- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-20
- Bylos Nr.
- 3K-3-330/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Česlovas Jokūbauskas (pirm.), Egidijus Baranauskas, Virgilijus Grabinskas (pran.)
- Atsakovas
- VšĮ Alytaus regioninės televizijos
- Ieškovas
- UAB „Alytaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 123.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininko), Egidijaus Baranausko ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VšĮ Alytaus regioninės televizijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Alytaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui VšĮ Alytaus regioninei televizijai dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šioje byloje aktualus daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir panaudos sutartį reglamentuojančių teisės normų taikymas ir aiškinimas. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo neteisėto valdymo 2 vnt. akumuliatorių Sony 0158-Sony NP-QM91, 2 vnt. įkroviklių UNO 008-Unomat 70NCL-30/220V, 2 vnt. kameros dėklų ALM 126-C-PD150, 2 vnt. prožektorių UNO 007-Unomat 540 Highlight 22, 1 vnt. Sonny 0035-SonyDSR-PDX10P vaizdo kamerų 1221122, 1 vnt. Sonny 0035-Sony DSR-PDX10P vaizdo kamerų 1221314, 2 vnt. kameros stovų VIN 025-Vinten U005-155 Pro-5DP, o nesant šios vaizdo formavimo įrangos, – priteisti jos vertę – 23 257,78 Lt. Ieškovo teigimu, vaizdo formavimo įrangos komplektą kompiuteriniam tinklui ieškovas įsigijo 2004 m. gruodžio 2 d. iš UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“. Ši įranga buvo įtraukta į ieškovo ilgalaikio turto apskaitą, tačiau tą pačią dieną žodine panaudos sutartimi trejiems metams įmonės steigėjo ir savininko Alytaus miesto savivaldybės atstovas perdavė šią įrangą naudotis atsakovui, kuris dabar atsisako ją grąžinti ieškovui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad byloje pateiktu mokėjimo nurodymu patvirtinama, kad už įrangą apmokėta iš ieškovo sąskaitos, tačiau tai nereiškia, kad ieškovas ketino įrangą įgyti nuosavybėn. Vaizdo formavimo įranga perduota atsakovui. Nėra pagrindo laikyti, kad UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“ ir ieškovo pirkimo-pardavimo sutartis, kurią ieškovas nurodo kaip vaizdo formavimo įrangos įsigijimo pagrindą (CK 4.47 straipsnio 1 punktas), buvo sudaryta, nes nebuvo įrangos priėmimo nuosavybėn, kaip esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Taigi ieškovas neįrodė savo nuosavybės teisės į įrangą ar jos valdymo. Kadangi antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, nesurado atsakovo įmonėje ieškovo prašomos išreikalauti įrangos, tai teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo įranga yra pas atsakovą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 2 vnt. akumuliatorių Sony 0158-Sony NP-QM91, 2 vnt. įkroviklių UNO 008-Unomat 70NCL-30/220V, 2 vnt. kameros dėklų ALM 126-C-PD150, 2 vnt. prožektorių UNO 007-Unomat 540 Highlight 22, 1 vnt. Sonny 0035-SonyDSR-PDX10P vaizdo kamerų 1221122, 1 vnt. Sonny 0035-Sony DSR-PDX10P vaizdo kamerų 1221314, 2 vnt. kamerinių stovų VIN 025-Vinten U005-155 Pro-5DP, o nesant šių daiktų, – išieškoti iš atsakovo ieškovui 23 257,78 Lt. Teismas nustatė, kad įrangos pirkėjas buvo ieškovas, kuris pardavėjui nurodė įrangą perduoti atsakovui. Toks daiktų perdavimas įstatymui neprieštarauja (CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovas neigia įrangos gavimą, bet antstolis pas atsakovą surado ir areštavo vaizdo kamerą, kuri pagal unikalų numerį buvo identifikuota, kaip vienas iš reikalaujamų grąžinti daiktų. Teismo teigimu, ieškovas įrodė, kad atsakovui perdavė įrangą, ir sudarė su atsakovu žodinę panaudos sutartį, nors panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis). Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1. 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau šiuo atveju įstatyme įsakmiai nenurodyta, kad panaudos sutarties formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Dėl įrodymų vertinimo. Ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti vaizdo formavimo įrangos komplektą kompiuteriniam tinklui, kurio faktiškai neperdavė atsakovui. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2004 m. gruodžio 2 d. buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis trejų metų laikotarpiui, kurios pagrindu laikinam neatlygintiniam naudojimuisi atsakovui buvo perduotas vaizdo formavimo įrangos komplektas kompiuteriniam tinklui. CK 6.629 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad panaudos teisiniams santykiams reglamentuoti taikomas ir CK 6.478 straipsnis, pagal kurį panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, turi būti rašytinė, o 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant šį faktą. Sandorio šalis, nesilaikiusi įstatyme nustatyto reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (CK 1.5, 1.6 straipsniai). Teismas turi diskrecijos teisę CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais nuspręsti, ar leisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusiai ginčo šaliai remtis liudytojų parodymais, tačiau toks sprendimas visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuotas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos 3K-3-463/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Tačiau teismas, pažeisdamas CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalių nuostatas, nesprendė, ar yra šioje byloje pagrindas netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais. Tai lėmė, kad teismas be pagrindo konstatavo panaudos teisinių santykių faktą ir priteisė ieškovui ginčo įrangos vertę.
2. Dėl pagrindo reikšti vindikacinį ieškinį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vindikacinis ieškinys – tai daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Jeigu asmuo įgijo teisę į svetimą daiktą prievolinių teisinių santykių pagrindu, o šiems santykiams pasibaigus, savininkui daikto negrąžina, tai pastarasis ginasi prievolių teisės pagrindu reikšdamas ieškinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiškiamas vindikacinis ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. A. B., bylos Nr. 3K-3-439/2001; 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-521/2006; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-44/2009). Šioje byloje teismas ne tik pripažino, kad ieškovė pareiškė vindikacinį ieškinį CK 4.95 straipsnio pagrindu, bet nepagrįstai konstatavo šalių prievolinių panaudos teisinių santykių faktą. CPK ieškovą įpareigoja aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodant, kokiu būdu prašoma apginti jo pažeistą teisę, o teismas nagrinėja ieškinį neperžengdamas jame nurodytų reikalavimų ribų. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas prievolinių teisinių santykių faktą ir siekdamas atgauti įrangą, privalėjo pasirinkti kitą teisių gynimo būdą, t. y. reikšti ieškinį dėl restitucijos, nepagrįsto praturtėjimo ar nuostolių atlyginimo (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnis). Tenkinat vindikacinį ieškinį teismas turi nustatyti, kad: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Žaliakalnio turgavietė“ v. A. G. individuali įmonė „Ančiukas“, bylos Nr. 3K-3-551/2002; 2003 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-569/2003; 2007 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas v. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacija, bylos Nr. 3K-3-40/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-44/2009). Taigi, net jei šalys ir būtų sudariusios panaudos sutartį, ieškovo pareikštas vindikacinis ieškinys bet kuriuo atveju atmestinas. Pažymėtina, kad ginčo įranga atsakovui nebuvo perduota.
3. Dėl įrangos įsigijimo kainos priteisimo. Teismas, priteisdamas iš įstaigos daiktų visą įsigijimo kainą, neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nustatytą panaudos sutarties sampratą panaudos davėjui daiktas grąžintinas ne naujas, o naudotas, atsižvelgiant į normalų to daikto nusidėvėjimą. Pagal ieškovo byloje pateiktus duomenis jis pripažįsta, kad ginčo įranga yra visiškai praradusi vertę pasibaigus trejų metų panaudos sutarties terminui. Taigi, teismui nepagrįstai priteisus iš atsakovo jam neperduotos ir vertę praradusios įrangos įsigijimo kainą, ieškovas be pagrindo praturtėjo (CK 1.5, 6.237, 6.242 straipsniai).
4. Dėl teismo sprendimo motyvacijos. Teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nemotyvavo savo išvados, kad naikinamas teismo sprendimas yra neteisėtas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 330 straipsnis, 331 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimas be motyvų yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.
Kasatorius pateikė atsisakymą nuo kasacinio skundo ir prašo kasacinį procesą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad padavus kasacinį skundą pasikeitė įmonės savininkas ir nebėra ginčo su ieškovu, todėl atsisako nuo pateikto kasacinio skundo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Kasacinio skundo atsisakymas yra viena iš kasacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1, 4 dalys, 340 straipsnio 5 dalis, 349 straipsnis). Šios procesinės teisės įgyvendinimas yra civilinio proceso dispozityvumo principo išraiška, nes kasacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (kasatoriaus) iniciatyva. Tačiau atsisakymas nuo kasacinio skundo teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti kasacinį procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima atsisakymo nuo kasacinio skundo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises ir įstatymų saugomus interesus (CPK 340 straipsnio 5 dalis).
Nėra pagrindo pripažinti, kad pagal šioje byloje šalių pateiktus duomenis kasatoriaus pateiktas atsisakymas nuo kasacinio skundo prieštarauja įstatymams ar pažeidžia kasatoriaus ir (ar) kitų asmenų teises bei interesus, nenustatytas ir viešojo intereso gynimo poreikis. Netgi pats kasatorius (atsakovas byloje), pagal savo teisinį statusą būdamas viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), teisminio proceso metu nei vienoje iš teisminių instancijų nekėlė ir kasaciniame skunde nekelia viešojo intereso gynimo poreikio klausimo. Teisminio proceso metu savo interesų įgyvendinimui kasatorius naudojosi kvalifikuota teisine pagalba – jo interesams atstovavo advokatas, tai teikia pagrindą ir kitai išvadai, kad kasatorius žino ir supranta atsisakymo nuo kasacinio skundo pasekmes. Kolegija konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo nepriimti kasatoriaus pateikto atsisakymo nuo kasacinio skundo.
CPK 349 straipsnyje tiesiogiai nenustatyta, kad kasatoriui atsisakius kasacinio skundo jam grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis, tačiau CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė kasaciniam teismui atitinkamomis sąlygomis taikyti ir CPK 1-300 straipsnių nuostatas. Dėl to kolegija taiko CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir konstatuoja, kad tai neprieštarauja bylų procesą kasaciniame teisme reglamentuojančioms nuostatoms. Palankiai kasatoriui sprendžiant žyminio mokesčio grąžinimo klausimą, iš dalies įgyvendinamas vienas iš civilinio proceso tikslų – skatinamas kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Taigi, remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, atsakovui atsisakius pareikšto kasacinio skundo, jam grąžinama 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio. Iš kasatoriaus priteistinos valstybei 28,15 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 349 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti kasatoriaus VšĮ Alytaus regioninės televizijos atsisakymą nuo kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo ir kasacinį procesą nutraukti.
Grąžinti kasatoriui VšĮ Alytaus regioninei televizijai 523 (penkis šimtus dvidešimt tris) Lt žyminio mokesčio, 2009 m. gegužės 14 d. sumokėto AB banko Snoras Alytaus filiale (mokėjimo nurodymas Nr. 111).
Priteisti iš kasatoriaus VšĮ Alytaus regioninės televizijos valstybei 28,15 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 15 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.