- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-23
- Bylos Nr.
- 2YT-995-1079/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01057-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. N.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inpsekcija prie LR FM, Šiaulių apskrities VMI
- Advokatai
- Loreta Lapeikienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. P. ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. N. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą priimti E. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visas piniginis indėlis, esantis (duomenys neskelbtini), E. N. vardu, priklausė E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise. Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis E. N.. Jo turto paveldėtojai yra du – pareiškėjas ir šioje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta brolio žmona V. P.. Jų mama J. N. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas D. N. – (duomenys neskelbtini), brolis E. N. vaikų neturėjo. Brolio E. N. palikimą sudaro piniginis indėlis, esantis (duomenys neskelbtini), kito kilnojamojo ir nekilnojamojo turto brolis neturėjo. Dėl likimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas nesikreipė dėl ypač pablogėjusio regėjimo, nes po brolio mirties labai pablogėjo dešinės akies regėjimas, o kaire akimi visai nemato. 2020 m. rugsėjo 14 d. atlikta akies operacija, buvo nedarbingas nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. spalio 16 d. Šias priežastis galima pripažinti svariomis ir svarbiomis termino priimti palikimą atnaujinimui. Brolis E. N. buvo neįgalus, jam buvo nustatytas 25 % darbingumo lygis, daugiau kaip trisdešimt metų sirgo šizofrenija, brolis niekada negyveno vienas savarankiškai. Brolio santuoka buvo užregistruota (duomenys neskelbtini). su V. P.. Apie brolio santuoką pareiškėjas sužinojo tik 2020 m. lapkričio 18 dieną, kai kreipėsi dėl palikimo priėmimo į notarą. Brolis su savo sutuoktine niekada negyveno, nevedė bendro ūkio ir neturėjo normalių santuokinių ryšių. Kokiomis aplinkybėmis buvo užregistruota jų santuoka, pareiškėjui nežinoma. V. P. kaip draugė keletą kartų buvo apsilankiusi pas brolį, kai jis gyveno Vilniuje su jų mama, vėliau ji sugrįžo į gimtąją Rusiją. Kadangi brolis buvo neįgalus, gyveno su mama iki pat jos mirties. Mirus mamai, brolis gyveno su pareiškėjo šeima iki 2017 m. gruodžio 27 dienos. Nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki (duomenys neskelbtini). brolis gyveno Joniškio rajono Jurdaičių socialinės globos namuose. Brolio visą piniginį indėlį, esantį (duomenys neskelbtini), sudarė mamos dovanoti pinigai neįgalaus sūnaus ateičiai, mama norėjo, kad sūnus turėtų pinigų, jei ji numirtų ir nebegalėtų juo rūpintis. Apie tai ne kartą jam yra sakiusi jų mama ir pats brolis E. N.. Kadangi mama yra mirusi ir nėra išlikę dokumentų, įrodančių pinigų dovanojimą sūnui, todėl kitu būdu nustatyti paveldimo turto nuosavybės teisės rūšį nėra galimybės.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 34).
Suinteresuotas asmuo V. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas jai įteikti viešo paskelbimo būdu (b. l. 39-40).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, prašė atnaujinti terminą palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad visas piniginis indėlis, esantis (duomenys neskelbtini), E. N. vardu, asmeninės nuosavybės teise priklausė jo broliui E. N.. Paaiškino, kad po brolio mirties jam labai pablogėjo regėjimas, jis nebegalėjo vairuoti, nuvažiuoti pas notarą susitvarkyti paveldėjimą. 2020 m. rugsėjo mėnesį jam buvo atlikta akies operacija, buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį, jis mato tik viena akimi. Regėjimo sutrikimas buvo diagnozuotas 2019 m. pavasarį, bet pradžioje negalėjo operuoti, liepė laukti pusę metų, dėl karantino uždelsus, liepė greitai operuoti, nes gali apakti. Į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d. Brolis E. N. vaikų neturėjo, buvo ligonis nuo 20 metų, sirgo psichine liga – šizofrenija. Iki 2013 m. gyveno Vilniuje su mama, kol mamai suprastėjo sveikata, tada parsivežė juos arčiau savęs. Brolis gyveno dviese su mama, mamai mirus, jis gyveno vienas, jie juo rūpinosi. Pablogėjus brolio psichinei būklei, jis dažnai gulėjo ligoninėje, pradėjo į namus nešti šiukšles, vedžioti į namus draugus, rūkyti lovoje. Buvo apgyvendintas Jurdaičių socialinės globos namuose, kur gyveno iki mirties. Po brolio mirties atvykus pas notarę, pastaroji pasakė, kad brolis buvo vedęs, jis to nežinojo. Reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl piniginio indėlio, nes notarė paaiškino, kad pinigai turėtų būti dalinami per pusę su sutuoktine. Kokiu būdų buvo sudaryta santuoka, jie nežino. Kai brolis su mama gyveno Vilniuje, mama yra sakiusi, kad kažkokia mergina pas jį ateidavo. Buvo ir ne viena mergina. Gyvenimo santuokoje nebuvo, nebent merginai išleisdavo pinigus. Kiek girdėjo ta mergina buvo ne vietinė, iš Baltarusijos ar Ukrainos, ten tikriausiai ir grįžo. Kai mamai atnešdavo pensiją į namus, ji sunkiai vaikščiojo ir visus pinigus ji atiduodavo broliui. Tėvo brolis A. N. gavo kompensaciją už tremtį ir už žemę, dėdė padalino pusę tos sumos savo dukroms ir pusę tos sumos paliko jiems su broliu. Jis savo dalies atsisakė ir paliko broliui. Tikslios sumos nežino, bet mano, kad didžiąją dalį sąskaitoje esančių pinigų sudaro būtent dėdės pervesti pinigai, galėjo būti keli pavedimai – už tremtį, už žemę ir už prarastą namą. Brolio žmona su šiais pinigais jokio ryšio neturi. Dėdė mirė maždaug prieš penkerius metus, dar prieš mamos mirtį. Brolis dar gaudavo pensiją, gyvenant Jurdaičiuose pensijos jam likdavo tik 20 proc., pinigų neužtekdavo cigaretėms, todėl jis papildomai broliui kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigų. Brolis vis kartodavo, kad turi pinigų savo sąskaitoje, pas jį yra piniginis indėlis.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Loreta Lapeikienė pareiškimą palaikė. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo broliui, jis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių – po brolio mirties jam ypač suprastėjo regėjimas, buvo atlikta akies operacija, o kita akimi pareiškėjas iš viso nemato. Jis negalėjo nei vairuoti, nei skaityti, todėl vyko į UAB „Lirema“, kur jam buvo atlikta dešinės akies operacija. Po operacijos buvo nedarbingas iki 2020 m. spalio 16 d. Jis pas notarą kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d., kur buvo paaiškinta kreiptis į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškėjo brolis buvo neįgalus, vienas niekada negyveno, jam nustatytas 25 proc. darbingumas, jis visą laiką gaudavo neįgalumo išmokas, kol buvo patalpintas į Jurdaičių socialinės globos namus. Niekas nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) brolis buvo įregistravęs santuoką, nes santuokoje jis niekada negyveno. Kiek pamena pareiškėjas, broliui gyvenant Vilniuje, kažkokios moterys atsitiktinai jį yra aplankiusios, kai brolis gyveno su mama. Pardavus butą Vilniuje, pareiškėjo brolis kartu su mama gyveno Šiauliuose. Kai mamai pasidarė per sunku prižiūrėti brolį, tada visi persikėlė gyventi pas pareiškėją į namą. Mama sūnų prižiūrėjo iki savo mirties. Pinigai banko sąskaitoje yra pervesti dėdės A. N., todėl banko indėlis susidėjo iš dovanotų pinigų ir E. N. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Prašo tenkinti pareiškimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjo, jo atstovės paaiškinimais nustatyta, jog pareiškėjas S. N. turėjo brolį E. N., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10); jų tėvai D. N. ir J. N. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12); iš byloje esančių mirties liudijimų matytu, kad pareiškėjo tėvas D. N. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo motina J. N. mirė (duomenys neskelbtini), o pareiškėjo brolis E. N. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17); pareiškėjo brolis E. N. vaikų neturėjo; byloje esantis santuokos sudarymo įrašas patvirtina, kad E. N. (duomenys neskelbtini)Vilniuje buvo sudaręs santuoką su Rusijos piliete V. P., gimusia (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 13); Gyventojų registro duomenimis, V. P. šiuo metu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra deklaravusi, asmens kodo neturi, nuo 2001 m. birželio 1 d. iki 2002 m. birželio 1 d. jos deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 37); iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazės išrašo matyti, kad V. P. kaip subjektas šioje sistemoje nėra identifikuotas, nėra jokių duomenų apie jos darbo vietą nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 5 d. (b. l. 38); iš Neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad pareiškėjo broliui E. N. nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2031 m. birželio 14 d. buvo nustatytas 25 proc. darbingumas (b. l. 21); iš Jurdaičių socialinės globos namų rašto bei pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad E. N. nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki pat savo mirties, t. y. (duomenys neskelbtini), gyveno Jurdaičių socialinės globos namuose, esančiuose Dvaro g. 25, Jurdaičių k., Joniškio r. (b. l. 19, 22); Joniškio rajono notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2020 m. lapkričio 18 d. liudijime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. N., į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruoto šio asmens palikimo priėmimo fakto (b. l. 18); (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 26 d. pateiktų E. N. banko sąskaitų išrašų laikotarpiu nuo 1994 m. gruodžio 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2005 m. sausio 20 d. iki 2016 m. birželio 2 d. matyti, kad A. N. pervedė į E. N. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) šias pinigų sumas: 2005 m. sausio 20 d. – 5604,00 Lt, 2005 m. balandžio 14 d. – 4376,00 Lt, 2005 m. liepos 15 d. – 1403,00 Lt, 2006 m. vasario 15 d. – 2113,00 Lt, 2006 m. rugpjūčio 29 d. – 2962,00 Lt, iš viso 16458,00 Lt (4766,57 Eur), taip pat E. N. nuo 2010 m. gegužės mėnesio kas mėnesį gaudavo 609,86 Lt, vėliau – 177,44 Eur, 181,18 Eur, 187,16 Eur išmokas iš VSDFV; 2016 m. birželio 2 d. E. N. vardu esančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantis indėlis sudarė 4285,05 Eur (b. l. 45-50).
Iš viešosios įstaigos Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 24 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad S. N. diagnozuota senatvinė prasidedanti katarakta, taikytas medikamentinis gydymas, rekomenduota kontrolė po 6 mėnesių (b. l. 27); iš ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. S. N. atlikta kataraktos operacija Lietuvos ir Vokietijos uždarojoje akcinėje bendrovė „Lirema“ (b. l. 25-26); byloje pateiktas S. N. nedarbingumo pažymėjimas patvirtina, kad jis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. spalio 16 d. buvo nedarbingas (b. l. 23).
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad visas piniginis indėlis, esantis E. N. vardu (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo brolis E. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su V. P., gimusia (duomenys neskelbtini).
Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija reiškia, kad po E. N. ir V. P. santuokos sudarymo (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) iki santuokos pasibaigimo ((duomenys neskelbtini), mirus E. N.) E. N. vardu įgytas turtas laikomas jo bei V. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nurodyta, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo broliui E. N. priklausančioje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje banke (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 2 d. buvo 4285,05 Eur indėlis. Pervedimas į indėlio sąskaitą padarytas 2006 m. sausio 30 d. iš E. N. priklausiusios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią E. N. kiekvieną mėnesį gaudavo išmoką iš VSDFV bei keleriais pavedimais A. N. 2005-2006 m. metais jam buvo pervedęs dovanotas pinigų sumas, iš viso 4766,57 Eur. Pareiškėjo teigimu, pagrindinė indėlio dalis ir buvo šios jų dėdės broliui dovanotos pinigų sumos. Nors formaliai pareiškėjo brolio ir jo sutuoktinės V. P. santuoka tuo metu nebuvo nutraukta, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad sutuoktiniai kada nors faktiškai kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėjo dėdės pervestos pinigų sumos buvo dovanotos broliui ir V. P. kaip sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. V. P. buvo Rusijos pilietė, jos gyvenamoji vieta nėra žinoma, ji nėra deklaravusi Lietuvoje savo gyvenamosios vietos nuo 2002 m. birželio 1 d., neturi asmens kodo, nuo 2002 m. ji niekur Lietuvoje nedirbo, VSDF duomenų bazėje ji nėra identifikuotas asmuo, byloje nėra duomenų, kad ji būtų dalyvavusi valdant pareiškėjo broliui priklausiusias pinigines lėšas ar būtų jomis naudojusis bei kad pareiškėjo dėdė pinigų sumas būtų dovanojęs ir jai, todėl pareiškėjo reikalavimas pripažintinas teisėtu ir pagrįstu bei tenkintinas, nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad visas piniginis indėlis, esantis mirusiojo E. N. vardu banke (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui S. N. terminas priimti palikimą, likusį po jo brolio E. N. mirties, pasibaigė (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo pareiškėjo sveikatos problemos. 2020 m. vasarą pareiškėjui dėl progresuojančios kataraktos ligos ypatingai pablogėjo regėjimas, 2020 m. rugsėjo 14 d. jam atlikta akies operacija, iki 2020 m. spalio 16 d. pareiškėjas buvo nedarbingas. Pas notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas kreipėsi 2020 m. lapkričio 18 d.
Teismo vertinimu, terminas palikimui priimti praleistas nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių, todėl vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo pareiškėjo brolio sutuoktinė V. P. su savo sutuoktiniu daug metu negyveno, tikėtina, kad jie niekada nevedė bendro ūkio, jos buvimo vieta yra nežinoma, pareiškėjo brolis vaikų neturėjo, mirusiojo E. N. palikimo niekas nėra priėmęs, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448, 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad piniginis indėlis, esantis E. N. vardu banke „(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė E. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini).
Atnaujinti pareiškėjui S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo brolio E. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.