Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį bei 123 straipsnio 5 dalį yra traukiamas P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas P. M. surašytas už tai, kad vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas vairuotojo pažymėjimo ir būdamas neblaivus (0,58 promilės girtumas). Asmuo yra (duomenys neskelbtini).

Administracinio teisės pažeidimo medžiaga grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 str. 1 d., 260 str. ir 284 str. 2 d., yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės teismui savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008, 2008 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje N444-340/2008 ir kt.).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Institucijos surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, jo padaryti administraciniai teisės pažeidimai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 129 straipsnį, tačiau protokole nėra nurodyta ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo esmė – faktinės aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmuo vairavo automobilį, kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kaip jau minėta aukščiau, teismas neturi galimybės savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1244-348/2014).

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad administracinė byla nėra visiškai parengta nagrinėti, protokole neišsamiai išdėstytos faktinės teisės pažeidimo padarymo aplinkybės ir teisės pažeidimo esmė, ir tai kliudo teismui išnagrinėti bylą, todėl protokolas kartu su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga grąžintini administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai nurodytiems trūkumams pašalinti. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, jog surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turi grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. AN2.6.-389-829/2016 grąžinti protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.