Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.1.9.2.; 1.2.25.5.; 2.1.14.2.; 2.1.16.1.8.; 2.4.2.1.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.4.

2025 m. lapkričio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. K. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirta 90 parų arešto bausme, A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. gegužės 3 d. 8.17 val. iki 2025 m. gegužės 3 d. 10.40 val., tai yra viena para, kuri prilyginta vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis), bei pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį įskaitytas laikas – stacionarinėje ekspertizėje išbūtas 16 parų laikas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta A. K. pripažinti recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. išaiškinta, kad uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise, paskirtas su laisvės atėmimu, taikomas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką (3 metus) po to, kai jis baigs atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 3 punktu, A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. K. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 3 d. apie 6.45 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje vairavo lengvąjį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam nustatytas 1,59 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. paskirtos bausmės subendrinimo ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios skaičiavimo pakeisti: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirta ir neatlikta arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę A. K. skirti laisvės atėmimą 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į A. K. skirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 6.57 val. iki 2025 m. gegužės 3 d. 10.40 val., tai yra vieną parą, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis); vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 3 d. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad nuosprendis turi būti pakeistas, nes pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes ir į nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičiuodamas stacionarinėje ekspertizėje nuteistojo išbūtą laiką - 16 parų, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio taisykles, taip pat nepagrįstai nuteistajam skaičiavo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai nuteistasis faktiškai prarado teisę vairuoti transporto priemones, tai yra nuo kardomosios priemonės, kuria jam uždrausta vairuoti kelių eismo transporto priemones, paskyrimo dienos.

2.2. Nurodo, kad A. K. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, bei A. K. paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 8 mėnesiams su intensyvia priežiūra, tačiau 2025 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas realiai atlikti bausmę. Kadangi A. K., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtą bausmę turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju, bendrinant bausmes, svarbu nustatyti neatliktos bausmės dydį. Kadangi A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 141 straipsniu, buvo atiduotas į ekspertinę įstaigą ir joje laikomas 16 parų, todėl 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir vėliau teismo nutartimi pakeista 90 parų arešto bausmė turi būti mažinama 16 parų. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. K. jam paskirtos arešto bausmės nėra atlikęs, todėl tiek nuosprendžio priėmimo dieną, tai yra 2025 m. gegužės 29 d., tiek ir šio skundo rašymo dieną, remiantis 2025 m. birželio 17 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, A. K. likusios arešto bausmės nėra atlikęs. Dėl to prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pripažinęs nuteistąjį A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskyręs jam laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo pridėti dalį nuteistojo A. K. neatliktos bausmės, skirdamas galutinę subendrintą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei, vadovaudamasis BK 65 ir 66 straipsniais, į A. K. skirtos bausmės laiką įskaityti tik laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. gegužės 3 d. 6.57 val. iki 2025 m. gegužės 3 d. 10.40 val., tai yra vieną parą, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

2.3. Taip pat prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. K. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskyręs jam bausmę, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. K. nusprendė paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti nuteistajam naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, tačiau teismas nepagrįstai šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nusprendė skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kaip matyti, 2025 m. gegužės 3 d., siekiant užtikrinti transporto eismo saugumą, taip pat užtikrinti, jog nebūtų daromi nauji analogiško pobūdžio nusikaltimai, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas, uždraudžiant nuteistajam A. K. specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu vairuoti kelių transporto priemones. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 76 punktas numato, jog įtariamasis, kuriam paskirtas specialiosios teisės sustabdymas, įspėjamas, kad šios kardomosios priemonės taikymo laikotarpiu jis negali naudotis šia teise ir (ar) jos įgyti. Taigi, specialiosios teisės sustabdymu yra siekiama užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos naudojantis asmens turima specialiąja teise (pvz., teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti, teise nardyti su specialia įranga ir pan.). BPK 134¹ straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, tai yra asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones - terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šioje teismų praktikoje išaiškinta, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, tai yra asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Dėl to prokuroras skunde teigia, jog nuteistajam A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo tada, kai nuteistasis A. K. faktiškai prarado galimybę ir teisę vairuoti kelių eismo transporto priemones, t. y. nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, o ne nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nusprendė teismas, priimdamas nuosprendį.

3. Atsiliepimų į prokuroro apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja sutiko su prokuroro apeliaciniu skundu.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1, 4 punktai).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir A. K. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Apeliantas skundu neginčija nuteistajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nuteistajam A. K. paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitytu laikotarpiu bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios laiko. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniu skundu.

7. Nuteistajam A. K. paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrino su Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirta 90 parų arešto bausme bei įskaitė į galutinę subendrintą bausmę pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį, patikslintą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, į bausmės laiką įskaitytą laikotarpį – stacionarinėje ekspertizėje išbūtų 16 parų laiką. Prokuroras skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, kai turėjo būti taikomos BK 64 straipsnio nuostatos, bei nepagrįstai įskaitė pagal ankstesnį nuosprendį į bausmės laiką įskaitytą laikotarpį, kai asmuo buvo stacionarinėje ekspertizėje.

7.1. Bausmių bendrinimo tvarką reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. BK 63 straipsnyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nusikalstamos veikos padarymo laikas ir pirmojo nuosprendžio priėmimo laikas yra tos aplinkybės, kurios lemia, pagal kurio straipsnio taisykles teismas turi subendrinti bausmes. Visas bausmes, paskirtas už nusikaltimus, padarytus iki pirmojo nuosprendžio paskelbimo, teismas turi bendrinti pagal BK 63 straipsnio taisykles. Jeigu nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta po pirmojo nuosprendžio priėmimo ir asmuo nėra atlikęs visos ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės arba naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas bausmes turi bendrinti remdamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis.

7.2. Iš bylos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą A. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendis, jis padarė 2025 m. gegužės 3 d., t. y. po to, kai jis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir jam buvo paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus. Be to, iš bylos medžiagos matyti ir tai, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi A. K. taikytas arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas realiai atlikti jam Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtą 90 parų arešto bausmę (1 t., b. l. 108-111, 112, 116-118). Byloje gauti duomenys iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo rodo, jog nuteistasis minėtos 90 parų arešto bausmės atlikti nepradėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirtos 90 parų arešto bausmės, todėl teisus prokuroras, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, turėjo bendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirta bausme, taikydamas ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatas. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

7.3. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...>, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Taip pat BK 64 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, jog bausmes bendrinant pagal BK 64 straipsnį, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis apskaičiuojama nuosprendžio už naują nusikaltimą priėmimo dienai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5-689/2020), t. y. teismas turi tiksliai nustatyti, kokia yra likusi realiai neatliktos bausmės dalis.

7.4. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad A. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu to pateis teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, buvo nuteistas galutine subendrinta 90 parų arešto bausme bei į šios bausmės laiką nuteistajam buvo įskaitytas stacionarinėje ekspertizėje išbūtas laikotarpis – 16 parų. Į ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 90 parų arešto bausmės laiką įskaičius nuteistojo stacionarinėje ekspertizėje išbūtą laikotarpį – 16 parų, laikoma, kad pagal ankstesnį nuosprendį neatlikta arešto bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu buvo 74 paros, kas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį atitinka 74 laisvės atėmimo bausmės dienas. Iš naujo nuteistajam bendrinant bausmes, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedama švelnesnės, t. y. likusios neatliktos 74 dienų laisvės atėmimo bausmės dalis. Įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras neprašo keisti nuteistajam A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio, iš naujo bendrinant nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedama 1 mėnesio neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir paliekama ta pati galutinė subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7.5. Taip pat apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir į nuteistajam A. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką nepagrįstai įskaitė pagal ankstesnį teismo sprendimą įskaitytą stacionarinėje ekspertizėje išbūtą laiką – 16 parų.

7.6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į A. K. paskirtą bausmę įskaitė laikino sulaikymo laiką – 1 parą ir pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį, patikslintą to paties teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, įskaitytą laiką – stacionarinėje ekspertizėje išbūtą 16 parų laikotarpį.

7.7. BK 66 straipsnis reglamentuoja suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymą į paskirtą bausmę. Iš bylos matyti, jog nuteistasis A. K. buvo sulaikytas 2025 m. gegužės 3 d. 6.57 val. (1 t., b. l. 56-58) ir 2025 m. gegužės 3 d. nutarimu 2025 m. gegužės 3 d. 10.40 val. buvo paleistas (1 t., b. l. 82-83), paskyrus jam kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., b. l. 85-87) ir specialiosios teisės sustabdymą (1 t., b. l. 89-91). Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas į A. K. paskirtą bausmę įskaitė jo laikino sulaikymo laiką - vieną parą. Kaip jau minėta, nuteistasis A. K. buvo nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu to paties teismo 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, į minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas stacionarinėje ekspertizėje išbūtas laikotarpis – 16 parų (1 t., b. l. 108-111). Kadangi BK 64 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į paskirtos bausmės laiką įskaityti pagal ankstesnį nuosprendį atliktos ar iš dalies atliktos bausmės, kaip tai reglamentuoja BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nuteistajam A. K. paskirtą bausmę įskaitė pagal ankstesnį teismo nuosprendį į bausmės laiką įskaitytą stacionarinėje ekspertizėje išbūtą laikotarpį – 16 parų, taip nepagrįstai palengvindamas nuteistojo teisinę padėtį. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, panaikinant skundžiamo nuosprendžio dalį dėl stacionarinėje ekspertizėje išbūto 16 parų laikotarpio įskaitymo į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8. Be to, apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) terminą nusprendė skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

8.1. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. K. parodė, jog įvykio metu automobilį vairavo, nors teisės vairuoti transporto priemones neturėjo (1 t., b. l. 159-160). 2025 m. gegužės 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, panaudojus POLIS II naršyklę, nustatyta, kad A. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (1 t., b. l. 9-11).

8.2. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui realiai buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020).

8.3. Iš bylos matyti, jog nuteistajam ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 3 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 89-91). BPK 134¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad specialiosios teisės sustabdymo laikotarpiu draudžiama naudotis šia teise. BPK 134¹ straipsnyje nustatytos kardomosios priemonės turinys visiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės, nurodytos BK 68 straipsnyje, turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

8.4. Įvertinus minėtą kasacinio teismo praktiką ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, matyti, kad 2025 m. gegužės 3 d. nutarimu A. K. paskyrus specialiosios teisės sustabdymą, jis neteko ne tik galimybės vairuoti transporto priemones, bet ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat, įvertinus ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog nuteistajam tokia speciali teisė būtų atimta už administracinį nusižengimą ar kitą nusikalstamą veiką, susijusią su transporto priemonių vairavimu, daroma išvada, kad nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas ne nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kaip nurodyta nuosprendyje, o nuo 2025 m. gegužės 3 d., kai nuteistajam A. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, t. y., kai realiai buvo atimta ne tik galimybė vairuoti transporto priemones, bet ir atimta galimybė tokią teisę įgyti. Toks baudžiamosios priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) pradžios skaičiavimas atitinka įstatymo nuostatas ir šiuo klausimu formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Dėl to, pirmosios instancijos teismui neteisingai nurodžius nuteistajam A. K. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skaičiavimo pradžią, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Šiaulių apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 14 d. pažyma Nr. APD-2025-11341 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. K., pagal kurią prašoma valstybės naudai priteisti 87,50 Eur sumą.

9.1. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

9.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą paskirti gynėją A. K. numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y. bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo asmens, kuriam gynėjas buvo paskirtas, valios. Nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, nuteistajam paskirtas gynėjas apeliacinio skundo ar atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, A. K. paskirta subendrinta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, patikslintu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Panaikinti į A. K. paskirtos galutinės subendrintos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitymą pagal Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį, patikslintą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nutartimi, t. y. 16 parų laiką, išbūtą stacionarinėje ekspertizėje.

Pakeisti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria A. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 metus terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant, kad šis terminas skaičiuotinas nuo 2025 m. gegužės 3 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 87,50 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai iš nuteistojo A. K. nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.