Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovėms G. K., K. A., E. D. D. S. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja Joniškio rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą prašymu, kurį patikslino 2019-09-17, prašė priteisti iš atsakovių G. K., K. A., E. D. D. S. bendrą 187,01 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) skolą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.: iš atsakovės G. K.- 93,51 Eur., iš atsakovių K. A., Erikos D. D. po 46,75 Eur iš kiekvienos. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovės skunde nurodytu laikotarpiu savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusios (duomenys neskelbtini), atsakovėms kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovės per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka. Patikslintame prašyme papildomai nurodė, kad pareiškėja pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 5.63 straipsnio nustatytą tvarką įpėdiniams apie turimą įsiskolinimą pranešė 2019 m. birželio 13 d. išsiųsdamas pažymą apie vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Atsakovės iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (ir Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Joniškio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2007 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. T-188 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Tarybos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. T-157 patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2015-02-12 sprendimu Nr.T-20 (toliau- ir Nuostatai); Tarybos 2017-04-28 sprendimu Nr.T-107 patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau- ir 2017 m. nuostatai), galiojantys nuo 2017-07-01.

Pagal Nuostatų 9 punktą, 2017 m. Nuostatų 8 punktą pareiškėjai pavestas rinkliavos administravimas.

Nuostatų 4.1 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Pagal 2017 m. Nuostatų 7.1 punktą vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti šių nuostatų priede, - gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkams (jei šios patalpoms nustatyta tvarka yra sutektas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams.

Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovės yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės (toliau- ir Namas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (su istorija) bei Joniškio rajono notarų biuro pateiktų 2018-01-22 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo ir 2018-07-23 Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo matyti, kad atsakovės nuosavybės teisę į Namą įgijo paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu po savo tėvo V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Nuo palikimo atsiradimo momento (2017 m. spalio 10 d.) atsakovės, remiantis 2017 m. Nuostatų 7.1 punktu galėtų būti laikomos vietinės rinkliavos mokėtojomis, jeigu atitiktų kitas 2017 m. Nuostatuose nustatytas sąlygas.

Pagal 2017 m. Nuostatų 15-18 punktuose nustatytą tvarką, t.y. pastovioji kintamoji apskaičiuojama 2017 m. Nuostatų priede nustatytą dydį dauginant iš visų gyventojų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota (arba nustatyta pagal rinkliavos administratoriaus turimus duomenis) šio asmens valdoje (būste), skaičiaus; kintamoji dedamoji skaičiuojama nekilnojamojo turto objektų savininkams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Taigi, pagal 2017 m. Nuostatus, vietinė rinkliava gyvenamojo būsto (individualaus namo) savininkams gali būti skaičiuojama tuo atveju, jeigu jiems priklausančiame būste yra gyventojų, deklaravusių šiame būste savo gyvenamąją vietą arba faktiškai gyvenančių šiame būste gyventojų pagal vietinės rinkliavos administratoriaus nustatytus duomenis. Iš pareiškėjos pateiktų gyventojų registro išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. Name savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs vienas asmuo- I. K., gim. 1993 m. Pareiškėjos 2019-09-17 raštu pateikta skolos skaičiavimo lentelė patvirtina, kad už Name deklaruotą asmenį laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2019-03-31 nėra sumokėta 84,61 Eur vietinės rinkliavos suma.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1‑2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ši rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (pvz., 2005-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008-07-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012-08-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 31 d. atsakovės pagal 2017 m. Nuostatų 7.1 punktą laikytinos vietinės rinkliavos mokėtojomis, Joniškio rajono savivaldybės administracijos prašymas priteisti iš atsakovių per šį laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas. 84,61 Eur įsiskolinimo suma iš atsakovių priteistina, atsižvelgus į kiekvienai iš jų priklausančią Namo dalį.

Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovių priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą, kuris buvo apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 10 d. Kaip minėta, Nuostatų 4.1 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Namo savininkas, taigi, ir vietinės rinkliavos mokėtojas iki 2017-10-10 buvo ne atsakovės, o V. K., kuris mirė, todėl dėl šios prašymo dalies nagrinėjamojoje byloje privalo būti sprendžiamas įpėdinių atsakomybės už palikėjo skolas klausimas, atsiradus paveldėjimo santykiams pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) normas.

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- ir LVAT) pareiškėja dėl šios reikalavimų dalies į teismą kreipiasi kaip palikėjo, buvusio vietinės rinkliavos mokėtoju (ginčo atveju- V. K.), kurio turtą paveldėjo atsakovės G. K., K. A., E. D. D. S., kreditorė, todėl sprendžiant dėl paveldėtojo atsakomybės už palikėjo skolas klausimą turi būti taikomas CK 5.63 straipsnis (žr., pvz., LVAT nutartis 2018-12-18 administracinėje byloje Nr.A-2358-822/2018, 2019-01-09 administracinėje byloje Nr.A-21-261/2019 ir kt.).

Kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėja) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau- ir LAT) yra išaiškinęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, be kita ko, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (žr., pvz., LAT 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (žr., pvz., LAT 2012 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka (žr., pvz., LAT 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį ir pan.) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. mirė 2017 m. spalio 10 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nepateikė įrodymų, jog jam mirus (Namo savininkui, t. y. šio turto palikėjui), pareiškėja tinkamai pranešė apie turimą reikalavimo teisę ( dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo, susidariusio už laikotarpį iki palikėjos mirties), nepraėjus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių terminui kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pati pareiškėja nurodo, kad įpėdiniams apie turimą įsiskolinimą ji pranešė 2019-06-13, išsiųsdama pažymą apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą Nr.(duomenys neskelbtini) tačiau net ir teismui nurodžius, nepateikė jokių duomenų apie minėtos pažymos išsiuntimą atsakovėms jų deklaruotos ar faktinės gyvenamosios vietos adresu. Net ir laikant, kad minėta pažyma buvo išsiųsta atsakovėms, ji negali būti pripažinta tinkamu informavimu CK 5.63 straipsnio prasme, nes joje nėra įvardinta palikėjo skolos suma, ji išsiųsta, praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Ir šis terminas nėra atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 -578 straipsnių nustatyta tvarka. Remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas, sprendžia, kad priteisti iš atsakovių 102,4 eurus vietinės rinkliavos (palikėjo V. K. įsiskolinimą) nėra pagrindo, todėl šioje dalyje prašymo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti Joniškio rajono savivaldybės administracijai iš G. K. 42,30 Eur (keturiasdešimt du eurus 30 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

Priteisti Joniškio rajono savivaldybės administracijai iš K. A. 21,15 Eur (dvidešimt vieną eurą 15 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

Priteisti Joniškio rajono savivaldybės administracijai iš E. D. D. S. 21,15 Eur (dvidešimt vieną eurą 15 euro centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 10 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.