Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-04-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-4941-776/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
2YT-4941-776/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02764-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
J. Č.
Suinteresuotas asmuo
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-4941-776/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02764-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.7.2; 3.4.5.11 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. Č. skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuotas asmuo D. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas J. Č. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512 straipsnių, numatančių antstolio veiksmų apskundimo tvarką, pagrindu kreipėsi su skundu dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų ir prašo panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2017 m. kovo 17 d. patvarkymą Nr. S-17-159-12436 dėl pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), varžytinių paskelbimo, priimti patvarkymą, kuriuo varžytinės būtų atšauktos, paskirti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėjui galimybes pasiūlyti eksperto kandidatūrą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis prieš skelbdamas turto varžytines privalėjo iš naujo atlikti turto vertinimą, o ne nustatyti pradinę pardavimo kainą pagal beveik prieš vienerius metus atlikto turto vertinimo metu nustatytą vertę. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad turto vertinimas buvo atliktas pernelyg atmestinai, padarant esminių klaidų vertinimo procese, nes antstolio pagal atliktą ekspertizę nustatyta turto vertė skiriasi nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios turto vidutinės rinkos vertės daugiau nei du kartus. Antstolis Andrius Liaškovas 2017 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S-17-159-15446 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų kaip nepagrįstą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti teismui. Antstolis pažymėjo, kad teisę priimti sprendimą skirti ekspertizę skolininko areštuoto turto vertei nustatyti turi tik antstolis, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas ir turėdamas visas galimybes savo interesus ginti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytu būdu ir tvarka, pasinaudojo šia jam įstatymo suteikta teise, vykdomojoje byloje nėra. Antstolis nurodė, kad neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta turto verte, todėl, pareiškėjui įstatymo nustatytais terminais nepareiškus prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, antstolis neturi pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Antstolis pažymėjo, kad pagrįstų motyvų ir įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ekspertizės aktu pareiškėjas nepateikė. Antstolio nuomone, turto vertinimas, atliktas asmens, turinčio turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą bei esamą būklę, yra tikslesnis už pareiškėjo nurodytą turto vertinimą, atliktą masinio vertinimo būdu. Antstolis taip pat nesutiko, kad turto vertė neatitinka rinkos kainos, nurodydamas, kad turto pardavimo varžytinės paskelbtos ne po vienerių metų, o po dešimties mėnesių nuo turto vertės nustatymo ekspertizės, o turto vertės nustatymo ekspertizę atlikęs ekspertas informavo, kad ir šiai dienai turto vertė nėra pakitusi. Antstolis teigia, kad vykdomojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teise reikšti nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, todėl prašo pareiškėjui skirti baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas, antstolis, suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais, atsiliepimų į skundą ir prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0159/15/01534 medžiagos nustatyta, kad antstolis Andrius Liaškovas pagal Kauno miesto 4-ojo notaro biuro notarės V. J. 2015 m. birželio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą notarinio registro Nr. 4VJ-3791 vykdo vykdomąją bylą Nr. 0159/15/01534 dėl 36 398,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko J. Č. 3 eilės išieškotojos D. M. naudai ir vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis, skundžiamu 2017 m. kovo 17 d. patvarkymu Nr. S-17-159-12436 paskelbė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), varžytines ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą pagal turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, atliktos 2016 m. gegužės 17 d. IĮ „Eksperts“, metu nustatytą turto rinkos vertę. Pareiškėjas savo skundu iš esmės nesutinka su atlikta turto vertės nustatymo ekspertize ir mano, kad prieš skelbdamas turto varžytines antstolis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo turto vertinimo ekspertizės praėjo beveik vieneri metai, privalėjo iš naujo atlikti turto vertinimą.Kaip teisingai pastebėjo pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 ir 682 straipsniai reglamentuoja areštuoto skolininko turto įkainojimą ir ekspertizės skyrimo pagrindus ir tvarką vykdymo proceso metu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą, o vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pastebėtina, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta tik antstoliui, o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta galimybė nušalinti antstolio paskirtą ekspertą yra pakankamas saugiklis, kad vertinamas turtas būtų įkainotas objektyviai, nešališkai. Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vykdymo proceso šalių, taip pat ir skolininko, o nagrinėjamu atveju – pareiškėjo, interesai, nustatant areštuoto turto vertę, ginami ne pareiškėjo pasirinktu būdu, t. y. skundžiant antstolio veiksmus, o suteikiant teisę reikšti prašymus bei nušalinimus. Nepareiškus nušalinimų, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas įtvirtina galimybę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados bei prašyti antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjas nepateikė nušalinimo ekspertui, laikytina, kad pareiškėjas sutiko su eksperto kandidatūra, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Kaip teisingai nurodė antstolis, pareiškėjas, 2016 m. birželio 4 d. gavęs antstolio 2016 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-16-159-23142 apie areštuoto turto įvertinimą, per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados bei neprašė antstolio paskirti papildomą arba pakartotinę ekspertizę. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisingos ir neobjektyvios antstolio paskirta ekspertize nustatytos turto rinkos vertės atmestini. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 2 dalį, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra pažymėję, kad vykdymo proceso metu turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ar vykdymo proceso šalys gauna informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011).Nagrinėjamu atveju turtas areštuotas 2015 m. birželio 29 d., areštuoto turto vertė nustatyta 2016 m. birželio 2 d. pagal 2016 m. gegužės 17 d. IĮ „Eksperts“ atliktą individualų turto vertinimą, 2016 m. birželio 14 d. vykdomoji byla sustabdyta, o atnaujinta 2017 m. kovo 14 d. ir 2017 m. kovo 17 d. paskelbta apie turto pardavimą iš varžytinių, pradinę turto pardavimo kainą nustatant pagal 2016 m. birželio 2 d. nustatytą turto vertę. Pareiškėjo vertinimu turto vertė per beveik vienerius metus pasikeitė, o antstolio teigimu, turto vertė liko nepakitusi, be to, antstolis nurodė, kad nuo turto įkainojimo praėjo ne vieneri metai, o tik dešimt mėnesių.Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad antstolis, 2017 m. kovo 17 d. paskelbdamas turto pardavimą iš varžytinių, turėjo perkainoti ginčo turtą, kad jis būtų parduodamas už kainą, maksimaliai artimą esančią laisvoje rinkoje turto kainai. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėjo VĮ Registrų centras pateikiamais duomenimis, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant turto vertinimą masinio vertinimo būdu, buvo 112 990,00 Eur ir 63 990,00 Eur skyrėsi nuo 2016 m. gegužės 17 d. eksperto nustatytos turto vertės. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytas masinio turto vertinimo ir individualaus turto vertinimo sąvokas masiniu vertinimo būdu nustatoma turto vertė yra vidutinė panašių objektų turto vertė, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Todėl masinio turto vertinimo būdu nustatyta vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės. Tokį skirtumą gali lemti ir kitos aplinkybės – rinkos pokyčiai, vertinimo laikas ar pan. Tais atvejais, kai skirtumas tarp masinio vertinimo būdu nustatytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės yra didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).Įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie nepatvirtina, jog antstolis, nustatydamas parduodamo iš varžytinių turto pradinę pardavimo kainą, turėjo informacijos, jog dėl objektyvių aplinkybių padidėjo turto vertė, ir turto neperkainojęs netinkamai nustatė ginčo turto rinkos vertę. Akivaizdu, kad per beveik vienerius metus rinkoje neįvyko esminių nekilnojamojo turto kainų pokyčių, todėl antstolio atliktas įkainojimas pagrįstai antstolio laikytas teisingu ir atitinkančiu rinkos kainas. Nagrinėjamu atveju nebuvo jokių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad prieš 2017 m. kovo 17 d. paskelbiant pirmąsias turto pardavimo varžytynes pasikeitė turto vertė. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pirmiau antstolio nustatyta ginčo turto kaina galėjo esmingai pasikeisti prieš paskelbiant varžytynes, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotinas atlyginti kitam dalyvaujančiam asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su skundu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra vertinamas kaip teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, pareikšdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nors ir antrą kartą vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/01534, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad dėl to jam skirtina bauda, todėl skirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo iš pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), antstolio Andriaus Liaškovo vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/01534 sustabdymas – paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0159/15/01534 atmesti.

Prašymą dėl baudos skyrimo pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo, nutarčiai įsiteisėjus – panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0159/15/01534 grąžinti antstoliui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis