Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovei S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog apie Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdį ir jo rezultatų pateikimą visuomenės informavimo priemonėms atsakovui tapo žinoma ne vėliau kaip kitą darbo dieną, t. y. 2017 m. gegužės 4 d., todėl, gavęs šią oficialią informaciją apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, atsakovas turėjo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d., tačiau tai padarė tik 2017 m. gegužės 19 d. Be to, tyrimas turėjo būti baigtas ne vėliau kaip 2017 m. liepos 3 d., tačiau šis terminas taip pat buvo pažeistas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo atšaukė pareiškėją iš atostogų vien tam, kad galėtų įteikti pranešimą ir jau kitą dieną vėl išleido kasmetinių atostogų, tokiu būdu dirbtinai sudarydamas galimybę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tuo pačiu pratęsti tyrimui skirtą laiką, kuris, neatsižvelgiant į tai, buvo pažeistas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados padarytos formaliai, vienpusiškai, neišsamiai įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, neįsigilinus į susidariusią faktinę situaciją, tinkamai neatsižvelgus į Fondo paskirtį ir Fondo tarybos veiklą, todėl negalėjo būti pagrindu skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo tariamai atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), įvardyti pakankamai abstrakčiai, naudojantis bendro pobūdžio nuostatomis, principais, jų tinkamai nedetalizuojant ir neindividualizuojant. Be to, galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui nustatyti sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) neatribojo pareiškėjui suteiktų įgaliojimų atstovaujant Departamentą Fondo taryboje nuo Fondo ir Fondo tarybos kompetencijos bei neatsižvelgė į pareiškėjo teiktus paaiškinimus. Pareiškėjo įsitikinimu, vien Departamento (duomenys neskelbtini) paaiškinimai, išdėstyti rašte, jog su juo nebuvo derinama pozicija, kurios pareiškėjas turėtų laikytis Fondo tarybos posėdžio metu, negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus neteisėtais. Pareiškėjas nepažeidė paminėtame rašte išdėstytų esminių pozicijų, kurių privalo laikytis Fondo taryboje Departamento atstovai, kadangi, priešingai nei teigiama Komisijos išvadoje, ėmėsi veiksmų užtikrinti Fondo lėšų paskirstymo efektyvumą, viešumą ir skaidrumą ir tai patvirtina ginčijami teiginiai, paruošti pranešimui spaudai. Komisija nesiaiškino, nuo kokių sprendimų priėmimo buvo nurodyta pareiškėjui nusišalinti. Pažymėjo, kad dėl papildomo darbo atliekant Fondo tarybos (duomenys neskelbtini) pareigas jokių nurodymų ar pareiginių nuostatų papildymo projekto nėra gavęs.

Pabrėžė, kad Fondo administratorius, t. y. Departamentas pagal jam priskirtą kompetenciją vykdo Fondo tarybos (duomenys neskelbtini) pavedimus, bet ne priešingai. Fondo tarybos veiklai vadovauja (duomenys neskelbtini), kurį išsirenka Tarybos nariai. (duomenys neskelbtini) pavesta organizuoti Fondo tarybos darbą ir jis yra atsakingas už jos veiklą, jam tenka pareiga šaukti Fondo tarybos posėdžius, tvirtinti posėdžių darbotvarkę ir pirmininkauti posėdžiams. Asmuo, išrinktas Fondo tarybos (duomenys neskelbtini), veikia pagal jo pareigas reglamentuojančius teisės aktus, padeda įgyvendinti subjektui, kuriam pirmininkauja, priskirtus uždavinius ir funkcijas. Fondo taryba yra savarankiškas subjektas, dėl kurio priimamų sprendimų teisės aktų nustatyta tvarka nėra pagrindo taikyti tarnybinės atsakomybės tik vienam iš jos narių, šiuo atveju – (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad Fondo tarybos veikla neapsiriboja konkrečių funkcijų vykdymu, ji taip pat yra orientuota ir į Fondo paskirtį – sukaupti lėšas ir naudoti jas teisės aktų nurodytoms veiklos sritims remti bei su tuo susijusiems uždaviniams tinkamai įgyvendinti. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju jo tariamai neteisėtų veiksmų atlikimas painiojamas su Fondo tarybos, kaip kolegialaus subjekto, priimtais sprendimais. Atkreipė dėmesį, jog nustačius, kad pareigūnas objektyviai negalėjo atlikti veiksmų, kurių neatlikimu jis kaltinamas, tarnybinė atsakomybė negalima.

Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nėra neteisėtumo bei kaltės, o Fondo taryba neturėjo pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jo veiksmai galėjo sąlygoti atsakovui tariamai kilusias pasekmes, kurių Departamentas neįrodė.

Atsakovo nuomone, Komisija motyvuotoje išvadoje tinkamai nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus. Nurodė, kad pareiškėjas, gavęs žodinį Departamento generalinio direktoriaus nurodymą savo poziciją, kurios planuoja laikytis Fondo tarybai svarstant klausimus, susijusius su Departamento veikla, pristatyti prieš konkretų Fondo tarybos posėdį, tačiau, to nepadarė ir balsavo už Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio 3 klausimu priimtus sprendimus, kurių rezultatas buvo pateiktas visuomenės informavimo priemonėse. Atsakovo teigimu, pareiškėjas suprato, kad yra Departamento atstovas Fondo taryboje ir toks Fondo tarybos sprendimas neatitinka Departamento pozicijos, tačiau aktyviais veiksmais nereagavo į pastebėtą pozicijų neatitikimą ir leisdamas savo citatas naudoti pranešimo spaudai tekste, kurio turinio visuma sukuria prielaidas visuomenei manyti, jog pareiškėjas pritaria visai Fondo tarybos pozicijai, pateiktai pranešime spaudai ir pateiktai visuomenės informavimo priemonėse, atliko neteisėtus veiksmus. Departamento nuomone, tai yra aiškiai identifikuotas netinkamas pareiškėjo veikimas, ir neveikimas, kai reikėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant sumažinti ir (ar) pašalinti pareiškėjo numanytas pasekmes, kurios galėjo kilti ir kilo Departamento atžvilgiu. Pabrėžė, kad išvadoje nurodyta ir tai, kokias teisės aktų nuostatas pareiškėjas pažeidė savo veiksmais. Atkreipė dėmesį, jog Komisija ne tik paprašė atsakovo (duomenys neskelbtini) pateikti jo paaiškinimus, bet ir kelis kartus kreipėsi į pareiškėją dėl jo paaiškinimų pateikimo bei organizavo Komisijos posėdį, dalyvaujant pareiškėjui, siekdama visapusiškai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo veiksmus ir nustatyti, ar jo veiksmuose buvo visi tarnybinio pažeidimo elementai.

Departamentas taip pat nurodė, kad, nors pareiškėjas teigia, jog susilaikė nuo visų sprendimų, susijusių su atsakovu, tačiau, kaip matyti iš Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio protokolo, būtent vertinto sprendimo priėmimo metu pareiškėjas balsavo už priimtą sprendimą, susijusį su Departamentu. Pabrėžė, jog Komisijos 2017 m. liepos 11 d. posėdžio, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, metu, kaip tik ir buvo siekta išsiaiškinti, ar pareiškėjas Komisijos tirtos veikos padarymo metu žinojo apie poziciją, išdėstytą Departamento (duomenys neskelbtini) E. U. 2017 m. birželio 21 d. rašte Nr. TR-54 „Dėl informacijos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui pateikimo“. Pareiškėjas patvirtino žinojęs apie šią atsakovo (duomenys neskelbtini) poziciją ir suprato, koks elgesio modelis turėjo ir galėjo būti naudojamas, siekiant tinkamai atstovauti atsakovui.

Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas Departamento (duomenys neskelbtini) E. U. nurodė, kad sprendimo dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl Departamento veiklos negali priimti spontaniškai, niekada pareiškėjas tokios savo pozicijos nebuvo išreiškęs, todėl mano, kad pareiškėjas Fondo posėdyje pamiršo, ką atstovauja. Pareiškėjas neturėjo jokių įrodymų dėl kreipimosi. Pareiškėjas ir vėliau nesiėmė jokių priemonių savo pozicijai pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Departamento (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 28 d. įsakymo Nr. P-33, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas eina Departamento Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas. Be to, pareiškėjas, kaip Departamento atstovas, yra deleguotas į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybą bei Fondo tarybos narių siūlymu išrinktas Fondo tarybos (duomenys neskelbtini).

2017 m. gegužės 3 d. Fondo tarybos posėdyje buvo nuspręsta kreiptis į atsakingas valstybines institucijas bei žiniasklaidą dėl susidariusios padėties (b. l. 99–101).

Departamento (duomenys neskelbtini) 2017 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. V-446 sudarė komisiją galimam pareiškėjo tarnybiniam nusižengimui nustatyti (b. l. 59).

2017 m. gegužės 23 d. Komisija parengė pranešimą Nr. TR-38, adresuotą pareiškėjui, apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo informavo pareiškėją, jog yra duomenų apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą, t. y. kad jis, vykdydamas Fondo tarybos, į kurią yra deleguotas kaip Departamento atstovas, (duomenys neskelbtini) pareigas, nenusišalinęs nuo dalyvavimo priimant sprendimą svarstant Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio 3 klausimą ir visuomenės informavimo priemonėse pateikdamas viešus pasisakymus apie Departamento kaip Fondo administratoriaus tariamai netinkamai atliekamas funkcijas, galimai nesilaikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnyje nustatytų principų ir nevykdė arba netinkamai vykdė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5, 6, 7 punktuose nustatytas pareigas, pažeidė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-345 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 29 punkto, pagal kurį tarnautojai savo elgesiu reprezentuoja Departamentą, reikalavimą. Pranešimu pareiškėjas taip pat paprašytas iki 2017 m. birželio 14 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Minėtas pranešimas pareiškėjui įteiktas 2017 m. birželio 7 d. (b. l. 95).

2017 m. birželio 14 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 96–97).

2017 m. birželio 16 d. Komisija pateikė prašymą pateikti papildomą informaciją galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui (b. l. 98, 105–107).

2017 m. birželio 21 d. pareiškėjas bei Departamento (duomenys neskelbtini) E. U. pateikė paaiškinimus dėl papildomos informacijos apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 108–111).

2017 m. liepos 12 d. Komisija surašė motyvuotą išvadą Nr. TR-65 dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 115–122). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas aplaidžiai vykdė Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktą („tarnautojai savo elgesiu reprezentuoja Departamentą“), žodinį Departamento (duomenys neskelbtini) nurodymą savo poziciją, kurios planuoja laikytis, Tarybai svarstant klausimus, susijusius su Departamento veikla, pristatyti prieš konkretų Tarybos posėdį, nesilaikė VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto lojalumo principo bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pagarbos valstybei principo, taip pat ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytos pareigos valstybės tarnautojui būti lojaliam Lietuvos valstybei, 5 punkto įpareigojimo laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių bei 6 punktu nustatyto įpareigojimo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, (toliau – ir Etikos taisyklės) 2.1 papunkčio, kuriame įtvirtintas įpareigojimas gerbti valstybę, jos institucijas ir įstaigas, bei 2.2 papunkčio, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais, nes balsavo už Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio 3 klausimo sprendimus, aktyviais veiksmais nereagavo į pastebėtą Departamento ir kitų Tarybos narių pozicijų neatitikimą ir leido savo citatas panaudoti pranešimo spaudai tekste, pateiktame visuomenės informavimo priemonėms. Komisija Išvadoje siūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

2017 m. liepos 28 d. Departamento (duomenys neskelbtini) priėmė skundžiamą įsakymą Nr. P-33, kuriuo, atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas padarė Išvadoje nurodytą tarnybinį nusižengimą, todėl skyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 114).

Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimą reglamentuoja VTĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti jam paskirtą tarnybinę nuobaudą ne tik dėl to, kad, jo nuomone, tarnybinio nusižengimo jis nepadarė, bet skundžiamo įsakymo panaikinimą motyvuoja ir procedūriniais pažeidimais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas praleido terminus pažeidimo tyrimui inicijuoti bei Išvadai surašyti.

Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas, gavus oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 3 punkte detalizuota, kad, gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą vėliausiai turėjo sužinoti 2017 m. gegužės 4 d. iš portale „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 3 d. paskelbto straipsnio apie tą dieną vykusį Fondo tarybos posėdį, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip 2017 m. gegužės 11 d. Atsakovo teigimu, šiuo atveju tyrimas pradėtas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva, nes oficialios informacijos apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą nebuvo gauta, kadangi portalo „(duomenys neskelbtini)“ straipsnis „Sporto rėmimo fondo (duomenys neskelbtini) skundžia teisėsaugai savo darbdavį“, negali būti laikomas oficialia informacija.

Teismas pažymi, jog iš nurodyto VTĮ ir Taisyklių reglamentavimo matyti, kad teisės aktai įtvirtina du tarnybinio nusižengimo tyrimo inicijavimo pagrindus: 1) valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva; 2) kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Taisyklės terminą tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti įtvirtina tik antruoju atveju.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad straipsnis portale „(duomenys neskelbtini)“ negali būti pripažintas oficialia informacija apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju duomenų apie tai, kad Departamento (duomenys neskelbtini) būtų gavęs oficialios informacijos apie pareiškėjo galimai padarytą nusižengimą, nėra. Kaip pažymėjo ir pats atsakovas atsiliepime, tyrimas pradėtas Departamento (duomenys neskelbtini) iniciatyva. Pažymėtina, kad teisės aktai tokiam tyrimui inicijuoti terminų nenustato, todėl nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju 2017 m. gegužės 19 d. pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo praleistas terminas.

Pagal Taisyklių 11 punktą Komisija tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus surašoma ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Pareiškėjas ir atsakovas nagrinėjamu atveju skirtingai skaičiuoja ir šiuos Taisyklėse nustatytus terminus. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2017 m. gegužės 19 d. Pareiškėjas atostogavo 2017 m. gegužės 22–29 d., birželio 3, 6, 8–9, 12 d. (b. l. 80), be to, pareiškėjo dėl laikinojo nedarbingumo darbe nebuvo 2017 m. gegužės 30 d. – 2017 m. birželio 2 d. (b. l. 75), taigi šie laikotarpiai neįskaičiuotini į tyrimo laiką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. liepos 6 d. – nedarbo diena. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti baigtas 2017 m. liepos 10 d., o išvada surašyta – 2017 m. liepos 11 d. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Komisija tyrimą atliko viena diena ilgiau ir Išvada surašyta buvo tik 2017 m. liepos 12 d., taigi atsakovas pažeidė Taisyklių 11 punktą ir 13 punktuose nustatytus terminus. Tačiau, teismo vertinimu, tik viena diena ilgiau užsitęsęs tarnybinio tyrimo atlikimas nepadarė poveikio skundžiamo atsakovo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumui. Kaip matyti, iš bylos medžiagos, Komisija aktyviai tyrė pareiškėjo veiksmų teisėtumą, prašė papildomų paaiškinimų tiek iš pareiškėjo, tiek iš jo vadovo, organizavo posėdį, pareiškėjas turėjo realią galimybę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime, todėl toks termino praleidimas laikytinas formaliu pažeidimu, neturinčiu lemiamos reikšmės priimto sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo teisėtumui.

Kaip minėta, pareiškėjas pripažintas pažeidęs Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktą, VTĮ 3 straipsnio 1 bei 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2, 5, 6 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.2 papunkčius. Išvadoje tarnybiniu nusižengimu laikomi pareiškėjo veiksmai, svarstant Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio 3 klausimą, kurio rezultatas buvo pateiktas visuomenės informavimo priemonėse. Iš Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdžio protokolo (b. l. 99–100) matyti, kad 3 klausimu buvo svarstomas pranešimo spaudai patvirtinimo klausimas. Bendru Fondo tarybos sutarimu buvo patvirtintas pranešimo spaudai tekstas (b. l. 101), kuriame teigiama, kad „Anot fondo tarybos (duomenys neskelbtini) A. S., sporto finansavimo problematika yra giliai įsišaknijusi, todėl teisėsaugos įsitraukimas yra būtinas“, „Turime pagrindo manyti, kad vidaus reikalų ministras galėjo būsi suklaidintas dėl problemos masto“, – sako KKSRF tarybos (duomenys neskelbtini)“, „Trečiadieni įvykusio fondo tarybos posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į Lietuvos valstybės kontrolę ir Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, prašant įvertinti visą sporto pinigų skirstymo tvarką ir fondo administratoriaus – Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) veiklą”, „Fondo tarybos nuomone, departamentas neatlieka dalies savo pareigu, kurios užtikrintų tinkamą fondo lėšų panaudojimo kontrolę. Fondo tarybai abejonių dėl skaidrumo kelia vien tai, kad fondo administratorius KKSD nevykdo Vyriausybės nutarimo reguliariai pateikti pusės metų ir metines fondo lėšų panaudojimo ataskaitas ir, nepaisant fondo tarybos nutarimų, atsisako pateikti 2016 metų fondo administravimo išlaidų detaliąją ataskaitą. Dėl šių priežasčių nėra iki galo aišku, kaip departamentas panaudoja fondo administravimui kasmet skiriamus 72 tūkst. eurų“.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 29 punktą tarnautojai savo elgesiu reprezentuoja Departamentą.

VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba, be kita ko, grindžiama lojalumo principu, o pagal VTĮ 3 straipsnio 2 dalį – ir pagarbos valstybei principu (VTĮ 3 str. 2 d. 1 p.).

Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės tarnautojai privalo būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, o pagal 6 punktą – laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių.

Etikos taisyklių 2.1 papunktyje nurodyta, kad, vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių o pagal Etikos taisyklių 2.2 papunktį – elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais.

Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad pareiškėjas iš esmės kaltinamas savo veiksmais netinkamai reprezentavęs Departamentą, buvęs jam nelojalus ir sukėlęs visuomenės nepasitikėjimą atsakovu.

Pažymėtina, kad žmogaus laisvės reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą gali būti ribojamos tik įstatymais, siekiant apsaugoti kitus Konstitucijoje įtvirtintus gėrius, visuomenės ir valstybės interesus. Vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybą, yra VTĮ, kuriame tiesioginių tokio pobūdžio apribojimų nėra. Jame įtvirtinti lojalumo, padorumo, pavyzdingumo principai, kurie galėtų riboti valstybės tarnautojo laisves reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t. y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų. Atkreiptinas dėmesys, laikantis konstitucinio proporcingumo principo, viešai išsakyta kritika turi nekenkti valstybės valdžios institucijų prestižui bei neperžengti lojalumo Konstitucijai ribos.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog pareiškėjas Fondo taryboje dalyvauja kaip Departamento atstovas, taigi Fondo tarybos veikloje jis turi reikšti Departamento, o ne savo asmeninę poziciją. Nors teisės aktai nenustato pareiškėjui pareigos kiekvieną kartą suderinti savo, kaip Departamento atstovo pozicijos Fondo tarybos posėdyje su Departamento (duomenys neskelbtini), tačiau pasisakydamas tam tikrais klausimais, jis turi tinkamai reprezentuoti Departamentą, nepakenkti jo reputacijai. Šiuo atveju Fondo tarybos 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje 3 klausimu patvirtintas Fondo tarybos narių, tarp jų ir pareiškėjo, parengtas pranešimas žiniasklaidai, už kurį balsavo ir pats pareiškėjas. Kaip matyti iš minėto pranešimo teksto, pareiškėjas išreiškė nepasitikėjimą Departamento veikla ir taip pakenkė atsakovo prestižui, sukėlė nepasitikėjimą šia institucija visuomenei, kas akivaizdžiai nesuderinama su Departamento pozicija ir netinkamai reprezentuoją atsakovą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nesilaikė Išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimų ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam skirtina nuobauda. Pažymėtina, kad Išvadoje detaliai aptarta pareiškėjo kaltė, nusižengimo pasekmės, pažeidimas tinkamai kvalifikuotas. Pareiškėjui paskirta viena iš švelniausių tarnybinių nuobaudų, kuri, teismo vertinimu, proporcinga padarytam pažeidimui. Taigi darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti Departamento (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. P-33 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kūno kultūros ir sporto strategijos skyriaus (duomenys neskelbtini) A. S. skyrimo“, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo A. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.