Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, skundą (prašymą) dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos M. P. 2024 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2024 m. balandžio 4 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) Nr. (duomenys neskelbtini) E. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį, 415 str. 2 d. 800 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. E. K. buvo nubaustas už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 0,91 prom. neblaivumas, įvertinus paklaidą asmens naudai. Taip pat automobilis nustatyta tvarka neperregistruotas. Tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 227 punktų reikalavimus.

2024 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas E. K. skundas (prašymas) dėl 2024 m. balandžio 4 d. Nutarimo pakeitimo, prašant Nutarimą pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatytą ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismo posėdyje E. K. papildomai paaiškino, kad paskirta nuobauda savo tikslus jau pasiekė, nes ką reiškia netekti teisės vairuoti transporto priemones pajuto iš kart po pažeidimo padarymo, t. y. nepatogiai jautėsi tiek prieš tėvus, tiek prieš šeimos narius, be to negalėjo išvykti į darbinę komandiruotę užsienyje. Dabartiniu metu, kai reikia kur nuvykti, prašo draugų pagalbos. Žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau pati automobiliu vyksta į darbą, todėl neturi galimybės padėti pasirūpinti jo ligotais tėvais, nuvežant juos į gydymo įstaigas.

Teismo posėdyje Institucijos atstovas prašė E. K. skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Iš teismui pateikto skundo matyti, jog byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir E. K. kaltės nėra, bylos duomenys (paties E. K. parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, vaizdo įrašas bei kiti administracinio nusižengimo medžiagos duomenys) akivaizdžiai patvirtina E. K. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, t. y. prašoma pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei yra numatytas minimalus šios teisės atėmimo terminas straipsnio sankcijoje, todėl teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tik tiek, kiek ji susijusi su E. K. skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės dydžiu ir galimybe taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) [...] vairuotojai. Aptariamo nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.).

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018).

Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis proporcingumo principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Teismo vertinimu, E. K. padarytas nusižengimas negali būti laikomas mažareikšmis ar mažiau pavojingas nei įprastas tokio pobūdžio administracinis nusižengimas, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą švelninti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tai, kad asmuo pripažino kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo, gailėjosi dėl savo neteisėto elgesio, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, buvo įvertinta policijos pareigūnui priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Tačiau teisingo sprendimo priėmimui yra svarbios ir kitos aplinkybės.

Teismo vertinimu, byloje nustatytas nusižengimo padarymo metu buvęs E. K. neblaivumo laipsnis, tai yra 0,91 promilės, kuris net 0,5 prom. viršija įstatyme numatytą ribą (0,41 prom.), nuo kurios asmenims ir kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, rodo, kad savo neatsakingu ir lengvabūdišku veiksmu E. K. sukėlė pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, ar net gyvybei. Be kita ko, automobilį neblaivus vairavo miesto teritorijoje, dienos metu – 14.26 val., kas iš esmės leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju kilo realus pavojus kitiems eismo dalyviams. Nors nagrinėjamu atveju matyti, jog administracinis nusižengimas realių pasekmių nesukėlė, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra įtvirtintas formalia sudėtimi, kas nurodo, jog pasekmių nebuvimas šio nusižengimo mažesnio pavojingumo savaime nelemia, o pagal byloje nustatytas aplinkybes ir E. K. argumentus jį vertinti kaip mažiau pavojingą nėra pagrindo.

Bylos duomenys ir E. K. teisme pateikti paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, nes reikia rūpintis pablogėjusia tėvų sveikata, juos vežti į gydymo įstaigą ne tame pačiame mieste, egzistavo ir prieš pareiškėjui padarant administracinį nusižengimą, E. K. suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savo šeimos nariais (sergančiais tėvais), visos šios aplinkybės buvo žinomos ir egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau tai niekaip nesutrukdė pareiškėjui elgtis neatsakingai ir pavojingai ir pasirinkti teisėtą veikimą – nevairuoti automobilio apsvaigus. Kartu teismas pažymi, jog šiuo atveju teisės vairuoti reikalingumas rūpinantis šeimos nariais negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismas pažymi, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinas atliekant darbines funkcijas, nes nebegali nuvykti į vieną iš savo darbo vietų, nebegali vykdyti vadovaujamos mažosios bendrijos įsipareigojimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. dirba (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, kas rodo, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, jo darbinės funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Taigi, teismo vertinimu, šios E. K. nurodomos aplinkybės yra tik siekis nepagrįstai anksčiau nustatyto laiko, nesant išimtinių aplinkybių, atgauti teisę vairuoti transporto priemones. E. K., žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina tinkamai atlikti darbo funkcijas, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Tai, kad E. K., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas. Kartu akcentuotina, jog teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Tai, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones E. K. yra apsunkinama galimybė nuvykti iki darbo vietos, savaime nesudaro pagrindo švelninti pažeidėjui paskirtą administracinio poveikio priemonę ir trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, tuo labiau, jog E. K. minėtose pareigose dirbo ir nusižengimo padarymo metu.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad E. K. prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, buvo atsižvelgta individualizuojant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, bei tai turėjo įtakos parenkant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas E. K. dar labiau švelninti atsakomybę. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad E. K. per paskutinius 5 metus (iki nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo) ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Akivaizdu, jog paminėtos aplinkybės apie E. K. ankstesnius baustumus neigiamai charakterizuoja pastarojo asmenybę ir rodo, kad jis nėra visiškai drausmingas ir atsakingas vairuotojas, išvadų iš jam anksčiau paskirtų nuobaudų nepadarė ir toliau daro naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, į padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį, duomenis apie ankstesnį E. K. baustumą, daroma išvada, kad nėra pagrindo E. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti ar skirti trumpesniam nei 6 mėnesių terminui.

Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės neigiamas pasekmes E. K., tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Manytina, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas (ar šios priemonės neskyrimas) iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Nagrinėjamu atveju E. K. privalo jam paskirtą administracinio poveikio priemonę atlikti iki galo, kad būtų pasiektas vienas pagrindinių ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų nuobaudos tikslų – užtikrinti, kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių nusižengimų. Pažymėtina, jog, panaikinus paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams arba ją sutrumpinus, tikėtina, kad E. K. ir toliau lengvabūdiškai vertins savo elgesį, galbūt darys naujus teisės pažeidimus, kadangi tikėsis išvengti administracinės atsakomybės arba manys, jog ji bus sušvelninta.

Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad E. K. paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti pažeidėjui paskirtą minimalią įstatymo nustatytą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai nebuvo žinomos (analogiškas prašymas buvo teiktas ir Institucijai), bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu tenkinti skundą taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, todėl E. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,

nutaria:

E. K. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2024 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.