Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 21 d. apie 15.55 val., (duomenys neskelbtini), A. M. vairavo transporto priemonę Audi A4, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,95 promilės) girtumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. Jam paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. M. gyvena su šeima (duomenys neskelbtini). Susisiekimas su (duomenys neskelbtini) miestu, kur mokosi jo vaikai ir jis su žmona dirba yra itin ribotas. Iki artimiausios stotelės reikia eiti 2 km. pėsčiomis, o iš (duomenys neskelbtini) važiuoja vienas autobusas kas kelias valandas. Toks pats autobusų dažnis yra važiuojant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Dėl šių priežasčių iš esmės vienintelis protingas susisiekimo būdas yra automobilis. Atėmus teisę vairuoti labiausiai nukentėtų A. M. vaikai. A. M. dirba nuo 7-16 val., sugyventinė - nuo 9 iki 19 val.. Atsižvelgdami į jų darbo laiko ypatumus ir sudėtingą susisiekimą su (duomenys neskelbtini), yra pasidaliję vaikų nuvežimo - parvežimo į mokyklą pareigas. N. Z. nuveža vaikus į mokyklą ryte, o jis juos parvežu. Atėmus teisę vairuoti, vaikų nebus galimybės parvežti namo, nes N. Z. negalės to padaryti dėl ribojančių darbo valandų. Esant tokiai situacijai vaikų grįžimas namo taptų itin problematiškas, kadangi autobusas į (duomenys neskelbtini) važiuoja kas kelias valandas ir nebūtinai pagal nustatytą tvarkaraštį - neretai pasitaiko, kad autobusas atvažiuoja vėliau arba ankščiau. Atsižvelgiant, į jų amžių, yra didelė rizika, kad vaikai pavėluos į autobusą ir taps įkalinti mieste iki kito autobuso ar kol N. Z., galės juos pasiimti. Tačiau kur kas rimtesnė problema yra (duomenys neskelbtini) vaiko sveikatos būklė, jo raida yra sutrikusi, jis sunkiai orientuojasi aplinkoje, lengvai pasiklysta, pasimeta. To pasėkoje, yra rizikinga, jo grįžimą namo patikėti (duomenys neskelbtini) brolio globai, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybės supratimas dar tik formuojasi. Jei vyresnis paleistų iš akių, yra didelė riziką, kad jis pakliūtų į nelaimę, pasimestų, išsigąstų, pultų į paniką, patirtų didelį stresą. A. M. kiekvieną kartą užtikrinti vaikų grįžimą į namus taip pat būtų sudėtinga, nes neretai turi lankytis pas gydytojus dėl sveikatos problemų. Esant itin ribotam susisiekimui su miestu, vaiku ugdymo ir laisvalaikio galimybės itin sumažėtų. Iš esmės, artimiausius du metus jų gyvenimas apsiribotų namais ir mokykla, kas visiškai neatitinka jų kaip besivystančių asmenybių interesų. Pažymėtina, kad sūnui yra būtina lankytis pas logopedą, lankyti baseiną. Dėl minėtų priežasčių, vaikui negalima leisti vienam vykti autobusu, jo vystymasis nukentėtų, nes po mokyklos tektų laiką leisti namuose. Vienam iš šeimos narių atsisakius darbo atitinkamai sumažėtų šeimos pajamos, kas lemtų, kad nebūtų pajėgūs užtikrinti tiek vaikų, tiek savo materialinių poreikių patenkinimo, tiek vykdyti įsipareigojimų bankui pagal Kreditavimo sutartį būsto įsigijimui.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. M. turi rimtų sveikatos sutrikimų - serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), turi nuolatos lankytis sveikatos priežiūros įstaigose - gauti siuntimus iš šeimos daktaro, kad galėtų kreiptis į gydytojus specialistus. (duomenys neskelbtini) nėra sveikatos priežiūros įstaigų, todėl yra priverstas važinėti į (duomenys neskelbtini). Be teisės vairuoti jo galimybės pasirūpinti tiek savo sveikata, tiek vaikų grįžimu namo būtų apribotos, turint omeny, kad per pastaruosius pusę metų net 15 kartų buvo priverstas lankytis pas gydytojus specialistus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. sugyventinei N. Z. po persirgto (duomenys neskelbtini) ženkliai pablogėjo regėjimas. Nors ji ir gali vairuoti dieną, tačiau tamsiu paros metu, ji praranda orientaciją ir toks važiavimas būtų pernelyg rizikingas. Atitinkamai vasaros metu, kai dienos ilgos jokių problemų dėl vairavimo ji neturi, tačiau vėlyvą žiemą ar rudenį ji gali nebegalėti pati savo jėgomis grįžti iš darbo, o A. M. neturint vairuotojo pažymėjimo niekaip negalės jai padėti grįžti namo. Grįžimas autobusu būtų itin sudėtingas. N. Z. gyvenimas taptų itin ribotas, nes dėl vėlyvo grįžimo namo, ji nebegalėtų prisidėti prie bendro ūkio, praleistų mažiau laiko su vaikais, kas prieštarautų jų interesams. Be to, vairuotojo pažymėjimo atėmimas taip pat turėtų neigiamų pasekmių tiek A. M., tiek jo sugyventinės mamai. M. M. (duomenys neskelbtini) gyvena viena (duomenys neskelbtini). Dėl sveikatos būklės jai reikalinga nuolatinė pagalba. Jai padeda atlikti ūkinius darbus, aprūpina malkomis, nes ji pati nėra pajėgi tą padaryti, šiuo metu tik A. M. gali pasirūpinti mama. N. Z. mamai - (duomenys neskelbtini), ji turi daug sveikatos problemų, neseniai pakeistas klubo sąnarys, ji sunkiai vaikšto, ko pasėkoje, be jų šeimos pagalbos jai yra itin sunku pačiai savimi pasirūpinti. Dažniausiai N. Z. mama rūpinasi A. M..

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos, tiek darbovietėje A. M. yra charakterizuojamas teigiamai, nuo pat vairuotojo pažymėjimo įgijimo (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo baustas už KET pažeidimus ar už kitus administracinius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad yra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, kas sudaro prielaidais bausmės sumažinimui. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas būtu akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Jungtinių tautų vaikų teisių konvencijos 6 str. numato, kad valstybės dalyvės užtikrina didžiausią galimybę vaikui gyventi ir sveikai vystytis. Pagal Konvencijos 27 str. Valstybės dalyvės pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Atitinkamos vaikų teisės yra užtikrintos Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatyme pvz. žr. 16 str., 21 str. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad šioje byloje susiklosčiusi ypatinga situacija, ko pasėkoje, bausmės - teisės vairuoti atėmimas - ženkliai įtakotų galimybę užtikrinti A. M. vaikų teisių įgyvendinimą. Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą, rekomendacinę nuomonę šioje byloje turėtų išreikšti ir Vaikų teisių apsaugos skyrius. Dėl šios priežasties, teismo prašo įtraukti Kauno r. savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyrių.

A. M. atstovo apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl A. M. kaltės, padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Pateiktame apeliaciniame skunde A. M. atstovas nesutinka su pažeidėjui paskirta administracine nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkiančias aplinkybes.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pažeidėjo atstovo skundą, sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino padaryto pažeidimo sunkumą, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamą administracinę nuobaudą. A. M. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas pagrįstai pripažino pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe - tai, kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, tinkamai įvertino tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, anksčiau pažeidėjas tris kartus buvo baustas administracine tvarka (b. l. 11) ir nors nuobaudos negalioja, tačiau į tai, teismas atsižvelgia, kaip į charakterizuojančias asmenį aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą, nenustatyta. A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,95 promilių girtumas), grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles ir padarė vieną iš pavojingiausių ir šiukščiausių administracinių pažeidimų (ATPK 27 str.). Tai, kad jis pripažino padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi, netekus teisės vairuoti transporto priemones būtų apsunkinta jo ir šeimos narių padėtis, kad jis dirba, darbdavio ir seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą.

Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui vykimui į darbą, bei tam tikros šeimyninės aplinkybės: rūpinimasis mažamečiais vaikais, jų nuvykimu bei parvykimu iš mokymo įstaigų ir kt., taip pat šeimos narių ir jo paties sveikatos problemos, bei jo ir sugyventinės senyvo amžiaus motinoms reikalingos pagalbos teikimas, savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. M. prieš darydamas vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir žinodamas, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo ir šeimos interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą – per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad A. M. savo neatsakingu elgesiu, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitų asmenų sveikatai bei turtui, todėl šiuo atveju vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl A. M. skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda nelaikytina aiškiai per griežta ir neproporcinga, tik tokio dydžio nuobauda užtikrins nuobaudos tikslus.

Atmetamas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus įtraukimo į bylą. Nagrinėjama byla nėra tiesiogiai susijusi su nepilnamečių vaikų interesais, įstatymas tokio pobūdžio bylose nėra numatęs Vaiko teisių apsaugos skyriaus įtraukimo į bylą ar reikalavimo jiems pateikti nuomonę, o teismo vertinimu šiuo atveju tai būtų ir netikslinga. Be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme toks prašymas pareikštas nebuvo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. A. M. skirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. atstovo advokato Ginto Gustaičio apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.