- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-26
- Bylos Nr.
- e2-580-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12105-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- Savivaldybės įmonės, SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- D. V., T. V.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Gitana Kavaliauskienė
- Kategorijos
- 2.4.2.10Savininko teisių apsauga
dalyvaujant ieškovės Savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ atstovei R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atsakovams D. V. ir T. V., trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama iškeldinti atsakovus D. V. ir T. V. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (e. b. I tomo l. 1-5, 110-114).
Ieškovė nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Savivaldybei. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas D. V. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto name (duomenys neskelbtini) išnuomojimo (duomenys neskelbtini) ir kitiems“. Su atsakove pirmiau nurodyto įsakymo pagrindu 2006 m. sausio 5 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2007 m. lapkričio 26 d. buvo pakeista sudarant aktualios redakcijos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Socialiniame būste gyvenamąją vietą deklaruoja ir jame gyvena D. V. ir T. V.. Įvertinus D. V. (duomenys neskelbtini) šeimos pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nustatyta, kad D. V. šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 13 164 Eur, o tai 3474 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dviejų asmenų šeimai nustatytą 9690 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Taip pat D. V. šeimai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vertė 3700 Eur. D. V. 2017 m. liepos 4 d. ieškovui pateikė prašymą šiuo metu nuomojamą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į Savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir D. V.) dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo. Nurodyto sprendimo 2 punktu įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą (2.1. punktas) bei rengti ieškinius dėl asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai. Ieškovė 2017 m. spalio 4 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtą sprendimą ir nurodė iki 2017 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti socialinį būstą (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Sutarties 40.3. punktu, nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą Sutartis pasibaigia, o pagal 41 punktą, pasibaigus gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai socialinio būsto iki šiol geranoriškai neatlaisvino, bei į tai, kad Sutartis pasibaigė nuomininkui praradus teisę į socialinio būsto nuomą, o fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka (CK 6.610 straipsnis), todėl ieškovė teismui pateikė ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo.
Atsiliepimas
Atsakovai D. V. ir T. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl iškeldinimo iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto; priteisti iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsakovams jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. I tomo l. 58-62, 77-81, 101-105).
Atsakovai nurodė, kad ieškovas įvertino D. V. (duomenys neskelbtini) šeimos pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, t. y. D. V. šeimos pajamas, gautas per 2016 metus, kurios sudarė 13164 Eur ir viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą (duomenys neskelbtini) šeimai nustatytą 9690 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Tai buvo tik laikinos priežastys (atsakovės darbo santykiai), lėmusios D. V. šeimos pajamų, gautų per 2016 metus viršijimą, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą dviejų asmenų šeimai nustatytą 9690 Eur dydį. Tačiau padėtis pasikeitė, atsakovė D. V. dirbo ir gavo darbo užmokestį tik nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. birželio mėnesio. Taigi minėtos aplinkybės buvo laikinos ir šiuo metu neegzistuoja, nes atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, D. V. jau nuo 2017 m. liepos mėnesio nedirba ir šiuo metu taip pat nedirba dėl sveikatos problemų, kurios yra reali kliūtis susirasti darbą. Atsakovė D. V. nuo (duomenys neskelbtini) gauna Nedarbo draudimo išmoką. Be to, svarbu atsižvelgti į atsakovo T. V. sveikatos būklę, į jo ribotas darbingumo galimybes, atsakovas dėl darbingumo netekimo gauna Netekto darbingumo pensiją. Atsakovai jokio kito gyvenamojo ploto neturi ir, jeigu bus iškeldinti iš minėtos gyvenamosios patalpos, dėl minėtų priežasčių ir sveikatos būklės negalės apsirūpinti kitu būstu. Atsakovė 2017 m. liepos 4 d. ieškovei pateikė prašymą minėtą šiuo metu nuomojamą socialinį būstą, įtraukti į Savivaldybės būsto, ne socialinio būsto fondą ir nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kaina. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų” nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir Atsakovės D. V.) dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo. Tačiau ieškinyje nenurodoma, dėl kokių priežasčių Vilniaus miesto savivaldybės taryba netenkino atsakovės prašymo.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams T. V. ir D. V., iškeldinant atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomo l. 156-161, 162-167, e. b. priedo l. 10-15).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad palaiko ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ pareikštą ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, o su atsakovų atsiliepimu į ieškinį nesutinka. Gyvenamosios patalpos, sudarančios savivaldybės socialinio būsto fondą, išnuomojamos konkrečiai nustatytai tikslinei paskirčiai – asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą, apgyvendinti nekomercinėmis sąlygomis (Valstybės paramos būstui išsinuomoti įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju ieškovei nuomojamos patalpos yra priskirtos Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto sąraše, o teisę pakeisti minėtų nuomojamų butų priskyrimą Vilniaus miesto savivaldybės būsto fondui gali Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kadangi sisteminio aptartų teisės normų vertinimo pagrindu darytina išvada, kad pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą įgyti teisę į savivaldybės socialinio būsto patalpų nuomą gali tik specialius reikalavimus atitinkantys subjektai - asmenys, kuriems įstatymu pripažįstama teisė į socialinį būstą. Atsakovai, kaip ir nurodyta ieškinyje, neatitinka teisės aktuose nustatytų imperatyvių reikalavimų, o visgi iš teisės negali kilti teisė. Pagal teismui pateiktus duomenis atsakovai neatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų, kuriais toks būstas asmenų gali būti valdomas, juos nuomojant. Dėl šių aplinkybių manytina, kad nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo šeimos iškeldinimas iš ginčo būsto yra proporcingas, nepažeidžiantis protingumo ir sąžiningumo principų. Įvertinus D. V. (duomenys neskelbtini) šeimos (ji ir T. V.) pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nustatyta, kad D. V. šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudaro 13164 Eur, o tai 3474 Eur viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintą (duomenys neskelbtini) šeimai nustatytą 9690 Eur dydį su leistinu 25 procentų perviršiu. Taip pat D. V. šeimai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio vertė 3700 Eur. D. V. 2017 m. liepos 4 d. naudodamasi teisės aktuose nustatytomis teisėmis pateikė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašymą nuomojamą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į Savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir nuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kaina. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punkte nustatyta, kad sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose, yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Todėl, atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės taryba apsvarsčiusi atsakovės D. V. prašymą, 2017 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ kuriuo nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir D. V.) dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo. Nurodyto sprendimo 2 punktu įpareigodama SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos raštišku pranešimu informuoti asmenis apie socialinio būsto nuomos sutarčių nutraukimą ir nuomojamų būstų atlaisvinimą (2.1. punktas) bei rengti ieškinius dėl asmenų ir jų šeimų iškeldinimo iš socialinių būstų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, jeigu šie būstai iki SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pranešime nurodyto termino nebus atlaisvinti geranoriškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atstovė R. S. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas T. V. teismo posėdyje palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė D. V. teismo palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovų atstovė advokatė Gitana Kavaliauskienė palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomo l. 20, 129, II tomo l. 13, 27-28). Šis būstas buvo išnuomotas D. V. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl socialinio būsto name (duomenys neskelbtini) išnuomojimo (duomenys neskelbtini) ir kitiems“ (e. b. I tomo l. 22, 131). Su atsakove pirmiau nurodyto įsakymo pagrindu 2006 m. sausio 5 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomo l. 23-24, 132-133), kuri 2007 m. lapkričio 26 d. buvo pakeista sudarant aktualios redakcijos socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomo l. 25-29, 134-138). Atsakovai D. V. ir T. V. gyvenamąją vietą deklaruoja (duomenys neskelbtini), ir faktiškai gyvena šiame bute (e. b. I tomo l. 21, 130).
2007 m. lapkričio 26 d. Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) nustatyta, kad nuomininkas vieną kartą per trejus metus privalo pateikti teisę į socialinį būstą patvirtinančius dokumentus: pajamų ir turto deklaraciją, pažymą apie šeimyninę padėtį bei deklaruotą gyvenamąją vietą, VĮ „Registrų centro“ pažymą apie nuosavybės teise turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje visiems šeimos nariams įskaitant ir vaikus. Pagal reikalingumą – invalidumo pažymėjimo kopiją, pažymą iš gydymo įstaigos dėl lėtinės ligos ir kt. (Nuomos sutarties 12 punktas). Nuomininkas 12 punkte nurodytus dokumentus privalo pateikti po trijų metų iki balandžio 30 dienos nuo sutarties pasirašymo datos. Ši procedūra vykdoma kas trys metai (Nuomos sutarties 13 punktas).
Nuomos sutarties 40.3 punktas nustato, kad sutartis pasibaigia nuomininkui praradus teisę į socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą.
Pagal atsakovės D. V. (duomenys neskelbtini) šeimos metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, nustatyta, kad D. V. šeimos pajamos, gautos per 2016 metus, sudarė 13 164 Eur (e. b. I tomo l. 30-33, 144-145). Daugiau deklaracijų ieškovė iš atsakovų nėra gavusi (e. b. II tomo l. 36).
Ieškovė 2017 m. spalio 4 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė atsakovei iki 2017 m. gruodžio 30 d. atlaisvinti socialinį būstą (duomenys neskelbtini) (e. b. I tomo l. 41, 150).
Atsakovų šeimos turto už 2016 m. deklaracijos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. atsakovų šeima gavo 13 164 Eur sumą (e. b. I tomas, l. 30-33). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, grynosios metinės pajamos neviršija – 76 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimą Nr. 923 nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis sudarė 102 eurus. Taigi (duomenys neskelbtini) šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto savivaldybėje, pajamos neturėtų viršyti 7752 Eur. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016 m. atsakovų pajamos viršijo Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą dydį ne tik peržengiant minimalią 7752 Eur ribą, tačiau viršijant Įstatyme nustatytą pajamų ribą su leistinu 25 proc. perviršiu, kuris sudaro 9690 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – 122 Eur. Pagal nutarimo 2 punktą – vertinant asmens pajamas ir (ar) turto vertę, suteikiančias teisę asmenims gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2018 metais, taikomas valstybės remiamų pajamų dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi, net pritaikius nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį VRP dydį (122 Eur), atsakovų pateiktoje deklaracijoje už 2016 metus nurodytos gautos pajamos (13 164 Eur) viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius (76 x 122 = 9 272 Eur), taip pat ir šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą dydį (9 272 + 25 proc. = 11 590 Eur).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu (Nuomos sutarties 40.3 punktas) šalys prarado teisę į socialinio būsto nuomą. Atsakovai, teigdami, kad jų pajamų padidėjimas buvo laikinas, nepateikė teismui 2017 m./2018 m. pajamų deklaracijų, kurios patvirtintų šias aplinkybes (Nuomos sutarties 13 punktas, (duomenys neskelbtini) straipsnis), nors teismas 2019 m. sausio 16 d. posėdžio metu pasiūlė tokius duomenis teikti. Ieškovas, vykdydamas šį įpareigojimą, pateikė duomenis, kad atsakovai yra teikę vien 2016 m. turto deklaraciją (e. b. II tomo l. 36). Kita vertus, toliau teismo nustatytos aplinkybės (atsakovės savanoriškas išėjimas iš darbo (duomenys neskelbtini), kur dirbo nuo 2012 m., nekilnojamojo turto (žemės sklypo) padovanojimas vaikams bylos nagrinėjimo teisme metu) leidžia daryti išvadą, kad atsakovai nebuvo sąžiningi ir siekė savo veiksmais mažinti turto ir pajamų apimtį.
Atsakovai teigė, kad jų turtinės padėties pagerėjimas buvo trumpalaikis, nes atsakovė nebedirba, taip pat atsakovai nebeturi nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo. Teismas vertina aplinkybes, dėl kurių, atsakovų teigimu, jų turtinė padėtis nuo 2016 m. pablogėjo.
Pagal byloje pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. sausio 25 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. V. nėra ir nebuvo nustatytas ribotas darbingumas (e. b. II tomo l. 41). Atsakovė D. V. dirbo (duomenys neskelbtini) ir gavo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2017 m. birželio 29 d. (e. b. priedo l. 40-47, e. b. I tomo l. 63, 82, 106). Atsakovė D. V. nuo (duomenys neskelbtini) gauna Nedarbo draudimo išmoką (tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), e. b. I tomo l. 64-65, 83-84, 107-108). Pagal 2019 m. sausio 15 d. Socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (išsamus išrašas) atsakovė D. V. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d. gavo 422,63 Eur/mėn. dar iš (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2017 m. birželio 23 d. gavo 212,59 Eur išmoką, nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavo 1338 Eur išmoką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 10 d. gavo 1201,55 Eur išmoką (e. b. priedo l. 40-47). Iš byloje pateiktos Darbo ieškančio asmens D. V. atmintinės nustatyta, kad atsakovė D. V. 2017 m. gruodžio 5 d., 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. kovo 27 d., 2018 m. birželio 20 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 26 d. buvo nuvykusi į darbo biržą (e. b. I tomo l. 178).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė D. V. paaiškino, kad iš darbo (duomenys neskelbtini) 2017 m. birželio mėn. išėjo savo noru, nors teigė tai dariusi dėl sveikatos priežasčių. Tačiau į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė neturi riboto darbingumo (e. b. II tomas, l. 41), dėl kurio jos darbingumo galimybės būtų ribotos. Taip pat nustatyta, kad atsakovė iš darbo (duomenys neskelbtini) išėjo 2017 m. birželio mėn., t. y. po to, kai 2016 m. atsakovų šeimos turto deklaracija patvirtinto, kad atsakovų pajamos viršija Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatytus dydžius. Šios aplinkybės posėdžio metu neneigė ir pati atsakovė, taip pat pripažino, kad jos sveikata šiuo metu gerėja ir ji yra pasiryžusi ieškoti darbo, paaiškino, kad kalbėjo su buvusiu darbdaviu (duomenys neskelbtini) dėl grįžimo į darbą.
Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą atsakovei D. V. nuosavybės teise iki 2018 m. spalio mėn. priklausė žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šiam turtui nustatytas juridinis faktas: sudaryta nuomos sutartis (nuomininkas (duomenys neskelbtini)“, įregistravimo pagrindas: 2010 m. gegužės 15 d. nuomos sutartis) (e. b. I tomo l. 34-36, 143-145). Pagal 2019 m. sausio 16 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). nuosavybes teise nebepriklauso atsakovei D. V. (e. b. II tomo l. 11, 25, 29-31). Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 18 d. nuosavybės teise priklauso T. V. (T. V.) ir A. G. pagal 2018 m. spalio 17 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. II tomo l. 32-34). T. V. ir A. G. yra atsakovų pilnamečiai vaikai (e. b. I tomo l. 172-175, 177).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi atsakovai, po to, kai jų pajamos buvo pripažintos viršijančiomis Įstatymo nustatytą ribą, 2018 m. spalio 17 d. Dovanojimo sutartimi perleido nurodytą žemės sklypą savo vaikams. Be to, kai minėtas žemės sklypas nuosavybės teisėmis buvo valdomas atsakovės, jis buvo nuomojamas (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovai pripažino teismo posėdžio metu, kad iš šio žemės sklypo nuomos gautų pajamų nedeklaravo. Vadinasi, atsakovų 2016 m. metų turto deklaracija turėtų apimti ir iš minėto žemės sklypo nuomos gautas pajamas, t. y. dar ženkliau viršytų Įstatymo nustatytą ribą. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovai savo sąmoningais veiksmais (atsakovės savanoriškas išėjimas iš darbo, žemės sklypo padovanojimas vaikams) mažino savo pajamų ir turto dydį. Šių atsakovų veiksmų teismas negali pripažinti ir laikyti sąžiningais. Teisė negina ir negali ginti asmens, piktnaudžiaujančio teise, interesų.
Pagal byloje pateiktą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus Neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas T. V. yra iš dalies darbingas, asmens darbingumas yra 50 procentų (e. b. I tomo l. 176, II tomo l. 41, 42-93). Atsakovas T. V. nekilnojamojo registruotino turto neturi (Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nekilnojamojo turto neturi) (I tomas, e. b. II tomo l. 12, 26). Atsakovas gauna Netekto darbingumo pensiją (tai patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 15 d. Išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, e. b. I tomo l. 66, 85, 109, e. b. priedo l. 24-39).
Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas T. V. nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. sausio 15 d. Socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (išsamus išrašas) atsakovas T. V. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. gavo 962,25 Eur/mėn. darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. gavo 971,65 Eur/mėn. darbo užmokestį (e. b. priedo l. 24-39). Taigi siekiant nustatyti, ar atsakovai būtų išlaikę teisę į socialinio būsto nuomą ir bylos nagrinėjimo teisme metu, konstatuotina, kad vertinant vieno atsakovo gaunamas metines 2018 m. pajamas net pritaikius nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį VRP dydį (122 Eur) (971 Eur x 12 = 11 652 Eur) jos viršija Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius (76 x 122 = 9 272 Eur).
D. V. 2017 m. liepos 4 d. ieškovei pateikė prašymą nuomojamą socialinį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), įtraukti į Savivaldybės būsto (ne socialinio būsto) fondą ir sudaryti su atsakove Savivaldybės būsto nuomos sutartį. Sutiko mokėti didesnį nuomos mokestį (e. b. I tomo l. 42, 151). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 1-1151 „Dėl asmenų prašymų sudaryti terminuotas vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutartis netenkinimo ir šių asmenų iškeldinimo iš socialinių būstų“ nusprendė netenkinti asmenų prašymų (įskaitant ir D. V.) dėl terminuotų vienų metų Savivaldybės būsto nuomos sutarčių sudarymo (e. b. I tomo l. 37-40, 146-149). Tačiau atsakovai neginčijo Savivaldybės atsisakymo nuomoti ginčo būstą rinkos kainomis, t. y. nors atsakovai prarado teisę į socialinio būsto nuomą, teismas neturi duomenų, kad dėl nurodyto Savivaldybės atsisakymo ginčo butą nuomoti rinkos kaina, atsakovai būtų pareiškę reikalavimus teisme.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga (inter alia 2002 m. lapkričio 25 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti gauti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (inter alia 2009 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. liepos 3 d. nutarimai); abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti (inter alia 1997 m. kovo 12 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimai) (Konstitucinio Teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimas „Dėl teisės į socialinį būstą“).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). T. K. suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.).
Teismui nustačius, kad atsakovai prarado teisę į socialinį būstą dėl to, kad jų pajamos nebepateko į Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo apimtį, konstatuotina, kad atsakovų teisės nebuvo pažeistos ar nepagrįstai apribotos. Paminėtina, kad atsakovai aukščiau nurodytais veiksmais patys mažimo gaunamų pajamų ir turto apimtį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teisė į būstą buvo apribota neproporcingai. Be to, kaip jau ir minėta, atsakovai, praradę teisę į socialinio būsto nuomą, neginčijo Savivaldybės atsisakymo būstą jiems nuomoti rinkos kaina.
Kaip minėta, būtent paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimos pareiga yra deklaruoti turtą ir gautas pajamas, ir pagal šiuos dokumentus sprendžiama, ar yra pagrindas su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutartį, t. y. ar yra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikis, ar asmenys atitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintus kriterijus.
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis: 1) lygiateisiškumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę); 2) socialinio teisingumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius); 3) pasirinkimo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų); 4) veiksmingumo ir efektyvumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius), principais.
Nustačius, kad atsakovai prarado teisę į socialinį būstą, nuomos sutartis laikytina pasibaigusia (Nuomos sutarties 40.3 punktas), o atsakovai, esant ieškovo reikalavimui, su jiems priklausančiu turtu iškeldinami iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančio socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kito gyvenamojo ploto (CK 6.613 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 9,96 Eur.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Ieškinys pareikštas dėl iškeldinimo, todėl už jį mokėtinas 75,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovą atleidus nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, ieškinį patenkinus, 75,00 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovų, t. y. po 37,50 Eur iš D. V. ir 37,50 Eur iš T. V..
Byloje iš viso patirta 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovų valstybės naudai priteistina ši suma, t. y. po 4,98 Eur iš D. V. ir 4,98 Eur iš T. V.. (CPK 96 straipsnis). Atsakovams išaiškintina, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas jie privalo sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 430 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovus D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš savivaldybės nuosavybės teise valdomo socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,98 Eur (keturis eurus 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.