- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 2-45/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02336-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aliuminio konstrukcijos“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.
Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 452 100,82 Lt skolą bei 9 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovas taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV iki bus išnagrinėta ši civilinė byla. Ieškovas nurodė, kad dėl skolos išieškojimo iš atsakovo 2012 m. rugsėjo 28 d. buvo kreiptasi į Molėtų rajono apylinkės teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Pastarasis teismas 2012 m. rugsėjo 28 d. išdavė teismo įsakymą, kurio pagrindu iš atsakovo buvo išieškota 458 561,77 Lt suma. Molėtų rajono apylinkės teismas, skolininkui pareiškus pavėluotus prieštaravimus, 2013 m. balandžio 4 d. pasiūlė kreditoriui primokėti žyminį mokestį ir pateikti ieškinį. Tačiau ieškovas tokia teise nesinaudojo, nes teismo įsakymas buvo įvykdytas. Nepateikus ieškinio, 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi teismo įsakymas buvo panaikintas. Skolininkas UAB „Molesta“ kreipėsi dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Molėtų rajono apylinkės teismas šio prašymo netenkino, o Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pritaikė sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigojo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ grąžinti skolininkui pagal teismo įsakymą gautas lėšas. Nesustabdžius vykdymo, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nes atsakovo UAB „Molesta“ vardu registruotas 41 turto arešto aktas pagal kitų kreditorių reikalavimus bendrai 8 287 465 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0157/13/01522/PRV, kurią vykdo antstolis A. N. pagal Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-470-732/2013 dėl 464 116,82 Lt sumos išieškojimo UAB „Molesta“ naudai. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad 2013 m. spalio 10 d. raginimu ieškovas ragintas sumokėti 465 531,82 Lt sumą į antstolio A. N. depozitinę sąskaitą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus tikėtinai patvirtinančius atsakovo prisiimtas ir neįvykdytas prievoles, skolos dydį bei skolos pripažinimą ir atsakovo turtui pritaikyto arešto mastą. Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 30 d. UAB „Molesta“ atžvilgiu yra įregistruotas 41 turto arešto aktas. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės pagrindžia realią grėsmę, jog po sprendimo įvykdymo atgręžimo įvykdymo UAB „Molesta“ gautos lėšos bus panaudotos kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui, kas galimai pasunkins ar padarys nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Molesta“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
ieškovo prašymas nemotyvuotas, nes vien ta aplinkybė, kad ieškovas gali patirti vykdymo išlaidas nereiškia, jog kilo grėsmė teismo sprendimo įvykdymui;skundžiama teismo nutartimi buvo pažeisti teisingumo ir šalių interesų pusiausvyros principai, nes pirmosios instancijos teismas sustabdė priverstinio lėšų išieškojimo iš ieškovo vykdymą, nors ieškovas neteko teisinio pagrindo šias lėšas laikyti;teismas neatsižvelgė į tai, kad teisme yra priimta eilė atsakovo kreditorių pareiškimų dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei atsakovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Dėl šios priežasties atsakovo turto realizavimas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus yra sustabdytas (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d.). Tokiu būdu atsakovas susigrąžinęs lėšas iš ieškovo negalės jų panaudoti atsiskaitymams su kreditoriais, kurių naudai yra areštuotas atsakovo turtas. Be to, bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju ieškovas nepagrįstai įgytų prioritetą prieš kitus kreditorius, tenkinant jų reikalavimus.
Ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Teigia, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo lėšas, kurios jau yra pas ieškovą, dėl ko šių lėšų išieškojimo sustabdymas nesukurtų atsakovui daugiau apribojimų nei jis dabar turi. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su neigiamų padarinių atsakovui kilimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių didelės ieškinio sumos prezumpciją bei realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kurią ieškovas buvo įrodęs, pateikdamas duomenis apie atsakovo atžvilgiu taikytą 41 turto areštą bendrai 8 287 465 Lt sumai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju prieš parenkant taikytinos laikinosios apsaugos priemonės rūšį ir taikymo mastą, visada turi būti įvertinamas konkretaus ieškinio materialinio reikalavimo, kurio įvykdymą prašoma užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, pobūdis bei nustatoma grėsmė šio reikalavimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Aliuminio konstrukcijos“ prašo priteisti iš atsakovo UAB „Molesta“ 452 100,82 Lt skolą, kas reiškia, jog ieškovas kreipėsi į teismą su turtinio pobūdžio materialiniu reikalavimu. Šiam ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – stabdyti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties (priimtos civ. byloje Nr. 2S-656-252/2013) vykdymą, kuria UAB „Aliuminio konstrukcijos“ buvo įpareigota grąžinti UAB „Molesta“ pagal panaikintą Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo įsakymą gautas lėšas. Kaip matyti iš bylos šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų rašytinių paaiškinimų, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo ieškiniu iš atsakovo priteisti tą pačią skolą, kurią jam buvo priteisęs kitoje civilinėje byloje Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu. Vadinasi, tenkinus šioje byloje ieškinį, panaikinto teismo įsakymo atgręžtinis vykdymas netektų prasmės, o tuo atveju, jei jis būtų įvykdytas – atsakovas vėl iš naujo turėtų ieškovui grąžinti arba ieškovas vėl iš naujo turėtų priverstinio vykdymo būdu išsiieškoti iš atsakovo tas pačias lėšas. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tuo atveju, jei bylos duomenys patvirtintų egzistuojant grėsmę atsakovo galimybei sumokėti ieškovui teismo sprendimu galimai priteistą ieškinio sumą, teismas turėtų stabdyti kitoje byloje priimto teismo sprendimo dėl tos pačios sumos priteisimo įvykdymo atgręžimo vykdymą ir tokiu būdu užtikrinti galimai patenkinto šioje civilinėje byloje ieškinio reikalavimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 13 p.). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šioje byloje paduoto ieškinio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo, neturėjo prerogatyvos spręsti dėl panaikinto kito teismo įsakymo įvykdymo atgręžimo sustabdymo.
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuomet tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011, 2013 m. spalio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2366 ir kt.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju įvertina reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgia į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustato, ar konkretaus atsakovo atžvilgiu ieškinio suma laikytina didele. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateikti bei pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje aptarti ir įvertinti įrodymai apie atsakovo turto areštą bendrai 8 287 465 Lt sumai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad atsakovo finansinė padėtis yra prasta, dėl ko 452 100,82 Lt dydžio ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele. Be to, atsakovas atskirojo skundo argumentais šios prielaidos nepaneigė (CPK 12 ir 178 str.), o priešingai – ją patvirtino, nurodydamas, kad daugelis jo kreditorių kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo bei pats atsakovas kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kas patvirtina egzistuojant atsakovo negalėjimą vykdyti prievolių kreditoriams bei atitinkamai prastą atsakovo finansinę padėtį. Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje didelė ieškinio suma sudaro savarankišką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (CPK 144 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atmetami kaip neįrodyti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Atmetami kaip nepagrįsti ir tie atsakovo atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas kitų atsakovo kreditorių teisių pažeidimas dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad specialiosios Įmonių bankroto įstatymo bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimo tenkinimo iš skolininko turto eilę bei visų kreditorių lygybę, taikomos tik bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju, kuomet pradedamos vykdyti bankroto ar restruktūrizavimo procedūros (Įmonių bankroto įstatymo 35 str., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 str.). Be to, atsakovo nurodomos specialiosios Įmonių bankroto įstatymo bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatos reglamentuoja tik privalomą išieškojimo iš atsakovui priklausančio turto stabdymą nuo pareiškimo iškelti bankroto ar restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 3 d., Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 2 d.). Minėtos nuostatos nenustato ribojimų teismui, sprendžiančiam klausimą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo stabdymo, kuris pasireiškia lėšų atsakovui grąžinimu, o ne išieškojimu iš jo turto. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad atsakovui iki šiol nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla (CPK 179 str. 3 d.), kas reiškia, jog panaikinto teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo (lėšų atsakovui grąžinimo) stabdymas nepažeidžia specialiųjų Įmonių bankroto įstatymo ar Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad CPK 294 straipsnyje yra įtvirtintos bylos nutraukimo teisinės pasekmės, vadovaujantis kuriomis bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui turint duomenų, kad Molėtų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 26 d. nutartimi (priimta civ. byloje Nr. L2-714-732/2012) panaikino 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą (priimtą išnagrinėjus ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyku tuo pačiu pagrindu) ir civilinę bylą nutraukė CPK 439 straipsnio 3 dalies pagrindu, siūlytina pirmosios instancijos teismui svarstyti galimybę dėl šios civilinės bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, išaiškinant bylos šalims proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtino proceso atnaujinimo pagrindo turinį. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovas yra padavęs kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutarties (civ. bylos Nr. 2S-656-252/2013) (CPK 179 str. 3 d.), kuria buvo nustatytas panaikinto Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo įvykdymo atgręžimas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui (tuo atveju, jei jis nuspręs nesant pagrindo šiai civilinei bylai nutraukti) siūlytina apsvarstyti šios bylos nagrinėjimo stabdymo galimybę (CPK 162³ str.).
Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovo UAB „Molesta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.