Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-12-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-3885-1123/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
A8.-3885-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03512-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. V.
Institucija
Valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A8.-3885-1123/2020
Proceso Nr. 4-68-3-03512-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 9.46 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. V., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį (atitinkamai ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis ir Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) (toliau – ir Juridinių asmenų registro nuostatai), 120, 123 ir 127 punktai. Šiais savo veiksmais V. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė nuotoliniu būdu) ir nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti. Apie teismo posėdį ir galimybę jame dalyvauti nuotoliniu būdu jam buvo pranešta elektroniniu paštu, V. V. patvirtino pranešimo gavimą, tačiau prie posėdžio nuotoliniu būdu neprisijungė. Su juo buvo mėginta susisiekti telefonu, siekiant paklausti, ar jis planuoja jungtis prie nuotoliniu būdu organizuojamo posėdžio, tačiau asmuo į skambutį neatsiliepė. Atsižvelgiat į išdėstytą, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savanoriškai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl administracinio nusižengimo byla, kurioje visos aplinkybės iš esmės yra aiškios, nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. V. teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat byloje nepateikė rašytinio paaiškinimo, todėl teismui nėra žinoma, ar jis pripažįsta savo kaltę, tačiau jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš V. V. surašyto 2020 m. lapkričio 30 d. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus administracinio nusižengimo protokolo Nr. RC-ANR_P-664-2020 matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (b. l. 2-3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga – Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad išrašo spausdinimo dieną (2020 m. gruodžio 2 d.) UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2018 metus ir 2019 metus. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu V. V. paskirtas nuo (duomenys neskelbtini), bendrovės finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d., t.y. bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais (b. l. 6-8).

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina narių susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Registrų centrui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai 2020 m. gruodžio 2 d. dar nebuvo pateikti, tokiu būdu 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo terminas yra praleistas daugiau nei vieneriais metais ir šešiais mėnesiais, o 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų – daugiau nei šešiais mėnesiais. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Finansinių ataskaitų sudarymo tikslas – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, yra atsakingas už šio juridinio asmens finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, todėl pagrįstai traukiamas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Taigi V. V., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, neužtikrino, kad 2018 bei 2019 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-46-489/2020). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Kaip minėta, ANK 223 straipsnio 2 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta atsakomybė už finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Iš šios teisės normos konstrukcijos galima spręsti, jog minimas administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčine, tiek ir neatsargia kaltės forma.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina tai, jog V. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus, per nustatytą laikotarpį iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2018 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio bei iki 2020 m. birželio 1 d. nepateikė Registro tvarkytojui 2019 metų UAB (duomenys neskelbtini) metinės finansinės ataskaitos rinkinio. Dėl šio savo neveikimo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole administracinio nusižengimo esmė yra išdėstyta, nurodant labai daug aplinkybių, todėl teismas, iš esmės jų nepakeisdamas, sukonkretino nusižengimo esmę.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, teismas neturi duomenų, kad pastarasis pažeidimas šiuo metu būtų ištaisytas, t.y. kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018 ir 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – V. V. yra darbingo amžiaus, pagal SODROS išrašą duomenų apie jo dabartinę darbovietę ar gaunamas pajamas nėra, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimus nebaustas, praeityje baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą. V. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti skiriant V. V. ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis nustatytinas didesnis už sankcijos minimumą, bet mažesnis už vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

V. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 300 (trijų šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20126189214.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aušra Ragelienė