Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-02-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-58-383/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-02-08
Bylos Nr.
AN2-58-383/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01768-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-58-383/2019
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01768-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo D. P. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo R. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimu R. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 25 Eur bauda, už tai, kad 2018 m. rugsėjo 1 d. 13.30 val. ji, dirbdama barmene P. R. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), V. J. už 13,15 Eur pardavė išsinešimui 10 vnt. 0,5 l talpos gamykliniu būdu uždarytų skardinių alaus „Kalnapilis Grand select“, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 5,4 proc., alaus neišpilstė iš gamyklinių pakuočių, be to, pirkėjui nepateikė jokios viešojo maitinimo veiklai įprastos alkoholinių gėrimų vartojimui skirtos taros, be to, iš vieno asmens perkamo alkoholinių gėrimų pakuočių kiekio R. V., būdama protinga ir apdairi darbuotoja, turėjo suvokti, kad gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse perkamas alkoholinių gėrimų kiekis yra skirtas ne vartojimui vietoje, bet išsinešimui, po ko, V. J. alkoholinius gėrimus išsinešė jų vietoje nevartojęs. Parduodama alkoholinius gėrimus aprašytu būdu rugsėjo 1 d., R. V. Įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje vykdė ne viešojo maitinimo vietos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 2 straipsnio 30 dalyje, bet mažmeninės prekybos vietos, kaip ji apibrėžta Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje veiklą, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 d.

2. Nesutikdama su Institucijos 2018 m. spalio 8 d. nutarimu R. V. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašė panaikinti šį nutarimą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu jos skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo vertinti, kad P. R. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 1 d. veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti 2018 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

1.3.1. Skunde teigiama, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei jų visumą, kuri pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Institucijos nuomone, teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į naujausią bei aktualiausią Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Kauno apygardos teismų praktiką. Skunde nurodoma, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog buvo vykdoma prekybinė veikla iš esmės nesuprantant vykdomos veiklos specifikos. Šiuo konkrečiu atveju buvo teikiama ne viešojo maitinimo paslauga, o buvo vykdyta prekyba alkoholiu kaip standartinėje parduotuvėje, teismas nevertino alkoholinių gėrimų kiekio vienam asmeniui. Skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. eA-513-261/2018, Kauno apygardos teismo nutarimu Nr. AN2-233-485/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. A-463-822/2017.

1.3.2. Skunde taip pat teigiama, jog nurodyti argumentai, kad pažeidėja nesuprato, kad asmuo, kuriam pardavė alkoholį, neketina alaus vartoti kavinėje, laikytini tik deklaratyviais ir siekiančiais išvengti kilusios atsakomybės. Institucijos nuomone, analizuojant byloje esančius įrodymus, pažeidėjos kaltė yra pilnai įrodyta. Ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad nėra jokios protingos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės.

Atsiliepimas

4. R. V. atstovės advokatės V. G. atsiliepime prašoma netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą. Nurodo, jog Institucija, o ne R. V., nesuvokia ir netinkamai interpretuoja galiojančias teisės normas bei naujausią ir aktualiausią Lietuvos teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Institucija nesutinka su tuo, kad įmonė, kurioje nusižengimo padarymo metu dirbo R. V., parduodama net 10 skardinių alkoholio gamykliniu būdu uždarytose skardinėse, atliko viešojo maitinimo įstaigos funkcijas. Teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatos.

7. ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbantiems darbuotojams už padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka yra aptarta Alkoholio kontrolės įstatyme.

8. Institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, teigimu, P. R. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo konkrečiu atveju nevykdė bendro draudimo neprekiauti alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. Tokia institucijos pozicija nėra pagrįsta. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, 2018 m. rugsėjo 1 d. galiojusio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatos numatė, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems viešojo maitinimo vietose, tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, taip pat neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. Taigi cituojamo įstatymo nuostatos aiškiai numatė išimtis, kada prekyba alkoholiniais gėrimais rugsėjo 1 d. yra galima.

9. Apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. eA-513-261/2018, tačiau atmesdamas šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skunde nurodyta nutartis neatitinka nagrinėjamos situacijos faktinių aplinkybių. Minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje buvo sprendžiamas klausimas, ar baras, kuriame parduodami alkoholiniai gėrimai, yra viešojo maitinimo vieta, kuriai įstatymas įtvirtino prekybos alkoholiu rugsėjo 1 d. draudimo išimtį. Teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog patalpoje galima būtų alkoholinius gėrimus vartoti vietoje ir juo labiau negalima daryti išvados, kad minėtoje patalpoje gali būti teikiamos viešojo maitinimo paslaugos, tvarkomas (gaminamas, ruošiamas) ir realizuojamas maistas. Baras veikė ne kaip viešojo maitinimo vieta, bet kaip standartinė parduotuvė, todėl uždaroji akcinė bendrovė buvo nubausta pagrįstai. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju, nekyla abejonių, kad P. R. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ užsiima viešojo maitinimo veikla. Šį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2008 m. gruodžio 30 d. P. R. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ suteikta licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiu, kurioje aiškiai nurodyta bendrovės veiklos rūšis – viešasis maitinimas (b. l. 10); faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame antstolis konstatavo, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur įsikūrusi P. R. individuali įmonė „(duomenys neskelbtini)“ bei apžiūrėjus patalpas, matyti, kad šiose patalpose įrengtos dvi maitinimo salės (pirmoje salėje įrengta 19 sėdimų vietų, antroje – 14 sėdimų vietų), taip pat viena virtuvė, ant stalų ties sėdėjimo vietomis padėta meniu bei skrajutės su siūlomais patiekalais, taip pat meniu iškabinti ant patalpų langų (b. l. 11-22). Taigi nėra pagrindo vertinti, kad P. R. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 1 d. veikė ne kaip viešojo maitinimo įstaiga, o kaip mažmeninės prekybos įmonė.

10. Institucijos skunde, kaip aktuali praktika, taip pat nurodytos Kauno apygardos teismo nutarimas Nr. AN2-233-485/2018 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-463-822/2017. Susipažinęs su Institucijos skunde nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta teismų praktika neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Tiek nutarime Nr. AN2-233-485/2018 tiek nutartyje Nr. A-463-822/2017 asmenys buvo nubausti už tai, kad pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, t. y. prekiavo alkoholiniais gėrimais, kada tai daryti yra draudžiama - pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju R. V. buvo kaltinama pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktą. Tačiau nei skardinių su alumi skaičius, nei prielaida, kad alų pirkęs asmuo ketino jį išsinešti iš kavinės, reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punktas šių sąlygų neapibrėžia. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, alkoholinių gėrimų pardavimas neatidarytoje pakuotėje ir išsinešant iš įstaigos ribų baudžiamas, kuomet tokie veiksmai viešojo maitinimo įstaigose atliekami nuo 22 val. iki 8 val. (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Pagal faktines bylos aplinkybes šis punktas negali būti taikomas. Aptariamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 10 punkto nuostatos jokių kitų išimtinių sąlygų (be prekybos vietos), kurios turėtų būti įgyvendintos, siekiant nepažeisti prekybos alkoholiu rugsėjo 1 d. tvarkos, nenumato.

11. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutarimą, skundo argumentus, teismų praktiką bei teismui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, priimdamas sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo padarytas. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, tenkinti skundą ir keisti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas