- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- P-63-243-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03713-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K., J. L., J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų, Elektrėnų
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Romos Sabinos Alimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011 pagal pareiškėjų V. K., J. L. ir J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. K., J. L. ir J. K. (toliau – ir pareiškėjai) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Žemėtvarkos skyrius) 111 000 Lt nuostolių, paskirstant priteistą sumą proporcingai pareiškėjų turimai daliai žemės sklype (t. y. V. K. 32 375 Lt, J. K. 32 375 Lt, J. L. 46 250 Lt).
Pareiškėjai nurodė, kad jiems priklauso 4 300 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas buvo įgytas bendra daline nuosavybe 2009 m. birželio mėnesį pagal paveldėjimo teisės liudijimą. V. K. priklauso 7/24 dalys žemės sklypo, J. K. – 7/24 dalys žemės sklypo, o J. L. – 10/24 dalių žemės sklypo. Nuo pat paveldėjimo momento pradžios jie siekė sutvarkyti valdomą žemės sklypą, atlikti geodezinius matavimus, kad jį būtų galima kuo greičiau parduoti, nes tuo laikotarpiu žemės sklypo kaina buvo ganėtinai aukšta ir grėsė ekonominė krizė. Nurodė, kad jie 2009 m. spalio 23 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Trakų rajono žemėtvarkos skyrius privalėjo priimti individualų administracinį aktą, kuriuo turėjo būti patikslinti žemės kadastriniai duomenys vėliausiai per 30 darbo dienų, t. y. iki 2009 m. gruodžio 4 d. Tačiau įsakymą Nr. Ž46-70 dėl duomenų patikslinimo priėmė tik 2010 m. rugpjūčio 16 d. Teigė, kad toks pavėluotas sprendimo priėmimas pažeidė jų teises bei teisėtus interesus ir padarė jiems žalą. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto 2010 m. rugpjūčio 3 d. patikrinimo akto Nr. 219 matyti, kad trūkumų, kurie kliudytų priimti įsakymą, dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patikslinimo nerasta, todėl toks institucijos neveikimas buvo neteisėtas. Iš valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. rugsėjo 1 d. pažymos Nr. IN(12.5.1.15.)-25453 „Dėl nekilnojamojo daikto vidutinių rinkos verčių“ matyti, jog minėto žemės sklypo 2009 m. gruodžio 4 d. vidutinė rinkos vertė buvo 219 000 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 16 d. – 108 000 Lt. Taigi per Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 9 mėnesių vilkinimo atlikti administracinius veiksmus laikotarpį (neteisėtą neveikimą), žemės sklypo vertė sumažėjo net 111 000 Lt. Toks turto vertės sumažėjimas laikytinas patirtu nuostoliu. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. 3B‑(10.5)-K-888-1436 nurodė, kad institucija pažeidė teisės aktus, t. y. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos derinimą, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. dienos nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, Nuostatai), nustatytas kadastro duomenų bylos tikrinimo ir derinimo terminas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 67 punktą tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Žemėtvarkos skyrius privalo suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Žemės sklypo bendrasavininkai per 9 mėnesius, kol žemėtvarkininkai vilkino patikslinti parengtą žemės sklypo planą, keletą kartų aktyviai domėjosi, kodėl yra vilkinama, ir prašė paspartinti įsakymo dėl duomenų patikslinimo pasirašymą. Be to, žemės sklypas, kurį paveldėjo pareiškėjai, buvo 4 000 kv. m ploto, nors realiai valdomas plotas buvo 4 300 kv. m. Tai paaiškėjo, kai UAB „Kiprėgelis“ atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus. Todėl dėl valstybės institucijos kaltės, t. y. neteisėto neveikimo, pareiškėjai negalėjo disponuoti realiai valdomu 4 300 kv. m dydžio žemės sklypu. Tik po Žemėtvarkos skyriaus įsakymo dėl duomenų patikslinimo, kuris buvo priimtas pavėlavus 9 mėnesius, pareiškėjai galėjo gauti Nekilnojamojo turto pažymėjimą, kuriame nurodytas tikslus žemės sklypo plotas – 4 300 kv. m, kurį gali pateikti būsimiems žemės sklypo pirkėjams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad šioje byloje Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtina išaiškinti, ar pareiškėjų nurodytoje situacijoje atsakovas veikė taip, kaip pagal įstatymą jis privalėjo veikti, nepažeisdamas įstatymų nustatytų pareiškėjų teisių. Nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydami patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis pagal sudarytas kadastrinių matavimų bylas. Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas patikrino pareiškėjų kadastro matavimų bylas ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. parengė žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą. 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu nurodyto žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje straipsnio dalyje nurodyto „akto“ sąvoka pateikta straipsnio 3 dalyje, pagal kurią terminas „aktas“ reiškia ir veiksmą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimo, neveikimo), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas nustatė, kad prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu, kuris atsirado dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, kuriuos sąlygojo ekonominė krizė. Pažymėjo, jog pareiškėjų žemės sklypo vertė sumažėjo dėl pokyčių rinkoje, kurie atsirado dėl ekonominės krizės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų patirti nuostoliai gali būti laikomi atsakovo veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Vertino, jog CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra nustatyta visų sąlygų žalai atlyginti, todėl pareiškėjų skundas dėl žalos atlyginimo netenkintas. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti pareiškėjams iš atsakovo padarytą žalą yra nepagrįstas, todėl jį atmetė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjų apeliacinius skundus atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju ginčas byloje yra kilęs dėl, pareiškėjų nuomone, jų patirtos 111 000 Lt turtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, paskirstant priteistą sumą proporcingai pareiškėjų turimai daliai jų žemės sklype (t. y. V. K. 32 375 Lt, J. K. 32 375 Lt, J. L. 46 250 Lt). Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2009 m. spalio 23 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyrių, prašydami patikslinti žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), duomenis pagal sudarytas kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas patikrino pareiškėjų kadastro matavimų bylas ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. parengė paminėto žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. Ž46-70 šio žemės sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti. Pareiškėjai turtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus veiksmų, t. y. neteisėto vėlavimo priimti paminėtą įsakymą dėl kadastro duomenų tikslinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai, remdamiesi valstybės įmonės Registrų centro 2010 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. IN(12.5.1.15)-25453 „Dėl nekilnojamojo daikto vidutinių rinkos verčių“ (toliau – ir Pažyma), nurodo, jog žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vidutinė rinkos vertė 2009 m. gruodžio 4 d. buvo 219 000 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 16 d. – 108 000 Lt, todėl prašo priteisti iš atsakovo dėl sklypo vertės sumažėjimo patirtus nuostolius, priteisiamą sumą paskirstant proporcingai kiekvienam iš jų pagal turimą žemės sklypo dalį. Teismas pažymėjo, jog tam, kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008). Teismas pažymėjo, kad ginčo šioje byloje dėl to, jog buvo atlikti neteisėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus veiksmai, nėra. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. 3B‑(10.5)-K-888-1436 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ matyti, jog ji pripažįsta, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos derinimą, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatytas kadastro duomenų bylos tikrinimo bei derinimo terminas. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad jis pripažįsta, jog institucija pareiškėjų atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Teismo nuomone, vertinant bylos aplinkybes, matyti, jog įsakymo priėmimas dėl pareiškėjų prašymo patikslinti jiems priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis buvo priimtas iš tiesų pažeidžiant teisės aktuose nustatytus terminus. Nuostatų 67 punktas (2008 m. gruodžio 7 d. Nuostatų redakcija) įtvirtina, jog tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas jį suderina pasirašydamas. Žemėtvarkos skyrius privalo suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad buvo pažeistas įsakymo dėl kadastro duomenų tikslinimo priėmimo terminas ir konstatuota viena iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovo neteisėti veiksmai. Teismas pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjams dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. reali turtinė ar (ir) neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismas, nuosekliai remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pažymėjo, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pabrėžė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Vadinasi, priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas. Pareiškėjai privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais. Taigi apie tai, ar pareiškėjų nurodomi patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, jie galimai būtų pardavę žemės sklypą didesne kaina, t. y. sklypo vertė per laikotarpį, kurį buvo vėluojama priimti įsakymą dėl kadastro duomenų tikslinimo, sumažėjo suma, kurią pareiškėjai įvardina kaip dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjai, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavę žemės sklypą už tokią kainą, kokia Pažymoje įvardinta kaip vidutinė šio sklypo rinkos vertė 2009 m. gruodžio 4 d. Teismo nuomone, pritartina ir atsakovo atsiliepime į pareiškėjų apeliacinius skundus nurodomiems argumentams, jog pareiškėjai nebuvo sudarę jokios preliminarios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, dėl kurios neįvykdymo jie būtų patyrę tam tikrą žalą. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis, t. y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis. Minėta, kad tokios pajamos pagal susiklosčiusią teismų praktiką nepripažįstamos negautomis pajamomis CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju tarp pareiškėjų nurodomų patirtų nuostolių ir atsakovo neteisėtų veiksmų nėra ir negali būti tiesioginio priežastinio ryšio, kadangi pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami yra tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas, su kuriuo pareiškėjai sieja prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimą, atsirado dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, kuriuos lėmė ekonominė krizė, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjų nurodomi nuostoliai gali būti laikomi atsakovo veiksmų rezultatu. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra nustatyta tik viena iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai, teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra visų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti ir pareiškėjų nurodomai turtinei žalai atlyginti. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjų skundo dėl žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjų apeliaciniuose skunduose nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį, kad jei pareiškėjai mano, jog dėl neteisėtų valstybės ar jos institucijų veiksmų patyrė neturtinę žalą, jiems neužkertamas kelias įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis reikalauti, kad ši žala būtų atlyginta.
IV.
Pareiškėjas V. K. 2011 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011.
Šalies argumentai
V. K. nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes žalą prilygino netiesioginiams nuostoliams, t. y. negautoms pajamoms, tuo tarpu žala kildinama iš tiesioginių nuostolių. Teismų praktika pripažįsta, kad turto vertės sumažėjimas pripažįstamas tiesioginiais nuostoliais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-286/2007, 2008 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1796/2008).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Pareiškėjas V. K. prašymą atnaujinti procesą grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jis iš esmės ginčija ne konkrečios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o siekia įrodyti, kad teismas nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos formavimo.
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą iš esmės teigdamas, jog šioje administracinėje byloje priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinis sprendimas prieštarauja šio teismo analogiškose bylose priimtiems sprendimams. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A2-286/2007 bei administracinėje byloje Nr. A143‑1796/2008 turto vertės sumažėjimą laikė tiesioginiais nuostoliais, kai tuo tarpu nagrinėjamoje byloje patirtą žalą pripažino netiesioginiais nuostoliais, t. y. negautomis pajamomis.
Kolegija konstatuoja, kad atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu galima tik tada, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai.
Nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A2-286/2007 (antrą kartą bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme suteiktas Nr. A143‑1796/2008) faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Pareiškėjo nurodytose bylose prašomos atlyginti turtinės (ir neturtinės) žalos atsiradimą pareiškėjai siejo su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu (dvasiniais išgyvenimais ir dvasiniu sukrėtimu), kuris atsirado kaimynystėje pastačius detaliuoju planu leistą statyti 9 aukštų pastatą.
Taigi, pareiškėjo nurodytos administracinės bylos ir ši byla pagal faktines aplinkybes nėra tapačios (analogiškos). Todėl pirmosios instancijos pagrįstai nesivadovavo administracinėje byloje Nr. A2-286/2007 ir administracinėje byloje Nr. A143‑1796/2008 pateiktu teisės normų aiškinimu.
Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑548/2010, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pažymėjo, jog negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Pabrėžė, kad patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir įrodymus, laikė, jog pareiškėjai neįrodė, kad jie, nesant atsakovo neteisėtų veiksmų, būtų tikrai ir neišvengiamai pardavę žemės sklypą už tokią kainą, kokia Pažymoje įvardinta kaip vidutinė šio sklypo rinkos vertė 2009 m. gruodžio 4 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nebuvo sudarę jokios preliminarios sutarties dėl įsipareigojimo parduoti žemės sklypą, dėl kurios neįvykdymo jie būtų patyrę tam tikrą žalą. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai patirtų netiesioginių nuostolių faktą grindžia vien prielaidomis, t. y. tikėtinomis, o ne realiomis pajamomis.
Pareiškėjas nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį šios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtais procesiniais sprendimais, nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011 atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-2924/2011 pagal pareiškėjų V. K., J. L. ir J. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus, dėl žalos atlyginimo.
Nutartis neskundžiama.