Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-193-319/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-03Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-05-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-03
Bylos Nr.
1-193-319/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49364-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-193-319/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49364-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 3 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Rimas Švirinas,sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Redai Berčiūnienei, kaltinamajam A. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kad kaltinamasis A. J. 2019 m. lapkričio 19 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – krovininį automobilį ,,Scania P400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 18 ir 19 d. jam buvo suteiktos laisvos dienos. Lapkričio 18 d. vakare jis svečiavosi pas savo pažįstamą ir kartu su ja išgėrė du 0,5 l butelius degtinės. Rytą prabudęs dar išgėrė apie 200 gramų. Vėliau jam paskambino iš darbovietės ir paliepė vykti į bazę ir į automobilį ,,Scania“ pasikrovus prekes nuvežti jas į Dauguose ir Alytuje esančias (duomenys neskelbtini) parduotuves. Jis paprašė kartu vykti savo kolegą E. T. ir šio lengvuoju automobiliu abu nuvažiavo į bazę. E. T. turėjo teisę vairuoti krovininį tokio tipo automobilį su priekaba, turėjo kortelę, todėl sėdo už automobilio vairo ir abu atvažiavo į Daugus. (duomenys neskelbtini) parduotuvėje iškrovė prekes ir nuvažiavo į Alytų, (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę. E. T. buvo sunku privažiuoti prie iškrovimo rampos, todėl tai padaryti paprašė jo. Jis persėdo už automobilio vairo ir važiuodamas krovininiu automobiliu atbulomis kliudė lengvąjį automobilį. Po įvykio policijos pareigūnai jam nustatė 1,65 promilių girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Prašo kiek galima sumažinti konfiskuotino turto vertę, nes įsipareigojęs buvusiam darbdaviui atlyginti krovininio automobilio priekabos sužalojimo išlaidas ir sumažinti teisės vairuoti atėmimą iki vienerių metų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. T. parodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. apie 15 val. krovininiu automobiliu ,,Scania‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko į Alytuje esančią (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Automobiliu su juo važiavo jo kolega A. J. Kadangi parduotuvės rampa įrengta sudėtingai, paprašė A. J. privažiuoti prie rampos. Jis sutiko. Nežinojo, kad A. J. yra išgėręs, todėl leido jam vairuoti. Kai kolega sėdo už automobilio vairo, jis nuėjo link krovininio automobilio priekio ir nematė, kaip A. vairuojamas krovininis automobilis atsitrenkė į lengvąjį automobilį. Vėliau pastebėjo, kad šalia esantis automobilis pradėjo judėti atbulas ir atsitrenkė į kitą, už jo stovėjusį lengvąjį automobilį. Matė, kad krovininio automobilio priekaba buvo prisilietusi prie lengvojo automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, A. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos (b. l. 52-54).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. L. parodė, kad 2019 m. lapkričio 19 d. apie 16.20 val. savo automobiliu ,,Suzuki“ išvažinėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės į (duomenys neskelbtini) gatvę, kai priešais buvęs sunkvežimis su (duomenys neskelbtini) logotipais, pavažiavęs link (duomenys neskelbtini) gatvės, sustojo. Suprato, kad sunkvežimis važiuos atbulomis, todėl sustojo dešiniau nuo jo galimos važiavimo trajektorijos. Pamatė, kad šalia sunkvežimio vaikščiojo neblaivus žmogus, rinko degtinės butelio duženas, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas. Tuo metu sunkvežimis pradėjo važiuoti atgal, o sunkvežimio priekaba pakrypo į jos automobilio pusę. Sunkvežimis, važiuodamas atbulas, atsirėmė į jos automobilį ir stūmė jį atgal, todėl jos automobilis atsirėmė į už jos stovėjusį automobilį. Sunkvežimiui sustojus, iš jo išlipo apie 50 metų vyriškis, paraudusiu veidu, eidamas svyravo. Ji suprato, kad vairuotojas girtas. Vairuotojas nieko nekalbėjo, už jį kalbėjo anksčiau prie sunkvežimio matytas vyriškis, siūlė susitarti ir nekviesti policijos. Tuo metu vairuotojas nuėjo už parduotuvės kampo ir dingo. Su atvykusiais policijos pareigūnais ji nuvyko į policijos komisariatą, po kiek laiko grįžo įvykio vietą ir pamatė, kad grįžo sunkvežimį vairavęs vyriškis, kuris padarė eismo įvykį. Ji dar kartą paskambino policijai, atvykę pareigūnai minėtą vyriškį sulaikė (b. l. 57-58).

Iš 2019 m. lapkričio 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiojo patrulio E. D. tarnybiniame pranešime išdėstytų aplinkybių matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. gavo pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Nuvykęs į eismo įvykio vietą, išsiaiškino, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje vairuodamas krovininį automobilį ,,Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, apgadino automobilius ,,Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. L. ir ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. K. Krovininį automobilį vairavęs vairuotojas pasišalino, tačiau apie 17.20 val. prisistatė į komisariatą ir prisipažino padaręs eismo įvykį. Nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, paraudę akys. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, prietaisas parodė 1,65 promilės girtumą, praėjus 15 minučių, nustatytas 1,84 promilės girtumas (b. l. 5).

2019 m. lapkričio 19 d. neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 19 d. A. J. patikrintas blaivumas alkoholio kiekio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0039. Pirmas patikrinimas atliktas 17.28 val. ir šiam nustatytas 1,65 promilės girtumas, antras patikrinimas atliktas 17.45 val., nustatytas 1,84 promilės girtumas. A. J. su matavimų rezultatais sutiko (b. l. 6).

2019 m. lapkričio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prekybos centro prekių iškrovimo aikštelėje. Prekybos centro pietrytinėje pusėje yra prekių iškrovimo rampa. Šalia jos yra prekių iškrovimo aikštelė. Šioje aikštelėje stovi automobilis ,,Scania P400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba ,,Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-15).

Iš 2019 m. lapkričio 19 d. policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. lapkričio 19 d. 15.33 val. gautas telefoninis pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini) vilkikas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjos automobilį ,,Suzuki“ ir dar vieną automobilį ,,Ford“. Vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 16-19).

Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, kad krovininis automobilis ,,Scania P400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 20).

Iš 2019 m. lapkričio 27 d. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad krovininis automobilis ,,Scania P400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), jo rida – 898 450 km, techninė būklė – vidutinė (b. l. 28).

(duomenys neskelbtini) direktorius V. M. pateiktos informacijos matyti, kad automobilio ,,Scania P400“, vertė yra 30 000 Eur be PVM (b. l. 38).

Iš 2019 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta (duomenys neskelbtini) pateikta vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kad (duomenys neskelbtini) prekybos centro (duomenys neskelbtini) rytinėje pusėje, šalia taros supirkimo punkto, esančia vaizdo stebėjimo kamera užfiksuota, kad 15.28 val. automobilių stovėjimo aikštelėje matomas vilkikas ,,Scania“, kuris sustoja, iš jo kabinos išlipa vairuotojas, o į jo vietą įsėda pro automobilio priekį atėjęs vyriškis. Krovininis automobilis pavažiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, sustoja ir pradeda važiuoti atgal, atsitrenkia į už jo stovėjusį automobilį ,,Suzuki Vitara“ (b. l. 44-49).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis, kuriuos teismas laiko įrodymais, surinktais nepažeidžiant BPK normų reikalavimų, nustatyta, kad kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus vairavo automobilį ,,Scania P400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmo tikrinimo metu nustatytas 1,65 promilių girtumas, antro – 1,84 promilių girtumas. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis A. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas (b. l. 99), tačiau devynis kartus baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 91-98), baudas sumokėjęs. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), darbe charakterizuojamas teigiamai. Šiuo metu jis dirba (duomenys neskelbtini), yra našlys, augina ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką, kiti du vaikai jau pilnamečiai. Kaltinamasis psichikos ir priklausomybės ligų stebimų pacientų grupei nepriklauso (b. l. 89), (duomenys neskelbtini) seniūnas nenurodė kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų (b. l. 76). Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus trumpalaikį laisvės atėmimą. Jam paskirtina arešto bausmė.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. 17.20 val. iki 2019 m. lapkričio 20 d. 15.10 val. (b. l. 59-60 ir 84), todėl šis laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtiną bausmę (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnis).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nes kaltinamasis A. J. kaltu visiškai prisipažino, todėl jam paskirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. J. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: tyčia vairavo krovininį automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, padarė autoįvykį, kurio metu buvo sužalotas kito asmens automobilis, taip pat į A. J. asmenybę: baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra našlys, turintis tris vaikus, kurių vienas yra nepilnametis, šiuo metu dirbantis, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirtis bus visiškai įgyvendinta tik kaltinamajam paskyrus draudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes skirti minimalų terminą (vieneri metai), nustatytą BK 68 straipsnio 2 dalyje, nėra teisinio pagrindo.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad krovininis automobilis ,,Scania P400“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo A. J., yra nusikaltimo padarymo priemonė. Šio automobilio valdytoju – savininku įregistruotas (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu automobilis grąžintas (duomenys neskelbtini) direktoriui (b. l. 22). (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad panašaus modelio automobilio ,,Scania P (2013-) P 450 vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 45 968 Eur (b. l. 36), tačiau automobilio savininkas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio automobilio ,,Scania P400“, vertė be PVM yra 30 000 Eur (b. l. 38). Iš (duomenys neskelbtini) pateikto prašymo (b. l. 129) matyti, kad kaltinamasis A. J. įsipareigojęs atlyginti autoįvykio metu nepataisomai sužalotą automobilio priekabos liftą, kurio remonto preliminari kaina 8 000 Eur plius PVM.

Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Aukščiau aptartame kontekste pažymėtina, kad A. J., nors ir baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimą – susijusį su vairavimu esant neblaiviam, padarė pirmą kartą, gailisi dėl šio pažeidimo, įvykio metu automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą, ypatingai neigiamų pasekmių aplinkiniams jo padaryta veika nesukėlė, įvykio metu žmonės sužaloti nebuvo. Nors dėl padaryto nusikaltimo buvo privestas nutraukti darbo sutartį, tačiau šiuo metu vėl dirba, vienas išlaiko nepilnametį sūnų, kuris mokosi (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo pajamos, kaip ką tik pradėjusio dirbti, minimalios, todėl automobilio vertę atitinkančios dalies pinigų sumos 30 000 Eur ((duomenys neskelbtini) aukščiau aptarti duomenys) konfiskavimas iš kaltinamojo pažeistų proporcingumo principą: kaltinamąjį varžytų akivaizdžiai labiau, negu reikia bausmės tikslui pasiekti, iškreiptų pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atsižvelgus į tai, A. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio ,,Scania P400, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios dalies pinigų sumos – 20 000 Eur konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnio 2, 5 dalys).

Kaltinamajam A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 77-79, 80-82), panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – keturiasdešimt penkias paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad jis turi atlikti trisdešimt parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 19 d. 17.20 val. iki 2019 m. lapkričio 20 d. 15.10 val. laiką (vieną dieną).

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo A. J. sulaikymo dienos, vykdant paskirtą bausmę.

Išaiškinti A. J., jog jis po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ne vėliau kaip per 7 dienas darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti A. J., jog jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos – 2019 m. lapkričio 20 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš A. J. valstybės naudai konfiskuotino turto – krovininio automobilio ,,Scania P400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 20 000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti A. J. ikiteisminio tyrimo metu jam paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėjas Rimas Švirinas