradėto valdyti turto.
23. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų L. G. ir Z. J. motina S. G. po sesers V. F. mirties priėmė palikimą, per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdama faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
24. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos L. K. paveldėjimo teisei į palikėjos S. G. turtą įgyvendinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., gimusi (duomenys neskelbtini) d., mirusi (duomenys neskelbtini) d., po V. F., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė atsiradusį palikimą pagal testamentą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei į palikėjos S. G., gimusios (duomenys neskelbtini) d., mirusios (duomenys neskelbtini) d., turtą įgyvendinti.
Nutraukti bylos dalį pagal suinteresuoto asmens L. G. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.