Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, pagalbiniu, teistas:

1. 2020 m, liepos 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams su apribojimais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti transporto priemones 5 metams ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuoto automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3620 Eur valstybės naudai;

2. 2023 m. gruodžio 21 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams su apribojimais bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas vairuoti transporto priemones 5 metus ir turto konfiskavimas, išieškant konfiskuoto automobilio rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą – 3710 Eur valstybės naudai;

3. 2024 m. liepos 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 80 parų arešto bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą vairuoti transporto priemones 7 metams ir konfiskuojant jam priklausantį automobilį ,,Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2025 m. liepos 5 d. apie 19.03 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuoklio ,,Alcotest 7310“, Nr. ARTB-0083, sertifikato Nr. 2359367, rodmenimis jam buvo nustatytas 2,76 promilių neblaivumas.???

Dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai M. B. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. B., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,76 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. liepos 5 d. apie 19.03 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholį bare. Išgėręs ėjo namo. Eidamas pamatė, kad į automobilį ,,Volvo V50”, stovintį automobilių stovėjimo aikštelėje, trankosi kitų žmonių automobilių durelės, todėl nutarė perstatyti automobilį, kadangi kaip tik tuo metu kartu su savimi turėjo automobilio raktus (1 t., b. l. 99–102).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo M. B. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą).

Vadovaujantis BK 74 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso atsako pagal šio kodekso 243 ar 244 straipsnį.

Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. B. 2025 m. liepos 5 d., žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas septynerius metus naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, piktybiškai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V50“, (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), todėl šiuo atveju konstatuotina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones septyneriems metams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Pats kaltinamasis taip pat neneigė šio fakto, kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad apie šią baudžiamojo poveikio priemonę žinojo, jos esmę suprato, žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių. Įvykio dieną išėjęs iš baro ir pamatęs, kad kitų automobilių durelės remiasi į automobilio ,,Volvo V50“ dureles, nusprendė minėtą automobilį perstatyti. Tai reiškia, kad kaltinamasis suprato jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pobūdį, jos sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokė savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žinojo, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltinamasis suprato, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokė, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas norėjo taip elgtis – vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Todėl konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje surinkta ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas M. B. už Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką bei paskirti bausmę.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis M. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis praeityje teistas už analogiškų nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 132–140, 127–131).

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi(BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus tai, kad kaltinamasis teigiamų išvadų iš ankstesnio nubaudimo nepadarė, M. B. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant maksimaliam sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės dydžiui, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, jos dydį nustatant didesnį nei šios rūšies bausmės sankcijoje numatytas vidurkis dydžiui.

Skirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, sudarančios idealiąją sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-72-976/2022), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrinamos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, skirtą už įvykdytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskiriant subendrintą baudos bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tai yra visos sąlygos kaltinamajai taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. B. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis kritiškai vertino savo elgesį, nevengė prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, todėl yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir netaikant realios laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 3 metams, įpareigojant M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei savaitei be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8, 10 punktai).

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą M. B., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,76 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, ketvirtą kartą teisiamas už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 7 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. liepos 14 d.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. B. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio savininkė yra A. P. (1 t., b. l. 39).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/20192K-72-489/2020), tai yra, apsaugomos teisės trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti. Kasacinės instancijos teismo praktika formuojama taip, kad tik nesant teisinio pagrindo ir / ar galimybių konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę, sprendžiama, ar yra pagrindai ir sąlygos taikyti jos vertės (ar dalies vertės) išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, tai yra teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamos situacijos kontekste neginčytinai nustatyta, jog transporto priemonė – automobilis ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (tikrasis automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), priklausantis trečiajam fiziniam asmeniui – A. P., kurį vairavo kaltinamasis, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Kaip jau minėta, automobilis ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – A. P.. Šį faktą patvirtina VĮ ,,Regitra“ pateiktame išraše nurodyti duomenys (1 t., b. l. 39). Be to, pats kaltinamasis ir liudytoja apklausta A. P. nurodė, kad dėl minėto automobilio tarp judviejų buvo sudaryta ir pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šis juridinis faktas nebuvo įregistruotas, kadangi kaltinamasis nesumokėjo pinigų A. P. sutartyje nurodytu laiku bei neįregistravo minėto automobilio VĮ ,,Regitroje“ nustatyta tvarka. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog automobilis ,,Volvo V50”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo kaltininkas, priklausė ne jam, o būtent A. P.. Kadangi byloje nenustatyta, jog A. P. būtų žinojusi, jog kaltinamasis ketina vairuoti būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019).

Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, jog automobilio Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina yra 2 860 Eur su PVM (1 t., b. l. 40). Teismas, svarstydamas konfiskuotino turto (automobilio) vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) taikymo proporcingumo klausimą, sprendžia, ar iš asmens išieškotina visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Šiuo aspektu, pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019 pažymėta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turi būti atsižvelgiama į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos, o ne suabsoliutinti atgrasymo tikslą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, jog kaltinamasis šiuo metu dirba bei atsižvelgus į galiojantį teisinį reguliavimą ir aktualią teismų praktiką, iš kaltinamojo M. B. konfiskuotina visa minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 860 Eur.

Pažymėtina ir tai, jog kitos M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (septyneri metai) nors ir yra maksimalus įstatyme nustatytas tokios priemonės taikymo terminas, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, ankstesniais teismų sprendimais jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad M. B. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. B.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 304,16 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 49-54).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu, nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos (1 t., b. l. 114–117, 118–121).

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilis ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir minėto automobilio registracijos liudijimas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas automobilio valdytojai-savininkei A. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, apimant švelnesnę, paskirtai už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymą, ir paskirti M. B. subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. B. tęsti darbą, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei savaitei be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, skirti M. B. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2025 m. liepos 14 d.).

- konfiskuoti automobilio ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 860 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų).

M. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Priteisti iš M. B. 304,16 Eur (tris šimtus keturis eurus ir 16 centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

M. B. išaiškinti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilį ,,Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir minėto automobilio registracijos liudijimą, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti automobilio valdytojai-savininkei A. P..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.