Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1625-486/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-31
Bylos Nr.
1-1625-486/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Kaltinamasis
V. S.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-1625-486/2023
Proceso Nr. 1-01-1-12875-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.6.; 1.1.6.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant G. C., dalyvaujant prokurorei Kristinai Saidytei - Matijošienei, kaltinamajai V. S., kaltinamosios gynėjui advokatui K. U., laiduotojai T. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent ji 2023 m. balandžio 11 d., apie 07.35 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenins, vairavo automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad 7.50 val. jos iškvėptame ore yra 2.00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. S. savo kaltę prisipažino visiškai dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad 2023 m. balandžio 10 d. ji susitiko su drauge. Kartu praleido vakarą, vartojo alkoholinius gėrimus. Ryte kaltinamoji prabudo, nes skambėjo jos telefonas. Skambino mama ir pasakė, kad jos tėvui bloga. Kaltinamoji negalvodama atsisėdo už automobilio vairo ir nusprendė nuvažiuoti pas tėvą. Jos tėvas serga (duomenys neskelbtini), todėl labai dažnai pasikelia cukrus, o ji dažnai važiuoja pas savo tėvą statyti lašelinių, po kurių tėvui būna lengviau. Jos tėvas nenori važiuoti į ligoninę. Važiuojant pas tėvą, ją sustabdė policijos pareigūnai, nes buvo reidas. Patikrinus kaltinamosios blaivumą, nustatė 2.00 promilės alkoholio. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti ją pagal laidavimą, perduodant motinos T. R. atsakomybėn.

Kaltinamojo V. S., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei advokatas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Kaltinamosios V. S. kaltė, be jos visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. B. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriuje, 1-ojo poskyrio specialistu, 2023 m. balandžio 11 d., apie 07.35 val., Vilniuje, Talino g., policinių priemonių metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Kia“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) kuris bandė išvengti patikrinimo (nedavažiavęs patikrinimo vietos bandė nusukti į šalia esančią automobilių stovėjimo aikštelę). Pamatęs, kad minėtas automobilis pasitraukė iš sustojusios patikrinimui kolonos, jis iškarto priėjo prie automobilio, bei pradėjo kalbinti. Nuo minėto automobilio vairuotojos, V. S., sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojos blaivumą bekontakčiu alkotesteriu Drager 5000 ARMM-0299 07:39 val. #16515 jos iškvėptame ore aptikta alkoholio požymių. Patikrinus vairuotojos blaivumą alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 pirmo patikrinimo metu 07.50 val. nustatytas 2.00 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 08.06 val. nustatytas 2.07 promilių girtumas. Automobilio vairuotoja V. S. teigė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar vakare ir tik kelias taures vyno, vėliau teigė kad gėrė alų. Dėl padaryto KET pažeidimo labai gailėjosi, kur važiavo ir kodėl sėdo už vairo neblaivi paaiškinti nesugebėjo (b. l. 10).

2023-04-11 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 07.45 val. V. S. nustatyti neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus alkotesteriu 07.50 val. nustatyta 2.00 promilių, 8.06 val. nustatytas 2.07 promilių (b. l. 12-15).

BIRT ataskaitų žiūryklės pažymoje nurodyta, kad 2023-04-11, apie 07.35 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja V. S. bandė išvengti patikrinimo (bandė nusukti į automobilių stovėjimo aikštelę) (b. l. 4).

2023-04-11 tarnybinis pranešime nurodoma, kad 2023-04-11, apie 07.35 val., (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotoja V. S. bandė išvengti patikrinimo (b. l. 5).

VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilis „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. S. ( b. l. 20).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamoji V. S. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastaroji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tai įrodo pačios kaltinamosios prisipažinimas, liudytojo S. B. nuoseklūs parodymai, kita bylos rašytinė medžiaga. Kaltinamajai nustatytas girtumo laipsnis patvirtintas alkotesterio kvitais, neblaivumo nustatymo aktu. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog V. S., būdamas neblaivi, kai girtumas yra 2,00 promiles vairavo automobilį „Kia“. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamoji vis tiek vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi ir tai suprasdama, konstatuotina, kad jos veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.

Kaltinamosios V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisme buvo gautas kaltinamosios V. S. gynėjo advokato K. U. prašymą prašymas dėl laidavimo instituto taikymo, perduodant kaltinamąją jos motinai T. R. pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ( BK 40 straipsnio 2 dalis).

Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamoji V. S. anksčiau nėra teista (b. l. 49), anksčiau nėra bausta administracine tvarka (b. l. 46), dirba (b. l. 47-48), duomenų, kad būtų gydyta psichiatrinėse gydymo įstaigose ar dėl priklausomybės ligų, byloje nėra.

Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.

Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojai T. R. yra kaltinamosios motina. Anksčiau nėra teista (b. l. 55), pateiktoje pažymoje bei LITEKO informacinės sistemos duomenų bazėje duomenų apie administracinius nusižengimus nėra (b. l. 57), ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini)darbą, charakterizuojama teigiamai. Teismo posėdžio metu ji patikino, kad jos santykiai su dukra itin glaudūs, padeda kiek gali. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgi BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.

Šiuo atveju V. S. vairavo transporto priemonę kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 2,00 promilių girtumas. Siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamoji savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau ji neteista, tačiau atsižvelgiant į jos vidutinį girtumo laipsnį, tai, kad vairavo ryte, pakankamai judrioje gatvėje sukeldama pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams, todėl teismo vertinimu 2 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Dėl automobilio konfiskavimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apylinkės teismo cituotoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 pažymėjo, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). VĮ ,,Regitra“ duomenimis šis automobilis priklauso kaltinamajai, todėl konfiskuotina.

Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinos, pranešant VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 14 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. vairuotojo pažymėjimas paliekamas, VĮ „Regitra“, kuriai yra perduotas (b. l. 36).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti T. R. atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1625-486/2023 V. S. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, ir specialiosios teisės sustabdymą palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti. Pranešti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 14 d. V. S. vairuotojo pažymėjimą, palikti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 14 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti V. S. automobilį „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą skirtą V. S. automobiliui „Kia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo visiško įvykdymo, įvykdžius – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski