- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2-38754-863/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- Y. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Y. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 44,23 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 2 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat darbovietės Y. S. IĮ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo neįteikti ir grąžinti į teismą. Gyventojų registre duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Kadangi atsakovui nepavyko įteikti dokumentų aukščiau nurodytu būdu, procesinius dokumentus nutarta atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. 2016 m. rugsėjo 29 d. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt, todėl laikytina, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (el. b. l. 31). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus 2016 m. gegužės 27 d. Paraiškos dėl VLK 2016 m. gautų ir apmokėjimui teikiamų sąskaitų už Lietuvos Respublikos privalomuoju sveikatos draudimu apdraustųjų gydymą Lenkijoje Nr. 81-49; paaiškinimų dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui išieškojimo išrašo; suvestinės išrašo; 2016 m. birželio 3 d. tarptautinio mokėjimo pavedimo; apdraustųjų privalomuoju sveiktos draudimu registro duomenų išrašo; Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių skyriaus pranešimų, adresuotų atsakovui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas – nustatyta, kad ieškovas gavo iš Lenkijos kompetentingos įstaigos dokumentus, patvirtinančius, kad Lenkijoje atsakovui buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, kurios teikimo išlaidos (190 PLN/44,23 Eur) buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis (el. b. l. 4, 8-22).
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenimis“ 1-2 punktais, Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims laikinai vykstantiems į Europos Sąjungos valstybes bei į Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną ir Šveicariją. 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems bendrijoje“ numato, kad vienoje Europos Sąjungos šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje Europos Sąjungos šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, medicinos paslaugų teikimo metu (2015 m. liepos 20 d.) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Lenkijos sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl atsakovo neteisėto pasinaudojimo Europos sveikatos draudimo kortele PSDF biudžetas patyrė 44,23 Eur žalą, kurios atsakovas neatlygino, nors buvo raginamas tą padaryti.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos šio įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Byloje duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovui jo patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai), dėl ko ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 44,23 Eur žalą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (44,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 1,74 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,74 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Y. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo BĮ Vilniaus teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783796, naudai 44,23 Eur (keturiasdešimt keturių eurų ir 23 euro centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (44,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. rugsėjo 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Y. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,74 Eur (šešiolikos eurų ir 74 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.