Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovėms G. B. ir Anai Aidetienei, atsakovei J. T., jos atstovui advokatui Egidijui Labuckui,atsakovui S. A., jo atstovui advokatui Michailui Sadovničiui, trečiojo asmens Švenčionėlių socialinių paslaugų centro atstovui Miroslavui Lazdiniui, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį, atsakovams J. T., S. A. su trečiuoju asmeniu-Švenčionėlių socialinių paslaugų centro administracija, dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo vaikų atžvilgiu, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo laikinai prašo atskirti nuo motinos J. T. vaikus: S. A., gim. 2015(duomenys neskelbtini), A. A., gim. 2014(duomenys neskelbtini), J. A., gim. 2012-(duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. 2011-(duomenys neskelbtini), o taip pat apriboti tėvo S. A. valdžią šių vaikų atžvilgiu bei priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Atsakovės J. T. atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad ieškinyje nenurodyta, kad atsakovai darė ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpino. Nors atsakovė dėl intelektinių gebėjimų stokos negeba suprasti savo vaikų poreikių, tačiau ji rūpinosi savo vaikais, gal ir nepakankamai, bet žalos vaikų vystymuisi nedarė. Atsakovės liga yra stabili (lengvas protinis atsilikimas), ji tvarkinga, nepiktnaudžiauja nei alkoholiu, nei narkotikais, vaikai šeimoje nebuvo skriaudžiami, šeima niekam neužkliūdavo. Atsakovų vaikai daugiau kaip metus yra paimti iš šeimos, dėl to atsakovė pati kreipėsi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Ieškovo siekis atskirti vaikus nuo atsakovų tik dėl to, kad jie tinkamai nesuvokia pareigų apie vaikų auklėjimą, nėra pagrįstas ir toks motyvas nėra pakankamas, kad reikėtų vaikus atskirti nuo tėvų ar apriboti tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Turtinė tėvų padėtis taip pat negali būti pagrindu apriboti tėvų valdžią. Atsakovė važiuodavo kartu su vaikais į darželį ir nuo 9 iki 14 valandos jų laukdavo Švenčionių mieste. Dėl šios priežasties, o taip pat ir dėl to, kad susirgus vienam ar/ir kitam vaikui ji negalėdavo važiuoti, tad darželio lankymas buvo komplikuotas. Atsakovė nebuvo kategoriškai nusiteikusi niekada neleisti vaikų į darželį. 2018m sausio mėn. persikrausčius gyventi į (duomenys neskelbtini) kaimą, socialiniame būste, ketino įsikurti ir pradėti vaikus leisti į ugdymo įstaigą, tačiau netrukus sulaukė padidinto vaikų teisių apsaugos darbuotojų dėmesio ir vaikai buvo paimti iš šeimos, nors tam svarių priežasčių nebuvo (vaikai buvo šeimoje ir pavojus jiems negrėsė). Prašo atmesti ieškinį.

su vaikais į ligoninę jų apžiūrai nes centro darbuotojams reikėjo dirbti savo darbą ir jie negalėjo būti ligoninėje. Atsakovė per metus laiko savo vaikus aplankė globos namuose apie 30 kartų, o atsakovas-15, kuris,beje, jam (M.L.) yra sakęs, kad ruošiasi skirtis su atsakove. J. T. savo vaikams paskambina telefonu, vyresnieji iš jų džiaugiasi susitikę ir matydami savo tėvus. Jo nuomone vaikų tėvai-atsakovai pagal savo išsilavinimą, įgūdžius, intelektą, negeba šiuo metu suvokti savo vaikų poreikių ir tinkamai jais pasirūpinti, todėl ieškinį palaiko.

Liudytoja V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad Julija yra jos dukra, kuri su vaikais gyveno Strūnoje esančiame daugiabutyje, antrame aukšte, trijų kambarių bute. Šis butas šaltokas, jame nėra karšto vandens. Vaikai gyvena po du kambaryje, mergaitės viename, o berniukai kitame. Vaikai valgo viską, mėgsta sultis, limonadą, sausainius. Ji pati gyvena Švenčionyse, Taikos g.6, tačiau nuvažiuodavo pas dukrą ir padėdavo jai išmaudyti vaikus. Pati yra užauginusi 5 vaikus. Šiuo metu ji dirba Vilniuje, bendrovėje (duomenys neskelbtini), gamina čiužinius. Ji lanko savo anūkus globos namuose, jie nori gyventi su savo tėvais.

Liudytoja A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad tuomet dirbo socialine darbuotoja ir atsakovų šeimą pažinojo apie pusantrų metų.Jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, 2 kambarių bute su maža virtuvėle.Būstas buvo šildomas malkomis, jame nebuvo labai tvarkinga. Matėsi, kad vaikams trūksta elementarių dalykų, kartais jie būdavo aprengti ne pagal ūgį ir sezoną. Vaikai būdavo pastoviai susierzinę, rėkdavo, jų motina (atsakovė) taip pat ant jų rėkdavo, nors kai ateidavo vaikų močiutė, kaimynų pastebėjimu, jie tapdavo ramesni.S. A. mažai prisidėdavo prie vaikų priežiūros, jo pastoviai nebūdavo namuose arba- pas draugus, arba kažkur uždarbiaudavo, tačiau mažai prisidėdavo prie šeimos biudžeto. Būdavo, kad Julija, palikusi vaikus vienus, eidavo ieškoti S., kur jis išgėrinėja. Žmonės šiai šeimai paaukodavo drabuželių, žaislų, kuriuos vaikai greitai sulaužydavo ir išmesdavo. Iš to liudytoja padarė išvadą, kad vaikams nebūdavo paaiškinama kaip su žaislais reikia žaisti. Mažiausiąją S. liudytoja visą laiką rasdavo lovelėje, tačiau J. į pastabas, kad vaikui reikia šliaužioti, vaikščioti, nereagavo ir teigė, jog ji visur lenda, todėl jai saugiausia yra lovelėje. Į lauką J. vaikų taip pat neišvesdavo pasivaikščioti, o išėję- nežinodavo ką ten veikti. Atsakovė su vaikais neužisiimdavo, teigė, kad tam neturi laiko, nes tvarkosi. Šeima gyveno iš pašalpų ir neįgalumo išmokų. Jie pirkdavo dirbtinius produktus ir maistui išleisdavo beveik visus pinigus. Ji negirdėjo, kad šeimoje būtų smurtaujama, tačiau kartą Julija iškvietė policiją dėl to, kad sugyventinis ją pastūmė.Atsakovų vaikų nuvežimui į darželį buvo skirtas mokyklinis autobusiukas, tačiau jie tik pora savaičių tą darželį palankė ir J. atsisakė leisti juos į darželį, nes jai nepatogu buvo laukti iki pietų kol autobusiukas ją su vaikais parveš namo, dar teigė, jog vaikai darželyje dažnai suserga. Liudytojos manymu J. T. galėjo naudingai praleisti tą laiką mieste lankydamasi pas psichologus, stebėdama kaip vaikai žaidžia darželyje ar užsiimdama kita kokia nors veikla. Vaikus kas pusmetį reikėdavo nuvežti į Vaiko raidos centrą Vilniuje, tačiau paskutinius du kartus Julija atsisakė tai daryti dėl įvairių priežasčių. Jos (liudytojos) žiniomis, globos įstaigoje pradžioje vaikai buvo sunkūs, jiems reikėjo skirti daug dėmesio, tačiau po kurio laiko jie pradėjo aiškiau tarti žodžius, kalbėtis, bendrauti, tapo mandagesni-sveikindavosi. Jos nuomone, jeigu vaikai būtų grąžinti į šeimą, tėvai negalėtų patenkinti jų poreikių. Jų motina labai neaiškiai kalba, o vaikai globos namuose pradėjo aiškiau kalbėti, jie nerodo ilgesio tėvams ir neaišku ar daugiau kaip po metų pertraukos jie galės tinkamai adaptuotis savo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti savo vaikus yra privaloma, nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams (CK 3.159 str. 3 d.). Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios užtikrintų vaiko sveikatą, fizinę ir psichinę raidą, parengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardintos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas (motina) ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.Tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius nepilnamečio vaiko interesus.

Sutinkamai su LR CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 114/2013). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (LR CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (LR CK 3-180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas tėvų valdžios ribojimo pagrindu nurodo atsakovės nesuvokimą (dėl psichinės sveikatos ypatumų-ji ribotai veiksni) savo mažamečių vaikų poreikių bei nesugebėjimą jais tinkamai pasirūpinti, bei atsakovo nepakankamą rūpinimąsi savo vaikais, išlaikymo jiems neteikimą.

Nustatyta, kad S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų J. T. ir S. A. vaikai (T.1,b.l.25-28).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas patenkino Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. pareiškimą dėl J. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), veiksnumo ribojimo, ir 2019 m. kovo 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-20-617/2019) pripažino J. T. ribotai veiksnia: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio ir lizingu, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; šeimos santykių; darbo teisinių santykių srityse; neveiksnia: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje - komercinėje veikloje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir pilietinių teisių (balsavimo teisė) srityse. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2018 matyti, kad J. T. konstatuotas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Analizuojant J. T. gebėjimą įgyvendinti tėvų valdžią, t. y. auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, ekspertai pažymėjo, kad vaikų auklėjimas ir priežiūra - tai asmens ilgalaikiai sąmoningi, kryptingi, tikslingi ir valingi veiksmai, o lemiama kategorija tarp psichikos sutrikimo ir gebėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti yra kritiškumas (tai intelekto funkcija bei gebėjimas adekvačiai suvokti objektyvią tikrovę, asmeninę veiklą ir elgesį, juos analizuoti bei daryti realias išvadas). J. T. gerai orientuojasi jai įprastoje buitinėje aplinkoje, tačiau sudėtingesnius socialinius įvykius suvokia ir vertina gan primityviai, remdamasi savo asmenine patirtimi. Jos mokyklinės žinios menkos, emocijos lengvai sužadinamos ir nepakankamai kontroliuojamos. Kritika savo psichikos sveikatos būklei dalinė, stebimas nevisiškai kritiškas požiūris į save, į savo poelgius bei jų pasekmes. Atsižvelgiant į J. T. protinius gebėjimus ( lengvą protinį atsilikimą ), asmenybės ypatumus ( nepakankamą emocinį stabilumą, egocentriškumą, nepakankamą impulsų kontrolę ), kritikos stoką savo asmenybei ir situacijai, nepakankamą gebėjimą suvokti elgesio tikslingumą bei numatyti jo pasekmes,šie psichikos ypatumai apriboja galimybes kritiškai pilna apimtimi įvertinti susidariusią situaciją ir atitinkamai veikti, todėl ji be kitų asmenų pagalbos negali pilnai užtikrinti savo vaikų psichosocialinės raidos ir sveikatos poreikių. Nors savitvarkos ir higienos įgūdžiai pakankami, nors J. T. formaliai ir supranta socialines gyvenimo normas, tačiau dėl intelekto defekto, savireguliacijos mechanizmo sutrikimų, negali kritiškai ir visapusiškai įvertinti savo gebėjimą adekvačiai pilna apimtimi pasirūpinti savimi (T.2.b.l.83-86). Taigi, iš to matyti, kad vaikų motina J. T. dėl aukščiau paminėtų psichinės sveikatos sutrikimų ne tik kad negali užtikrinti savo vaikų poreikių, bet negali pilnai pasirūpinti ir pati savimi. Šioje vietoje nėra pagrįstas atsakovų atstovų argumentas, jog atsakovai savo vaikais rūpinosi apie 8 metus (priklausomai nuo jų gimimo), savo kai tėvų pareigas vykdė ir niekam netrukdė, todėl dabar, kai jie įsigijo kai kurią buityje būtiną techniką (pvz.automatinę skalbimo mašiną), neva tai yra geriau pasirengę savo vaikų priežiūrai ir jų ugdymui. Šioje vietoje būtina pažymėti, kad visiems atsakovų vaikams yra nustatytas neįgalumas: A., S. ir V.- (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis, o J.- (duomenys neskelbtini) (T.1,b.l.13-20). Tai reiškia, kad šiems vaikams reikalinga ypatinga priežiūra ir specialus jų ugdymas. Atsakovei J. T. nustatytas (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis (iki 2056m.), jos galimybės rūpintis savo nepilnamečiais vaikai yra labai ribotos (T.1., b.l.21).Teismui nėra jokio pagrindo netikėti ieškovo į bylą pateiktų dokumentų tikrumu, ieškovo ir trečiojo asmens atstovų ir liudytojos A. M. parodymais teisme, kad 2018m. sausio mėn. iš atsakovų paimti vaikai šeimoje nebuvo ugdomi, nors dėl vaikų raidos sutrikimų jiems buvo būtinas ikimokyklinis ugdymas. Teismas vertindamas aplinkybes, sąlygojusias atsakovės atsisakymą (nenorą ar/ir nesugebėjimą) savo tris vaikus leisti į darželį, vis tik pažymi, kad toks atsisakymas ugdyti, socializuoti savo vaikus prieštarauja jų interesams ir negali būti pateisinams neva tai dažnomis vaikų ligomis ar netinkamu autobusų judėjimo grafiku, juolab, kad vaikų teisių apsaugos darbuotojai (socialiniai darbuotojai) visada teikė atsakovų šeimai būtiną pagalbą (faktiškai tai nuo socialinės darbuotojos priklausoma šeima), (T.1,b.l.29-34). Apie netinkamas atsakovų vaikams sąlygas liudija ir Švenčionėlių socialinių paslaugų centro 2018-03-06 ir 2018-03-23 informacijos, 2017-12-19 ir 2018-01-29 atsakovų šeimos aplankymo aktai , kuriuose be kita ko pažymėta, kad J. T. neleidžia vaikų į darželį bei dėl gyvenimo sąlygų ir vaikų ugdymo stokos vaikai neturi galimybės užsiimti kokia nors prasminga veikla (T.1,b.l.41,44, 162-163). Be to J. T. buvo keletą kartų bausta administracine tvarka už tai, kad neleidžia savo 3 vaikų į darželį, nors dėl raidos sutrikimų yra būtinas ikimokyklinis ugdymas (T.1, b.l.49-50).Nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaikais, darytų žalingą įtaką vaikams, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovei motinos valdžią nėra nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo. Tačiau, įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl savo riboto veiksnumo, dėl kurio jai pačiai reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi galimybės savo vaikų ugdyti ir juos auklėti, savarankiškai jais rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnamečius J. T. vaikus nuo atsakovės. Atskirtiems nuo motinos vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaikus nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Nors Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019-04-09 nutartimi J. T. globėju ir rūpintoju buvo paskirtas jos vaikų tėvas S. A., tačiau byloje yra duomenys apie tai, kad jis laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2017 metų rudens buvo daug kartų baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą ( jo nesumokėtos baudos tebeišieškomos), jis šiuo metu nedirba, savo pareigų nevykdo- vaikams išlaikymo neteikia bei jais pakankamai nesirūpina ir nesidomi ( vaikus globos centre aplanko vos kartą per mėnesį), ( T.1,b.l.49-64, T.2,b.l.27-28).Visa tai rodo, kad atsakovas S. A. savo sugyventinės ir jo 4 vaikų motinos globėju ir rūpintoju faktiškai buvo paskirtas dėl to, kad su ja gyveno apie 11metų ir nebuvo kitų asmenų, norinčių būti J. T. globėjais. Pažymėtina ir tai, kad iš trečiojo asmens atstovo parodymų teisme kyla abejonės, jog ateityje atsakovai gyvens kartu.

LR CK 3.180 str. 2 d. nurodyta, kad kai LR CK 3.254 str. 3 p. nustatytu pagrindu (kai tėvai vaiku nesirūpina, nesidomi, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką ar kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam ,dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui) yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, išskyrus atvejus, kuriais nustačius vaiko laikinąją globą, tėvai deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grąžinti vaiką į šeimą.Teismas sutinka su ieškovo atstovių paaiškinimais, kad buvo dedamos pastangos ir tikimasi ištaisyti susidariusią padėtį, tačiau net jeigu ir būtų praleistas įstatymu nustatytas terminas, to negalima būtų laikyti aplinkybe užkertančia kelią vaiko teisių apsaugos institucijai kreiptis į teismą, nes vaiko interesai turi būti ginami visais atvejais. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose kompetentingų institucijų priimami sprendimai turi būti suderinti su geriausiais vaiko interesais, kurie nustatomi atsižvelgiant į vaiko poreikius. Geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai, tačiau šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl tėvams ir toliau tinkamai nesirūpinant vaiku ar kitais būdais savo elgesiu ir kaltais veiksmais darant jam žalą, vaikas turi būti nedelsiant atskiriamas nuo jų. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui, nes tai sudaro motyvaciją veikti – pasirūpinti savimi ir šalia esančiu, mokytis, dirbti. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais, šiuo atveju-atsakovo kaltais veiksmais. Nagrinėjamu atveju konstatuotini ne atsakovės kalti veiksmai, o jos negalėjimas, negebėjimas, dėl psichiatrų jai diagnozuoto intelekto deficito. Nėra ginčo, kad vaikas iš šeimos turi būti paimamas tik kraštutiniu atveju, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, vaiko teisių apsaugos darbuotojai atvejį, kai net trys neįgalūs vaikai neugdomi, neleidžiami į ikimokyklinę ugdymo įstaigą, laiko kraštutiniu ir su tokia pozicija teismas neturi pagrindo nesutikti.

Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaikų interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Sprendžiant įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, būtina atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. (duomenys neskelbtini), no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Tuo remiantis nagrinėjamojoje byloje vaikų ( pabrėžtina-neįgalių) ugdymas grupinio gyvenimo namuose (Švenčionėlių socialinių paslaugų centre) atitiks jų interesus ( jie bus kiekvieną dieną ugdomi ir lavinami) ir toks sprendimas jiems bus geriausias.

Atskyrus vaikus nuo motinos ir apribojus tėvo valdžią, tėvams išlieka pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai nedirba, J. T. yra neįgali, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis daugiau yra simbolinis, nei pakankamas vaikams išlaikyti CK 3.196 str.).Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje skaičiuotinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atskirti vaikus S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos J. T., gim. 1991-06-30.

Apriboti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią vaikų S. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. A., gim. (duomenys neskelbtini), J. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti išlaikymą iš J. T. po 20 Eurų kiekvienam jos vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš jų pilnametystės.

Priteisti išlaikymą iš S. A. po 40 Eurų kiekvienam jo vaikui kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki kiekvieno iš jų pilnametystės.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.