Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.23.3.4; 1.2.23.2.2.1; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2025 m. kovo 27 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260¹ straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Č. skirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, subendrintomis Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 26 d. nutartimi, ir V. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

Į bausmės laiką įskaitytos atliktos bausmės pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius ir sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 14 d. (2 dienos), ir nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 22 d. (1 diena). Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2024 m. rugsėjo 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad organizavo ir įvykdė didelio kiekio psichotropinės medžiagos kontrabandą bei pasikėsino įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją platinti:

jis, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 20 d., būdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau (duomenys neskelbtini) kalėjime), esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo didelio kiekio psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA kontrabandą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, t. y. paskambinęs telefonu į Jungtinę Karalystę nenustatytam asmeniui, su juo susitarė, kad pastarasis už piniginį atlygį jam (V. Č.) Jungtinėje Karalystėje įgis didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA, kurį supurkš į A4 formato popieriaus lapus ir atsiųs jam (V. Č.) jo (V. Č.) nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). Po ko, tyrimo metu nenustatytam asmeniui Jungtinėje Karalystėje įgijus didelį kiekį – 1,5091 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA, supurškus jį į 17 vnt. A4 formato popieriaus lapų ir juos neregistruotu laišku išsiuntus jam (V. Č.) jo (V. Č.) nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką ir laiškui su V. Č. užsakytu dideliu kiekiu – 1,5091g psichotropinės medžiagos - ADB-BUTINACA 2023 m. rugsėjo 19 d., pasiekus Vilniaus logistikos centrą, kur laiškui buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis (V. Č.) neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė didelį kiekį - 1,5091g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA bei šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2023 m. rugsėjo 21 d., 09.48 val., (duomenys neskelbtini) kalėjime, adresu (duomenys neskelbtini), jam (V. Č.) adresuotas laiškas su 17 vnt. A4 formato popieriaus lapų, impregnuotų dideliu kiekiu – 1,5091 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA, buvo paimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendį, nusikalstamas veikas iš BK 260¹ straipsnio 4 dalies, BK 22 straipsnio 1 dalies ir 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti naują bausmę, kuri atitiktų likusią V. Č. neatliktos bausmės dalį.

2.1. Apeliantas nesutinka su teismo išvada pripažinti jį kaltu dėl didelio kiekio psichotropinės medžiagos kontrabandos bei pasikėsinimo neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti. Apeliaciniame skunde nurodo, kad tikslo platinti neturėjo, psichotropinę medžiagą įgijo (siuntėsi) asmeniniam vartojimui. Sirgo depresija, vartojo vaistus, buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, narkotikų. Suplanavo psichotropinės medžiagos atsisiuntimą iš Jungtinės Karalystės, nes ten ją įgyti buvo pigiau negu Lietuvoje. Paprašė pažįstamo suorganizuoti jam 10 lapų. Toks kiekis Lietuvoje jam būtų kainavęs 10 tūkstančių eurų, o Anglijoje – tik 100-200 svarų sterlingų. Apie tai, kad buvo priklausomas nuo šios psichotropinės medžiagos, jo draugės R. K. ir R. B. nieko nežinojo. Kad nekiltų įtarimų, jog vartoja pats ir kodėl jam reikalingi pinigai, R. B. pasakė, kad reikalingos sąskaitos, kur būtų galima pervesti mažomis sumomis gautus pinigus už psichotropinę medžiagą. Manė, jog R. B., sužinojusi, kad jis vartoja, nebūtų daugiau jam siuntusi pinigų į parduotuvės sąskaitą.

2.2. Apeliantas pažymi ir tai, kad prašė nupirkti 10 lapų, impregnuotų psichotropine medžiaga, manė, jog bus didesnis šansas jų neaptikti. Teismas neteisingai vertino, kad jam buvo žinoma, kokį kiekį šios medžiagos jam nupirks (įgis). Jis pats nežino, kokiu būdu psichotropinė medžiaga yra impregnuojama į lapus, koks jos kiekis tam naudojamas. Visuomet gaudavo jau paruoštą vartojimui, todėl negalėjo žinoti, ar tai bus nedidelis, ar didelis kiekis. Su tiekėju bendravo per tarpininką, nežinojo, kad buvo išsiųsta 17 lapų, o ne 10, kaip prašė. Tai, anot apelianto, galimai būtų lėmę ne tik mažesnį kiekį, bet ir švelnesnę bausmę.

2.3. Apeliaciniame skunde V. Č. nurodo, kad priklausomybės šiuo metu yra atsikratęs, negavęs psichotropinės medžiagos, daugiau nieko nebeplanavo. Ankstesnis teistumas, apelianto nuomone, negali būti argumentu, patvirtinančiu, kad įgytą psichotropinę medžiagą jis ketino platinti. Nesutikdamas su padarytų veikų kvalifikacija, prašo jas perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi jis negalėjo žinoti, koks kiekis šios medžiagos jam bus atsiųstas, be to, neturėjo tikslo platinti, pats buvo priklausomas. Apelianto įsitikinimu, byloje esantis užfiksuotas pokalbis dar neįrodo fakto, jog psichotropinę medžiagą jis būtų platinęs.

2.4. Taip pat apeliantas prašo jam skirti tokią bausmę, kuri atitiktų likusią neatliktos bausmės dalį. Paskyrus 12 metų laisvės atėmimo bausmę, jis buvo perkeltas į uždaro tipo režimą, kuriame turės praleisti 1/3 bausmės. Pasikeitus bausmei, iš esmės pablogės bausmės atlikimo sąlygos (prieš tai bausmę atliko pusiau atviro režimo patalpose), jis neteks darbo (dirba medinių padėklų gamyboje), pajamų šaltinio, turi skolų (antstoliams, Valstybiniai mokesčių inspekcijai). Naują nusikalstamą veiką padarė, būdamas suimtas, todėl neteks teisės į lygtinį paleidimą ir privalės atlikti visą bausmę. Apelianto nuomone, jei apeliacinės instancijos teismas skirtų bausmę, kuri lygi likusiai neatliktajai bausmės daliai, teisingumas būtų pasiektas. Tai padėtų jam labiau įsitraukti į socialinį gyvenimą, toliau dirbti, išmokėti skolas, siekti savo tikslų, pasiruošti išėjimui į laisvę. Pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta, jį gniuždanti. Yra jauno amžiaus, o atlikęs bausmę jau bus vidutinio amžiaus. Nenori įstrigti, nori taisytis, tai jau buvo pradėjęs daryti. Tačiau naujas nuosprendis labai pakenkė, pablogino tiek gyvenimo, tiek bausmės atlikimo sąlygas. Įvykdytu nusikaltimu jokios žalos nepadarė, tačiau tai labai pakenkė jam pačiam.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma pareiga teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistojo V. Č. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu padaryta išvada dėl pastarojo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis, nesutikdamas su minėtu jo veikos kvalifikavimu, skunde teigia, kad psichotropines medžiagas iš užsienio siuntėsi asmeniniam vartojimui, tikslo jas platinti neturėjo; kadangi medžiagos buvo išpurkštos ant popieriaus lapų, nesuprato, koks medžiagų kiekis jam bus atsiųstas, be to, užsakė mažesnį lapų kiekį, nei jam buvo atsiųstas. Todėl prašo jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis skunde taip pat argumentuoja, jog jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, jį gniuždanti, ir prašo skirti tokią bausmę, kuri atitiktų likusią neatliktos bausmės dalį.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina šią bylą ir skundžiamą nuosprendį tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taip pat, atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertina šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, siejant tai su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis suprato, jog siuntėsi didelį psichotropinių medžiagų kiekį, bei turėjo tikslą jas platinti. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus byloje, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimų, skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka baudžiamojo proceso įstatymo jam keliamus reikalavimus. Teismas ištyrė ir išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus – nuteistojo, liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje ne tik išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, bet ir išdėstyti aiškūs įrodymų vertinimo bei nuteistojo gynybinės pozicijos atmetimo motyvai.

Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, su kuriuo nesutikti nėra objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų analizę, sugretinusi juos tarpusavyje, išnagrinėjusi nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo argumentus, priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pripažino V. Č. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, remdamasis baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma. Šios nuteistojo nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį (kaip didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabanda) bei BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (kaip pasikėsinimas įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip pasikėsinimo įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigus dėl nuo nuteistojo nepriklausančių priežasčių (laiškas Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas ir nuteistasis jo negavo), kvalifikavimas neatitinka suformuotos teismų praktikos. Bylos duomenimis, nuteistasis, susisiekęs su Jungtinėje Karalystėje esančiu nenustatytu asmeniu, susitardamas, kad šis už atlygį nuteistajam įgis prašomas psichotropines medžiagas, už jas pinigus sumokėdamas per asmenį, nežinantį apie nusikalstamos veikos darymą, neteisėtai didelį psichotropinių medžiagų kiekį įgijo, o aplinkybė, kad užsienio valstybėje jo įgytos draudžiamos medžiagos, neteisėtai atsiųstos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, jo nepasiekė, veikos kvalifikavimui kaip pasikėsinimas neteisėtai įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti, reikšmės neturi. Pats nuteistasis, apeliaciniame skunde pripažindamas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, vertina, kad jis draudžiamas medžiagas įgijo (siuntėsi laišku) užsienio valstybėje, laiško negavo, nes jis buvo paimtas pareigūnų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog, nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo, dėl nurodytos aplinkybės keisti šią nuosprendžio dalį, taip bloginant nuteistojo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

Dėl didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandos ir pasikėsinimo įgyti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turint tikslą ją platinti

3. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį bei BK 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis ne vėliau kaip 2023 m. rugpjūčio 20 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime ((duomenys neskelbtini)), organizavo didelio kiekio psichotropinės medžiagos –sintetinio kanabinoido ADB-BUTINACA atsiuntimą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, t. y. paskambinęs telefonu į Jungtinę Karalystę nenustatytam asmeniui, su juo susitarė, kad pastarasis už piniginį atlygį V. Č. Jungtinėje Karalystėje įgis didelį kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA, kurį supurkš į A4 formato popieriaus lapus ir atsiųs V. Č. pastarojo nurodytu (duomenys neskelbtini) kalėjimo adresu – (duomenys neskelbtini). Po ko, tyrimo metu nenustatytam asmeniui Jungtinėje Karalystėje įgijus didelį kiekį – 1,5091 g psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA, supurškus jį į 17 vnt. A4 formato popieriaus lapų ir juos neregistruotu laišku išsiuntus V. Č. pastarojo nurodytu (duomenys neskelbtini) kalėjimo adresu, į Lietuvos Respubliką, laiškui su V. Č. užsakytu dideliu kiekiu – 1,5091g psichotropinės medžiagos - ADB-BUTINACA 2023 m. rugsėjo 19 d. pasiekus Vilniaus logistikos centrą, V. Č. neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną siuntė didelį kiekį - 1,5091g psichotropinės medžiagos – ADB-BUTINACA bei šį didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą platinti, pasikėsino neteisėtai įgyti, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes laiškas buvo paimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų.

4. Nuteistasis pripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes dėl psichotropinės medžiagos siuntimosi iš Jungtinės Karalystės, tačiau apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, jog didelį psichotropinių medžiagų kiekį jis siuntėsi, turėdamas tikslą jas platinti, tvirtina, kad ketino jas vartoti pats, prašė atsiųsti mažesnį kiekį (dešimt lapų), nei buvo išsiųstas (septyniolika lapų), nesuprato, jog jam išsiųstas psichotropinių medžiagų kiekis vertinamas kaip didelis. Todėl jo nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra teisinio pagrindo.

5. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad V. Č., atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, susisiekė su tyrimo nenustatytu asmeniu Jungtinėje Karalystėje, prašydamas jo įgyti ir atsiųsti nuteistajam paštu į Lietuvos Respubliką (duomenys neskelbtini) kalėjimo adresu 10 lapų, impregnuotų psichotropine medžiaga ir 10 lapų tuščių; sumokėjus pinigus už supurkštus lapus, nenustatytam asmeniui Jungtinėje Karalystėje įgijus didelį kiekį – 1,5091 g psichotropinės medžiagos - sintetinio kanabinoido – ADB-BUTINACA ir supurškus jį į 17 vnt. A4 formato popieriaus lapų, pastarieji laišku buvo išsiųsti V. Č. į Lietuvą, laiškui atkeliavus, jis buvo paimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos pareigūnų.

14. Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje apklaustas V. Č. parodė, kad, būdamas sulaikytas Anglijoje pagal Lietuvos išduotą arešto orderį, vykstant ekstradicijos procesui, pradėjo gana stipriai vartoti draudžiamas medžiagas. Grįžęs į Lietuvą, žinojo, jog ta psichotropinė medžiaga čia yra labai brangi (10 000 eurų), o Anglijoje pigi (200–300 svarų), todėl ir pradėjo organizuoti siuntinį. Su Anglijoje gyvenančiu pažįstamu E. susitarė, kad šis už 200 svarų nupirks psichotropinės medžiagos – skysčio kiekį ir, ją supurškus ant lapų, į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atsiųs jam 10 lapų, jis nežino, kodėl jam buvo siųsta 17 lapų. Pinigus sumokėjus R. K. ar R. B., supurkšti lapai buvo atsiųsti iš Anglijos į Lietuvą, bet jis jų negavo. Tuos lapus paruošė ne E., o Anglijos piliečiai, nes perkamas skysčio kiekis, o ne lapų skaičius, todėl, kiek iš to skysčio išeina supurkšti lapų, tiek ir būna lapų. Pavirtina, kad byloje yra užfiksuoti jo pokalbiai su R. K. ir kitais asmenimis. Su E. bendravo tiesiogiai, bet šio numeris buvo angliškas ir jam buvo brangu skambinti, todėl parašydavo žinutę R. K. ir ji jam atskambindavo; E. dirbo ir ne visada atsiliepdavo. R. B. yra jo pažįstama, pas kurią buvo jo rūbai, ji ateidavo į pasimatymus; pastaroji jo nurodymu kelis kartus darė kažkam pavedimą, kur jis nurodė, be to, ji pervesdavo pinigus į jo kalėjimo sąskaitą. Jis R. B. nenurodinėjo, kiek sąskaitų atsidaryti. Jie kalbėjosi apie sąskaitas. Gali būti, kad R. B. E. pervedė pinigus už lapus. Jis nuo R. B. slėpė, kad tie lapai ir narkotikai reikalingi jam, nes ji nebebūtų pervedinėjusi pinigų į parduotuvės sąskaitą. Tų 10 lapų jam būtų užtekę gal 3 mėnesiams (t. 3, b. l. 48–49).

6. Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta R. K. patvirtino, kad, bendraujant su V. Č., kai jis buvo išgabentas į Lietuvą, pastarojo prašymu yra bendravusi su jo draugu E. dėl laiško, kurį šis turėjo atsiųsti V. Č.; ką E. perduodavo pasakyti V. Č. – tą ji ir perduodavo, o taip pat iš jos sąskaitoje esančių V. Č. pinigų pastarojo nurodymu sumokėjo vienam žmogui ir dalį persiuntė jo draugei Lietuvoje R.. Žinojo, kad laiške turi būti kažkokie lapai su kažkuo negero, kaip buvo pasakyta – 10 tokių ir 10 tokių (t. 3, b. l. 47–48)

7. Liudytojos R. B. parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jai buvo žinoma, jog jos pažįstamas V. Č., kuris iš Anglijos bausmės atlikimui pargabentas į Lietuvą ir laikomas (duomenys neskelbtini) kalėjime, yra vartojantis narkotines medžiagas, su juo bendravo telefonu, kelis kartus aplankė kalėjime; su juo buvo kalba apie kažkokius lapus, kuriuos planuoja parsisiųsti. Ji V. Č. prašymu kelis kartus pervedė pinigus į jo sąskaitą parduotuvėje bei į kitas sąskaitas, be to, jis prašė, kad kažkokie jo draugai galėtų pinigus pervesti jai, o ji turėtų pervesti V. Č. bei prašė suorganizuoti sąskaitą, nebūtinai naują, kad jis galėtų pervedinėti pinigus; ji neprisimena, ar V. Č. sakė, jog sąskaitos reikia už tuos lapus ar už kažką kitą, tiesiog buvo kalba, kad V. Č. draugai ir pažįstami galėtų jam pervedinėti pinigus galimai už tuos lapus. Galėjo pokalbio telefonu metu V. Č. pasakyti, jog geriau už pigiau parduoti didesnį kiekį tų lapų (t. 3, b. l. 49).

Vykdant Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi V. Č. atžvilgiu sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir jos fiksavimą bei kaupimą, slaptą pašto siuntų ir jų dokumentų apžiūrą, pašto siuntų kontrolę ir paėmimą trims mėnesiams nuo 2023-08-28 (t. 1, b. l. 130– 131), užfiksuoti V. Č. telefoniniai pokalbiai su R. B., R. K., nenustatytais asmenimis, kurių metu V. Č. kalba:

8.1. su R. B., kuriai sako „ten šimts svarų gal likę, nes juk pirkau tuos šūdus“ „turi ateit šią savaitę“ ( 2023-08-28, 18.31.37, pokalbis Nr. 229):

8.2. su R. B. kalba apie sąskaitų atidarymą, į kurias būtų galima pervesti pinigus, pavedimų paskirtyse nurodant melagingus duomenis apie tariamai parduotas prekes. R. B. V. Č. įspėja, jog bus negerai, kai daug pavedimų į sąskaitą padaroma, mokesčiai pradeda domėtis, iš kur ir už ką pinigai. Pokalbio metu V. Č. kalba, kad į sąskaitą būtų pervedama minimum po 20 (tokia suma gauta pardavus narkotines/psichotropines medžiagas), kad tų sąskaitų reikia penkių – šešių. R. B. sako, kad reiktų daugiau ir pamėgins atidaryti sąskaitas mamos vardu, kad į ją būtų galima daryti pavedimus (2023-08-29, 19.58.30, pokalbis Nr. 13);

8.3. su nenustatytu asmeniu kalba apie laiško išsiuntimą, asmuo sako, kad laišką jam turėtų išsiųsti, nes anksčiau to negalėjo padaryti. V. Č. prašo paskubinti siuntimą, kad laiškas jį pasiektų per savaitę, kadangi trečiadienį jį turi išvežti į (duomenys neskelbtini), į ką asmuo pasako, kad bet kokiu atveju tas laiškas jį pasiektų ir grįžus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu V. Č. užsiminus dėl laiško siuntimo pagreitinimo uždedant tris spaudus, asmuo sako, kad padavus pašte vis tiek turės pasverti tuos lapus. V. Č., baigdamas pokalbį, pasako, kad jeigu kas, asmuo informuotų jo draugę „jei ką, maniškei parašyk“ (2023-08-28, 21.12.03, pokalbis Nr. 240);

8.4. su R. K. kalba, ar E. jai apie reikalus nieko nerašė. R. K. paklausus, apie kokius reikalus ir ką jie ten derina, V. Č. atsako „Nu parašys apie reikalus, <...>. Kaip einas, kaip gavos, nesigavo kažkas“ (2023-08-29, 19.48.00, pokalbis Nr. 259);

8.5. su R. K. kalba apie tai, ką asmuo jai parašė „Labas. Tarmozina. Jie užpiso. Sakė, tik naktį užpurškė, turi palaikyti kažkiek. Sakiau, grąžinkit šaibas ir <....>. Sakė viskas okey ir netriesk. PN nerašė. Po to parašė „ dvi dienas duok, sakė tipo draugelis judėjo karnavale prie jūros, nebuvo laiko“. V. Č. supykęs kalba, jog viskas užsitęs dvi savaites, kol jam atneš, kad pinigai jau buvo sumokėti prieš savaitę, o jie tai padarė tik šiandien, kai jau trečiadienis, nors buvo žadėję tai pradėti daryti, kai tik jis išsiųs pinigus. R. K. jam sako, kad išpurškę dar turi palaikyti. Toliau V. Č. kalba, kad laiškas eis savaitę ir kai jis ateis, jo nebus kalėjime. Sako, kad su anglais negalima turėt jokių reikalų, kad kitą kartą darys kitaip, pirmą jie išsiųs, paskui pinigai. Pokalbio metu R. K. pasako, kad ji jiems pasakytų „už laukimą tegu daded dar vieną lapą“. Šiai pasitikslinus, ar jis nori, kad ji parašytų, kad jam E. paskambintų, V. Č. atsako, kad nerašytų „kitą kart, ..., darysiu už pusę kainos“ (2023-08-30, 20.16.51, pokalbis Nr. 37);

8.6. su nenustatytu asmeniu, kuris V. Č. informuoja, kad vėluojama su siuntimu, kad laišką turintis išsiųsti asmuo „nestumia“. V. Č. sako „nu tai už tą laukimą galėtų lapuką primesti“. Vyriškis jam pasako, kad apie tai reiks pasakyti. Toliau vykstančio pokalbio metu V. Č. pasako, kad jam išsiųstų kitą savaitę, trečiadienį (p. s. būtų 2023-09-06), tada, kai jis išvažiuos ir bus grįžęs, o laiškas turėtų ateiti po dienos ar dviejų. Kitu atveju, jeigu dabar išsiųstų laišką, jis „vaikščios“ pirmyn ir atgal (į (duomenys neskelbtini) ir atgal į (duomenys neskelbtini)). Pokalbio pabaigoje pasako, kad ketina laukti dvi savaites (2023- 08-30, 20.30.09, pokalbis Nr. 43);

8.7. su nenustatytu asmeniu, kuriam pasiūlius telefoną („liečiamą“ „ragelį“) V. Č. atsako, kad reikia, tik reiktų palaukt, kol jam „ateis ta nesąmonė“, Be to kitą savaitę trečiadienį išvažiuoja, penktadienį teismą ir pirmadienį grįžta (2023-08-30, 21.30.41, pokalbis Nr. 51).

8.8. su nenustatytu asmeniu, kurio V. Č. jo klausia, „tam pasakei, kad trečiadienį išsiųstų?“. Vyriškis patvirtina, kad informavo ir nusiuntė adresą, kur reiks siųsti. Šio pokalbio metu V. Č. kalba su asmeniu E. apie kitą asmenį, kuris V. Č. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą turėjo išsiųsti laišką su lapais, supurkštais narkotinėmis/psichotropinėmis medžiagomis (2023-09-03, 22.09.14, pokalbis Nr. 202);

8.9. su nenustatytu asmeniu, kuris V. Č. informuoja, kad buvo užtikrinta, jog siunta jam (V. Č.) buvo išsiųsta trečiadienį (2023- 09-11, 18.29.32, pokalbis Nr. 406);

8.10. su R. K., kuri V. Č. praneša „Tipo dešimt normalių, dešimt tokių įdėjo“, asmuo, išsiuntęs jam laišką, siuntos neregistravo, uždėjo tris pirmos klasės markutes ir išmetė į pašto dėžutę; V. Č. klausia, ar pašto dėžutę kiekvieną dieną ištuština, R. K. atsako, kad ne kiekvieną dieną, būna, kad kas kelias dienas. Po to V. Č. kalba, kad gal penktadienį išėmė ir siuntą gali gauti tik kitą savaitę, kad nesvarbu, palauks ir, jeigu per tris savaites ji neateis, tai neateis (2023-09-13, 19.43.47, pokalbis Nr. 462);

8.11. su nenustatytu asmeniu apie tai, kad V. Č. siųstas laiškas turi ateiti per dvi savaites. Vyriškis sako, kad sužinojęs, jog laiškas buvo išsiųstas per pašto dėžutę, supyko ant jį išsiuntusio asmens (2023- 09-13, 20.13.13, pokalbis Nr. 466);

8.12. su nenustatytu asmeniu, kuris V. Č. klausia, ar dar negavo tų popierių. V. Č. atsakius neigiamai, toliau kalba apie tai, kad reiktų palaukti ir jeigu tos siuntos negaus, perduos merginai (V. Č.) ir ji viską padarys tvarkingai, išsiųs registruotu paštu, kad matytų, kur ji eina. Toliau pokalbio metu V. Č. kalba apie tai, kad be šansų, jog jo popierius kas nors užmatytų, kad tie 20 lapų sveria, kad ten ne markutės, kurias skaičiuoja pagal gramus (2023- 09- 18, 22.11.50, pokalbis Nr. 668);

8.13. su R. K., kurią V. Č. informuoja, kad praėjo dvi savaitės ir siuntos dar negavo, kad darytų iš naujo ir pirma tegul siunčia jai. Kad dabar nežino, siuntė ar ne. R. K. atsako, kad nenori, jog jai būtų siunčiama. Vėliau V. Č. R. K. pasako „parašyk jam, kad, karoče, padarytų naują. Kad tegu daro naujus, nieks nieko neatėjo. Prieš dvi savaites, jau turėjo senai ateit. Tegul jie ten naujus daro ir, karoče, kažkaip, nu, <...>, paduos tau,<...>, ar atveš. Ar atveš tam. Karoče, gal paims jo draugas yra ir tau atveš. Nu kažkaip, <...>, sumokėsiu, <...>, (neaiškus žodis) dvidešimt svarų papildomai“ „arba jie patys tegul atveža“ R. K. pažada pakalbėti (2023-09-21, 18.49.12, pokalbis Nr. 769);

8.14. su R. K., kuri jį informuoja, jog asmenys jai patikslino informaciją dėl siuntos, kad buvo užklijuotos ne trys, o dvi markutės. Kad tie asmenys pažadėjo jai atsiųsti viską ir ji sutvarkys bei perduos naujam išsiuntimui. Pokalbio metu abu abejoja, ar tikrai ta siunta buvo išsiųsta ( nurodyta 2023-09-21 18.49.12 (turi būti 2023-09-22, 18.46.27), pokalbis Nr. 792);

8.15. su nenustatytu asmeniu, kuris klausia, ar jis dar negavo to „šūdo“. V. Č. atsako, kad negavo. Skambinęs asmuo patvirtina, kad laiškas tikrai buvo išsiųstas, matė susirašinėjimus ir netgi kalbėjo su laiško siuntimą atlikusiais asmenimis. V. Č. reiškia pretenzijas, kodėl šie mėtosi, vieną kartą sako, kad tris markutes uždėjo, kitą kartą, kad dvi. Sutaria, kad pirma išsiųs laišką R., o ši jį registruotu paštu išsiųs jam (V. Č.), kad galėtų matyti jo siuntimo eigą (2023-09-22, 19.04.52, pokalbis Nr. 795) (t. 1, b. l. 136–164, 165–168, 169–188).

Aptarti kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis tikrai žinojo, koks išpurkštų lapų kiekis yra jam išsiųstas, tikslinasi išsiuntimo sąlygas, ragina paskubinti siuntimą, kad laiškas neateitų į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, kai jis bus išvežtas į (duomenys neskelbtini), uždelsus išsiuntimą, reikalauja, kad už vėlavimą jam būtų įdėta papildomai lapų, apie tai bendrauja tiek su nenustatytu asmeniu, tiek su R. K., taip pat R. B. teiraujasi dėl pinigų, kurių turėjo likti susimokėjus už supurkštus lapus. Minėtų pokalbių turinys patvirtina taip pat, kad bendravimas yra konspiratyvus, tiesiogiai neįvardinant dalyko, be to, akivaizdu, jog, V. Č., susinervinęs, kad laiško negavo, reiškia pretenzijas ir nurodo, kad kitą kartą laišką siųstų per R. K., kuri siųstų registruotu paštu ir būtų galima sekti siuntimo eigą. Vienas iš cituotų, p. 16.7 nurodytas pokalbis patvirtina, kad V. Č. galimybę įsigyti jam siūlomą telefoną sieja su laiško su supurkštais lapais gavimu, t. y. numatydamas būsimas pajamas iš psichotropinių medžiagų pardavimo.

Aplinkybę, kad psichotropinės medžiagos, supurkštos ant lapų ir atsiųstos iš Anglijos, buvo skirtos platinimui, patvirtina ne tik pastarasis V. Č. pokalbis, bet ir jo pokalbiai su R. B. dėl penkių – šešių sąskaitų atidarymo, į kurias būtų pervedama minimum po 20 eurų, į ką pastaroji atsako, kad bus negerai, kai daug pavedimų į sąskaitą padaroma, mokesčiai pradeda domėtis, iš kur ir už ką pinigai, todėl reikia daugiau sąskaitų, Kaip minėta, liudytoja apklausta R. B. patvirtino, kad su V. Č. kalbėjo apie tai, jog V. Č. draugai ir pažįstami galėtų jam pervedinėti pinigus galimai už tuos lapus, o ji atsakiusi, kad geriau pigiau parduoti didesnį lapų kiekį.

8. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, paneigiant teismo išvadą dėl jo turėto tikslo psichotropines medžiagas platinti – kad jos skirtos asmeniniam vartojimui, o kalba apie kelias sąskaitas buvo dėl to, kad jo pažįstamos R. K. ir R. B. nesužinotų, jog jis pats vartoja, paneigtas ištirtų bylos įrodymų visumos analize. Visų pirma, R. K. nurodė žinojusi, jog V. Č. vartoja psichotropines medžiagas, todėl nuteistajam nebuvo reikalo šio fakto slėpti, be to, aptartų pokalbių turinys patvirtina ir tai, kad pastarajai visos laiško siuntimo aplinkybės yra gerai žinomos, per ją nenustatytas asmuo perduodavo informaciją V. Č., o jo – per ją nenustatytam asmeniui, kalbama apie tai, kad kitą kartą laiškas bus siunčiamas jai, o ji – siųs V. Č.. Taip pat, kaip minėta, su R. B. V. Č. kalbėjo apie sąskaitų, į kurias jo draugai ir pažįstami pervedinėtų po 20 eurų, poreikį, o pastaroji, suprasdama, apie ką kalbama, aiškino, jog jų reikia daugiau, kad nesusidomėtų mokesčiai.

Nuteistasis, ginčydamas jo nusikalstamų veiksmų kvalifikaciją, nesutinka ir su teismo išvada, jog jam buvo žinoma, kad įgytas ir jam siunčiamas didelis psichotropinių medžiagų kiekis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Nors pats nuteistasis tvirtino, kad jam nebuvo žinomas psichotropinių medžiagų kiekis ir buvo tartasi dėl 10 vienetų A4 formato lapų siuntimo, tačiau tokia nuteistojo pozicija yra paneigta byloje esančiais įrodymais – nuteistasis teisiamajame posėdyje parodė, jog įgyjamas psichotropinių medžiagų skystu pavidalu kiekis, kuris išpurškiamas ant lapų, toks kiekis Lietuvoje kainuoja apie 10 000 eurų, tuo tarpu Anglijoje – apie 200–300 svarų, todėl akivaizdu, jog jam buvo žinoma, kokia tai medžiaga ir kokį psichotropinių medžiagų kiekį jam nupirks už pervestą pinigų sumą ir pagal paties nurodytą kainų skirtumą suprato, kad tai bus didelis medžiagos kiekis. Nors nuteistasis tvirtina, kad jam turėjo būti atsiųsta 10 lapų, o ne 17, kaip buvo laiške, nėra pagrindo išvadai, jog įgytas Anglijoje psichotropinių medžiagų kiekis tokiu atveju nesudarytų didelio šių medžiagų kiekio. Viena vertus, aptartų nuteistojo telefoninių pokalbių su nenustatytu asmeniu turinys patvirtina, kad jis užsakinėjo 10 lapų supurkštų ir 10 lapų nesupurkštų, vėluojant juos išsiųsti, reikalavo įdėti kelis papildomai. Be to, jis pats nurodė ir tai, jog perkamas psichotropinių medžiagų skysčio pavidalu kiekis, o jis vėliau išpurškiamas ant lapų, kiek jų gaunasi.

Baudžiamojoje byloje pateiktoje 2023 m. lapkričio 23 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2449(23) nurodyta, kad ištirtas poėmio Lietuvos kalėjimų tarnybos atitinkamo padalinio pareigūnų paimtas Lietuvos kalėjimų tarnyboje 2023-09-21 gautas laiškas (siunta), adresuotas V. Č. (2023 m. rugsėjo 21 d. poėmio protokolas, t. 1, b. l. 26– 30, 31–33); nustatyta, jog tirti pateikti laiške buvę popieriaus lapai (17 vnt.) yra impregnuoti psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu ADB-BUTINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2,2-dimetilpropil]-1-butil-1H-indazol-3-karboksamidas). Tirti pateikta 82,9200 g lapų, kuriuose yra 1,5091 g gryno ADB-BUTINACA. ADB-BUTINACA yra sintetinių kanabinoidų darinių grupės, įrašytos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5, I-ąjį sąrašą, I-ajam sintetinių kanabinoidų darinių pogrupiui priskiriama psichotropinė medžiaga (t. 1, b. l. 76–78).

Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2003 m. balandžio 23 d. Nr. V– 239 (redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu) patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų matyti, kad 89 punkte sintetinių kanabinoidų darinių grupės (kurios 1 pogrupyje yra klasifikuojama psichotropinė medžiaga – sintetinis kanabinoidas ADB-BUTINACA (N-[(1S)-1-(aminokarbonil)-2,2-dimetilpropil]-1-butil-1H-indazol-3-karboksamidas) medžiagos dideliu laikomas didesnis, nei 0,5 g kiekis. Todėl nėra pagrindo paneigti teismo išvadą, jog nuteistasis V. Č., siųsdamasis tris kartus didesnį, nei pripažįstamas, kaip didelis, minėtos medžiagos kiekį –1,5091 g, bent bendrais bruožais suprato, kad tai yra didelis jos kiekis. Jam, kaip, jo tvirtinimu, anksčiau vartojusiam šią medžiagą, neabejotinai žinomas jos vartojimo būdas ir tam reikalingas kiekis, o taip pat koks šios medžiagos kiekis jo įgytas už pervestą pinigų sumą.

9. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, Nr. 2K-52-699/2015, Nr.2K-155-693/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytos nusikalstamų veiksmų faktinės aplinkybės aptartą teismų praktiką atitinka.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi reikšmės nuteistojo aiškinimas, kad jis pats vartoja psichotropines medžiagas. Teismų praktika rodo, kad situacijos, kai asmenys neteisėtai disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą dalį jų parduoti ar kitaip platinti, tačiau tas pačias medžiagas dar ir vartoja patys, yra pakankamai dažnos. Labai dažnai nustatoma, kad narkotines ar psichotropines medžiagas platina asmenys, patys turintys priklausomybę toms medžiagoms, patys jas vartojantys, o parduodami tas medžiagas įgyja lėšų naujam tokių medžiagų įgijimui. Pagal galiojančią teismų praktiką tokiais atvejais neteisėtai disponuojamų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiai į dalis neskirstomi ir yra įvertinamas visas neteisėtai disponuojamos medžiagos kiekis neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, ir, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos požymių nepaneigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K- 293- 697/2015, Nr,2K-52-942/2022).???

11. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už neteisėtą didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą ir pasikėsinimą jas įgyti, turint tikslą platinti, t. y. pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis. Toks neteisėtai disponuojamos medžiagos kiekis bei tikslas nustatyti pagrįstai ir atitinka paminėtą teismų praktiką. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis aiškiai suvokė, jog, siųsdamasis šią medžiagą paštu, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, padaro nusikalstamą veiką, numatytą BK 260¹ straipsnio 4 dalyje.

BK 260¹ straipsnio 4 dalis numato atsakomybę ne už bet kokį didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą siuntimą ar gabenimą, o tik už didelio kiekio tų medžiagų gabenimą ar siuntimą nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. už didelio kiekio tų medžiagų kontrabandą. Atsakomybės už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gaminimą, perdirbimą, taip pat ir jų siuntimą ar gabenimą, tačiau ne per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, BK 260¹ straipsnis nenumato, už tokias nusikalstamas veikas atsakomybę numato BK 260 straipsnis. Šioje byloje nustatyta, kad V. Č. padarė dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Įrodyta, kad pirmiausia jis neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o jau po to padarė ir didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabandą, tačiau laiško su psichotropinėmis medžiagomis negavo, nes jis buvo perimtas pareigūnų. Todėl dėl aukščiau p. 10 nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija, negalėdama sunkinti nuteistojo teisinės padėties, pripažįsta nuteistojo V. Č. nusikalstamų veikų kvalifikavimą kaip dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260¹ straipsnio 4 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, sutaptį teisingu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, jei asmuo be kontrabandos, padaro ir kitų nusikaltimų, visos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikaltimų sutaptį kaltam asmeniui inkriminuojant kelis BK specialiosios dalies straipsnius, jeigu šios veikos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad kai asmuo narkotines ar psichotropines medžiagas neteisėtai gamina, įgyja, laiko, gabena ir pan., taip pat šias medžiagas neteisėtai gabena per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tokia veika kvalifikuojama pagal BK 260¹ straipsnio atitinkamą dalį, priklausomai nuo kontrabanda gabenamo, siunčiamo medžiagų kiekio, ir BK 259 ar 260 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199-719/2020, Nr. 2K- 111- 511/2021). Be kita ko, pažymėtina, kad BK 260¹ straipsnio 4 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos tarpusavyje nekonkuruoja, ir nors turi bendrų sudėties objektyviųjų požymių, pvz., dalyką – narkotinės, psichotropinės medžiagos, veiką – gabenimas, tačiau kartu ir skirtingų požymių – kontrabanda padaroma gabenant muitiniam tikrinimui privalomus pateikti daiktus tik per valstybės sieną, be to, jomis ginamos ir saugomos skirtingos (pagrindinės) vertybės: kontrabandos pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį atveju – uždraustų ar ribotai apyvartoje esančių prekių ir kitų daiktų gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka, neteisėto disponavimo narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis atveju – visuomenės sveikata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 496/2014, Nr. 2K-237-594/2022).

Dėl bausmės

Nuteistasis V. Č. apeliaciniame skunde taip pat nurodo ir argumentus dėl neteisingai jam paskirtų bausmių bei subendrintos bausmės, siedamas tai su jo skunde pateiktais argumentais, kad jo nusikalstama veika kvalifikuota bei asmenybė vertinta netinkamai. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo, perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę, lygią neatliktajai jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės daliai.

Teisėjų kolegijai ankstesniuose šios nutarties punktuose pasisakius dėl apelianto argumentų, susijusių su jo nusikalstamų veiksmų perkvalifikavimu, nepagrįstumo, nėra pagrindo svarstyti prašymo nuteistajam bausmę skirti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog nuteistajam paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties ar kad nebuvo atsižvelgta į aplinkybių, turinčių reikšmės bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui, visumą.

Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2, 3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-122-719/2019 ir kt.).

Parinkdamas bausmės rūšį bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 260¹ straipsnio 4 dalį (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Taip pat teismas įvertino įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (viena priskiriama sunkių nusikaltimų, kita – labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys)), kaltės formą ir rūšį (veikos padarytos tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (turint tikslą platinti), tai, kad psichotropinės medžiagos nuteistojo nepasiekė, tai, kad nusikalstamos veikos padarytos įkalinimo įstaigoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę – kad jis anksčiau ne kartą teistas, paskutinį kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 142–143), iki sulaikymo nedirbo, neregistruotas ir negydytas dėl psichiatrinių susirgimų ir priklausomybių ligų. Šie asmenį charakterizuojantys duomenys teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, o priskirtinos jo sąmoningai pasirinktam gyvenimo būdui byloje nagrinėjamu laikotarpiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia teismo išvada.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti bausmių skyrimo motyvai patvirtina, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę V. Č., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų dydį bei skiriant subendrintą bausmę, įvertintos visos šio klausimo sprendimui reikšmingos aplinkybės. Skundžiamu nuosprendžiu V. Č. už jo padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu, o taip pat subendrinta bausmė nėra per griežtos. Nuteistajam V. Č. paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė yra tinkamai individualizuotos.

Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 61 straipsnio 2 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija) numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tai kaltininko teisinę padėtį lengvinantis pakeitimas, nes panaikinta bausmės vidurkio taisyklė. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos pakeitimus bei naująją BK 61 straipsnio 2 dalies redakciją, daro išvadą, jog šis pakeitimas nuteistojo V. Č. teisinei padėčiai įtakos neturi.

Galiojančioje BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sunkų ar labai sunkų nusikaltimą skiriama ne didesnė kaip vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba alternatyvi bausmė. BK 260¹ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo ketverių iki dvylikos metų bausmė, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmė. Todėl nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260¹ straipsnio 4 dalyje, paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kaip atitinkančios minėtų bausmių vidurkį, įsigaliojusiam teisiniam reguliavimui neprieštarauja. Paskirtosios bausmės pagrįstai BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, kaip padarytos idealiąja sutaptimi, subendrintos palankesniu nuteistajam bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos, neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtosios bausmės, subendrinta bausmė pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrinta su ankstesnės bausmės neatliktąja dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Apeliaciniame skunde nuteistojo V. Č. nurodytos aplinkybės, jog dėl subendrintos bausmės dydžio bausmės atlikimo sąlygos bus griežtesnės, jis bus perkeltas į uždaro tipo įkalinimo įstaigą, kur neteks galimybės dirbti ir uždirbti pajamas jo turimų skolų atlyginimui, neturės teisės į lygtinį paleidimą, todėl atlikęs visą paskirtą bausmę, jau bus vidutinio amžiaus, ši bausmė yra jį gniuždanti, atimanti norą taisytis, nesudaro pagrindo spręsti, jog V. Č. paskirta neteisinga bausmė, priešingai, paskiriant bausmę, lygią ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtosios bausmės neatliktajai daliai, kaip to prašo apeliaciniame skunde nuteistasis, nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuteistajam sukeliamos neigiamos bausmės pasekmės, kurios yra tiesioginis nuteistojo V. Č. neteisėto elgesio rezultatas, savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir negali būti laikomi priežastimi spręsti dėl švelnesnės bausmės paskyrimo. Todėl konstatuotina, kad baudžiamojoje byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios nuteistojo V. Č. atžvilgiu bausmę sušvelninti, vadovaujantis BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais pagrindais (tokių aplinkybių nenurodoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad tenkinti nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. vasario 12 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-01852 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat pateiktas advokato R. Prėskienio 2025 m. vasario 11 d. prašymas. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš V. Č. priteistina 91,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Pagal teismų praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamam asmeniui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-46-895/2015, Nr. 2K- 406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021 ir kt.).

Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau svarbu įvertinti tai, kad skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam paskirta reali, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, V. Č. procesinio sprendimo priėmimo metu jau atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kaip nurodo apeliaciniame skunde, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, įkalinimo įstaigoje gali netekti darbo, turi įsiskolinimų. Aptartos aplinkybės apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti teisę į gynybą vien tik savo pastangomis ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš nuteistojo išieškoti dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas 91,67 Eur dydžio išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo V. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo V. Č. į valstybės biudžetą netenkinti.