Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

2.1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė materialinės ir proceso teisės normų pažeidimus, todėl buvo priimtas neteisingas bei nepagrįstas nuosprendis.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto kaltė buvo įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, t. y. iš esmės subjektyviu policijos pareigūno R. J. vertinimu dėl jo (G. K.) veiksmų, vykdant kriminalinės žvalgybos priemones (slaptą sekimą ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos fiksavimą) jo atžvilgiu, šio pareigūno tarnybiniame pranešime ir slapto sekimo protokole esančios informacijos turiniu. Visgi, apelianto teigimu, teismas įgyvendindamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą, apie byloje surinktų duomenų nepriimtinumą (neteisėtumą) sprendė nevertindamas jų atitikties BPK 20 straipsnio 1,3,4 dalyse nustatytiems reikalavimams.

2.3. Apeliantas, skunde aptardamas byloje esančių dokumentų – 2016 m. lapkričio 18 d. „Įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto“ Nr. 17.9-6589, jo pagrindu išslaptinto 2016 m. birželio 28 d. teikimo „Dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ Nr. S1-112RN; 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Nr. SN-1116RN, kuria sankcionuoti veiksmai (elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas, asmens sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka); išslaptinto 2016 m. birželio 29 d. teikimo Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai „Dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ Nr. 38-2(DS)-3226-RN; 2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. S1-115RN, kuriuo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai (sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka) – turinį, pažymi, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai jo (G. K.) atžvilgiu buvo sankcionuoti po 17 val., ką 2017 m. lapkričio 21 d. apklausiamas patvirtino ir R. J., kuris nepaneigė kad kriminalinės žvalgybos priemonės – techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka ir sekimas 2016 m. birželio 29 d. buvo vykdomas nesankcionuotai. Apelianto vertinimu, byloje surinkti įrodymai – 2016 m. birželio 29 d. teikimas „Dėl sekimo ir techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ Nr. 38-2(DS)-3226-RN, 2016 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. S1-115RN, kuriuo buvo sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka jo (G. K.) atžvilgiu „po darbo valandų nesant galimybės kreiptis į teismą“, liudytojo R. J. parodymai apklausiant jį teismo posėdžio metu, 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3229-RN, kuriame užfiksuota, kad tiesioginis jo (G. K.) sekimas pradėtas 10 val., įrodo, kad jo atžvilgiu taikytos sekimo ir techninių priemonių panaudojimas 2016 m. birželio 29 d. nuo 10 val. ryto iki ne anksčiau kaip 17 val. buvo vykdomos neteisėtai.

2.4. Apeliaciniame skunde aptardamas 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. 38-2(DS)-3229-RN fiksuotus duomenis, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad jis (G. K.) ėmėsi kontrpriemonių, siekdamas išvengti galimo pareigūnų stebėjimo, sekimo ir pokalbių su nenustatytu asmeniu (narkotikų kurjeriu) kontrolės>“, šią išvadą grindžiant kartu ir slapto sekimo metu gautais duomenimis nuo 2016 m. birželio 29 d. 13.50 val. iki 14.35 val., apeliantas nurodo ir, kad įrodymais baudžiamajame procese yra tik teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Gi šiuo atveju, atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, jo nuomone yra akivaizdu, jog minėtame protokole, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai, atlikti ne anksčiau 17 val., vykdyti neteisėtai, todėl protokolo turinys – jame fiksuoti duomenys laikotarpyje nuo 14.34 val. ir neanksčiau kaip iki 17 val. – negali būti laikomi teisėtai gautais ir tuo pačiu pripažinti įrodymais, kuriais grindžiamas kaltinamasis aktas bei nuosprendis. Pažymima, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje šiuo klausimu nepasisakė ir nevertino pateikto į bylą įrodymo – 2016 m. birželio 29 d. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 38-2(DS)-3229-RN – jo teisėtumo aspektu (BPK 20 straipsnio 1 dalis).

2.5. Šiuo aspektu, apelianto kritikuojamas ir pirmosios instancijos teismo jo (G. K.) duotų parodymų vertinimas dėl 2016 m. birželio 29 d. nuo 13.50 val. iki 14.35 val., neva jo veiksmų, siekiant išvengti galimo pareigūnų stebėjimo. Pažymima, kad apeliantas yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino ir apklausiamas bylos teisminio nagrinėjimo metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti jo parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Dėl aplinkybių, kurias pirmosios instancijos teismas laikė kaip neįtikimas, jis (G. K.) davė nuoseklius paaiškinimus, gi tik jų dalis teismo buvo įvertinta darant nepagrįstas išvadas, nepasisakant ir nenurodant, kodėl jo parodymai, šioje dalyje yra atmetami.

2.6. Apeliaciniame skunde pažymima ir, kad pirmosios instancijos teisme buvo keliamas klausimas dėl 2016 m. birželio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo Nr. 38-2(DS)-3229-RN vertinimo įrodymo teisėtumo aspektu pilna šio dokumento apimtimi. Gi, kaip jau buvo nurodyta, byloje yra duomenys patvirtinantys, kad jo (G. K.) slaptas sekimas buvo sankcionuotas 2016 m. birželio 29 d. po darbo valandų, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinta abejonė, kad 2016 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl techninių priemonių naudojimo specialiąja tvarka“ Nr. S1-115RN, kuriuo buvo sankcionuotas sekimas ir techninių priemonių panaudojimas specialiąja tvarka buvo priimtas jau po to, kai jis (G. K.) buvo sulaikytas, t. y. po 21.09 val.

2.7. Nurodoma ir, kad 2016 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl techninių priemonių naudojimo specialiąja tvarka“ Nr. S1-115RN buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalimi. Remdamasis šia įstatymine nuostata, nutarimą priėmęs pareigūnas nutarė sankcionuoti jo (G. K.) sekimą ir techninių priemonių panaudojimą specialiąja tvarka bei kreiptis į Vilniaus apygardos teismo pirmininką dėl šiuo nutarimu sankcionuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patvirtinimo. Tačiau byloje nėra duomenų, kuriuos teismas galėtų vertinti patvirtindamas, kad šių kriminalinės žvalgybos veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas būtų patvirtintas Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka.

2.8. Apelianto tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir nepasisakė dėl įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas teisėtumo.

2.9. Be to, apelianto skunde nurodoma, kad byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia abejoti ir kitų procesinių veiksmų, atliktų tiriant jo (G. K.) galimai padarytą nusikalstamą veiką, teisėtumu. Antai, byloje yra pateiktas pareigūno R. J. 2016 m. birželio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 38 dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 1-2). Aptardamas ikiteisminio tyrimo tvarką reglamentuojančias nuostatas, o tuo pačiu ir šioje byloje ikiteisminio tyrimo pradėjimo procedūrą, apeliantas pažymi, kad pripažįstant jį kaltu, teismas, kaip įrodymus pagrindžiančius jo kaltę vertino ir ikiteisminio tyrimo metu atliktų kratų protokolus, t. y. 2016 m. birželio 29 d. protokolai atlikus automobilių VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), Mazda, v. n. (duomenys neskelbtini) kratas (sankcionuotos 2016 m. liepos 1 d. teismo nutartimis (t. 1, b. l. 164-167, 172-173; t. 2, b. l. 4-6, 8-9)); 2016 m. birželio 29 d. protokolas atlikus kratą bute, adresu (duomenys neskelbtini) (sankcionuota 2016 m. liepos 4 d. teismo nutartimi (t. 2, b. l. 36-40, 43-44)) ir 2016 m. birželio 30 d. protokolas surašytas atlikus kratą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini) (b. l. 94-103).

2.10. Apelianto vertinimu, iš byloje pateikto rezoliucinio lapo (t. 1, b. l. 3) akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir jam ikiteisminio tyrimo numeris (01-1-30563-16) suteiktas 2016 m. rugsėjo 30 d. Tai savo parašu patvirtino asmuo, pradėjęs ikiteisminį tyrimą. Apklausiamas teismo posėdžio metu, liudytojas R. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, kuriai jis atstovauja, oficialus darbo laikas yra nuo 8 val. iki 17 val. Kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas IBPS sistemoje ir rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo suteikiant jam numerį buvo patvirtinta elektroniniu parašu, teisiamojo posėdžio metu buvo teiktas prašymą išreikalauti iš Lietuvos Kriminalines policijos biuro tikslius metaduomenis siekiant nustatyti, kada tiksliai – 2016 m. birželio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis prašymas buvo teikiamas siekiant pašalinti iškilusias abejones, jog kratos buvo atliktos nepradėjus ikiteisminio tyrimo, tuo pažeidžiant BPK reikalavimus, reglamentuojančius šio procesinio veiksmo atlikimą ir galimai klastojant nutarimus dėl kratų atlikimo ir kratos protokolus įrašant ikiteisminio tyrimo numerį. Visgi, toks gynybos prašymas netenkintas, remiantis pozicija, jog tokie duomenys neegzistuoja. Tokiu būdu, apelianto teigiama, kad byloje nėra kitų duomenų apie ikiteisminio tyrimo pradėjimo laiką, išskyrus tai, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m. birželio 30 d. (rezoliucijos lapas) ir ne anksčiau 8 val. (oficiali darbo laiko pradžia). Šios nustatytos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas suteikiant jam identifikuojantį numerį buvo pradėtas vėliau nei atliktos kratos, kuriose šis numeris jau yra fiksuojamas, apelianto vertinimu, leidžia teigti, kad šie procesiniai dokumentai yra galimai suklastoti nurodant ikiteisminio tyrimo numerį, kuris kratų atlikimo metu dar nebuvo pradėtas. Tas pats pasisakoma ir apie kratą, kuri buvo atlikta garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), ir kurios metu buvo paimtos narkotinės medžiagos, kurių laikymas yra inkriminuojamas jam.

2.11. Taip pat nurodoma ir, kad prašymuose, pateiktuose teismui dėl procesinių prievartos priemonių teisėtumo patvirtinimo, buvo nurodytos klaidinančios aplinkybės, kurių pagrindu teismas priėmė nutartis, patvirtinančias kratų teisėtumą. Antai, prašymuose buvo nurodoma, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, remiantis 2016 m. birželio 29 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimais buvo atliktos kratos (t. 1, b. l. 170- 171 , t. 2, b. l. 7-9, 41-42, 104-105). Vilniaus apylinkės teismas, įvertinęs 2016 m. liepos 1 d. prašymuose Nr. 8.8-110, Nr. 89.8-111, Nr. 8.8-112, Nr. 8.8-113 išdėstytas faktines aplinkybes, tenkino šiuos prašymus priimdamas atskiras nutartis. Gi, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ne anksčiau kaip 2016 m. birželio 30 d. 8.00 val. (t. 1, b. l. 3). Dėl to, teigiama, kad teismo nutartys negali būti laikomos teisėtomis. Šiuo atveju veiksmai, kurių metu buvo atliktos kratos transporto priemonėse, bute ir garaže, apelianto vertinimu, negali būti įvertinti kaip procesiniai veiksmai, kurių atlikimą reglamentuoja BPK 145 straipsnis, 149 straipsnis, t. y. kaip atlikti ikiteisminio tyrimo metu (Rekomendacijų 6 p.). Šis procesinis pažeidimas nurodomas kaip esminis ir duomenys, kurie yra surinkti atliekant šiuos veiksmus (kratas) vertinant juos įrodymų leistinumo aspektu, negali būti pripažinti įrodymais, kuriais teismas galėtų remtis priimdamas nuosprendį šioje byloje.

2.12. Tuo pačiu vertindamas veiksmus, kurių atlikimo metu pareigūnai apžiūrėjo transporto priemones, butą ir garažą, jų atlikimo teisėtumo aspektu, apeliantas pažymi, jog šie veiksmai, kurie įforminti kratos protokolais, buvo atliekami tuo pačiu laiku skirtingose vietose, tačiau dalyvaujant tiems patiems asmenims. Nurodoma, kad kratos protokoluose, tiek aprašant kratos atlikimą jam (apeliantui) priklausančiame automobilyje VW Passat, tiek gyvenamojoje vietoje buvo nurodoma, kad šio procesinio veiksmo atlikimo metu dalyvavo ir jis pats (G. K.). Visgi akivaizdu, kad vienu ir tuo pačiu metu, jis būti skirtingose Kauno miesto vietose (duomenys neskelbtini), negalėjo, kas leidžia abejoti šių procesinių veiksmų teisėtumu ir šių procesinių veiksmų rezultatų galimumą panaudoti kaip įrodymą grindžiant jo (apelianto) kaltę. Gi, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas šiuos bylos duomenis įrodymais, į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino ir dėl jų nepasisakė, dėl to ir skundžiamas nuosprendis, kuris grindžiamas šiais neteisėtai gautais įrodymais, negali būti vertinamas kaip teisėtas.

2.13. Taip pat apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai jo parodymus, duotus bylos nagrinėjimo metu, kad sulaikymo metu (21.09 val.) iš jo buvo paimti garažo raktai, o nuvykus daryti kratą į garažą (2016 m. birželio 30 d. 2.00 val.) krepšys su kompiuteriniais automobilių valdymo blokais perduotas jam asmens, vardu M., buvo padėtas į kitą vietą nei jis paliko ir, kuriame buvo rastos narkotinės medžiagos, vertino kritiškai. Anot apelianto, šie jo parodymai vertinti atsietai nuo kitų įrodymų esančių byloje, t. y. liudytojo R. J. parodymų, kuriais jis parodė apie raktų ryšulio paėmimą iš jo (G. K.); liudytojo V. Č., kad 2016 m. birželio 29 d. garaže matė pravažiuojantį, o vėliau ir išvažiuojantį automobilį, prisistačiusius pareigūnus, jo apklausą, buvimą savo garaže laiką, kitas aplinkybes.

2.14. Vertindamas byloje pateikto 2016 m. birželio 30 d. apžiūros protokolo, kuriuo fiksuota garažo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga, turinį (t. 2, b. l. 36-40, 82-90), apeliantas pažymi, jog pareigūnams slapta patenkant į šį garažą, jau buvo žinoma jo priklausomybė, ką patvirtina registrų centro išrašas, gautas dar 2016 m. birželio 29 d. 22.28 val. Tuo tarpu asmens nuosavybės neliečiamumą saugo LR Konstitucijos 23 straipsnis, BPK nuostatos. Šiuo gi atveju, apelianto nuomone, policijos pareigūnai, patekdami be tam reikiamo teisinio pagrindo į jam (G. K.) priklausantį garažą, pažeidė šias nuostatas ir tokie pareigūnų veiksmai iš esmės atitinka BK 165 straipsnio dispozicijoje aprašytas nusikalstamas veikas. Be to, apelianto įsitikinimu, reikšminga tai, kad po to, kai pareigūnai slapta pateko į garažą, buvo priimtas nutarimas daryti kratą, kuris jam (G. K.) paskelbtas 2.00 val. pristačius jį prie šio garažo, ir po ko, kratos metu būtent ir buvo rastas krepšys su narkotinėmis medžiagomis. Byloje esantys duomenys (R. J. ir jo (G. K.) parodymai) patvirtina aplinkybę, jog dar iki atliekant kratą minėtame garaže, raktai, jo (G. K.) sulaikymo metu buvo perduoti pareigūnams, kurie vėliau dalyvavo minėtoje kratoje. Gi, kaip jau nustatyta, kad dar iki atliekant kratą, pareigūnai jau buvo neteisėtai patekę į garažą, į kurį atvyko apie 21.40 val. turėdami raktus, paimtus jo sulaikymo metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tokius jo (G. K.) aiškinimus atmetė kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Visgi, bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, kad į jam (G. K.) nuosavybės teise priklausantį garažą buvo neteisėtai pateikta nemažiau kaip vieną kartą - 1.50 val., gi duomenų, kurie paneigtų šių neteisėtų veiksmų pasekmės buvimą, t. y. krepšio perkėlimą į kitą vietą bei galimą jo turinio pakeitimą, nėra.

2.15. Pasisakydamas dėl pareigūnų veiksmų, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką, apelianto nuomone yra reikšminga, kad nors 2016 m. birželio 28 d. teismo nutartimi buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka asmens, besinaudojančio mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tačiau iš liudytojo R. J. parodymų, šio asmens slaptas sekimas nebuvo vykdomas, nors tam ir buvo gauta sankcija. Ir nors buvo žinoma, kad šis asmuo į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu įvežė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, tačiau toks sprendimas motyvuotas tuo, kad buvo bijoma išsišifruoti bei žmogiškųjų resursų stoka. Tokiu būdu, liudytojo R. J. buvo patvirtinta ignoravus pareigą nustatyti narkotinių medžiagų laikymo, saugojimo vietas. Tuo tarpu, priimtas kitas sprendimas, vykdyti nesankcionuotą jo (G. K.) sekimą, tai darant nuo 2016 m. birželio 29 d. 10.00 val., šį sprendimą įvardinant kaip logišką, pažymint, kad kriminalinės žvalgybos veiksmus atliekantiems pareigūnams nebuvo žinoma narkotinių medžiagų perdavimo vieta, laikas. Šiuo aspektu, apeliantas atkreipia dėmesį į byloje esantį išslaptintą 2016 m. birželio 29 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą Nr. 38-2(DS)-3229-RN ir jo priede Nr. 16 fiksuotus duomenis apie asmens kurio atžvilgiu 2016 m. birželio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. SN-1116RN buvo sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų vykdymas, fiksuojamus veiksmus iki atvykstant jam (G. K.). Kas pasak apelianto rodo, kad šio asmens (galimai narkotikų kurjerio) atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai – slaptas sekimas, buvo vykdomi. Taigi, liudytojo R. J. aiškinimas, kad pareigūnams nebuvo žinoma nei vieta, nei laikas, kada galimai buvo planuojamas narkotinių medžiagų perdavimas, įvertinus, kad sekimo postai buvo išstatyti įvairiose Kauno miesto vietose, vertintinas kaip deklaratyvus, nepagrįstas ir prieštaraujantis jo paties (R. J.) parodymams dėl žmogiškųjų resursų stygiaus vykdyti sankcionuotą slaptą sekimą. Dėl šių liudytojo R. J. parodymų prieštaravimo, pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir šių prieštaravimų nepašalino.

2.16. Kritinį byloje esančių įrodymų, jų patikimumo vertinimą, anot apelianto patvirtintina ir liudytojo A. Š. parodymai apie automobilio – Mazda, nuomą dviem tamsaus gymio asmenims (vyrams), asmens priėmusio automobilį dokumentų parodymą, paneigiant jų kopijų turėjimą ir jų perdavimą policijos pareigūnams (t. 3, b. l. 3-4, 6-11). Apelianto aiškinimu, nors prie liudytojo 2016 m. birželio 30 d. apklausos protokolo pridėtas priedas su asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijomis, tačiau protokole padarytas rankraštinis tekstas grafoje „Protokolo priedai“ „1 lapas“ yra užpildytas ne asmens, surašiusio apklausos protokolą ranka ir vertinant jo išpildymą, pagrįstai galima teigti, kad ne liudytojo A. Š. ranka. Ir visgi, netgi darant prielaidą, galimai A. Š. gal ir galėjo tokių dokumentų kopijas pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tai ikiteisminio tyrimo pareigūnai jų gavimo metu negalėjo žinoti, kad šie dokumentai suklastoti. Siekiant operatyviai nustatyti asmenį, galimai kontrabandos būdu atvežusį į Lietuvą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, pareigūnas, vykdantis tyrimą, nedelsiant privalėjo imtis veiksmų nustatyti šį asmenį. Gi, šiuo konkrečiu atveju pareigūnai du mėnesius nesiėmė jokių veiksmų, kad asmuo, kuriam buvo išduoti šie tapatybę patvirtinantys dokumentai, būtų nustatytas ir apklaustas dėl galimo didelio kiekio narkotinių priemonių įvežimo į Lietuvą ir galimo jų perdavimo kaltinamajam G. K.. Ir tik po dviejų mėnesių buvo nustatyta, kad toks asmuo, kurio vardu išduoti dokumentai, neegzistuoja. Kas apelianto nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šio asmens ikiteisminio tyrimo metu realiai nebuvo siekiama surasti. Šios abejonės ir prieštaravimai, kilę nagrinėjant bylą, teismo posėdžio metu iki priimant nuosprendį nebuvo pašalinti.

2.17. Apeliaciniame skunde aptardamas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-383 patvirtintų rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese (toliau tekste - Rekomendacijos) 22 punktą, apeliantas pažymi ir, kad aptariamu atveju yra kriminalinės žvalgybos veiksmų jo (G. K.) atžvilgiu pabaigos laikas ir tolimesnė prieš jį atliekamų veiksmų seka, vertinant ją tokių veiksmų atlikimo laiko atžvilgiu. Iš protokolo Nr. 38-2(DS)-3229-RN turinio akivaizdu, kad įvykio pradžia pradėta fiksuoti 2016 m. birželio 29 d. 10 00 val., įvykio pabaiga 22.00 val. Liudytojas R. J. patvirtino, kad protokolą jis surašė būtent po to, kai buvo baigti kriminalinės žvalgybos veiksmai jo (G. K.) atžvilgiu. Taigi protokolas buvo surašytas, ne anksčiau kaip 22.00 val. Siekiant panaudoti šiuos duomenis, 2016 m. birželio 29 d. R. J. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl gautų duomenų išslaptinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 28-2(DS)-3228-RN, ir tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. 38. Apelianto vertinimu, tokia chronologinė atliktų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą seka ir jos analizė akivaizdžiai patvirtina, kad tokios gausos dokumentų – apimtis 75 lapai – neįmanoma surašyti nei per valandą, nei per dvi valandas. Todėl akivaizdu, kad šie dokumentai buvo surašyti atgaline data, tokių būdu įrašant į juos žinomai klaidingus duomenis, t. y. nurodant šiuose dokumentuose žinomai melagingus duomenis apie tai, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3229-RN, tarnybinį pranešimą „Dėl kriminalinės žvalgybos tyrimo metu gautų duomenų išslaptinimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ Nr. 28-2(DS)-3228-RN, tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo" Nr. 38 surašyti 2016 m. rugsėjo 26 d. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. J. 2016 m. rugsėjo 29 d. dalyvavo atliekant kratą (duomenys neskelbtini), G. K. priklausančiame automobilyje VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini). Krata buvo atliekama nuo 21.45 val. iki 23.20 val. (t. 1, b. l. 164-167), tai yra tuo pačiu metu, kai R. J. (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 38-2(DS)-3229-RN) vykdė kriminalinės žvalgybos veiksmus jo (G. K.) atžvilgiu, kurie buvo baigti 22.00 val. Todėl apelianto vertinimu, akivaizdu, kad duodamas parodymus šiuo klausimu teisme liudytojas R. J. melavo ar galimai sąžiningai klydo, tačiau bet kokiu atveju jo parodymai turi būti vertintini kritiškai. Be to, apelianto tvirtinimu, pirmiau minėtos aplinkybės dėl procesinių dokumentų surašymo, patvirtina ir kad, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30563-16 negalėjo būti pradėtas anksčiau kaip 22 val. Tačiau 2016 m. birželio 29 d. kratos protokole, kuriame užfiksuota atlikta krata (duomenys neskelbtini), automobilyje VW Passat, v. n. (duomenys neskelbtini), vykusi nuo 21.45 val. iki 23.20 val., buvo atlikta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30563-16. Tai yra atliekant kratą ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ir ikiteisminio tyrimo numeris nebuvo suteiktas. Kas akivaizdžiai patvirtina tą aplinkybę, kad kratos protokole surašyti tikrovės neatspindintys duomenys. Šiuo aspektu byloje esantys įrodymai priimant apkaltinamąjį nuosprendį taip pat nebuvo vertinami.

2.18. Pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, apelianto teigimu, šios konkrečios bylos atveju, pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, tik formaliai įvardino byloje surinktus įrodymus, tačiau nevertino jų patikimumo aspektu, nepašalino prieštaravimų ir nevertino įrodymo kiekvieno įrodymų viseto atžvilgiu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Gi, teismas, priimdamas 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, reglamentuotas BPK nuostatomis, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį jo (G. K.) atžvilgiu.

2.19. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl jam inkriminuotos veikos sudėties pažymi, kad apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu, jis (G. K.) patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei davė nuoseklius parodymus, paaiškindamas visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuojama nusikalstama veika. Jo duoti parodymai tiek žodžiu ikiteisminio tyrimo tyrėjai, tiek jo pateikti rašytiniai parodymai, turi būti vertinami kaip įtariamojo pozicija, išreikšta dėl jam pareikštų įtarimų, bei vertinamos įtariamojo pateiktos versijos dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų. Gi, baudžiamasis procesas yra baigiamas, kai, išnaudojus visas procesines galimybes, yra paneigiamos ar patvirtinamos įtariamojo / kaltinamojo versijos, nepaliekant jokių abejonių dėl kaltės klausimo.

2.20. Apeliaciniame skunde aptardamas savo paties duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu dėl susitikimo su asmeniu, krepšio, kuriame buvo rastas heroinas paėmimo (t. 3, b. l. 68-71), šių duotų parodymų papildymą rašytiniais paaiškinimais ir teisiamojo posėdžio metu, dėl bendravimo su asmeniu vardu R., šiam siekiant padėti įgyti, o taip pat ir kitiems, atvykstantiems iš rytų šalių asmenims, automobilius ir auto detales, jų saugojimą, apeliantas nurodė, kad aptariamo įvykio metu, būtent R. susisiekė su juo ir paprašė padėti žmogui, atvykstančiam į Lietuvą įsigyti transporto priemonės ir auto detalių. Taip pat tai, kad jo (apelianto) mobilaus ryšio telefonuose asmuo, įvardintas vardu R., yra vienas ir tas pats, tik įvairiais laikotarpiais besinaudojęs skirtingais abonentiniais numeriais. Apelianto aiškinimu, šiuos jo parodymus patvirtina ir byloje surinkta medžiaga. Nustatyta, kad jam (G. K.) priklausančiuose mobilaus ryšio telefonų atmintinėse užfiksuotiems telefonų numeriams (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra priskirtas vardas R., t. y. numeriai priklauso vienam ir tam pačiam asmeniui, kurį jis (G. K.) pažįsta nuo 2012 m. ir kurio prašymu paėmė krepšį, nežinodamas, kad jame yra narkotinės medžiagos, iš asmens, kuris susisiekė su juo pagal R. rekomendaciją. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nurodė ir, kad bendravimas su R. nenutrūko ir su šiuo asmeniu jis bendravo ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Patvirtinant šias aplinkybes į bylą buvo pateikta telefono išklotinė ir SMS susirašinėjimas su šiuo asmeniu. Tačiau, atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo imtasi jokių procesinių veiksmų nustatyti šio asmens, vardu R., tapatybę bei apklausti jį apie nurodytas tiek jo (G. K.) aplinkybes, sietinas su jų pažintimi, santykius su šiuo asmeniu bei aplinkybes, kuriomis jis paprašė jo (G. K.) pasaugoti jam perduodamą krepšį iš asmens, kuris, R. paaiškinimu, buvo atvykęs įsigyti naudotų automobilinių detalių.

2.21. Pažymima ir, kad gynyba buvo pateikusi prašymą kreiptis į Tadžikistano Respublikos teisėsaugos organus su teisinės pagalbos prašymu, siekiant nustatyti asmenį, vardu R., kuris naudojasi Tadžikistano Respublikos mobiliojo ryšio operatoriaus abonentiniais numeriais Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tapatybę, taip pat prašant apklausti šį asmenį, paaiškinant aplinkybes susijusias su jo pažintimi su apeliantu, jų bendravimo tikslus ir aplinkybes, kurioms esant, jis paprašė jo (G. K.) padėti atvykusiam jo tautiečiui. Tačiau ikiteisminio bylos tyrimo metu, toks prašymas buvo atmestas. Bylos nagrinėjimo teisme metu valstybinis kaltintojas pateikė į bylą teisinės pagalbos prašymą, kuris yra suformuotas kitoje byloje. Šiuo teisinės pagalbos prašymu yra kreiptasi į Tadžikistano teisėsaugos institucijas siekiant patikrinti jo (G. K.) versiją dėl išdėstytų aplinkybių, susijusių su R. Gi, teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo žinomi šios teisinės pagalbos rezultatai, tai yra likusi nepašalinta abejonė dėl kaltinamojo duotų parodymų objektyvumo. Dėl to nurodoma, kad neatlikus šių procesinių veiksmų šioje byloje, o atliekant juos kitame ikiteisminiame tyrime, nustatinėjant aplinkybes, susijusias su šios bylos dalyku, apribojama kaltinamojo teisė į gynybą, kadangi jis nėra to ikiteisminio tyrimo proceso dalyvis (BPK 10 straipsnis).

2.22. Apeliaciniame skunde pažymint, kad apeliantas iki šios dienos bendrauja su asmeniu R., pagal kurio rekomendacijas jis padėjo atvykusiam jo tautiečiui pasaugoti įsigytas automobilines detales, kaip jam (G. K.) buvo žinoma, sudėtas į krepšį, perduotame jam 2016 m. birželio 29 d. Gi, dėl panašios pagalbos – padėti tautiečiams, esantiems Lietuvoje, R. yra kreipęsis į jį (G. K.) ir po 2016 m. birželio 29 d. įvykio. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad su šiuo Tadžikistano piliečiu yra bendravęs ir L. D., dėl kurio apklausos gynyba teikė prašymą teismui. Šis prašymas, taip pat buvo atmestas. Tačiau gynybos nuomone, šio liudytojo parodymai būtų svarbūs patvirtinant aplinkybes, dėl kurių būdavo bendraujama su R., tuo pačiu patvirtinant, kad 2016 m. birželio 26 d. R. prašymas padėti jo tautiečiui buvo jo (G. K.) suprastas kaip įprasta nusistovėjusi tokios pagalbos ir bendradarbiavimo praktika. Gynybos nuomone, tai yra labai svarbu įrodinėjant jo (G. K.) inkriminuojamos nusikalstamos veikos subjektyvinę pusę. Atmetus šį prašymą buvo pažeistas bylų nagrinėjimo rungimosi principas (BPK 7 straipsnis).

2.23. Apelianto tvirtinimu, byloje jo parodymai, kad jo žinojimu ir suvokimu jam perduodamame krepšyje, kuris vėliau kratos metu buvo rastas garaže su narkotinėmis medžiagomis - heroinu, buvo automobiliniai elektronikos įrenginiai, nebuvo paneigti. Jie nepaneigti ir atlikus biologinius tyrimus paimtų kratos metu paketų su heroinu – 2016 m. lapkričio 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(3197)-ISI-6286, 2016 m. lapkričio 21 d. Nr. 140-(3197)-ISI-6287 (t. 2, b. l. 129-133). Atlikus šiuos tyrimus, nebuvo rasta jam priklausančių DNR pėdsakų ant pakuočių su heroinu. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktos specialisto išvados dėl daktiloskopinių pėdsakų tyrimo – 2016 m. gruodžio 1 d. Nr. 140-(3213)-ISI-6545 ir 2017 m. kovo 3 d. Nr. 140-(327)- ISI-1320 ( 2 t. 135-139 1.). Kaip nustatyta, atlikus šiuos tyrimus ant paketų su heroinu, kurie buvo paimti 2016 m. birželio 29 d. kratos metu, jo (G. K.) daktiloskopinių pėdsakų nerasta.

2.24. Taip pat tvirtinama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis (G. K.) ar kiti asmenys, kurių atžvilgiu ilgą laiko tarpą buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, būtų kam nors sumokėję už jo (G. K.) tariamai įsigyjamą labai didelį kiekį heroino. Teismų praktikoje įgijimo sąvoka aiškinama kaip atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui. Šios konkrečios bylos atveju, kai buvo tariamai įgyjamas labai didelis heroino kiekis, kurio vertė apie 5 milijonus Eur, tikimybė, kad tokios vertės narkotinės medžiagos bus perduotos veltui, yra atmestina. Tokio kiekio ir vertės narkotinių medžiagų neatlygintinas perdavimas galėtų būti vykdomas nebent tarp asmenų, įgijusių tarpusavio pasitikėjimą, dalyvaujančių tokioje veikloje ne pirmą kartą. Gi, jis (G. K.) anksčiau nėra teistas, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie galimas jo sąsajas su asmenimis, susisijusiais su narkotikų platinimu. Byloje nėra jokių duomenų, kad perduotą jam krepšį, kuriame, kaip vėliau buvo nustatyta, buvo narkotikai, jis būtų slėpęs. Teigiama, kad šios aplinkybės patvirtina, jo (G. K.) parodymus apie tai, kad jis buvo įsitikinęs tuo, kad krepšio turinį sudaro autodetalės ir nežinojo, jog jam perduotame krepšyje yra draudžiamos medžiagos.

2.25. Apelianto vertinimu, byloje, subjektyvinė nusikalstamos veikos pusė įrodinėjama iš esmės tik 2016 m. birželio 29 d. kriminalinės žvalgybos atlikimo protokolu Nr. 38-2(DS)-4191-RN (apie kurio surašymo aplinkybes, teisėtumą jau buvo paminėta), jame pareigūno R. J. išdėstant tik savo subjektyvią nuomonę, kuri pagrįsta tik pastarojo asmeniniu suvokimu. Gi, dėl teikiamų pareigūno parodymų (vertinimų) yra išsamiai pasisakyta Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) eilėje bylų, pažymėdamas, jog yra nepriimtina kaip prieštaraujanti pagrindinėms proceso idėjoms bei teisinės valstybės principams situacija, kai procesą vykdantys subjektai (tyrėjai), turintys pareigą įrodinėti, gali būti vėliau apklausiami kaip liudytojai. Tyrėjas, kaip individualizuota procesinė figūra, negali būti apklausiamas kaip liudytojas toje pačioje byloje, nes toks asmuo nenustoja būti ikiteisminio tyrimo pareigūnu, kuriam uždėta įrodinėjimo našta. Įrodinėjimo subjektas negali pretenduoti į neutralumą ir objektyvumą. EŽTT byloje van Mechelen ir kiti prieš Nyderlandus (1997 m.) pažymėjo: „ ...problema ta, kad <...> pareigūnų statusas yra kiek kitoks nei tų liudytojų, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Tokie liudytojai (policijos pareigūnai) visada yra suinteresuoti, nes jie susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu“.

2.26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jo (G. K.) parodymai bylos proceso metu, kuriais jis paaiškino savo atliktų veiksmų seką 2016 m. birželio 29 d., maršrutų pasirinkimo ir bendravimo su asmeniu M. SMS pagalba priežastis, vertinant juos pirmiau paminėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir nustatytų aplinkybių kontekste, yra logiški ir suprantami. Aptarti duomenys patvirtina aplinkybę, jog jo veiksmuose nėra tyčios įgyti, gabenti ir laikyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kuri turi būti privalomai įrodyta, todėl skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai neatskleidė jo tyčios turinio, todėl teismo nuosprendis neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies bei BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kas, pasak apelianto, pripažintina proceso pažeidimu, turėjusiu įtakos neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

2.27. Apibendrindamas išdėstyta, apelianto vertinimu, pripažintina, kad teismas padarė esminių procesinių ir materialiosios teisės pažeidimų, kurie jam sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Teismo išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių buvimo jo (G. K.) veiksmuose ar jo dalyvavimo padarant minėtas nusikalstamas veikas, o taip pat dėl jo kaltės nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, todėl priimtas nuosprendis laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

3. Siekiant pilnai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes ir pašalinti visas abejones, kurios nebuvo pašalintos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, bei siekiant užtikrinti teisę į gynybą, apeliantas prašo atlikti įrodymų tyrimą:

3.1. Apelianto vertinimu, 2017 m. birželio 8 d. nutarimu išskyrus į atskirą tyrimą nusikalstamų veikų tyrimą nustatinėjamų asmenų atžvilgiu, buvo pažeista jo (G. K.) teisė į teisingą teismą bei apribota jo galimybė tinkamai gintis. Yra žinoma, kad minėtame ikiteisminiame tyrime buvo atliekami procesiniai veiksmai, siekiant patvirtinti ar paneigti jo parodymus, duotus šioje baudžiamojoje byloje. Tačiau, šių procesinių veiksmų apimtis ir jų rezultatai nėra žinomi nei teismui, nei nuteistajam. Dėl to, prašoma išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, išskirtą į atskirą tyrimą iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-30563-16, susipažinimui.

3.2. Byloje, jis (G. K.) nuteistas už įgijimą, gabenimą, laikymą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų. Nuosprendis grindžiamas duomenimis, surinktais taikant KŽĮ reglamentuojamus veiksmus. Siekiant tinkamai organizuoti nuteistojo gynybą, teigiama, jog yra būtina patikrinti ir įsitikinti, kad šie duomenys yra teisėtai gauti. Apelianto atžvilgiu taikytų KŽĮ numatytų priemonių pagrįstumas ir teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su asmenims, kurie įtariami organizavę labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įvežimu į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu, taikytų KŽĮ nurodytų priemonių pagrįstumu ir teisėtumu. Byloje yra tik fragmentiški duomenys, iš kurių negalima spręsti, kad asmenims, kurių atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas ir vėliau išskirtas į atskirą tyrimą, KŽĮ nuostatos buvo taikomos teisėtai ir pagrįstai. Duomenų, kuriuos vertinant KŽĮ 10 straipsnio nuostatų kontekste, būtų galima daryti išvadą apie tokių priemonių taikymo teisėtumą, nėra. Tai yra šiuo konkrečiu atveju negalima pagrįstai teigti, kad ir jo (G. K.) atžvilgiu taikomos šios priemonės turėjo pagrindą ir buvo taikytos teisėtai. Todėl, apelianto nuomone, būtina išreikalauti ir prijungti prie šios bylos prašymus dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka ir sekimo, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, teikimus „Dėl sekimo ir techninio priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo“ bei teismo nutartis dėl šių priemonių sankcionavimo, dėl asmenų, kurių atžvilgiu yra atskirtas tyrimas.

3.3. Siekiant nustatyti asmenį, kuris organizavo narkotinių medžiagų perdavimą jam (G. K.) bei patikrinti jo parodymus apie tai, kad pastarasis su niekuo nesitarė ir nežinojo, jog pasaugojimui bus perduotas krepšys su narkotinėmis medžiagomis, yra būtina kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į Tadžikistano Respublikos ir Kirgizijos Respublikos teisėsaugos organus siekiant surasti ir apklausti asmenį R. C. M., gimusį 1968 m., apie šiam ikiteisminiam tyrimui svarbias aplinkybes, sietinas su G. K. dalyvavimu šioje nuskalstamoje veikoje.

3.4. Siekiant išsamiai ir visapusiškai ištirti visas aplinkybes, susijusias su veikomis, už kurias jis (G. K.) yra nuteistas, būtina prijungti prie bylos duomenis iš Lietuvos mobilaus ryšio operatorių, kuriuose būtų užfiksuota: celių koordinatės laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d., prie kurių jungėsi mobilaus ryšio telefonai, su kuriais buvo naudojamos kortelės abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat yra būtina išsireikalauti ir prijungti prie bylos duomenis apie terminalus, kuriuose buvo papildomos abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kortelių sąskaitos, jei kortelės nebuvo papildomos terminale, tai kokiu būdu tai buvo padaryta.

3.5. Apklausiamas bylos nagrinėjimo metu jis (G. K.) nurodė, kad su R. bendrauja ir L. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo taip pat kaip ir nuteistasis padėdavo ir galimai dabar padeda asmenims, kuriuos nukreipia R. L. D. gali paliudyti jam žinomas aplinkybes apie bendravimą ir šio bendravimo pobūdį su Tadžikijos piliečiu R. Kadangi šis asmuo nebuvo apklaustas pirmos instancijos teisme, siekiant objektyvaus visų aplinkybių išsiaiškinimo šį asmenį taip pat būtina apklausti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.