- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-07
- Bylos Nr.
- ATP-114-309/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00171-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros (toliau – LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimo M. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros vyriausioji valstybinės aplinkos apsaugos inspektorė I. S. 2011 m. sausio 13 d. surašė M. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 lapkričio mėn., būdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotoju, pastatė stacionarų medžioklės įrenginį (medžioklės bokštelį) (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, J. G. nuomojamojoje žemėje, nesusitarus su žemės sklypo valdytoju. Šia veika M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 58.43 punkto reikalavimus.
LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros 2011 m. vasario 8 d. nutarimu M. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 50 litų dydžio bauda.
Šalies argumentai
Skundu M. V. atstovė advokatė J. G. prašė panaikinti LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros 2011 m. vasario 8 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti, nes stacionarus medžioklės įrenginys (medžioklės bokštelis) buvo pastatytas su žemės sklypo savininkės leidimu ir sutikimu 2003 – 2004 metais, todėl yra suėjusi administracinės nuobaudos skyrimo senatis.
Žemesnės instancijos teismas
Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimu M. V. skundas patenkintas, LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros 2011 m. vasario 8 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. V. pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį paskirta 50 litų dydžio bauda, panaikintas ir administracinė byla nutraukta.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismo posėdyje ištirtais įrodymais, nutarime konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. medžioklės bokštelį T. V. žemėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (nuo 2005 m. gegužės 15 d. pagal nuomos sutartį J. G. valdoma žemė) pastatė 2004 metų pavasarį. Iš (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio atsakymo (20 b. l.) į LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros paklausimą, matosi, kad jau 2008 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos posėdžio metu buvo svarstytas klausimas dėl būrelio narių žvėrių masinimo vietų ir stacionarių bokštelių registravimo. Posėdyje nutarta, kad būrelio narys, turimas ar norimas įrengti masinimo vietas ir stacionarius bokštelius privalo registruoti (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdyboje, registruotos masinimo vietos ir bokšteliai pažymimi žvėrių masinimo vietų ir stacionarių bokštelių žymėjimo žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra pažymėta, kad J. G. nuomojamoje žemės valdoje esanti žvėrių masinimo vieta ir stacionarus medžioklės bokštelis priklauso M. V.. Šie medžiotojų būrelio valdybos posėdžio duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad 2008 m. vasario 12 d. stacionarus medžioklės įrenginys (medžioklės bokštelis) J. G. nuomojamoje žemėje jau stovėjo. Tokiu būdu kaltinimo formuluotė nutarime, kad M. V. bokštelį pastatė 2010 m. lapkričio mėnesį neatitinka tikrovės. Lietuvos ATPK 35 straipsnio 1dalis numato, kad administracinė nuobauda už Lietuvos ATPK 85 straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Akivaizdu, kad nuo bokštelio pastatymo iki pažeidimo nustatymo dienos yra praėję daugiau kaip vieneri metai, todėl administracinė byla turėjo būti nutraukta ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūra prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimą ir palikti galioti LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros pareigūnės priimtą nutarimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo.
Skunde nurodo, kad žemės sklypo valdytojas J. G., kurio nuomojamoje žemėje pastatytas medžioklės bokštelis, Privačios žemės nuomos sutartį su žemės savininke T. V. sudarė 2005 metais. Nuo 2002 m. birželio 20 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. medžioklės įrenginių statymo tvarką reguliavo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Šio įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-966 redakcija) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje. Nuo 2010 m. rugsėjo 15 d. medžioklės įrenginių statymo tvarką reguliuoja ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. M. V. pastatė medžioklės bokštelį, neturėdamas valdytojo leidimo ar susitarimo statyti bokštelį ir tai paaiškėjo tik 2010 m. lapkričio 15 d., kai žemės valdytojas J. G. raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininką dėl stacionaraus medžioklės bokštelio iškeldinimo, t. y. 2010-2011 metų medžioklės sezono metu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad M. V. inkriminuotas pažeidimas yra trunkamasis. Medžiotojui M. V. administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotas vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. V. prašo LR Aplinkos ministerijos Šiaulių RAAD Kelmės r. agentūros apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, padarė vienkartinį administracinės teisės pažeidimą, t. y. „...pastatė stacionarų medžioklės įrenginį (medžioklės bokštelį)...“, administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodoma ir jis nebuvo kaltinamas bokštelio eksploatavimu, vadinasi, medžioklės bokštelio eksploatavimas, kaip administracinio teisės pažeidimo sudėtis, jam nebuvo inkriminuota, dėl to protokolas nebuvo surašytas, byla dėl eksploatavimo nebuvo nagrinėjama. M. V. teigia, kad pažeidimo formuluotė akivaizdžiai nurodo, kad teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už vienkartinį neteisėto veiksmo atlikimą – medžioklės bokštelio pastatymą, o ne trunkamąjį veiksmą, kuris turi tęstinumo savybę, t. y. yra vykdomas ištisai tam tikrą laiko tarpą, kaip pavyzdžiui neteisėtas eksploatavimas, todėl mano, kad teismas teisingai išaiškino ir taikė ATPK 35 straipsnio normas, nes nustačius, kad dar iki protokolo surašymo yra sukakusi patraukimo administracinėn atsakomybėn senatis, administracinės atsakomybės klausimas nenagrinėjamas, o administracinė teisena nutraukiama ATPK 250 straipsnio 7 punkto pagrindu.
M. V. pažymi, kad buvusi žemės savininkė T. V., su kuria jis tarėsi, yra mirusi, jos turtą (tame tarpe ir žemės sklypą, dėl kurio naudojimo kilo ginčas) paveldėjo įpėdiniai pagal įstatymą, tačiau palikimą įformino tik vienas iš jų – M. V.. Teisė naudotis nekilnojamuoju daiktu pereina naujiems savininkams tik tokiu atveju, jeigu nuomos, panaudos, naudojimosi sutartis yra įregistruota viešajame registre: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.643 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad panaudos davėjui mirus ar jį reorganizavus, jo teisės ir pareigos pereina jo teisių perėmėjams. To paties straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad naujam savininkui ar naudotojui pereina teisės ir pareigos pagal panaudos sutartį, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre arba apie ją naujasis savininkas ir naudotojas žinojo ar turėjo žinoti. Kadangi tarp šalių sudaryta žemės nuomos sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jei ši sutartis yra įregistruota viešajame registre (CK 4.254 str. 1 d. 1 p., 4.262 str.), kaltinimas, kad jis bokštelio pastatymo momentu nebuvo susitaręs su žemės sklypo valdytoju dėl leidimo statyti medžioklės bokštelį, M. V. nuomone, yra nepagrįstas.
Atsiliepime M. V. teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad ATPK 85 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimus. Analizuojant šio straipsnio atskirų dalių dispozicijas, matyti, jog kai kurios iš jų (pavyzdžiui, 1 ir 5 dalys) nukreipia tiesiogiai į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kitose kalbama apie draudimus, įtvirtintus kituose galiojančiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, 3 dalis), dar kitose išvardintos konkrečios draudžiamos veikos (pavyzdžiui, 2 dalis). Sisteminis ir teleologinis šių teisės normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį galima tik už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytų reikalavimų nevykdymą. Plečiamai aiškinti šios teisės normos ir traukti asmenį atsakomybėn už kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus negalima. Taisyklės nereguliuoja (t. y. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. nereguliavo) medžioklės įrenginių statymo tvarkos. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (2002 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. IX-966 redakcija) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai privalo gauti žemės sklypo savininko sutikimą ar valdytojo leidimą arba sudaryti su juo atitinkamą sutartį dėl biotechninių priemonių taikymo ir stacionarių medžioklės įrenginių statymo bei eksploatavimo jo žemėje. Taigi, ši teisės norma gina žemės savininkų teises, tačiau nereglamentuoja pačios medžioklės tvarkos ar medžiojimo metu reikalaujamų elgesio taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-1761/2006).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 35 straipsnio reikalavimus, nes M. V. padarė trunkamąjį administracinės teisės pažeidimą ir administracinė nuobauda jam buvo paskirta teisėtai.
Administracinės atsakomybės senaties institutas ATPK nėra išsamiai apibrėžtas, tačiau niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip nei įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Siekiant paisyti šios nuostatos, nesant atitinkamų teisės normų, reikalingų nagrinėjamam visuomeniniam santykiui reglamentuoti, paprastai vadovaujamasi įstatymo analogija. Administracinių teismų praktikoje vertinama, kad, taikant administracinės atsakomybės senatį, turi būti vadovaujamasi ATPK 35 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje apibrėžtu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas (pvz., nutartys administracinėse bylose Nr. N17-240/2006, N575-1434/2008, N575-1471/2009, Nr. N662-70/2010). Pabrėžtina, kad žmogaus teisių apsaugos požiūriu būtų nepateisinama, jeigu atsakomybė už administracinį teisės pažeidimą galėtų būti taikoma ilgesnį laiką, nei BK numatytas laikotarpis, per kurį gali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarius baudžiamąjį nusižengimą. Minėtame BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje numatyta, jog asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję dveji metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas.
Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. BK 95 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu per šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą laiką asmuo nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008 ).
Teismas pažymi, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nepaneigta, kad 2008 m. vasario 12 d. stacionarus medžioklės įrenginys (medžioklės bokštelis) jau buvo pastatytas, todėl M. V. administracinę nuobaudą buvo galima skirti tik iki 2010 m. vasario 12 d.
Apeliantas nepateikia pagrindimo, kad M. V. inkriminuotas pažeidimas yra trunkamasis. Pagal teismų praktiką trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009).
Taikant teisės analogiją trunkamasis administracinės teisės pažeidimas bus tik tada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, įgalioto organo (institucijos) sprendimu yra paskirta administracinė nuobauda ar nustatyta atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, tačiau jis to sprendimo nevykdo. Šioje byloje nenustatyta, kad M. V. už stacionaraus medžioklės įrenginio (medžioklės bokštelio) pastatymą būtų taikyta administracinė nuobauda.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kelmės rajono agentūros apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama
.