Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-11 · Administracinė byla Nr. I-3133-561/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-11
Bylos Nr.
I-3133-561/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01168-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pran.), Gintaras Dzedulionis, Milda Vainienė
Pareiškėjas
G. Ž.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Virginija Kondratienė
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3133-561/2013Proceso Nr. 3-61-3-01168-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjui G. Ž. ir jo atstovei advokatei Virginijai Kondratienei, atsakovės atstovui Arūnui Sodoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013-03-18 sprendimą Nr. 1D-2910(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrimo“ (toliau – ir VRM sprendimas); 2) panaikinti VRM Teisės departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2013-02-01 sprendimą Nr. 11SP-441 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrimo G. Ž.“ (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) įpareigoti VRM priimti naują sprendimą atsižvelgiant į teismo pateiktą išaiškinimą dėl G. Ž. tarnybos laiko (vidaus tarnybos stažo) nustatymo (apskaičiavimo); 4) įpareigoti VRM pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vadui naujai priimtą VRM sprendimą dėl G. Ž. tarnybos laiko nustatymo.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su priimtais sprendimais ir tvirtino, kad priimti sprendimai yra neteisėti bei nepagrįsti. Pareiškėjo vertinimu, Departamento sprendimas yra teisiškai ydingas, nes jame pateiktas teisės normų turinio interpretavimas nėra teisingas bei nebuvo paisoma kitos kompetentingos institucijos – Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2012-12-17 rašte Nr. (5.27)3B-13151 išdėstytos nuomonės. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad VRM Teisės departamento direktorius priimdamas ginčijamą sprendimą viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes nesikreipė į VRM Tarnybos stažo nustatymo komisiją.

Pažymėjo, kad nesutinka su padaryta išvada, jog tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti skaičiuojamas tik tiems asmenims, kurie muitinės sistemoje pradėjo dirbti po Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Tvirtino, kad teisinis reguliavimas apima ir pareigūnų grupes, kurie muitinės sistemoje dirbo iki šio Pakeitimo įstatymo priėmimo ir kurie iki minėto įstatymo įsigaliojimo (2007-01-19) nebuvo išėję į pensiją.

Pabrėžė, kad iš Muitinės departamento prie Finansų ministerijos pareigūno pareigų pareiškėjas buvo atleistas ne dėl išėjimo į pensiją, bet dėl jo paskyrimo į kitas statutinio valstybės tarnautojo pareigas vidaus tarnyboje.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2013-02-13 pažymoje Nr. (5.34)3B-1871 siūlė įskaityti laikotarpį nuo 1992-08-10 iki 1995-06-30 į tarnybos laiką. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į skirtingas valstybės institucijų nuomones, prašė teismo išaiškinti, kokį stažą vidaus tarnyboje yra įgijęs.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovė VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad atsakovė, priimdama sprendimą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2008-12-24 nutarimo nuostatomis ir padarė išvadą, kad pagal Pakeitimo įstatymo 16 str. 12 dalį teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kuri atitinka šio įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007-01-19. Tie buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007-01-19, šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Nurodė, kad Pakeitimo įstatymo nuostata negaliojo pareiškėjo atleidimo iš muitinės sistemos momentu, todėl pareiškėjas atleidimo momentu neįgijo jokių lūkesčių gauti pensiją už tarnybos muitinėje laikotarpį. Pabrėžė, kad pareiškėjas netarnavo muitinėje Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną (2007-01-19).

Teismo posėdžio metu atsakovės VRM atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjo keliamas klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme, kuris pažymėjo, jog muitinės pareigūnų, kurie dirba muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlieka operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, statusas skiriasi nuo buvusių pareigūnų, kurie iš tarnybos išėjo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, statuso tuo, kad iki minėto įstatymo įsigaliojimo dirbę pareigūnai neturėjo teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Pagal tuometinį teisinį reguliavimą (iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo) pareigūnai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007-01-19, ir (arba) vėliau.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. Ž. 2012-11-27 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės (toliau – ir Aviacijos rinktinė) vado įsakymu Nr. TE-52 „Dėl G. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 52 str. 1 d. 12 punktą (b. l. 23).

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos 2012-12-17 raštu Nr. (5.27)3B-13151 informavo Aviacijos rinktinės vadą, kad pareiškėjo laikotarpį nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 galima įskaityti pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (b. l. 15).

2012-12-18 Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 8-1 nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas vidaus tarnybos sistemoje laikas yra 20 metų ir 8 dienos, iš kurio laikotarpis nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 buvo dirbant Muitinės departamente prie Finansų ministerijos (b. l. 39–42).

Tarnyba 2013-01-15 raštu Nr. 11PP(P)-490 „Dėl G. Ž. tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Tarnybos stažo nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija), prašydama išnagrinėti ir pateikti išvadas, ar pareiškėjo apskaitos lape nurodytas darbo laikas Muitinės departamente prie Finansų ministerijos laikotarpiu nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 50).

VRM tarnybos stažo nustatymo komisija 2013-01-25 protokole konstatavo, kad pareiškėjo darbo Muitinės departamente prie Finansų ministerijos laikas nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 neįskaitytinas į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 52–53).

VRM 2013-02-01 priėmė sprendimą Nr. 11SP-441 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrimo G. Ž.“, kuriuo nusprendė neskirti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą G. Ž., nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 str. 1 d. 1 punkte ir kitų šiame straipsnyje nustatytų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir neįgijo teisės gauti pareigūnų ar karių valstybinę pensiją už tarnybą (b. l. 56–57).

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu VRM sprendimu Nr. 11SP-441, su skundu kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą, prašydamas panaikinti VRM 2013-02-01 sprendimą Nr. 11SP-441 (b. l. 58–60).

Vidaus reikalų ministras 2013-03-18 sprendimu Nr. 1D-2910(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą neskyrimo“ nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti ir paliko galioti VRM Teisės departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2013-02-01 sprendimą Nr. 11SP-441 (b. l. 7–8).

Byloje ginčas kilęs dėl VRM Teisės departamento direktoriaus, atliekančio ministerijos kanclerio funkcijas, 2013-02-01 sprendimo Nr. 11SP-441 bei dėl Vidaus reikalų ministro 2013-03-18 sprendimo Nr. 1D-2910(11) teisėtumo bei pagrįstumo.

Šalys nesutaria dėl pareiškėjo tarnybos Muitinės departamente prie Finansų ministerijos 1992 – 1997 metų laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjas teisingai pažymėjo, jog ir institucijų, t. y. VRM ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos, nuomonės šiuo klausimų yra skirtingos.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 punkte nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų.

Šioje teisės normoje nustatytas minimalus (20 metų) tarnybos stažas, suteikiantis teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskyrimą ir mokėjimą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina (b. l. 23), kad pareiškėjas iš Aviacijos rinktinės buvo atleistas 53 str. 1 d. 12 punkto pagrindu (jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją). 2012-12-18 Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 8-1 nurodyta, kad pareiškėjas 2012-11-30 vidaus tarnybos sistemoje ištarnavo 20 metų ir 8 dienas (b. l. 39–42). Taigi, iš šių aplinkybių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tačiau iš Tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo matyti, kad į nustatytą 20 metų ir 8 dienų laiką yra įskaičiuotas pareiškėjo darbo laikotarpis nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 pareiškėjui dirbant Muitinės departamente prie Finansų ministerijos.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi, be kitų šiame straipsnyje nurodytų pareigūnų, ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Iki Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, t. y. iki 2007 m. sausio 19 d., tokia teisė anksčiau nurodytiems muitinės pareigūnams nebuvo numatyta.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio, reglamentuojančio šio įstatymo įsigaliojimą, 12 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo.

Iš teisinio reguliavimo matyti, kad teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyja tik tie muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie atitinka Įstatymo 3 str. 1 dalyje (2007 m. sausio 18 d. įstatymo Nr. X-1027 redakcija) nustatytas sąlygas bei iš tarnybos išėjo po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 2007-01-19. Tie buvę muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, kurie iš tarnybos išėjo iki 2007-01-19, šios teisės neįgyja, nors jie ir atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Iš byloje esančių dokumentų (b. l. 39–42) matyti, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje yra atleistas nuo 1997-04-30, t. y. dar iki 2007-01-18 įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo. Todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytomis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 12 dalies nuostatomis, pareiškėjas neįgijo teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad VRM Teisės departamento direktorius priimdamas ginčijamą sprendimą viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes nesikreipė į VRM Tarnybos stažo nustatymo komisiją. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad VRM Tarnybos stažo nustatymo komisija 2013-01-25 nagrinėjo klausimą dėl pareiškėjo tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir 2013-01-25 protokolu Nr. 1 davė išvadą, kad pareiškėjo darbo Muitinės departamente prie Finansų ministerijos laikas nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 neįskaitytinas į pareiškėjo stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti (b. l. 52–53).

Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjimu klausimu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, kuris 2008-12-24 nutarime pažymėjo, jog įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, inter alia senatvės ar invalidumo pensijas. Valstybinės pensijos skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti nuo valstybės tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių ir kt. Įstatymų leidėjas, naudodamasis savo diskrecija, galėjo pasirinkti, nustatyti ar nenustatyti, kad muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjusiems pareigūnams būtų skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, taip pat kokiomis sąlygomis ši pensija skiriama. Įstatymų leidėjas, turėdamas plačią diskreciją, turėjo teisę nustatyti, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo muitinės sistemoje tam tikras pareigas tebeeinantiems pareigūnams. Įstatymų leidėjas, nustatydamas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai, gali, tačiau neprivalo, nustatyti, kad šios pensijos bus skiriamos ir anksčiau atitinkamoje tarnyboje dirbusiems, bet po įstatymo, kuriuo tam tikrai pareigūnų ir karių kategorijai nustatoma pareigūnų ir karių valstybinė pensija, įsigaliojimo nebedirbantiems asmenims. Iki Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo iš tarnybos išėję muitinės pareigūnai, muitinės sistemoje dirbę muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikę operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pagal tuometinį teisinį reguliavimą negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nes teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgijo tik tie pareigūnai, kurie muitinės sistemoje tam tikras pareigas ėjo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. 2007-01-19, ir (arba) vėliau. Muitinės pareigūnų, kurie dirba muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlieka operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, statusas skiriasi nuo buvusių pareigūnų, kurie išėjo iš tarnybos iki Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo, statuso tuo, kad iki minėto įstatymo įsigaliojimo dirbę pareigūnai neturėjo teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad iš Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo matyti, jog vienas iš šio įstatymo tikslų buvo pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sistemą taip, kad tarnyba muitinėje taptų patrauklesnė ir būtų išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistai. Įstatymų leidėjas, siekdamas pertvarkyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų sistemą bei išsaugoti aukštos kvalifikacijos specialistus muitinės sistemoje, siekė užtikrinti tinkamą muitinės sistemos funkcionavimą. Tuo tikslu ir buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama pareigūnams, tebedirbusiems muitinės sistemoje muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Pareigūnų ir kairių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 12 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu nėra nukrypstama nuo Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, nėra pažeidžiami iš Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalių, 52 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys reikalavimai.

Atsižvelgiant į visus nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė VRM, teisėtai ir pagrįstai neįskaitė pareiškėjo G. Ž. darbo stažo muitinės sistemoje laikotarpiu nuo 1992-08-10 iki 1997-04-30 į tarnybos laiką pensijai skirti ir atsisakė skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją tuo pagrindu, kad pareiškėjas iš tarnybos muitinėje atleistas dar iki 2007-01-18 įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo, todėl neįgijo teisės gauti pareigūnų ar karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad ginčijami sprendimai – VRM 2013-02-01 sprendimas Nr. 11SP-441 ir Vidaus reikalų ministro 2013-03-18 sprendimas Nr. 1D-2910(11) yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo G. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo reikalavimai įpareigoti VRM priimti naują sprendimą atsižvelgiant į teismo pateiktą išaiškinimą dėl G. Ž. tarnybos laiko (vidaus tarnybos stažo) nustatymo (apskaičiavimo) bei įpareigoti VRM pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vadui naujai priimtą VRM sprendimą dėl G. Ž. tarnybos laiko nustatymo yra išvestiniai iš reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus. Teismui konstatavus, kad ginčijami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimų įpareigoti VRM priimti naują sprendimą atsižvelgiant į teismo pateiktą išaiškinimą dėl G. Ž. tarnybos laiko (vidaus tarnybos stažo) nustatymo (apskaičiavimo) bei įpareigoti VRM pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Aviacijos rinktinės vadui naujai priimtą VRM sprendimą dėl G. Ž. tarnybos laiko nustatymo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasGintaras DzedulionisMilda Vainienė