Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), privataus kaltinimo skundo prieš A. M., B. U., A. Š. ir (duomenys neskelbtini), kurie kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 6 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį, priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

n u s ta t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. spalio 22 d. gautas S. G. privataus kaltinimo skundas, kuriuo prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn A. M., B. U., A. Š. ir (duomenys neskelbtini) pagal BK 138 straipsnio 6 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 154 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas grąžintinas pareiškėjui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnyje yra išvardintos veikos, priskiriamos prie privataus kaltinimo bylų. Iš šioje normoje išvardinto sąrašo matyti, kad veikos, numatytos BK 146 straipsnio 3 dalyje, 167 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 304 straipsnio 1 dalyje nepriskirtos privataus kaltinimo byloms, kai kaltinimą palaiko privatus asmuo, bet jos yra priskiriamos prie nusikalstamų veikų, dėl kurių yra palaikomas valstybinis kaltinimas. Esant šioms aplinkybėms, privataus kaltinimo procesas pagal BK 146 straipsnio 3 dalį, 167 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 304 straipsnio 1 dalį negalimas. Pareiškėjas turi teisę dėl nurodytų galimai padarytų nusikalstamų veikų kreiptis į atitinkamas policijos įstaigas, prašydamas atlikti ikiteisminį tyrimą, jei tam būtų pagrindas. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 146 straipsnio 3 dalį, kadangi už šiame straipsnyje numatytas veikas nenumatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

Be to, pateiktame skunde prašoma patraukti A. M., B. U., A. Š. ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 6 dalį, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog BK 138 straipsnis turi tik dvi dalis. Iš pateikto skundo matyti, jog pareiškėjo teigimu, jam buvo baisiai sugadinta sveikata, iš to lyg ir galima būtų daryti prielaidą, kad būtent pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą prašoma patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, tačiau prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių dėl šių kaltinimų apimties ir turinio, atitinkamai nebūtų varžoma galimybė pasiruošti gynybai. Kartu pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnyje, nėra priskirtos privataus kaltinimo byloms, todėl privataus kaltinimo procesas pagal šį straipsnį taip pat negalimas. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys ir į tai, jog (duomenys neskelbtini) negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 138 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi už šiame straipsnyje numatytas veikas nenumatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

Pateiktame skunde prašoma patraukti A. M., B. U., A. Š. ir (duomenys neskelbtini) baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimaisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis Nr.1A-540/2007). Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą (Lietuvos Respublikos BPK 408 straipsnis). Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje išvardyta, jog skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2009-08-05 nutartis Nr. IS-473-628/2009, Vilniaus apygardos teismo 2012-01-10 nutartis Nr. IS-28-318/2012, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-21 nutartis Nr. PK-65-784/2009, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-04 nutartis Nr. PK-440-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-10 nutartis Nr. PK-686-818/2010, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-12 nutartis Nr. PK-912-503/2011) privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą, - nesant aiškaus kaltinimo, tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Šie didesni keliami įstatymo reikalavimai privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui išplaukia ir iš to, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Baudžiamojo proceso kodeksą, teismas nėra baudžiamąjį persekiojimą inicijuojantis subjektas. Aiškumo, išsamumo ir tikslumo kriterijai taikomi tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą.

Pateiktame teismui skunde pareiškėjas nurodo abstrakčias, nesukonkretintas aplinkybes, nėra aiškus tikslus galimos nusikalstamos veikos laikas, konkreti vieta. Abstraktus nusikalstamos veikos aprašymas negali būti pagrindu privataus kaltinimo bylos procesui pradėti, kadangi kaltinime turi būti kiek įmanoma tiksliau aprašyti kiekvieno nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens galimai padaryti neteisėti veiksmai, jų eiliškumas, seka, bei konkrečiai nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė nurodoma nusikalstama veika. Išdėstant faktines aplinkybes, būtina nurodyti tikslų galimos nusikalstamos veikos padarymo laiką, konkrečią vietą. Be to, atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog (duomenys neskelbtini) negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, kadangi už šiame straipsnyje numatytą veiką nenumatyta juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. G. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl to jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą S. G. skundą ir grąžinti jį pareiškėjui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.