Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl antstolio veiksmų

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. Š. 2016 m. spalio 26 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad vykdomasis dokumentas išduotas 2013-09-25 dėl baudos išieškojimo ir buvo pateiktas vykdymui 2013-11-21 nepraleidus LR ATPK 308 str. 1 d. nustatyto termino. Priverstinio vykdymo laikotarpiu nuo 2013-11-21 iki 2016-10-20 nepraleidus dvejų metų termino buvo atlikti vykdymo veiksmai – užklausos VSDFV ir bankams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0110/13/00684 duomenimis nustatyta, kad antstolis A. Š. vykdo išieškojimą pagal Kauno AVPK Jonavos rajono PK 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 61N-2981223-13 dėl skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko V. D. išieškotojos VMI naudai. Vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti 2013-12-09, tą pačia dieną išsiųstas skolininkui siūlymas sumokėti baudą ir paskaičiuotos vykdymo išlaidos. Vėliau – 2014-02-06, 2015-03-30 ir 2016-10-07 buvo padarytos užklausos viešajame registre apie skolininko draudžiamąsias pajamas bei 2016-10-07 užklausa apie paskirtas socialines išmokas. 2016-10-07 antstolis priėmė nurodymą Nr. S-16-110-17916 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kurį skundžia pareiškėjas.

Antstolių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnio nuostatas nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (CPK 4 str.). Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų ir juos reglamentuojančių teisės normų aiškinimo bei taikymo pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010. Šioje nutartyje teismas nurodė, jog dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis ATPK 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. BK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. BK 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 str. 1 d.), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00684 esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad vykdomasis dokumentas (nutarimas Nr. 61N-2981223-13) buvo priimtas 2013-09-25, o pateiktas antstoliui vykdyti – 2013-11-21, taigi trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, nepraleistas.

Vykdomosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad antstolis tikrino pareiškėjo turtinę padėtį, duomenis VSDFV apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas apie jam skiriamas socialines išmokas. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolis dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo, nuo vykdomojo dokumento priėmimo iki padarytų užklausų VSDFV nėra dvejų metų termino. Pažymėtina, kad tikrinti pareiškėjo nekilnojamojo turto ar transporto priemonių šioje byloje nebuvo pagrindo, nes skolos suma yra nedidelė (130 Lt/ 37,65 Eur), be to transporto priemonei areštas buvo pritaikytas vykdant išieškojimą kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0110/13/00261, ir nukeipti išieškojimą į registruotiną turtą buvo netikslinga.

Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi.

Nors skolininkas nurodo, kad nėra duomenų, jog jis vengė įvykdyti prievolę, tačiau teismų praktikoje skolininko neveikimas ieškant darbo, nepranešimas apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nebendradarbiavimas su antstoliu prilygintinas vengimui vykdyti nutarimą dėl baudos paskyrimo. Pareiškėjas būdamas jauno ir darbingo amžiaus nedėjo jokių pastangų, kad gautų pajamas, žinodamas apie jam paskirtą baudą bei faktą, kad nėra jos sumokėjęs; privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančiu antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 str. nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad jis elgėsi sąžiningai, dėjo pastangas baudai išieškoti ir kad nevengė įvykdyti savo pareigos sumokėti jam paskirtą baudą (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pareiškėjo) neveikimas vertintinas kaip siekimas išvengti baudos mokėjimo.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju senaties taikymo institutas negali būti taikomas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. D. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. Š. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.