Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 178 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir G. B. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. B. paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir G. B. buvo paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką buvo įskaitytas G. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. liepos 4 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai ir atlikta bausmės dalis.

Civiliniai ieškiniai patenkinti pilnai ir iš nuteistojo G. B. UAB „M“ priteista 1 085,95 Eur; UAB „G“ – 450 Eur; S. U. K. – 600 Eur, UAB „K“ – 472,50 Eur; S. B. – 305 Eur; UAB „Š“ – 1 750 Eur; UAB „K“ – 699,93 Eur; J. V. J. V. – 1 500 Eur; T. N. K. – 746 Eur; I. D. – 280 Eur turtinės žalos atlyginimo.

UAB „H“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš G. B. UAB „H“ priteista 133 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Civilinis procesas dėl UAB „P“ civilinio ieškinio nutrauktas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl gynybos išlaidų iš G. B. priteisimo netenkintas.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas R. S. (R. S.), tačiau apeliacinių skundų dėl šio asmens nepaduota.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde yra prašoma G. B. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu ir sušvelninti nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos

6. Teismų praktikoje tęstine yra pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų arba daugiau tapačių arba vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau visos šios veikos jungiamos vieningos tyčios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis bei įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-1073/2021). Iš pateiktos aktualios teismų praktikos yra matyti tai, kad padarytos veikos yra kvalifikuojamos kaip nusikaltimų daugetas pripažinus, jog kaltininkas veikė ne vieninga, o kiekvienu atveju iš naujo susiformavusia, savarankiška tyčia; jeigu nustatoma, kad kaltininkas veikė vieninga tyčia, pagal vieną sumanymą ir konkretų tikslą, padaryti veiksmai vertinami kaip tęstinis nusikaltimas ir kvalifikuojami pagal vieną BK straipsnį kaip pavienė nusikalstama veika.

7. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, jungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antrasis būtinas požymis susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje yra įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas bei kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Yra įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jeigu nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-51-719/2023).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gynybos teiginiai, jog G. B. nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. birželio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos turėtų būti vertinamos kaip tęstinė nusikalstama veika, o ne atskiri nusikaltimai, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2-3, 5 dalis, yra nepagrįsti bei neatitinkantys pirmiau nurodytos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atliktose apklausose dėl vagysčių, įvykdytų 2024 m. birželio 1 d. apie 10.00 val., 2024 m. birželio 22 d. apie 18.30 val., nuo 2024 m. birželio 14 d. 16.20 val. iki 2024 m. birželio 17 d. iki 11.00 val., 2024 m. birželio 9 d. apie 15.18 val., 2024 m. birželio 4 d. apie 10.25 val., 2024 m. birželio 22 d. apie 12.30 val. (7 t., b. l. 95–96), 2024 m. birželio 16 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 16.30 val., (7 t., b. l. 112–113), 2024 m. birželio 11 d. apie 16.20 val. (7 t., b. l. 130–131), nuteistasis savo kaltę pripažino, tačiau kai G. B. buvo pateiktas galutinis pranešimas apie įtarimą, 2024 m. rugsėjo 26 d. apklausos metu (7 t., b. l. 150) jis nurodė tai, kad dėl kaltės pasisakys bylą nagrinėjant teisme bei šiuo metu atsisako duoti parodymus. Apklausiamas teisiamajame posėdyje (10 t., b. l. 46) nuteistasis savo kaltę pripažino bei nurodė, kad anksčiau neprisipažino dėl tam tikrų aplinkybių, o dabar nebeturi pasirinkimo. Nors iš dalies sutiktina su pozicija, kad G. B. gyvenimo stilius yra susijęs su pastoviu svetimo turto grobimu, ką pagrindžia jo praeities teistumai (9 t., b. l. 4–21), vien tik tai savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti šioje byloje nagrinėjamas jo nusikalstamas veikas tęstinėmis. Pastebėtina, kad, kaip teigė pats nuteistasis, eidamas vogti į viešbučius jis tikrindavo ar nėra neužrakintų kambarių, į kuriuos galėtų įeiti, o tais atvejais, kai kambariai būdavo uždaryti, jis grobdavo kitur rastą svetimą turtą (9 t., b. l. 47–50), taigi nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau iš anksto buvo suplanavęs nuosekliai apvogti skirtingų viešbučių kambarius, konferencijų sales bei administracines patalpas, Vilniaus universiteto patalpas arba įmonės pastatą. Vertinant nuteistojo paaiškinimus svarbu atsižvelgti į tai, jog jo padarytos nusikalstamos veikos yra labiau spontaniško pobūdžio, priklausiusios nuo G. B. sėkmės, t. y., ar jis galėjo patekti į patalpas, kurias norėjo apvogti, ar ne. Šiuo atveju nėra duomenų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad nuteistasis, jau po pirmosios vagystės 2024 m. gegužės 4 d. iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ patalpų turėjo konkretų sumanymą vogti ne tik iš kitų viešbučių („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“), tačiau ir iš tokių patalpų kaip „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, UAB „P“,Vilniaus universiteto slavistikos katedros. Vien tik tai, jog G. B. atlikti nusikalstami veiksmai savo pobūdžiu yra panašūs, o nusikalstamos veikos padarytos per trumpą laiką (per 50 kalendorinių dienų laikotarpį), tai nesuponuoja išvados, kad įvykdytas vagystes sieja bendras sumanymas, kuris susiformavo dar iki 2024 m. gegužės 4 d. vagystės įvykdymo, taigi nėra ir vieno iš būtinųjų tęstinės veikos požymių. Pažymėtina, jog patalpos, iš kurių G. B. vogdavo, pasižymėjo uždara erdve, kurioje apeliantas iš esmės neturėjo teisės būti be leidimo ir į kurią nuteistasis patekdavo be jokio pagrįsto pagrindo, taip pat joms buvo būdinga griežtesnio pobūdžio apsauga. Šios aplinkybės papildomai pagrindžia tai, jog G. B. sumanymai bandyti įvykdyti jam inkriminuotas vagystes, nors ir iš dalies priklausė nuo jo pasirinkto gyvenimo būdo (9 t., b. l. 4–21), tačiau tai nesuponuoja išvados, jog nuteistasis nuo pat pirmosios šioje byloje nagrinėjamos vagystės turėjo konkretų sumanymą iš kur, kada ir kiek pagrobs svetimo, jam nepriklausančio materialaus turto. Dėl to spręstina, jog šiuo atveju iš esmės nėra jokio pagrįsto pagrindo pripažinti jo nusikalstamus veiksmus tęstiniais.

9. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju G. B. nuo 2024 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. birželio 22 d. padarytos nusikalstamos veikos buvo motyvuotai ir pagrįstai pripažintos atskiromis nusikalstamomis veikomis, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo skundžiamą nuosprendį keisti šioje dalyje.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

10. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, paskiriant prokurorės baigiamojoje kalboje pasiūlytą laisvės atėmimo bausmę, taip pat bausmes bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, atmeta šį apelianto prašymą.

11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam paskyrė teisingas bausmes už padarytas nusikalstamas už jo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2-3 ir 5 dalyse bei 259 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam paskirdamas galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bausmės personalizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir kitus patį nuteistąjį G. B. charakterizuojančius duomenis.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad buvo nustatyta viena nuteistojo G. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); padaryta 15-a tyčinių nusikalstamų veikų (past. – 14-a iš jų nuosavybei); viena veika yra priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, 13-a – apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai; G. B. savo veiksmais nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams sukėlė realią turtinę žalą. Be to, įvertinta tai, kad nuteistasis praeityje yra teistas daug kartų daugiausia už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas; baustas administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos; nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog G. B. bylai aktualiu laikotarpiu registravosi Užimtumo tarnyboje, pastebėtina, kad nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis turėjo gauti nedarbo išmoką, jis vis tiek eidavo grobti svetimą turtą, taip siekdamas pasipelnyti. Dėl to nėra pagrindo vertinti, kad nuteistojo registracija Užimtumo tarnyboje turėjo esminę reikšmę sprendžiant dėl skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Atsižvelgtina ir į tai, kad G. B. paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės (past. – lyginant su anksčiau už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis) yra logiška ir nuosekli jo pasirinkto elgesio modelio pasekmė – akivaizdu, jog praeityje nuteistajam paskirtos švelnesnės bausmės neturėjo pakankamo pataisomojo ir prevencinio pobūdžio apeliantui, kadangi šiuo metu ir vėl nagrinėjama baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu. Atmetami ir argumentai, susiję su tuo, jog nuteistasis iš esmės turėtų būti baudžiamas švelniau dėl turimos priklausomybės – kaip yra teisingai pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, jog G. B. šiuo metu registruotas psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įstaigoje, taigi nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti, jog nuteistasis bando kovoti su savo priklausomybe ir nuoširdžiai bando keisti savo gyvenimo būdą, o ne išimtinai siekia palengvinti savo padėtį bei gauti kuo švelnesnę bausmę. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog apeliantui paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo paskirta už 15-a nusikalstamų veikų, yra mažiau nei vieneriais metais mažesnė už BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą vidurkį, taigi nėra ir pagrindo sutikti su argumentais, jog šiuo atveju paskirta bausmė yra neproporcinga ar per griežta.

15. Nors teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apeliantui nepaskyrė tokio dydžio bausmės, kurią baigiamojoje kalboje nurodė valstybinis kaltintojas, atkreiptinas dėmesys į tai, jog prokuroro kaltinamajame akte ar teisiamajame posėdyje išsakyta pozicija dėl asmeniui skirtinos bausmės niekaip nesaisto baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamas veikas apibūdinančias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, sprendė, jog prokurorės pasiūlyta galutinė bausmė nebus pakankama užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Su tokia išvada sutinka ir teisėjų kolegija.

16. Apeliantas taip pat nurodo, jog jam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. šiuo atveju turėjo būti pripažinta, jog nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaromi du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose BK straipsniuose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-511/2024, 2K-71-976/2025). Tai yra tokie atvejai, kai išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau nei vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena iš jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Pabrėžtina tai, jog teismų praktikoje pažymėta, jog nusikalstamų veikų sutaptį yra galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu įgyvendinant vieningą sumanymą, yra padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos, t. y. būtinos visos kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2025).

17. Nagrinėjamu atveju pastebėtina tai, kad vertinant G. B. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 straipsnio 2-3 ir 5 dalis, jų vertinimas idealios nusikalstamų veikų sutapties kontekste yra negalimas, kadangi visi šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal atskiras BK 178 straipsnio dalis, tačiau ne skirtingus BK straipsnius. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 65 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas yra atmetamas.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino G. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai yra išsamūs ir detalūs, tinkamai įvertintos visos bausmės skyrimo klausimui ir bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės. Todėl konstatuotina, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir skundžiamą nuosprendį keisti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

19. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 3 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-09541, kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 310,42 Eur dydžio sumą.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

21. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėtas nuteistojo apeliacinis skundas, kuris atmetamas. Būtinybę nuteistajam paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo G. B. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 310,42 Eur dydžio sumai už G. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.