- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1435-553/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14932-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Nordea Bank AB Lietuvos skyriui
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinio atsakovui Nordea Bank AB Lietuvos skyriui dėl nesąžiningos sutarties sąlygos modifikavimo, trečiasis asmuo antstolis Jonas Petrikas, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas 2017-04-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti nesąžininga ir neteisėta Papildomo susitarimo Nr. BKP 09/04/110MN prie 2005 m. gegužės 18 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygą, nustatančią 16 proc. metinių palūkanų dydį už įsipareigojimų nevykdymą, ir pakeisti (modifikuoti) šią sutarties sąlygą, sumažinant joje nustatytą 16 proc. metinių palūkanų dydį iki 5 proc. bei priteisti ieškovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-04-14 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl nesąžiningos sutarties sąlygos modifikavimo, trečiasis asmuo byloje antstolis Jonas Petrikas, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo sutartis yra nutraukta nuo 2013-05-07, sutarties nutraukimas teismo nebuvo pripažintas neteisėtu, tai reiškia, kad 2005-05-18 būsto kreditavimo sutartis Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais) yra pasibaigusi. Pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, todėl ieškovo reikalavimas modifikuoti pasibaigusios sutarties sąlygą dėl palūkanų dydžio yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Ieškinio išnagrinėjimas nesukels ieškovui materialiųjų teisinių pasekmių, o pats civilinis procesas negali būti siekiamybė, civilinio proceso tikslas turi būti tam tikri teisiniai padariniai. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras 2013-08-12 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4171 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, iš varžytynių parduodant įkeistą turtą pagal 2005-05-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L (su pakeitimais ir papildymais). Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013 priteisė pagal 2005-05-18 Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 05/05/115L iš K. G. – K. turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieškovo naudai 114 229,00 EUR skolos sumą ir 16 % dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimas dėl pasibaigusios sutarties sąlygos modifikavimo reiškiamas nepaisant to, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra nustatyti nagrinėjamai bylai reikšmingi prejudiciniai faktai, kurių ieškovas nebegali kvestionuoti.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-04-14 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentas:CK 6.221 straipsnio 2-3 dalyse numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas; sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Akivaizdu,, kad Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 sąlyga, numatanti 16 proc. metinių palūkanų skaičiavimą už įsipareigojimų nevykdymą, pagal savo esmę nėra pasibaigusi ir tebegalioja, nepaisant to, kad kredito sutartis yra nutraukta, kartu ieškovui sukuria materialinius teisinius padarinius.Ieškovas pareiškė reikalavimą modifikuoti tebegaliojančios, nors ir pasibaigusios sutarties vieną sąlygą. Pripažinimas, kad tokia sutarties sąlyga yra neteisėta, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų konstatavimą ir sukurtų atsakovo civilinę atsakomybę bei atitinkamai leistų sumažinti atsakovo iš ieškovo išieškomų palūkanų sumą, turėtų prejudicinę galią vykdomajai bylai bei sukurtų teisinį pagrindą pakeisti išduotą vykdomąjį dokumentą. O tai reikštų materialiuosius padarinius ieškovui.Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1370-125/2013. Ieškovas minėtoje byloje nereiškė reikalavimo, susijusio su kredito sutarties sąlygos modifikavimu ir nepateikė savo teisinių argumentų, kodėl minėta sąlyga laikytina nesąžininga ir neteisėta. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nagrinėjo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, o ne palūkanų dydžio pagrįstumą. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teiginys, kad 16 procentų metinės palūkanos yra pagrįstos, nėra laikytinas prejudiciniu faktu ir neturi privalomosios galios teismui nagrinėjamoje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-04-14 nutartimi atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kuomet ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-04-14 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., Tserkva Sela Sosulivka v. Ukraine, no. 37878/02, judgment of 28 February 2008; Zylkov v. Russia, no. 5613/04, 21 June 2011). Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Guérin v. France, judgment of 29 July 1998, Reports 1998-V, p. 1867, § 37).Ieškovas ieškiniu nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti nesąžininga ir neteisėta 2009-04-27 Papildomo susitarimo Nr. BKP09/04/110MN prie 2005-05-18 Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/05/115L bendrosios dalies 8.2 punkto sąlygą, nustatančią 16 proc. metinių palūkanų dydį už įsipareigojimų nevykdymą, ir pakeisti (modifikuoti) šią sutarties sąlygą, sumažinant joje nustatytą 16 proc. metinių palūkanų dydį iki 5 proc.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2005-05-18 Būsto kreditavimo sutartis banko vienašališkai nutraukta 2013-05-07, Vilniaus m. 2-ojo biuro notaras 2013-08-12 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-4171 dėl skolos išieškojimo iš V. K. atsakovo naudai, Klaipėdos apygardos teismas 2013-11-22 sprendimu konstatavo, jog 16 procentų metinės palūkanos yra pagrįstos, Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2016-03-16 sprendimu atsisakius pripažinti banko 2013-05-07 vienašališką būsto kredito sutarties nutraukimą neteisėtu, sprendė, kad ieškinio reikalavimai negali sukelti materialinių teisinių padarinių, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo atsisakymu priimti ieškinį, nes, jo įsitikinimu, prašoma pakeisti sutarties sąlyga galioja net ir nutraukus sutartį, be to ieškinio reikalavimai apeliantui sukels materialines pasekmes.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovui nekiltų materialinių teisinių pasekmių, nes teismui pripažinus Kredito sutarties 8.2 p. įtvirtintą sąlygą nesąžininga ir negaliojančia bei sumažinus sutartimi nustatytų metinių palūkanų už sutarties nevykdymą dydį, apeliantas įgytų teisę įstatymo nustatyta tvarka siekti sumažinti atsakovo naudai išieškomų palūkanų sumą.Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tik iš dalies pagrįstai sprendė, kad pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, neįvertinęs CK 6.221 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Ar ieškovo ginčijama Kredito sutarties sąlyga atitinka CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl galiojimo ir po sutarties nutraukimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir negali būti sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą teismų praktiką bei pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus. Konstatuojant, kad teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, procesinis sprendimas naikinamas ir prašymo priėmimo klausimas perduodamas spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo (CPK 327 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir ieškinio dėl nesąžiningos sutarties sąlygos modifikavimo priėmimo klausimą perduoti spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo.