Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-08 · Administracinė byla Nr. I-561-764/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-08
Bylos Nr.
I-561-764/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01079-2013-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
G. Ž.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos
Advokatai
Virginija Kondratienė
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-561-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-01079-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 16.6.; 59; 70.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui G. Ž. ir jo atstovei advokatei Virginijai Kondratienei, atsakovių atstovams Vilijai Verseckaitei ir Nerijui Petrulėnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovėms Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ž. pateikė teismui skundą (I t., b. l. 24–31), kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 sprendimą Nr. (21/28)-2-143-04-07 „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“; 2) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymą Nr. TE-52 „Dėl G. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) įpareigoti atsakovę grąžinti vidaus tarnybos kapitoną G. Ž. į vidaus tarnybą, t. y. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (A lygio, 8 kategorijos); 4) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) įskaityti į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir vidaus tarnybos stažą priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2012-11-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 6) iš Lietuvos valstybės priteisti pareiškėjui 15 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašė priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad ginčijamu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės (toliau – Tarnybos Aviacijos rinktinė) vado 2012-11-27 įsakymu, pareiškėjas neteisėtai buvo atleistas iš užimamų pareigų, kaip įgijęs teisę gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, nes jo tarnybos stažas pensijai gauti – 20 metų ir 8 dienos. Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-01 sprendimu Nr. 11SP-441 buvo nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 15 metų 3 mėnesiai ir 8 dienos. Tarnybos Aviacijos rinktinė informavo pareiškėją, kad jam pareigūnų ir karių valstybinė pensija nebus paskirta. Pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į Tarnybos Aviacijos rinktinę, kad būtų grąžintas į eitas pareigas, tačiau šis pareiškėjo prašymas patenkintas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos Aviacijos rinktinės vadas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl atleidimo iš užimamų pareigų, neteisėtas yra ir jo 2013-03-04 sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėją grąžinti į eitas pareigas. Atsakovė, tenkindama pareiškėjo prašymą ir atleisdama jį iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 str. 1 d. 12 p. pagrindu, turėjo nustatyti, ar jis atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. nuostatas, t. y. ar pareiškėjas turi reikiamą tarnybos stažą valstybinei pensijai skirti. Priešingai, ginčijamame Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakyme nurodytas klaidingas pareiškėjo vidaus tarnybos stažas. Atsakovė sutinka, kad pareiškėjas nėra įgijęs teisės gauti valstybinę pareigūnų ir karių pensiją, vadinasi, pripažįsta, kad, atleisdama pareiškėją iš tarnybos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis turėtų būti panaikintas. Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas gali grįžti į tarnybą pagal Statuto 51 str. nuostatas, nes pareiškėjui valstybinė pareigūnų ir karių pensija nebuvo paskirta, todėl jis neįgijo buvusio pareigūno statuso. Pareiškėjo manymu, ta aplinkybė, kad iš tarnybos jis buvo atleistas neteisėtai, sudaro pagrindą reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kurios dydis yra vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį. Toks pareiškėjo teisių gynimo būdas nustatytas Statuto 59 str. 1 d. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad dėl neteisėtų Tarnybos Aviacijos rinktinės veiksmų jis patyrė ir neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, orumo pažeminimą, nusivylimą valstybe. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 15 000 Lt suma.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinė atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 68–71) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad, prieš atleidžiant pareiškėją iš tarnybos Statuto 53 str. 1 d. 12 p. pagrindu, buvo nustatyta, kad jo tarnybos stažas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra daugiau nei 20 metų. Aplinkybę, kad pareiškėjo tarnybos Muitinės departamente laikas nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 turi būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, patvirtina ir Muitinės departamento 2012-12-17 raštas Nr. (5.27)3B-13151. Pažymėjo, kad ginčijamas Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 raštas Nr. (21/28)-2-143-04-07 „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“ yra informacinio pobūdžio ir siūlantis pareiškėjui pakoreguoti prašymą dėl grąžinimo į pareigas, juo nėra atsisakoma grąžinti pareiškėją į pareigas, todėl jis nesukelia teisinių pasekmių.

Teismo posėdyje atsakovių atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas keliamas dėl pareiškėjo G. Ž. atleidimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto statutinio valstybės tarnautojo (A lygio, 8 kategorijos) pareigų teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž. 2012-11-16 Tarnybos Aviacijos rinktinės vadui pateikė prašymą nuo 2012-11-30 atleisti jį iš Tarnybos Aviacijos rinktinės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų, vadovaujantis Statuto 53 str. 1 d. 12 p. (I t., b. l. 15).

Tarnybos Aviacijos rinktinės vadas 2012-11-27 įsakymu Nr. TE-52 „Dėl G. Ž. atleidimo ir vidaus tarnybos“, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 12 p., nuo 2012-11-30 atleido pareiškėją iš Tarnybos Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei stažas yra 20 metų 7 mėnesiai ir 13 dienų, o vidaus tarnybos stažas – 20 metų ir 8 dienos (I t., b. l. 14).

Vidaus reikalų ministerija 2013-02-01 sprendimu Nr. 11SP-441 atsisakė pareiškėjui G. Ž. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, nes jo tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra 15 metų 3 mėnesiai ir 18 dienų, todėl pareiškėjas neatitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. reikalavimų ir neįgijo teisės gauti pareigūnų ar karių valstybinę pensiją už tarnybą (I t., b. l. 17–18).

Nesutikdamas su tokiu Vidaus reikalų ministerijos sprendimu, pareiškėjas G. Ž. 2013-02-25 su skundu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (I t., b. l. 56–58), kuris, jį išnagrinėjęs, 2013-03-18 sprendimu Nr. 1D-2910(11) paliko Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-01 sprendimą Nr. 11SP-441 galioti nepakeistą (I t., b. l. 59–60).

Pareiškėjas taip pat 2013-02-20 Tarnybos Aviacijos rinktinės vadui pateikė prašymą grąžinti jį į vidaus tarnybą, t. y. į iki 2012-11-30 eitas Tarnybos Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas (I t., b. l. 13).

Tarnybos Aviacijos rinktinės vadas 2013-03-04 sprendimu Nr. (21/28)-2-143 pareiškėjui nurodė, kad tam, jog jis galėtų būti grąžintas į vidaus tarnybą, jis turi pateikti prašymą, atitinkantį vidaus reikalų ministro 2003-10-21 įsakymu Nr. 1V-384 patvirtintų Grąžinimo į vidaus tarnybą taisyklių (toliau – Taisyklės) 6 punkte nustatytus reikalavimus (I t., b. l. 12).

Pareiškėjas mano, kad iš Tarnybos Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų 2012-11-27 įsakymu buvo atleistas neteisėtai, todėl prašo teismą panaikinti ši įsakymą ir Tarnybos Aviacijos rinktinės 2013-03-04 sprendimą Nr. (21/28)-2-143, grąžinti jį į eitas pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, priverstinės pravaikštos laikotarpį įskaityti į pareiškėjo tarnybos Lietuvos valstybei ir vidaus tarnybos stažą, priteisti pareiškėjui 15 000 Lt neturtinę žalą (I t., b. l. 24–31).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai nustatyti Statuto 53 str. 1 d. Vienas iš pareigūnų atleidimo į vidaus tarnybos pagrindų yra jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (Statuto 53 str. 1 d. 12 p.). Neginčytinai nustatyta, kad Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymu pareiškėjas G. Ž. iš vidaus tarnybos buvo atleistas šiuo pagrindu, t. y. kaip įgijęs teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, nes jo vidaus tarnybos stažas – 20 metų ir 8 dienos.

Pagal pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų.

Atsakovė teigia, kad ginčijamas Tarnybos Aviacijos rinktinės įsakymas yra teisėtas, nes priimtas remiantis pareiškėjo prašymu atleisti jį iš vidaus tarnybos. Teismas pažymi, kad Statuto 53 str. 1 d. įtvirtinti savarankiški vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai. Pagal šio straipsnio nuostatas, pareigūno prašymu iš vidaus tarnybos gali būti atleidžiama dviem pagrindais, t. y., pagal 53 str. 1 d. 1 p., pareigūno prašymu ir, pagal 53 str. 1 d. 12 p., pareigūno prašymu dėl išėjimo į pensiją. Sisteminis nurodytų teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad pareigūnas, kuris nėra įgijęs teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, t. y. neturi minimalaus 20 metų tarnybos laiko pensijai gauti, iš tarnybos jo paties prašymu gali būti atleistas tik pagal Statuto 53 str. 1 d. 1 p. Tuo atveju, jei pareigūnas yra aiškiai išreiškęs valią dėl tarnybos santykių vidaus tarnybos sistemoje nutraukimo, nes jis atitinka sąlygas valstybinei pareigūnų ir karių pensijai už tarnybą gauti, iš pareigų jis atleidžiamas pagal Statuto 53 str. 1 d. 12 p. Šiuo atveju, priimdamas sprendimą dėl pareigūno atleidimo, įstaigos vadovas turi įvertinti, ar asmuo gali būti atleistas pagal Statuto 53 str. 1 d. 12 p., t. y., ar asmuo yra įgijęs teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž., pateikdamas 2012-11-16 prašymą, aiškiai išreiškė valią iš tarnybos būti atleistas dėl išėjimo į pensiją. Tarnybos Aviacijos rinktinės vadas ginčijamu 2012-11-27 įsakymu patvirtino, kad pareiškėjas gali būti atleistas iš tarnybos dėl išėjimo į pensiją, nes jo stažas pensijai gauti yra 20 metų ir 8 dienos. Apie tai, kad tarnybos Muitinės departamente laikotarpis nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 negali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir pareiškėjo tarnybos laikas yra tik 15 metų 3 mėnesiai ir 18 dienų, paaiškėjo tik iš Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-01 sprendimo Nr. 11SP-441. Tai, kad pareiškėjo tarnybos laikas nėra pakankamas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai už tarnybą skirti, galutinai nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-11 sprendimu (administracinėje byloje Nr. I-3133-561/2013), kuriame teismas konstatavo, kad Vidaus reikalų ministerija pagrįstai į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitė G. Ž. tarnybos stažo muitinės sistemoje laikotarpiu nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30, todėl paliko nepakeistus Vidaus reikalų ministerijos 2013-02-01 ir vidaus reikalų ministro 2013-03-18 sprendimus, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Šios įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir patvirtina, kad Tarnybos Aviacijos rinktinės vadas neturėjo teisinio pagrindo remtis Statuto 53 str. 1 d. 12 p. nuostatomis ir atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos dėl išėjimo į pensiją, nes atleidimo dieną pareiškėjas nebuvo įgijęs teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p. nustatytas absoliutus administracinio akto negaliojimo pagrindas, t. y. kai administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas konstatuoja, kad Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymas Nr. TE-52 yra neteisėtas, nes prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. nuostatoms ir priimtas nesant teisinio pagrindo, todėl naikintinas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 str., panaikinus ginčijamą administracinį aktą yra atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Neteisėtai iš pareigų atleisto vidaus tarnybos sistemos pareigūno teisių ar teisėtų interesų atkūrimo tvarka nustatyta Statuto 59 str., t. y. toks pareigūnas yra grąžinamas į tarnybą (59 str. 2 d.) ir jam atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką (59 str. 1 d.).

Nustatęs, kad pareiškėjas G. Ž. iš Tarnybos Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų atleistas neteisėtai ir panaikinęs Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymą Nr. TE-52, teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjas turi būti grąžintas į iki 2012-11-30 eitas pareigas Tarnybos Aviacijos rinktinėje arba į lygiavertes pareigas. Vadovaujantis Darbo kodekso 302 str. 2 p. nuostatomis, teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjas yra grąžinamas į eitas pareigas yra skubaus vykdymo.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo 8 punktas nustato, kad tais atvejais, kai teisės aktais garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis), jis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos užmokestį (apskaičiuotą laikantis šio Aprašo) dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus. Pagal Aprašo 6.1 punktą, apskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį, laikomasi nuostatos, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį padalijus iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (6.2 p.).

Teismas 2013-11-07 vykusio posėdžio metu įpareigojo atsakovę Tarnybos Aviacijos rinktinę pateikti pažymą apie pareiškėjo vidutinį vieno mėnesio ir vienos dienos darbo užmokestį, apskaičiuotą pagal Aprašo reikalavimus (II t., b. l. 28). Tarnybos Aviacijos rinktinės atstovai 2013-12-05 posėdžio metu pateikė teismui 2013-11-25 raštą Nr. (21/28)-2-691 (II t., b. l. 31), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo G. Ž. vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis iki atleidimo iš pareigų sudarė 2 935,38 Lt, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 139,78 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis, G. Ž. priteistinas 38 858,72 Lt (13 mėnesių × 2 935,38 Lt = 38 159,94 Lt; 5 darbo dienos × 139,78 Lt = 698,90 Lt) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-12-01 iki 2014-01-08 (imtinai) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-01-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kuris skaičiuojamas taikant vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 2 935,38 Lt ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 139,78 Lt. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti už priverstinės pravaikštos laiką priteistiną vidutinį darbo užmokestį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SADM pažyma (II t., b. l. 30) tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2013-12-31 pareiškėjas su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjo. Teismas taip pat pažymi, kad visos sumos nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių.

Pareiškėjas prašo į vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2012-11-30 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pagal Statuto 37 str. 1 d. 10 p., į vidaus tarnybos stažą įskaitomas priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikas. ABTĮ 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismui pripažinus, kad G. Ž. iš Tarnybos Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų buvo atleistas neteisėtai, visas priverstinės pravaikštos laikas nuo jo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos turi būti įskaitytas į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Byloje nėra duomenų, kad Tarnybos Aviacijos rinktinė į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą nurodyto laikotarpio neįskaičiuos, todėl laikytina, kad dėl to nėra kilęs ginčas ir toks reikalavimas negali būti tenkinamas.

Pareiškėjas taip pat reiškia reikalavimą atlyginti jam dėl neteisėto atleidimo padarytą neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Lt suma. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas G. Ž. įvardijo kaip: patirtus dvasinius išgyvenimus, psichologinę įtampą, orumo pažeminimą, nusivylimą valstybe ir darbdaviu.

Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai vidaus sistemos pareigūnas neteisėtai atleidžiamas iš užimamų pareigų, todėl vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 5 str. 2 d. ir Valstybės tarnybos įstatymo 5 str., nagrinėjamu atveju taikytinas Darbo kodekso 250 str. Darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas, visų pirma, atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo koncepcija. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, privalo vadovautis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, kuriuos jis patyrė dėl to, kad iš vidaus tarnybos buvo atleistas neteisėtai ir nepagrįstai, dėl atsakovės Tarnybos Aviacijos rinktinės darbuotojų aplaidžiais veiksmais neteisingai apskaičiuoto tarnybos laiko, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, savo teises turėjo ginti teisme ir inicijuoti du teisminius ginčus, konstatuoja, kad pareiškėjas G. Ž. neabejotinai patyrė neturtinę žalą, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Įvertinus tai, kad neteisėtas Tarnybos Aviacijos rinktinės vado įsakymas yra panaikintas, pareiškėjo pažeistos teisės yra visiškai apgintos atleidimą iš pareigų pripažįstant neteisėtu ir kompensuojant netektas darbo pajamas, jis teismo sprendimu yra grąžinamas į eitas pareigas, ir atsižvelgus į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus bei nepatogumus, darytina išvada, kad pareiškėjui priteistina 1 500 Lt neturtinė žala. Teismo vertinimu, ši suma atitinka sąžiningumo ir protingumo imperatyvus, yra adekvati padarytam pareiškėjo teisių pažeidimui ir yra teisinga kompensacija už pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus.

Nagrinėjamas ginčas yra tarnybinio pobūdžio, t. y. kilęs tarp pareiškėjo ir atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės dėl neteisėto atleidimo iš pareigų. Neturtinės žalos atlyginimo klausimas byloje išspręstas vadovaujantis DK 250 straipsniu. Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei 2 str. 8 d. nustatyta, kad iš šio straipsnio 1 d. nustatytų asignavimų neatlyginama žala, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padaryta šių valdžios institucijų darbuotojams, valstybės tarnautojams, taip pat valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams tais atvejais, jei buvo taikomi darbo santykius, valstybės tarnybą ar specialūs jų statusą reglamentuojantys teisės aktai; ši žala atlyginama iš žalą padariusiai institucijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Vadovaujantis šia nuostata nagrinėjamu atveju pareiškėjui žala turi būti priteisiama iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-08 sprendimas a. b. Nr. A3-979/2007, 2010-03-22 nutartis a. b. Nr. A756-1625/2010, 2013-09-23 nutartis a. b. Nr. A492-939/2013).

Pareiškėjas taip pat prašo teismą panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 sprendimą Nr. (21/28)-2-143-04-07 „Dėl grąžinimo į vidaus tarnybą“. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai aiškindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartą yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis a. b. Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis a. b. Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis a. b. Nr. AS756-868/2011). Šioms aplinkybėms paaiškėjus nagrinėjant bylą, teismas ją turi nutraukti ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu (2012-06-07 nutartis a. b. Nr. A602-2143/2012).

Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjo G. Ž. teisių pažeidimas kilo dėl neteisėto Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymo Nr. TE-52 priėmimo, o ne dėl 2013-03-04 sprendimo Nr. (21/28)-2-143-04-07. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pareiškėjo pažeistas teises apgynė, panaikindamas neteisėtu pripažintą įsakymą, grąžindamas į iki atleidimo eitas pareigas ir priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, konstatuotina, kad yra atkuriama iki atleidimo buvusi padėtis (status quo), todėl nėra teisinio pagrindo vertinti Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 sprendimo Nr. (21/28)-2-143-04-07 teisėtumą ar pagrįstumą. Šio administracinio akto panaikinimas ar pakeitimas, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pareiškėjo teisių ir pareigų apimties nepakeistų, t. y. nesukeltų pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, bylos dalis dėl šio pareiškėjo reikalavimo nutrauktina ABTĮ 101 str. 1 p. pagrindu.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo G. Ž. skundas tenkintinas iš dalies, Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymas Nr. TE-52 naikintinas, pareiškėjas grąžintinas į iki atleidimo eitas arba lygiavertes pareigas Tarnybos Aviacijos rinktinėje, jam priteistinas 38 858,72 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-12-01 iki 2014-01-08 (imtinai) bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-01-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteistinas 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Kita pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, o bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 sprendimą Nr. (21/28)-2-143-04-07 nutrauktina.

Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjas G. Ž. nagrinėjamoje administracinėje byloje 2013-03-29 sudarytos atstovavimo sutarties pagrindu buvo atstovaujamas advokatės Virginijos Kondratienės (II t., b. l. 4). Teismo posėdžio, vykusio 2013-11-07, metu pareiškėjo atstovė advokatė Virginija Kondratienė pateikė teismui 2013-03-29 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 56 (II t., b. l. 26) ir 2013-04-12 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 57 (II t., b. l. 27), 2013-03-29 pinigų priėmimo kvitą Nr. 649979 (II t., b. l. 23), 2013-04-09 pinigų priėmimo kvitą Nr. 649982 (II t., b. l. 24) ir 2013-04-12 pinigų priėmimo kvitą Nr. 649983 (II t., b. l. 25). Pagal nurodytus dokumentus nustatyta, kad, remdamasis 2013-03-29 sąskaita Nr. 56 (II t., b. l. 26), pareiškėjas G. Ž. už skundo teismui parengimą advokatei Virginijai Kondratienei 2013-03-29 sumokėjo 600 Lt (II t., b. l. 23), o 2013-04-09 – 1 800 Lt (II t., b. l. 24), iš viso – 2 400 Lt. Remdamasis 2013-04-12 sąskaita Nr. 57 (II t., b. l. 27) už skundo teismui dėl vidaus reikalų ministro rašto panaikinimo parengimą pareiškėjas advokatei 2013-04-12 sumokėjo 1 200 Lt (II t., b. l. 25).

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl vidaus reikalų ministro rašto panaikinimo reiškiamas nebuvo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys tvirtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-3133-561/2013 pagal pareiškėjo skundą atsakovei Vidaus reikalų ministerijai, kurioje buvo vertinami Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų ministro sprendimai. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas G. Ž., pagal 2013-04-12 sąskaitą Nr. 57, advokatei Virginijai Kondratienei sumokėjo 1 200 Lt už skundo teismui parengimą kitoje administracinėje byloje, todėl šios išlaidos negali būti vertinamos kaip susijusios su nagrinėjama administracine byla ir pripažįstamos pagrįstomis bei realiai patirtomis išlaidomis.

Pagal teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 p., rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 718 nuo 2013-01-01 yra nustatyta 1 000 Lt minimalinė mėnesinė alga.

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, maksimali už skundo teismui parengimą priteistina suma nagrinėjamu atveju yra 3 000 Lt. Už skundo teismui parengimą pareiškėjas G. Ž. sumokėjo 2 400 Lt, t. y. sumą, kuri neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (2012-03-02 nutartis a. b. Nr. AS146-113/2012, 2012-02-20 nutartis a. b. Nr. A756-342/2012).

Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (2010-01-29 nutartis a. b. Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (2011-09-09 nutartis a. b. Nr. AS146-457/2011, 2012-03-02 nutartis a. b. Nr. AS492-144/2012).

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas kėlė šešis materialaus pobūdžio reikalavimus, iš kurių teismas visiškai tenkino tris, vieną reikalavimą tenkino 1/10 dalimi, vieną reikalavimą atmetė, bylos dalį dėl vieno reikalavimo nutraukė. Vadinasi, iš pareiškėjo pareikštų skundo reikalavimų buvo tenkinti 3,1 reikalavimo, todėl jam priteistina proporcinga patenkintų reikalavimų dydžiui atstovavimo išlaidų suma – 52 procentai nuo pareiškėjo realiai patirtų ir pagrįstų išlaidų, kurios apskaičiuotos vadovaujantis ABTĮ, CPK ir Rekomendacijų nuostatomis. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui G. Ž. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės priteistina 1 248 Lt bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 4 p. ir 5 p., 101 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo G. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad G. Ž. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymu Nr. TE-52 atleistas neteisėtai.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vado 2012-11-27 įsakymą Nr. TE-52 „Dėl G. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Grąžinti G. Ž. į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės Štabo Eskadrilės Veiklos planavimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas arba, jeigu tokių pareigų nėra, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 59 str. 2 d. nuostatomis į lygiavertes pareigas.

Priteisti G. Ž. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės 38 858,72 Lt (trisdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių litų ir 72 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012-12-01 iki 2014-01-08, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-01-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kurį skaičiuoti taikant vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį – 2 935,38 Lt ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį – 139,78 Lt (sumos nurodytos neatskaičius gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčių).

Priteisti G. Ž. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vado 2013-03-04 sprendimą Nr. (21/28)-2-143-04-07 nutraukti.

Priteisti G. Ž. iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės 1 248 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į pareigas vykdyti skubiai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė