Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant ieškovei V. M., jos atstovui advokatui Mindaugui Martinaičiui, atsakovei S. B., jos atstovui advokatui Arūnui Žliobai, trečiajam asmeniui A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei S. B., trečiasis asmuo A. Č. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės S. B. priešieškinį ieškovei V. M. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo A. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, atstovaujama advokato Mindaugo Martinaičio, ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 2000,00 Eur nuostoliams padengti; 2) priteisti 5 proc. dydžio metinines kompensuojamas palūkanas nuo 1000,00 Eur už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki 2015-10-28; 3) priteisti įstatymines 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2015-07-20 ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) sudarė preliminarią 51,09 m² buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, nustatė 54500 Eur pardavimo kainą. Preliminarioje sutartyje nenustatė pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo datos, tačiau sutarties šalys sutarė, kad ieškovė per protingą terminą pardavusi kitą butą, nupirks aukščiau nurodytą butą. Ieškovė vykdydama susitarimą atsakovei perdavė 1000 Eur avansą, kuris buvo įskaičiuotas į parduodamo buto kainą. Sudaryto susitarimo sąlygas bei atsiskaitymo tvarką raštu patvirtinto ir A. Č., teikusi tarpininkavimo paslaugas. Ieškovė bei jai padedanti A. Č. ėmėsi veiksmų parduoti ieškovės butą ir 2015-09-21 būsimas ieškovės buto pirkėjas sutiko jį įsigyti, tačiau 2015-09-24 ieškovė iš A. Č. susižinojo, kad atsakovė nutraukė 2015-07-20 sudarytą preliminarią sutartį ir butą parduos kitam asmeniui. 2015-09-29 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, jog grąžintų 1000,00 Eur avansą ir 1000,00 Eur netesybas (baudą), kurias numatė sudaryta preliminarioji sutartis. Atsakovė 2015-10-12 pateikė atsakymą ieškovei, kuriame nurodė, kad dėl ieškovės kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki 2015-09-15, todėl vadovaudamasi sudaryta sutartimi 1000,00 Eur sumą įskaitė kaip netesybas (minimalių nuostolių padengimas), tuo pačiu atsakymu atsakovė patvirtino, kad butą pardavė kitam asmeniui už mažesnę kainą. Atsakovė patvirtino, jog A. Č. raštiškai patvirtino, kad ieškovė vengė sudaryti iki nurodytos datos pagrindinę sutartį.

2015-11-06 teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei S. B. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštas, neviršijant 2000,00 Eur reikalavimo sumos.

2016-02-17 teisme buvo priimtas atsakovės priešieškinis ieškovei, kuriuo atsakovė pareiškė reikalavimus: 1) priteisti iš ieškovės 700,00 Eur nuostolių; 2) priteisti iš ieškovės 9,00 Eur palūkanų; 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinio pagrindu nurodė, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė pasibaigus preliminarios sutarties terminui buvo priversta parduoti butą už 700,00 Eur mažesnę kainą. Nurodė, kad sudaryta preliminarioji sutartis numatė terminą iki kurio turėjo būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis – 2015-09-15, tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėjo, kad iki nustatytos datos atsakovė buto daugiau niekam nerodė, tik gavusi informaciją iš agentės bei suėjus terminui atsakovė butą parodė kitiems pirkėjams. Butas parduotas tik 2015-09-29, t.y. tik po to, kai ieškovė patvirtino, jog buto nepirks.

2016-03-03 teisme gautas ieškovės atsiliepimas į priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, kuriuo ieškovė prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Patvirtino ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

Liudytojas R. M. posėdžiu metu nurodė, kad yra ieškovės sūnus. Paaiškino, kad dalyvavo 2015-07-20 sudarant preliminarią sutartį, kurią buvo paruošusi nekilnojamojo turto agentė, butą pirko tėvai. Terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, numatyta nebuvo. Nekilnojamojo turto agentė niekam nesakė įsirašyti 2015-09-15 datą į sutartį, nes susitarimas buvo be termino. Klausė nekilnojamojo turto agentės ar butas nėra užstatytas, tačiau jokios pažymos apie buto suvaržymus nebuvo pateikta. Nekilnojamojo turto agentė buvo atvedusi keletą klientų apžiūrėti mamos buto. Buvo pirkėjas siūlantis 56000,00 Eur, tačiau atsakovės butas jau buvo parduotas. Preliminarios sutarties egzempliorių buvo trys, nekilnojamojo turto agentė sutartį perskaitė garsiai, tada visi ją pasirašė. Nekilnojamojo turto agentė pasakė, jog joks terminas nenustatinėjamas, atsakovė sutinka palaukti, o ji (nekilnojamojo turto agentė) parduos greit mamos butą. Nekilnojamojo turto agentė nurodė, jog mamos butas bus parduotas iki šildymo sezono pradžios, jokios konkrečios datos nebuvo nustatyta. Jų turimuose sutartyse datos nebuvo įrašytos. Mano, kad nekilnojamojo turto agentė ir atsakovė tai buvo suplanavusios iš anksto, nes yra pažystamos. Nei iš nekilnojamojo turto agentės, nei iš atsakovės jokių įspėjimų, skambučių, kad artėja numatyta data – 2015-09-15 nebuvo. 1000,00 Eur avansą perdavė pati mama.

Liudytoja K. B. nurodė, kad su ieškove yra kaimynės, nekilnojamojo turto agentės ir atsakovės nepažįsta. Iš kaimynės žinojo, kad ji pradėjo pardavinėti butą 2015 metų vasaros pradžioje. Apie rugpjūčio pabaigą – rugsėjo pradžią kaimynė pasakojo, jog surado savo buto pirkėją, vėliau sakė, jog jos nusižiūrėtas butas, kitame kvartale, jau parduotas. Paaiškino, kad kaimynė dėl šio ginčo labai pergyveno, jai buvo grasinta. Skaitė preliminarią sutartį, ten data nebuvo įrašyta, pati kaimynė minėjo, jog būtų gerai viską susitvarkyti – pakeisti butą iki šildymo sezono pradžios. Kaimynė savo butą ketino parduoti už 56000,00 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2015-07-20 tarp ieškovės V. M. atstovaujamos atstovės A. Č. ir atsakovės S. B. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartimi, kuria šalys sutarė, kad būsimas pirkėjas (ieškovė) nupirks, o būsimas pardavėjas (atsakovė) parduos butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 54500,00 Eur. Sutartimi (A. Č. pateikta) šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2015-09-15 sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą. Sutarties 7 punktu pirkėjas (ieškovė) sutarties sudarymo metu pardavėjui (atsakovei) sumokėjo 1000,00 Eur avansą. Sutarties 8 punkte šalys susitarė, jog jei pardavėjas (atsakovė) atsisako parduoti minėtą butą, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, tai jis įsipareigoja grąžinti pirkėjui (ieškovei) avansą ir sumokėti 1000,00 Eur baudą. 9 punkte numatyta pirkėjo (ieškovės) įsipareigojimas, jei jis atsiako pirkti butą, nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, tai jis įsipareigoja palikti visą duotą avansą pardavėjui (atsakovei). Su ieškiniu pateiktoje kito varianto preliminarioje sutartyje sudarytoje tarp tų pačių šalių dėl to paties objekto, terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis terminas nėra nurodytas. Nustatyta, kad šio sutarties varianto apačioje, įrašas datuojamas 2015-09-30, trečiasis asmuo agentė A. Č. tvirtina, kad sudarant 2015-07-20 preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, šalys susitarė, jog pirkėjas V. M. (ieškovė) iki 2015-09-15 nupirks butą, esantį (duomenys neskelbtini), o pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo iki 2015-09-15 niekam kitam buto neparduoti. Nurodyta, jog pardavėjas (atsakovė) sutarties laikėsi, tačiau pagrindinė sutartis nesudaryta dėl pirkėjos (ieškovės) V. M. kaltės. Byloje esančiais duomenimis ieškovė – pensininkė. Ieškovė 2015-09-29 pateikė S. B. (atsakovei) reikalavimą dėl 2015-07-20 sutarties nevykdymo, prašė vadovaujantis 2015-07-20 sutarties 8 punktu, pervesti 2000,00 Eur sumą. Iš S. B. atsiliepimo į reikalavimą nustatyta, kad dėl pirkėjo (ieškovės) kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, be to, iš atsiliepimo matyti, kad ieškovė atsakovę apie buto nepirkimą informavo tik 2015-09-24, kai sutartis numatė terminą iki 2015-09-15 sudaryti pagrindinę sutartį. Iš 2015-07-20 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei. Iš 2015-07-20 preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, kurios kopijos tikrumas patvirtinta A. Č. nustatyta, kad pirkimo – pardavimo sutartis pas notarą bus sudaryta ne vėliau kaip iki 2015-09-15. Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės rašto dėl nutarties vykdymo nustatyta, kad 2015-11-06 nutartimi taikytos laikinosios apsaugo priemonės, pradėta vykdomoji byla Nr. 0005/15/01724. Iš 2015-09-29 pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad S. B. (pardavėjas) pardavė, o P. V. (pirkėjas) nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 53800,00 Eur. Iš 2015-09-24 sutarties nustatyta, kad pardavėjas (S. B. – atsakovė) ir pirkėjas (P. V.) ir nekilnojamojo turto brokerė (agentūra) sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti, o pirkėjas nupirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 53800,00 Eur, turto pirkimo – pardavimo sutartį sudarant ne vėliau kaip iki 2015-10-01. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos nustatyta, kad A. Č. nuo 2010-10-22 vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto agentūrų veikla. Iš trečiojo asmens A. Č. posėdžio metu pateiktos 2015-07-20 preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, kad sutarties 4 punkte nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2015-09-15 sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą.

Dėl termino pagrindinei sutarčiai sudaryti.

Atsižvelgiant į teismo posėdžių metu išklausytus paaiškinimus, į tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties esmę ir tikslą, darytina išvada, jog ieškovė sudarydama 2015-07-20 preliminarią sutartį siekė įsigyti atsakovės butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovė siekė šį objektą parduoti ieškovei. Esminis ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl termino, iki kuriuo turėjo būti sudaryta minėto buto pagrindinė pirkimo – paravimo sutartis. Teismas pažymi, kad byloje proceso dalyviai pateikė tris skirtingas 2015-07-20 preliminarios sutarties egzempliorius, kuriuose skirtingai nurodytas terminas iki kada turi būti sudaryta pagrindinės buto pirkimo pardavimo sutartis.

Teismas pripažįsta, jog labiau tikėtina, jog rašytinė 2015-07-20 preliminarioji sutartis buvo sudaryta esant tik žodiniam šalių susitarimui dėl termino, iki kurio šalys turėjo sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, t.y. per protingą terminą – iki šildymo sezono pradžios, nes toks šalių susitarimas labiau atitiktų bendrą šalių valią ir interesą. Pažymėtina, kad atsakovės bei trečiojo asmens pateiktų sutarties egzemplioriuose įrašytos datos – 2015-09-15, galimai yra atsakovės ir trečiojo asmens versijos, kadangi jau 2015-09-29 atsakovei pardavus butą P. V. (2015-09-24 sudarius preliminarią sutartį, t.y. po 9 dienų nuo tariamai pasibaigusio termino) ir siekiant išvengti atsakomybės atsakovė ir trečiais asmuo savo turimuose sutarties egzemplioriuose terminą – 2015-09-15 galimai įrašė vėliau, pasinaudodamos situacija atsiradusia iš 2015-07-20 pasirašymo momento, t.y. sutarties sudarymo metu neįrašius konkretaus termino – laukelyje palikus tuščią vietą.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovė nesiėmė visų atidumo ir rūpestingumo priemonių sudaryti 2015-07-20 preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi sulygto tikslo – sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovei siekiant parduoti savo butą kuo greičiau, ji pati ėmėsi iniciatyvos ieškojo ir remiantis ieškovės, liudytojų sūnaus ir kaimynės paaiškinimais rado pirkėją savo butui, už kurį gautus pinigus būtų panaudojusi buto pirkimui iš atsakovės. Priešingai nei teigė atsakovė, šių pinigų (gautų pardavus butą) būtų visiškai pakakę įsigyti atsakovės butą, nesiskolinant iš sūnaus ar neieškant kitų finansavimo šaltinių. Atsakovė dar iki galimai aptarto termino – 2015-09-15, bendravo su trečiuoju asmeniu – nekilnojamojo turto agente, dėl galimybių ir gresiančių problemų, jei ji butą parduotų anksčiau nei baigtųsi galimai aptartas terminas. Manytina, jog net konstatavus, kad terminas sudaryti pagrindinę sutartį buvo nustatytas 2015-09-15, ir jis baigėsi, esant suderintai šalių valiai ir atsižvelgiant į abiejų šalių tikruosius ir realius interesus – vienai parduoti, kitai nupirkti, butą, esantį (duomenys neskelbtini), butą buvo galima parduoti, t.y. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ir pasibaigus galimai aptartam terminui.

Dėl pagrindinės sutarties nesudarymo priežasčių ir šalių atsakomybės.

Lietuvos Respublikos CK 6.165 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti; gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių. Be to, minėta, turi būti įvertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2007).

Pagal bendrąją taisyklę netesybos yra minimalūs kreditoriaus nuostoliai, dėl kurių šalys susitaria sudarydamos sutartį ir kurių dydžio ar realumo kreditoriui pareiškus reikalavimą nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

Atsižvelgiant į tarp šalių sudarytos preliminariosios buto pirkimo – pardavimo sutarties esmę, atsakovė prisiėmė prievolę parduoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tokios atsakovės prievolės įvykdymas sutartyje nustatytu terminu ir tvarka buvo teisinis pagrindas šalims sudaryti pagrindinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, tai yra įvykdyti iš preliminariosios sutarties kilusią prievolę, ir teisinis pagrindas atsakovei gauti sutartyje numatytas pinigines lėšas už prievolės įvykdymą, ieškovei įgyti teises į butą.

Remiantis CPK 178 str., pripažįstama, kad atsakovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, jog ji tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais tinkamai įvykdė jos prisiimtą prievolę parduoti ieškovei butą, esantį Kretingos g. 51-27, Klaipėda, ir sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė sudarydamos 2015-07-20 preliminarią sutartį, 8 punkte sutarė, kad jeigu pardavėjas atsisako parduoti minėtą turtą, nevykdo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, jo pareikšimai bus klaidingi, tai jis įsipareigoja grąžinti pirkėjui visą gautą avansą ir sumokėti baudą 1000,00 Eur.

Civilinė atsakomybė yra vienas iš pažeistos teisės gynybos būdų, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Remiantis bylos medžiaga ir šiame sprendime jau padarytomis išvadomis, akivaizdu, kad atsakovė nevykdydama jai kilusių pareigų iš preliminariosios sutarties, pažeidė minėtos sutarties 8 punktą, ko pasekmėje ieškovė patyrė nuostolius ir neteko galimybės įsigyti preliminarioje sutartyje nurodyto buto, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina ieškovės reikalaujama 2000,00 Eur suma.

Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metines kompensuojamas palūkanas nuo 1000,00 Eur už laikotarpį nuo 2015-07-21 iki 2015-10-28. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kuriuos yra laikomos minimaliais nuostoliais. Atsižvelgiant į išdėstyta, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metines kompensuojamas palūkanos nuo 1000,00 Eur, nuo 2015-07-21 iki 2015-10-28, viso 14,00 Eur (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-10-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, į tai, kad atsakovės pareikštu priešieškiniu ieškovei dėl nuostolių bei palūkanų priteisimo reiškiami reikalavimai susiję su ieškovės pareikštais reikalavimais ieškinyje, teismas dėl jo plačiau nepasisako, priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminis mokestis ieškovė paduodant ieškinį atleista nuo 25,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo), 1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 95,87 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą antstolei Brigitai Tamkevičienei (CPK 93 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atleista nuo 25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo, tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas 25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur nuostolių, 14,00 Eur kompensuojamų palūkanų, viso 2014,00 Eur (du tūkstančius keturiolika Eur), 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, nuo priteistos sumos – 2014,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-10-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1115,87 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika Eur 87 ct) bylinėjimosi išlaidų (20,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 95,87 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą antstolei Brigitai Tamkevičienei) ieškovei V. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. B. 25 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio Valstybei. Šios išlaidos turi būti sumokamos į Valstybės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-11-06 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei S. B. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo nesant – piniginių lėšų areštą panaikinti atsakovei visiškai įvykdžius teismo sprendimą (turto arešto akto identifikavimo kodas 2015049707).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.