Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui V. R. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė J. J. teismo posėdžio metu palaikė teiktą išvadą. Nurodė, kad prieš posėdį telefonu buvo bendrauta su atsakovu, kuris patvirtino, kad gyvena Airijoje. Ieškovės nurodyto dydžio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir bendravimo tvarkos su tėvu nustatymas neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė N. V. ir atsakovas V. R.. Ieškovė nedirba, patvirtino, kad šiuo metu laukiasi vaiko, jai mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikams (teismo posėdžio metu nurodė, kad socialinė pašalpa nebemokama). Atsakovas Sodros duomenimis šiuo metu nedirba. Šalys nuosavybės teise nekilnojamojo turto, registruoto Lietuvos Respublikoje, bei transporto priemonių, neturi.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsižvelgdamas į vaikų interesus ir siekdamas užtikrinti vaikų teisę į jų gyvenimo stabilumą, išanalizavęs rašytinių įrodymų visumą, išklausęs ieškovės ir institucijos teikiančio išvadą atstovės paaiškinimus, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri tinkamai įgyvendina motinos valdžią ir kartu su socialines paslaugas teikiančių darbuotojų pagalba užtikrina tinkamas vaikų gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o atsakovas bylos duomenimis gyvena užsienyje ir nuo vaikų priežiūros yra nusišalinęs, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečių vaikų R. R. ir I. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina – ieškove N. V. (CK 3.168, 3.169 straipsniai, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas ((Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kita (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius.

Šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, kuri juos išlaiko. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 500-600 Eur suma. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri nuo 2024 m. sausio mėn., atskaičius mokesčius, buvo 709 Eur, o nuo 2025 m. sausio mėn., atskaičius mokesčius, yra 777 Eur). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Teismo vertinimu ieškovės nurodyta suma, reikalinga vaikų poreikių tenkinimui, atsižvelgus į dabartinius pragyvenimo kaštus, nepilnamečių vaiko amžių ir su tuo susijusias išlaidas, iš esmės yra realios, protingos ir nėra per didelės.

Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, savo turtinės padėties ir (ne)galėjimo prisidėti reikalaujama suma prie vaikų išlaikymo, neįrodinėjo. Atsakovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai telefonu savo pareigos teikti išlaikymą vaikams neneigė, tik nurodė, kad prie vaikų išlaikymo lygiomis dalimis turi prisidėti abu tėvai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti kiekvienam vaikui reikalaujamo 300,00 Eur dydžio išlaikymo, kuris atsižvelgiant į vaikų poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų. Teismas tai pat pažymi, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena šalių nepilnametis vaikas, taip pat tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to ieškovės galimybės dirbti (ir atitinkamai gauti pajamas) šiuo metu yra ribojamos dėl mažo vaikų amžiaus ir jos nėštumo (ieškovė yra sudariusi santuoką ir laukiasi, dėl ko byloje ginčo nekilo). Atsižvelgus į tai ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas ieškovės reikalaujamo dydžio – 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, kuris indeksuotinas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė. Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar kintant nepilnamečių vaiko poreikiams, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, skaičiuojamą po 300 Eur už 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad šiuo laikotarpiu (nuo 2024 m. gegužės 5 d. iki 2024 lapkričio 4 d.) šalių nepilnamečiams vaikams atsakovas būtų teikęs ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra mažesnis nei ½ minimalios mėnesinės algos (kuri 2024 m., atskaičius mokesčius, buvo 709 Eur). Kadangi ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nenuneigtas, prašomas priteisti išlaikymas atitinka tuo metu buvusį pragyvenimo lygį ir teismo vertinimu nėra per didelis, todėl reikalavimas tenkintinas (CK 3.200 straipsnis) ir iš atsakovo kiekvienam vaikui priteistinas 1 800 Eur išlaikymo įsiskolinimas (skaičiuojant po 300 Eur už 6 mėnesių laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos).

Dėl bendravimo tvarkos

Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.170 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovės bendravimo su vaiku tvarką: V. R. gali bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., apie ketinimą bendrauti su vaikais privalomai informuojant vaikų motiną prieš dvi dienas.

Ieškovė nurodo, kad atsakovas su vaikais šiuo metu nebendrauja, t. y. jo ir vaikų ryšys šiuo metu yra susilpnėjęs. Atsakovas šiuo klausimu poziciją pareiškė tik per instituciją, teikiančią išvadą, kurios atstovei neneigė, kad šiuo metu su vaikais nebendrauja (nurodė, kad ieškovė jį „užblokavusi“). Nurodė, kad dirbant užsienyje jis gali su vaikais bendrauti tik nuotoliniu būdu, o grįžus į Lietuvą – pasiimti vaikus nakvynei, atostogoms, taip pat sutarus su ieškove išsivežti vaikus atostogų į užsienį.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Kadangi atsakovas nori bendrauti su vaikais, tačiau tiesiogiai bendrauti negali dėl jo gyvenamosios vietos (gyvena užsienyje), o atsakovė sutinka, kad bendravimo tvarka gali būti išplėsta, teismas sprendžia, kad gali būti nustatoma ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka (patikslinant, kad bendravimas vyksta tiesiogiai), kuri dėl atsakovo gyvenamosios vietos užsienyje taip pat papildytina nuotoliniu atsakovo ir vaikų bendravimu (CK 3.170, 3.175 straipsniai, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Toks bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas geriausiai apsaugos vaikų interesus bendrauti ir matytis su tėvu. Pažymėtina, kad ieškovė taip pat nurodė neprieštarausianti atsakovo norui dažniau bendrauti su vaikais ir sąlygų vaikų nakvynei pas tėvą sudarymu. Taigi pasikeitus aplinkybėms, šalys yra laisvos susitarti dėl labiausiai tuo metu jų ir vaikų poreikius atitinkančios, platesnės bendravimo tvarkos. Kadangi teismo sprendimas šioje dalyje neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, tėvams nepavykstant dėl to susitarti, tėvai gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė 2024 m. spalio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos 539,58 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (2025 m. vasario 17 d. pažyma Nr. ATP-2025-07560), 7,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos ir 471 Eur žyminis mokestis (324 Eur už išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimą (((300 Eur x 2 x12) + 3 600) * 3 proc.) ir 147 Eur už kitus, neturtinius reikalavimus) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nepilnamečių vaikų R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove N. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 800,00 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą I. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečiams R. R. ir I. R. skirtų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jų motiną N. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią atsakovo V. R. bendravimo su vaikais R. R. ir I. R. tvarką:

1) V. R. gali tiesiogiai bendrauti su vaikais kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val., apie ketinimą bendrauti su vaikais privalomai informuojant vaikų motiną prieš dvi dienas;

2) V. R. su vaikais negalint bendrauti tiesiogiai, V. R. bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (telefonu, kompiuteriu ir pan.) du kartus per savaitę. Vieno bendravimo laikas su abiems vaikais ne ilgesnis kaip pusė valandos. Apie ketinimą bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu atsakovas privalomai informuoja ieškovę prieš vieną dieną.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 478,93 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (sumokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 539,58 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 58 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Atsakovui apie priimtą sprendimą papildomai pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio pranešimą: „Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. vasario 27 d. civilinėje byloje Nr. 2-2406-986/2025 priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui V. R., gim. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakovas turi teisę per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos sprendimą skųsti apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus. Su visa bylos medžiaga galima susipažinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (Didžioji g. 64, Kėdainiai). Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 57953.“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.