- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 2VP-18699-1050/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Greičiūtė-Petrauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. J., A. J., R. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – M. J., A. J., R. R., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja antstolė V. M. (toliau – ir Pareiškėja) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu kreipėsi į teismą, prašydama teismo išspręsti klausimą dėl A. J. nubaudimo už teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, dalyje dėl taikos sutarties 1.1., 1.2., 4.1 punktų.
Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. jai buvo pateiktas vykdymui Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. e2-621-558/2017 dėl M. J. (toliau – ir išieškotojas) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. 2019 m. kovo 19 d. antstolių kontoroje gautas išieškotojo M. J. prašymas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Išieškotojo prašyme nurodyta, kad skolininkė A. J. (toliau – ir skolininkė) savo veiksmais pažeidė teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos punktus, kuriuose nustatyta, kad M. J. bendrauja su vaiku tokia tvarka:
„1.1. M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis, paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą;
1.2. M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą nuo 20 val. iki 21 val.;
4.1. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš vieną mėnesį turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvu bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.“
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad 2019 m. balandžio 26 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Skolininkė A. J. raštu pateikė antstolei paaiškinimą į išieškotojo M. J. pateiktą prašymą, kuriame nurodė, kad išvyko su vaiku atostogauti (nors šiuo laikotarpiu nebuvo vaiko moksleivių atostogų metas), pasinaudodama taikos sutarties 1.4 punkte nustatyta išimtimi. Pareiškėja nurodo, kad išvykusi su vaiku į užsienį, skolininkė pažeidė nustatytos bendravimo tvarkos 4.1. punktą t. y. negavo rašytinio sutikimo iš M. J. išvykti su sūnumi į kitą valstybę. Nors skolininkė ir nurodo, kad apie suplanuotas atostogas su sūnumi informavo M. J. iš anksto, į vykdomąją bylą jos pačios pateikti įrodymai (šalių susirašinėjimai, kelionės bilietai) įrodo, kad lėktuvo bilietai buvo įsigyti 2018 m. lapkričio 28 d. (skrydžiui 2019 m. sausio 27 d.), tačiau A. J., planuodama atostogas su vaiku, neprašė M. J. duoti leidimą, neinformavo iš anksto apie išvykimą su vaiku į užsienio valstybę. Pareiškėja nurodo, kad skolininkė turėtų būti suinteresuota vaiko interesų užtikrinimu ir skatinti tėvo ir vaiko bendravimą, siekti, kad būtų išsaugotas ir puoselėjamas tėvo ir vaiko ryšys. Nagrinėjimu atveju akivaizdu, kad įpareigojimas sudaryti sąlygas išieškotojui M. J. bendrauti su sūnumi pagal nustatytą grafiką taikomas būtent skolininkei, nes tik ji turi galimybę tokias sąlygas sukurti arba nesukurti. Pareiškėja nurodo, kad nors šiuo atveju šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra jų problema, kurią jie turi išsispręsti, o vaiko bendravimas su tėvu yra jo teisė, kurios užtikrinimu turi rūpintis abu tėvai (b. l. 1).
Atsiliepimas
Išieškotojas M. J. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir teismo prašo jį patenkinti. Nurodė, kad išvykdama į užsienį su sūnumi laikotarpiu, kuris sutampa su jo bendravimo tvarkoje nustatytomis bendravimo su sūnumi dienomis, skolininkė negavo rašytinio sutikimo, kaip numato bendravimo tvarkos 4.1. punkto nuostata. Skolininkė teigia, kad išvykdama su sūnumi į užsienį, ji pasinaudojo bendravimo tvarkos 1.4. punkte numatyta išimtimi, kuriame nustatyta, kad bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną. Išieškotojo teigimu, nė vienos iš bendravimo tvarkos 1.4 punkte nurodytų, išimtį sudarančių dienų, pažeidimo laikotarpiu nebuvo. Nurodo, kad A. J., pažeisdama teismo nutartį dėl bendravimo tvarkos, išvežė vaiką į užsienį, taip užkirsdama kelią tėvui pasimatyti su sūnumi pagal nustatytą bendravimo tvarką (b. l. 15-17).
Šalies argumentai
Išieškotojas taip pat nurodė, kad išsamius argumentus dėl taikos sutartimi nustatytos bendravimo tvarkos pažeidimo yra išdėstęs 2019 m. kovo 19 d. prašyme antstolei. Nurodytame prašyme išieškotojas nurodė, kad 2019 m. vasario 1 d. ir 2019 m. vasario 3 d. negalėjo bendrauti su sūnumi, nes vaiko motina su vaiku išvyko į užsienį. Skolininkė informavo išieškotoją, kad 2019 m. sausio 27 d. – vasario 6 d. bus išvykusi į užsienį, todėl jis dėl jos kaltės negalėjo pasimatyti su vaiku pagal teismo nustatytą tvarką. Be to, išieškotojas turėjo bendrauti su vaiku vieną darbo dieną penktąją metų savaitę, tačiau skolininkė, vadovaujantis taikos sutarties 1.2 punktu, nei vienos bendravimo dienos nepasiūlė, o nurodė, kad bus išvykusi, todėl tėvas bendrauti su vaiku negalės. Nurodė, kad išieškotojas su vaiku turėjo bendrauti ir 2019 m. vasario 6 d., tačiau jam atvykus, niekas durų neatidarė ir apie tai, kad susitikimas neįvyks, skolininkė neinformavo. Išieškotojo teigimu, skolininkė nevykdo teismo nutarties ir nederina išvykų į užsienį nutartyje numatytomis sąlygomis, be to, nederina atostogų prie vaiko mokslo metų ir vasaros atostogų. Nurodo, kad skolininkės išvykimas į užsienį 2019 m. sausio 27 d. – vasario 6 d. nepatenka į bendravimo tvarkoje numatytas išimtis, kuomet tėvo ir vaiko bendravimo tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais netaikoma. Todėl skolininkė pažeidė teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, užkirsdama kelią tėvui pasimatyti su vaiku (bylos priedo vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01215 kopija).
Atsiliepimas
Skolininkė A. J. pateikė atsiliepimą į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad su pareiškimu nesutinka ir teismo prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismo patvirtintos taikos sutarties 1.1 punkte yra nustatytas išieškotojo bendravimo laikas savaitgaliais; 1.2 punkte – bendravimas darbo dienomis; 4.1 punkte reglamentuotos tėvų kelionės į užsienį. Skolininkės teigimu, nei vienas iš nurodytų tvarkos punktų pažeistas nebuvo. Nurodo, kad taikos sutarties 1.4 punkte nustatyta, jog bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma: 1) bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis; 2) moksleivių atostogų metu; 3) tėvų atostogų su sūnumi metu; 4) sūnaus gimtadienio dieną. Taigi, nutartyje numatyti keturi atvejai, kuriems esant kartu visiems ar bet kuriam vienam iš jų, bendravimo tvarka su tėvu netaikoma. Nurodo, kad 2019 m. sausio 28 d. – vasario 6 d. buvo iš anksto suplanuotos skolininkės atostogos su sūnumi, apie kurias išieškotojas buvo informuotas iš anksto. Nurodo, kad planuodama atostogas, skolininkė laiškuose ne kartą M. J. klausė, kada jis planuoja savo atostogas su savo šeima, tačiau į pateiktus klausimus atsakymas nebuvo pateiktas ir buvo nurodyta, kad praneš tada, kada nuspręs. Skolininkės teigimu, ji išieškotojui pranešė, kad jam nepateikus konkretaus atsakymo, ji atostogas planuos savo nuožiūra ir bilietai atostogoms buvo įgyti po įvykusio susirašinėjimo bei termino, per kurį buvo paprašyta pateikti atsakymą, pabaigos. Nurodo, kad M. J. esamoje situacijoje nebendradarbiavo, o žinodama apie vaiko tėvo planuojamas atostogas, ji būtų ėmusis priemonių savo atostogų su vaiku datą derinti prie jo atostogų. Skolininkės teigimu, pagal jos darbo pobūdį, galimybės atostogauti savo pasirinkimu yra ribotos. Tokioje situacijoje ji pasinaudojo taikos sutarties 1.4 punkte nustatyta išimtimi, leidžiančia netaikyti tėvo bendravimo su vaiku tvarkos dėl tėvų, t. y. šiuo atveju motinos, atostogų su vaiku. Pareiškėjos prašyme nurodytas teiginys, kad esą tai nebuvo moksleivių atostogos, šiuo konkrečiu atveju jokios reikšmės neturi, nes tvarkoje nurodytos kelios išimtys. Nurodo, kad M. J. sau leidžia atostogauti ir/ar vykti į komandiruotes ir/ar nebendrauti su vaiku tada, kai jam tai yra patogu. Be to, jis niekada nebendradarbiauja, sau nuolat taiko išimtis, apie savo planus neinformuoja iš anksto, nesistengia rasti kompromiso. Skolininkės nuomone, šiuo atveju nebuvo padaryta jokio pažeidimo. Be to, taikos sutarties 4.1 punktas nieko bendro su pateiktu prašymu neturi, nes jame aptartos sąlygos, kurių būtų būtina laikytis tuo atveju, jei nebūtų 1.4 punkte nurodytų išimčių. Nurodo, kad nustatytos bendravimo tvarkos nepažeidė, elgėsi sąžiningai ir nemano, kad M. J. pažeidžiant bendravimo tvarką ir nebendradarbiaujant, ji turi atimti iš savęs ir savo vaikų teisę į atostogas. Be kita ko, šis atvejis jokios įtakos M. J. interesams neturėjo (b. l. 23-26).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. J. ir M. J. privalo vykdyti teismo nutarties rezoliucinėje dalyje numatytus įpareigojimus. Tačiau tėvams reikia bendradarbiauti, stengtis geranoriškai susitarti ir siekti, kad tėvo susitikimai su sūnumi būtų sėkmingi, nes bet koks prievartinis aktas vaikui nėra prasmingas. Skyriaus nuomone, A. J. elgesyje nėra piktybiškumo dėl galimai nevykdomos teismo nutarties (b. l. 11-14).
Suinteresuotam asmeniui R. R. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau suinteresuotas asmuo atsiliepimo į antstolės prašymą nepateikė (b. l. 5).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl baudos skyrimo.
CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino išieškotojo ir skolininkės sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. L. J., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos. Taikos sutartyje šalys numatė: 1.1. M. J. bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį neporinėmis metų savaitėmis paimdamas sūnų iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos penktadienį nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžindamas jį sekmadienį nuo 19 val. iki 20 val. į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą; 1.2. M. J. bendrauja su sūnumi kiekvienos savaitės darbo dienomis tokia tvarka: dvi dienas – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį nėra numatytas; vieną dieną – tą savaitę, kurią pasimatymas su sūnumi savaitgalį yra numatytas. M. J. pasiima sūnų nustatytą darbo dieną iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 17 val. iki 18 val. ir grąžina jį tą pačią dieną į gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais sutartą vietą nuo 20 val. iki 21 val.; 1.4. Bendravimo savaitgaliais ir darbo dienomis tvarka netaikoma bendravimo tvarkoje numatytomis švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu, tėvų atostogų su sūnumi metu, sūnaus gimtadienio dieną. Šiomis dienomis bendravimas su sūnumi vyksta pagal, atitinkamai, švenčių dienoms, moksleivių atostogoms, tėvų atostogoms su sūnumi ir sūnaus gimtadienio dienai nustatytą tvarką; 4.1. Bet kuris iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu ketindamas išvykti su sūnumi į kitą valstybę, apie tai prieš vieną mėnesį turi raštu ar elektroniniu paštu informuoti kitą tėvą, nurodant išvykimo laiką, vietą, tikslą bei trukmę. Jeigu planuojamas buvimo užsienyje laikotarpis yra trumpesnis nei 4 kalendorinės dienos apie išvykimą kitas iš tėvų informuojamas nedelsiant po to, kai suplanuojama atitinkama išvyka. Tuo atveju kai planuojamo buvimo užsienyje laikotarpis sutampa su kito iš tėvu bendravimo laikotarpiu, išvykstantis į užsienį tėvas/motina turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) kitos šalies sutikimą.
Nagrinėjamu atveju bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01215 duomenimis nustatyta, kad antstolė V. M., vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. balandžio 26 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1-48063, patikrinusi sprendimo įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad 2019 m. kovo 19 d. gautas išieškotojo M. J. raštas, kad skolininkė A. J. pažeidė teismo nutartimi patvirtintą tėvo bendravimo su vaiku tvarką, t. y. vaiko tėvas negalėjo bendrauti su vaiku savaitgalį (2019 m. vasario 1-3 dienomis) ir dvi darbo dienas (2019 m. sausio 28 d., 2019 m. vasario 6 d.) (taikos sutarties 1.1-1.2 punktai). Esant nurodytam, 2019 m. balandžio 29 d. antstolė pateikė teismui pareiškimą dėl baudos A. J. skyrimo, kuriame nurodė, kad skolininkė, planuodama atostogas su vaiku, neprašė išieškotojo duoti leidimą ir neinformavo iš anksto apie išvykimą į užsienio valstybę ir tokiu būdu pažeidė teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos 1.1-1.2, 4.1 punktus (b. l. 1).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 18 d. skolininkė A. J. elektroniniu laišku užklausė išieškotoją M. J. apie tai, ar jis atostogauja su savo šeima sausio-vasario mėnesiais (b. l. 39). 2018 m. lapkričio 22 d. skolininkė elektroniniu paštu išieškotojui pranešė, kad jis su sūnumi matysis 2018 m. gruodžio 25-30 dienomis, be to, kad jam priklauso sūnaus žiemos atostogos 2019 m. vasario 11-15 dienomis. Skolininkė taip pat paprašė išieškotoją ją iki 2018 m. lapkričio 24 d. informuoti, ar jis atvyks ir kada atvyks pasimatyti su vaiku. Nurodė, kad išieškotojui ignoruojant jos užklausas, skolininkė savo ir vaiko laiką planuos savo nuožiūra (b. l. 40). 2018 m. lapkričio 23 d., atsakydamas skolininkei, išieškotojas nurodė, kad su vaiku bendraus pagal bendravimo tvarką, o apie savo atostogas su šeima informuos, kai jos bus suplanuotos (b. l. 41). Bylos duomenimis, 2018 m. lapkričio 28 d. skolininkė įsigijo tris lėktuvo bilietus į Dubajų, skirtus jai ir šalių nepilnamečiams vaikams M. K. J. ir N. L. J. (išvykimo data: 2019 m. sausio 27 d., grįžimo į Lietuvą data: 2019 m. vasario 6 d.) (b. l. 33-38). 2018 m. gruodžio 2 d. skolininkė išieškotojui nusiuntė jo bendravimo su vaiku ir jos atostogų grafiką 2019 m. sausio mėnesį (b. l. 42). Iš byloje esančio skolininkės darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie neatvykimą ir prašymo išleisti atostogų, nustatyta, kad skolininkei A. J. atostogos buvo suteiktos laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 28 d. iki 2019 m. vasario 6 d. (b. l. 31-32). 2018 m. gruodžio 7 d., atsakydamas į skolininkės laišką, išieškotojas nurodė, kad sausio mėnesį vaiką lankys 8, 9, 14, 22, 23 dienomis. Be to, užklausė, ką reiškia atostogos 5-tą 2019 metų savaitę (t. y. 2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) ir prašė skolininkę nurodyti, kada paminėtą savaitę jis galės bendrauti su vaiku. Išieškotojas skolininkę taip pat informavo, kad 2018 m. gruodžio 14-21 dienomis atostogaus su savo šeima ir sūnaus lankyti negalės (b. l. 43). 2018 m. gruodžio 10 d. skolininkė išieškotojui nurodė, kad jo klausė, kada jis atostogauja su savo šeima, kad jie galėtų atostogauti vienu metu su savo šeimomis, tačiau jis apie savo atostogas jai pranešė likus septynioms dienoms iki jų (b. l. 44). Išieškotojas 2019 m. sausio 5 d. skolininkei nurodė, kadangi jam 2019 m. penktąją savaitę nėra pateiktų matymosi datų, todėl jis pas sūnų atvyks 2019 m. sausio 28 d. ir 2019 m. vasario 1-3 dienomis, taip pat 2019 m. vasario 6-7 dienomis (b. l. 48). Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/18/01215 duomenų nustatyta, kad atsakydama į išieškotojo 2019 m. sausio 5 d. elektroninį laišką skolininkė informavo, kad suklydo planuodama atostogas ir pranešė, kad 2019 metų penktąją savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) ji atostogauja su sūnumi Dubajuje ir grįžta 2019 m. vasario 6 d., o išieškotojo praleistas keturias bendravimo dienas jis galės panaudoti jam patogiu laiku. 2019 m. sausio 10 d. išieškotojas, atsakydamas į skolininkės laišką, nurodė, kad nuo teismo nustatytos bendravimo tvarkos nukrypti nesutinka.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas ar nutartis turi būti vykdomi taip, kaip yra numatyta jų rezoliucinėje dalyje.
Iš byloje esančios, teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nustatyta, kad išieškotojo bendravimo su vaiku tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais nėra taikoma tėvų atostogų su vaiku metu (taikos sutarties 1.1-1.4 punktai). Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad skolininkės atostogos su vaikais buvo numatytos užsienio valstybėje. Todėl, vadovaujantis taikos sutarties 4.1 punktu, siekiant, kad būtų taikoma bendravimo tvarkos 1.1-1.2 punktų išimtis, skolininkė turėjo gauti rašytinį išieškotojo sutikimą išvežti vaiką į užsienį. Nagrinėjamu atveju, toks sutikimas nebuvo gautas, todėl nors ir sutiktina su skolininkės teiginiu, kad tėvų atostogų metu nėra taikoma kito iš tėvų bendravimo tvarka, šiuo konkrečiu atveju susiklostė situacija, kad atostogoms užsienyje buvo būtinas išieškotojo sutikimas. Esant nurodytam, taikos sutarties 4.1 punkto pažeidimas lėmė, kad buvo pažeista išieškotojo bendravimo su vaikais tvarka darbo dienomis ir savaitgaliais (taikos sutarties 1.1-1.2 punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma tokiu būdu, koks yra numatytas teismo nutartimi, t. y. išvykdama atostogauti į užsienį su šalių nepilnamečiu vaiku skolininkė neturėjo išieškotojo sutikimo.
Tačiau teismas, spręsdamas dėl baudos skolininkei skyrimo, įvertina ne tik tai, ar formaliai teismo nutartis nebuvo vykdoma, bet ir aplinkybes, lėmusias jos netinkamą vykdymą (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019). Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad skolininkė išieškotojo teiravosi apie jo atostogas ginčo laikotarpiu, pateikė duomenis apie savo atostogas, be to, 2019 m. sausio 5 d. informavo išieškotoją apie tai, kad 2019 metų penktąją savaitę (2019 m. sausio 28 d. – vasario 3 d.) ji atostogauja su sūnumi Dubajuje ir grįžta 2019 m. vasario 6 d., o išieškotojo praleistas keturias bendravimo dienas jis galės panaudoti jam patogiu laiku. Taigi, kaip matyti, skolininkė dėjo pastangas derinant šalių atostogų laiką ginčo laikotarpiu, siūlė praleistas keturias bendravimo dienas perkelti išieškotojui patogiu laiku, tačiau iki pat 2019 m. sausio 5 d. aiškiai ir nedviprasmiškai nenurodė išieškotojui, kada ir kur atostogauja su nepilnamečiu sūnumi, nors kelionės bilietai buvo įsigyti dar 2018 m. lapkričio 28 d. Teismas taip pat įvertina tai, kad išieškotojas neteikė skolininkei duomenų apie savo atostogas ginčo laikotarpiu, nors ir sužinojęs apie atostogas, atsisakė nukrypti nuo bendravimo tvarkos, tačiau objektyvių priežasčių, kodėl nesutinka, nenurodė. Esant nurodytam, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo nutartis buvo netinkamai vykdoma dėl abipusės vaiko tėvų kaltės. Byloje esantys šalių susirašinėjimai elektroniniu paštu patvirtina, kad tiek skolininkė, tiek išieškotojas nedėjo pakankamų pastangų tariantis dėl savo atostogų ir bendravimo su vaiku tvarkos, pakankamai nebendradarbiavo atsižvelgdami į savo ir nepilnamečio vaiko poreikius. Be kita ko, įvertintina ir tai, kad byloje esančiais duomenimis nenustatytas skolininkės piktybiškumas ar pakartotinio/tęstinio pobūdžio (ne)veikimas, darant žalą išieškotojo interesams ir teisėtiems lūkesčiams. Todėl, teismo vertinimu, šalims nepakankamai komunikuojant atostogų klausimu ir konstatavus abiejų šalių kaltę dėl tinkamo teismo nutarties nevykdymo, šiuo konkrečiu atveju baudos skolininkei skyrimas neatliktų savo kaip procesinės sankcijos užduoties.
Pažymėtina, kad nors tėvams įsiteisėjęs teismo sprendimas/nutartis turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, tėvai turi suprasti, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo sprendimo/nutarties vykdymas neatitiks geriausių vaiko interesų. Bendravimo su vaiku tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai. Vaiko teisė į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra viena pamatinių ir, be abejonės, itin reikšminga, tačiau ji negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama ignoruojant ir/ar pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias vaiko teises. Nagrinėjamu atveju – siekiant užtikrinti sūnaus bendravimą su tėvu, neturėtų būti ribojama vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys nedėjo pakankamų pastangų siekiant tarpusavio kompromiso, nepakankamai atsižvelgė į vienas kito ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 str. 1 d., 3.165 str. 3 d.). Iškilus teismo nutartyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nenumatytoms bei neaptartoms aplinkybėms, vaiko tėvai turi vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis, t. y. atsižvelgti į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimą spręsti abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Susiklosčius tokiai situacijai, kai tėvas su vaiku negali pasimatyti skolininkės atostogų metu, turėtų būti įvertinama, kad tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu įgyvendinimas reiškia, jog bus bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius. Todėl net ir susiklosčius tokiai situacijai, kai vaiko tėvas negali bendrauti su vaiku dėl to, kad pastarasis yra užsienyje, šalys turėtų bendradarbiauti ir įsivertinti galimybę tėvui bendrauti su vaiku nuotolinėmis ryšio priemonėmis, arba nustatytas bendravimo dienas perkelti artimiausiam laikotarpiui po atostogų.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir konstatavus, kad nors bendravimo tvarkos nebuvo visapusiškai laikomasi, tačiau dėl to yra kaltos abi šalys, be kita ko, nenustačius skolininkės piktybiško teismo nutarties nevykdymo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindo skirti skolininkei baudą nėra. Teismo vertinimu, procesinių sankcijų skolininkei taikymas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų sankcijų paskirties, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl antstolės V. M. pareiškimas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos yra neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
Bylos duomenimis, skolininkė A. J. patyrė 380,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o išieškotojas M. J. – 363,00 Eur (b. l. 18, 55). Kadangi antstolės pareiškimas dėl baudos skolininkei skyrimo atmestinas, skolininkės A. J. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš išieškotojo M. J.
Nagrinėjamu atveju byloje susidarė 7,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (apvalinta iki artimiausio sveiko skaičiaus pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Atmetus pareiškimą dėl baudos skolininkei skyrimo, ši suma į valstybės biudžetą priteistina iš išieškotojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 593, 771 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjos antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai jos patirtas 380,00 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,00 Eur (septyni eurai 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti, kad priteistas į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752). Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.