- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-08
- Bylos Nr.
- 1-3338-1128/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21416-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Evelina Polujanskaitė
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. R. 2025 m. birželio 19 d., apie 03.20 val., Vilniuje, A. Stulginskio g. 8, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2025 m. birželio 19 d. 03.58 val. buvo nustatytas 2,31 promilių neblaivumas.
Šiais savo veiksmais D. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis D. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, plano tokio neturėjo, automobilį vairavo tik kelis metrus ir tik automobilių stovėjimo aikštelėje, jokios žalos nepadarė, jokio eismo įvykio nesukėlė. Tai buvo iš 2025 m. birželio 19 d. į 20 dieną, paryčiais ir tai buvo Stulginskio g. Tuo metu buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, daugiausia viskį. Automobilis priklauso įmonei, kurioje dirba, ir tas automobilis buvo jo žinioje. Sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Vartojo alkoholį vėlai, gal nuo vidurnakčio. Veiksmus vertina neigiamai. Dabar visiškai nevartoja alkoholio. 2022 m. vairavo ne dviratį, o ten buvo sovietinis retro paspirtukas. Galima laiduotoja yra jo sužadėtinė, pažįstami virš 10 metų, kartu gyvena, bendras ūkis kartu, santykiai puikūs. Sužadėtinės patarimų klauso, nes ji artimiausias žmogus. Teigiamą įtaką sužadėtinė gali daryti, nes jam ji – didelis autoritetas, jos klauso. Jo poelgį sužadėtinė vertino prastai, jų bendras gyvenimas nukentėjo, dalis darbo nukentėjo. Sužadėtinė suorganizavo kursus, paskatino juos išklausyti, atvejį aptarė (b. l. 191-192).
Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta A. Ž. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį sužinojo kitą dieną, kai kaltinamasis išsimiegojo ir jai papasakojo. Jis buvo labai susikrimtęs, o ji dar niekada nebuvo mačiusi jo taip pergyvenančio dėl to. (duomenys neskelbtini) jį pažįsta 15 metų ir dėl nieko jis tiek nepergyveno, kiek dėl šito įvykio. Ji neigiamai vertina tai, kas atsitiko, labai neigiamai. Ji pati turi (duomenys neskelbtini), todėl žino teisės aktų laikymosi svarbą, gerbia teisinę sistemą ir tikrai tokiam elgesiui nepritartų. Sužadėtinis klauso jos nuomones. Ji gali jį paveikti, pirmiausia ugdydama sąmoningumą apie nusikalstamas veikas, žalą, pavojingumą visuomenei, skatindama ir palaikydama, o jeigu nepakanka – galimas ir kontroliavimas. Po įvykio sužadėtinis pasikeitė, pakeitė savo gyvenimo būdą, visiškai nevartoja alkoholio, nors ir anksčiau alkoholiu nepiktnaudžiavo. Jis lankėsi ir ji skatino jį lankyti kursus, baigė juos apie alkoholio žalą. Kursus jis susirado pats, tačiau ji jį palaikė ir skatino lankyti kursus. Prašė taikyti laidavimą be užstato, nes jie su sužadėtiniu planuoja įsigyti būstą, todėl šis planas nusikeltų. Jo darbo funkcijos susijusios su vairavimu, todėl kyla klausimas dėl tolimesnio jo darbo ir darbo funkcijų atlikimo bei jų bendro šeimos biudžeto dydžio. Sužadėtinis gali netekti darbo (b. l. 192-193).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, gynėjai ir prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 03.00 val. atėjo į kazino, adresu A. Stulginskio g. 8, Vilniuje. Jam užėjus į vidų, jam iš paskos užėjo jam nepažįstamas vyras, pliktelėjęs apie 35 metų amžiaus. Vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, ėjo svirduliuodamas, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis tuo tarpu kalbėjo, su kazino darbuotoja, norėjo pažaisti „black Jack“ kortų žaidimą, bet darbuotoja pasakė, kad visi stalai užimti. Minėtas vyras priėjo prie kitos darbuotojos ir reikalavo, kad ji atidarytų ruletės stalą, vyras buvo nusiteikęs agresyviai. Kiek suprato, darbuotoja atsisakė atidaryti žaidimą, po ko vyras išėjo iš kazino į lauką. Kadangi jam irgi nepavyko pažaisti, jis irgi išėjo iš kazino į lauką pro pagrindines duris. Išėjės pro pagrindines duris, išgirdo nubrūžinimo garsą, lyg kažkas atsitrenkia su automobiliu. Po išgirsto garso pastebėjo, kaip iš automobilio „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo puses išlipa minėtas neblaivus pilietis, vyras grįžo atgal i kazino, po ko jis jį susistabdė ir pasakė darbuotojams, kad iškviestų apsaugą, nes vyras gali toliau vairuoti neblaivus. Susilaukus apsaugos kartu laukė policijos, iki policijos atvykimo vyras alkoholio nevartojo (b. l. 69-72).
Įtariamuoju apklaustas D. R. parodė, kad su pranešime apie įtarimą išdėstytomis aplinkybėmis savo kaltės nepripažįsta. 2025 m. birželio 18 d. apie 22.00 val., jis vienas, blaivus, atvyko adresu Stulginskio g. 8, Vilnius, automobiliu „Fiat Doblo Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos į tuo adresu esančią stovėjimo aikštelę, kur anksčiau buvo pramogų bankas, dabar kiek žino „Twins Bet“ kazino. Automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirba. Atvyko ten į gimtadienį. Pastatė minėtą automobilį nuo įėjimo į pastatą iš dešinės pusės artų gatvės, toliau šlagbaumo. Būdamas „Twins Bet“ kazino, adresu Stulginskio g. 8, Vilniuje, nuo 18.22 val. vidurnakčio alkoholio nevartojo, kadangi ryte turėjo vykti į Vilkiją. Vėliau planai dėl vykimo į Vilkiją atsišaukė, ir po vidurnakčio, tai yra birželio 19 dieną, jis perstatė minėtą automobilį „Fiat Doblo“ toje pačioje stovėjimo aikštelėje į kitą vietą, t. y. prie pat išvažiavimo iš aikštelės, prie šlagbaumo kairiau, žiūrint nuo įėjimo į pagrindinį pastatą. Po to, kai jis perstatė automobilį, grįžo į „Twins Bet“ kazino, adresu Stulginskio g. 8, Vilniuje, ir jau nuo 2025 m. birželio 19 d. vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė tik viskį, 40 laipsnių stiprumo, išgėrė apie 5 stiklines dvigubo viskio, kiek ten buvo mililitrų, jis nežino, galimai 80. Kiek laiko jis buvo „Twins Bet“ kazino kol vartojo alkoholį, jis nežino, nepamena, ir apie 03.30 val. jis išėjo iš kazino ir nuėjo prie automobilio „Fiat Doblo Maxi“ ir ten tuo metu jau stovėjo policijos ekipažas. Policija jam paaiškino, kad jie buvo iškviesti, nes kažkas pranešė, kad neva jis sukėlė auto įvykį. Tada buvo patikrintas blaivumas, jis paaiškino pareigūnams, kad jis transporto priemonės nevairavo. Tikrintis blaivumo neatsisakė, nes (duomenys neskelbtini) jis nevairavo automobilio, bet yra neblaivus, todėl pūtė į alkotesterį. Jis tikrai vairavo tik kol buvo blaivas, išgėręs prie automobilio vairo jis nesėdo. Jis nežino, kas vyko toje aikštelėje ir kas ten nutiko, girdėjo apie kažkokį eismo įvykio, bet nieko nežino. Savo automobilį „Fiat Doblo Maxi“ vietoje apžiūrėjo, nieko nėra (b. l. 84-87).
Liudytojas G. G. parodė, kad 2025 m. birželio 19 d. apie 03.20 val. gavo pranešimą, kad A. Stulginskio g. 8, Vilnius, apsauga sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko apsaugos darbuotojai ir liudytojas, kuris paaiškino, kad buvo užėjęs į „Nesė“ lošimo automatų namus ir kaip tik tas nepažįstamas vyras užėjo tuo pat metu. Tas liudytojui nepažįstamas asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, priėjęs prie kazino darbuotojos, jis reikalavo, kad jam atidarytų ruletės žaidimą. Darbuotoja paaiškino, kad visi žaidimų stalai yra užimti. Liudytojo žodžiais, asmuo buvo nusiteikęs konfliktiškai, darbuotojai atsisakius teikti paslaugas minėtam neblaiviam vyrui, jis išėjo į lauką. Liudytojas taip pat norėjo pažaisti kortų žaidimą, bet jam taip pat buvo paaiškinta, kad visi stalai užimti, todėl išėjo į lauką. Išėjęs į lauką, išgirdo neaiškų garsą, kaip prasitrynė kažkas, ir tuomet pastebėjo, kaip iš automobilio „Fiat“ išlipa tas pats asmuo, kuris prieš tai prašė žaisti lošimo namuose, bet buvo išprašytas. Išlipęs iš automobilio „Fiat“, asmuo vėl bandė grįžti į lošimo automatų namus, bet liudytojas jį sustabdė ir paprašė lošimo automatų namų darbuotojų ar apsaugos pranešti, kad asmuo yra neblaivus ir galimai vėl bandys važiuoti automobiliu „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek pamena ten kažkokia įmonės mašina, viskas yra užfiksuota kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais. Atvykus apsaugos darbuotojams buvo sulaukta policijos, liudytojas visą laiką buvo kartu su įtariamuoju. Asmuo jo akivaizdoje alkoholio nevartojo, bet kaip teigė liudytojas, vaikinas ir taip buvo neblaivus. Jiems atvykus buvo nustatyta, kad asmuo yra neblaivus, asmuo teigė, kad automobilio „Fiat“ nevairavo, kad automobilį vairavo jo draugas. Paaiškinus asmeniui, kad aikštelėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros bus aišku ar jis buvo vienas ar su draugu. Po ko, asmuo pradėjo pergyventi, kad jam bus atimtos teisės, bet vis tiek su vairavimu nesutiko. Buvo apklaustas liudytojas, asmeniui įteiktas šaukimas, pasirūpinta automobiliu, atvyko įmonės direktorius kuris pasiėmė automobilį „Fiat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-66).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra automobilis „Fiat Doblo Maxi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“, adresu A. Stulginskio g. 8, Vilnius. Automobilis yra komercinio automobilio tipo, baltos spalvos, ant automobilio matomi užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, matomas tamsios spalvos medžiaginis salonas, automobilis yra su mechanine pavarų dėže, pavarų svirtis yra ties pirmuoju bėgiu, įjungtas stovėjimo stabdys. Pamatavus nuo automobilio stabdžių pedalo iki vairuotojo sėdynės, nustatyta 45 cm atstumas. Pamatavus nuo automobilio stabdžių pedalo iki sėdynės atlošo, nustatytas 115 cm atstumas. Pamatavus nuo automobilio grindų iki vairuotojo sėdynės, nustatytas 40 cm atstumas. Automobilyje nėra tuščių butelių ar pėdsakų, kad buvo vartojamas alkoholis. Prie pastato, adresu A. Stulginskio g. 8, Vilnius, yra vaizdo stebėjimo kamera (b. l. 16-26).
Bendrojo pagalbos centro garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp BPC operatorės ir apsaugos darbuotojo A. K., kuris praneša, kad Vilniuje, Stulginskio g. 8, prie kazino „Pramogų bankas“, maždaug prieš 15 minučių neblaivus asmuo vairavo automobilį, dabar stovintį aikštelėje, jo važiavimas užfiksuotas kazino vaizdo kameromis, pirminiais duomenimis transporto priemonė neapgadinta, automobilis pažymėtas įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu. Operatorė informuoja, kad bus iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 27-29).
Vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, jog vaizdo įraše „sp 152“ matoma filmuojam laiptai su metaliniu turėklu žemyn, toliau asfaltuota teritorija su pažymėtomis automobilį statymo vietomis. 2025 m. birželio 18 d. 23.47.18 val. į teritoriją įvažiuoja šviesus automobilis, kurio jokių numerių, užrašų dėl prastos kokybės nesimato. Automobilis sustoja, kurį laiką stovi su įjungtomis šviesomis (žibintais), 23.54.00 val. žibintai išsijungia ir automobilis kurį laiką stovi be šviesų. 23.56.08 val. atsidaro vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipa asmuo (vyras) su šviesiais pilkais marškinėliais, melsvomis kelnėmis, šviesiais batais. Jis užsideda ant nugaros tamsią kuprinę, uždaro automobilio dureles ir nueina tolyn nuo automobilio bei dingsta iš filmavimo zonos. 23.59.38 val. jis vėl įeina į filmuojamą teritoriją ir kyla (lipa) laiptais rankomis laikydamasis už metalinio turėklo aukštyn ( eina link kameros). Kur jis eina toliau- nesimato. 2025 m. birželio 19 d. 00.06.37 val. vyras matomas lipantis laiptais žemyn ir einantis link šviesaus stovinčio automobilio (to kurį pastatė aikštelėje). Jis netoli automobilio nusiima nuo nugaros kuprinę, kažką daro, po to atsidaro automobilio vairuotojo dureles, įlipa į automobilį ir 00.07.30 val., jis įjungęs automobilio žibintus, pavažiuoja atgal, po to į šoną ir sustoja (perstato automobilį į kitą vietą). 00.09.09 val. atsidaro perstatyto automobilio vairuotojo durelės, iš automobilio išlipa jau minėtas vyras pilkais marškinėliais ir eina per aikštelę link laiptų, bei lipa jais aukštyn ir dingsta iš matymo zonos. Prie laiptų stovi vyras baltais marškiniais su tamsiu kostiumu, kuris irgi nueina laiptais aukštyn (ten kur nuėjo vyras pilkais marškinėliais) ir nebesimato. 00.13.00 val. matoma, kaip vyras pilkais marškinėliais ir vyras baltais marškiniais su kostiumu, nulipa laiptais žemyn ir sustoja aikštelėje, kažką kalbasi. 00.13.28 val., prie jų per aikštelę prieina du asmenys su žalsvomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis (saugos darbuotojai). Jie pavaikšto po teritoriją, pasišviesdami žibintuvėliu apžiūrinėja vyro pilkais marškinėliais pastatytą šviesų automobilį, po to jie prieina prie stovinčių netoli laiptų vyro pilkais marškinėliais ir vyro baltais marškiniais ir kostiumu, kažką kalba ir visi nueina link šviesaus automobilio. Kažkas iš saugos darbuotojų atidaro vairuotojo dureles, kas vyksta nesimato, po to dureles uždaro, saugos darbuotojas eina aplink automobilį šviesdamas žibintuvėliu, matoma kaip saugos darbuotojas užlipa laiptais, po kurio laiko grįžta prie šviesaus automobilio, kur stoviniuoja kiti asmenys, visi stovi, kalbasi. Vaizdo įraše iš kameros „laukas 1“. Matoma plytelėmis grįsta „aikštelė“, su kolonomis iš šonų, stovi didelis vazonas su augalu, prie kolonų-šiukšlių dėžės. Dalinai matomi laiptai su metaliniu turėklu, laiptų apačioje aikštelė (kiemas) su automobilių statymo vietomis. 2025 m. birželio 18 d. 23.47.18 val. į teritoriją įvažiuoja šviesus automobilis, su kažkokiais užrašais ant šono, bet jie aiškiai nesimato. Automobilis priparkuojamas aikštelėje priešais laiptus su metaliniu turėklu. Jis kurį laiką stovi su įjungtomis šviesomis (žibintais), 23.54. 00 val. žibintai išsijungia ir automobilis kurį laiką stovi be šviesų. 23.56.08 val. atsidaro vairuotojo durelės ir iš automobilio išlipa asmuo (vyras) su šviesiais pilkais, šviesiais batais. Jis užsideda ant nugaros tamsią kuprinę, uždaro automobilio dureles ir nueina tolyn nuo automobilio, kur tiksliai nesimato, nes uždengia vaizdą kolona. 23.59.35 val. jis vėl matomas (išeina iš kažkokios teritorijos kurią dengia kolona), jis įeina į filmuojamą teritoriją ir kyla (lipa) laiptais rankomis laikydamasis už metalinio turėklo aukštyn, eina link galimai įėjimo į pastatą ir įeina . 2025 m. birželio 19 d. 00.06.35 val. jau aprašytas atvykęs šviesiu automobiliu vyras, išeina iš pastato, nusileidžia laiptais žemyn ir nuėjęs prie palikto aikštelėje šviesaus automobilio, nusiima kuprinę, atidaro vairuotojo duris, įlipa į automobilį ir 00.07.30 val., jis įjungęs automobilio žibintus, pavažiuoja atgal, po to į šoną ir sustoja (perstato automobilį į kitą vietą). Perstatinėjant automobilį (dar vykdant važiavimo manevrus) , iš pastato išeina ir su šviečiančiu telefonu rankose, ant laiptų sustoja veidu atsisukęs į manevruojantį šviesų automobilį vyras su baltais marškiniais tamsiu kostiumu. 00.09.09 val. atsidaro perstatyto automobilio vairuotojo durelės, iš automobilio išlipa jau vyras, eina per aikštelę link laiptų, bei lipa jais aukštyn ir įeina į pastatą. Po trumpo laiko iš aikštelės į pastatą nueina ir stovėjęs vyras baltais marškiniais su tamsiu kostiumu, 00.12.33 val. matoma, kaip vyras atvažiavęs šviesiu automobiliu, vyras baltais marškiniais su kostiumu ir kažkokia moteris, išeina iš pastato. Moteris iš karto grįžta į pastatą, o abu vyrai nulipa laiptais žemyn ir sustoja aikštelėje už kolonos. Po kurio laiko link jų per aikštelę prieina du asmenys su šviesą atspindinčiomis liemenėmis (saugos darbuotojai). Jie pavaikšto po teritoriją (vienas įeina į pastatą), pasišviesdami žibintuvėliu apžiūrinėja perstatytą šviesų automobilį, po to jie prieina prie stovinčių netoli laiptų vyro pilkais marškinėliais ir vyro baltais marškiniais ir kostiumu, visi nueina link šviesaus automobilio. Trumpam kamerai priartinus stovinčio šviesaus automobilio galo vaizdą, matoma, kad valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kas ten prie automobilio priekinių durų vyksta dėl vaizdo kokybės nesimato, matosi, kad žmonės kažką daro, žybčioja žibintuvėlio šviesa, žmogus apeidinėja automobilį. Tuo metu ant laiptų išeina ir stovi jau anksčiau kartu su abiem vyrais ėjusi moteris. Ji netrukus grįžta į pastatą. Į pastatą eina saugos darbuotojas, po to išeina. Visi asmenys paeina į šoną nuo šviesaus automobilio, kur kameros filmavimo zona neapima ir žmonių nebesimato (b. l. 34-37).
Pareigūnų „Body“ kamerų įrašuose užfiksuota, kaip tamsiu paros metu policijos pareigūnai atvyksta prie „(duomenys neskelbtini)“, bendrauja su dviem vyrais. Vienas vilki baltus marškinius ir tamsų kostiumą, kitas – pilkus marškinėlius ir mėlynas kelnes. Pastarasis tikrinamas alkotesteriu, nustatomas 2,56 promilių ir pakartotinai – 2,31 promilių neblaivumas; jis nuolat tvirtina nevairavęs, mini, kad vairavo kolega, tačiau vėliau pripažįsta galėjęs „tik truputį pavažiuoti“ automobilių aikštelėje. Pareigūnai aiškina, kad ir toks važiavimas laikomas vairavimu neblaiviam, paima jo paaiškinimus, asmens duomenis, surašo dokumentus, paaiškina dėl galimo teisės vairuoti atėmimo ir kreipimosi į medikus tvarkos. Telefonu susisiekiama su įmonės, kuriai priklauso automobilis, direktoriumi, suderinama dėl automobilio paėmimo, automobilio raktai lieka pas pareigūnus (b. l. 54-60).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad D. R. 2025 m. birželio 19 d. 3.44 val. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. 3.35 val. D. R. nustatytas 2.56 promilių neblaivumas, 3.58 val. – 2.31 promilių neblaivumas (b. l. 73).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 99).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė lengvo komercinio automobilio „Fiat Doblo“, 2015 m. laidos, kaina su PVM – 6 467 Eur (b. l. 101).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė lengvo komercinio automobilio „Fiat Doblo Combi Maxi 105 MJet“, 2015 m. laidos, kaina su PVM – 5 920 Eur (b. l. 177).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog D. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo D. R. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, vairuotojo neblaivumo patikrinimo rezultatai, liudytojų K. J., G. G. parodymai. D. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.
D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. Ž. prašymas dėl laidavimo už D. R. (b. l. 164). Prašyme nurodoma, kad ji turi ilgalaikį ir artimą ryšį su kaltinamuoju, nusikalstamos veikos padarymas turėjo įtakos aktyvesniam domėjimuisi asmeniu ir bendravimo stiprinimui. Teisiamojo posėdžio metu A. Ž. paaiškino, kad ji neigiamai vertina tai, kas atsitiko. Pati gerbia teisinę sistemą ir tokiam elgesiui nepritartų. Sužadėtinis klauso jos nuomones. Paveiks jį ugdydama sąmoningumą apie nusikalstamas veikas, žalą, pavojingumą visuomenei, skatindama ir palaikydama, o jeigu to nepakaks – kontroliuos.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl D. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
D. R. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, dirbantis. D. R. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. Jis savo elgesį vertina neigiamai, išgyvena dėl neatsakingų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindo manyti, kad D. R. padarė išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (kasacinės nutartys Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).
A. Ž. yra kaltinamojo sužadėtinė, jie kartu gyvena. A. Ž. yra (duomenys neskelbtini), eina atsakingas pareigas, darbe charakterizuojama teigiamai, apibūdinama kaip atsakinga, nepriekaištingos reputacijos. Ji yra neteista, bausta administracine tvarka. Teismas, vertindamas A. Ž. asmenybę ir jos galimybę daryti teigiamą įtaką D. R., daro išvadą, kad D. R. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Šiuo atveju pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, nes nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo saugomų vertybių, todėl įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-168-511/2020).
D. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kuriai vairuoti reikalinga speciali teisė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. birželio 20 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš AB „Regitra“ pažymos matyti, kad minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė lengvo komercinio automobilio „Fiat Doblo“, 2015 m. laidos, kaina su PVM – 6 467 Eur (b. l. 101), lengvo komercinio automobilio „Fiat Doblo Combi Maxi 105 MJet“, 2015 m. laidos, kaina su PVM – 5 920 Eur (b. l. 177).
AB „Regitra“ duomenimis, automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), modifikacija nėra „Combi Maxi“, todėl iš D. R. išieškotina UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Fiat Doblo“ kaina su PVM – 6 467 Eur.
BK 72⁵ straipsnis nustato, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
D. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas 2,31 promilių neblaivumo, kas laikoma vidutiniu girtumo laipsniu. D. R. baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo dviratį būdamas sunkaus girtumo, kai jam buvo nustatytas 3.18 promilių neblaivumas. Vertinant šias aplinkybes D. R. skirtinas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos ir D. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos, perduotinas AB „Regitra”.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos A. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra”.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš jo automobilio „Fiat Doblo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 6 467 Eur valstybės naudai.
D. R. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, o D. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, ją įpareigojant atlikti per 6 (šešis) mėnesiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti D. R., kad: 1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; 2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. Ž., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.