Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-101-407/2016

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-01
Bylos Nr.: 2A-101-407/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00731-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Dalia Kačinskienė, Vigintas Višinskis
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Hakonlita“

Kategorijos

2.5.1.3.6Piniginės prievolės

Civilinė byla Nr. 2A-101-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00731-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-83-232/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamo turto valdymas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hakonlita“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 141 674,14 Eur (489 172,47 Lt) dydžio įsiskolinimą, 46 589,94 Eur (160 865,75 Lt) palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą; 12 750,67 Eur (44 025,52 Lt) delspinigius; 8,75 proc. procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys 2008-01-04 sudarė Patalpų subnuomos sutartį (toliau – sutartis, ginčo sutartis). Atsakovė po dviejų metų nuo jos sudarymo dienos inicijavo sutarties nutraukimą. Tarp šalių vyko derybos dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tačiau galutinai dėl jų šalys nesusitarė. Ieškovė 2011-12-09 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovei neteisėtai vienašališkai nutraukus sutartį, atsiradusių nuostolių ir sutartyje numatytų netesybų priteisimo. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-25 sprendimu ieškinį atmetė ir nustatė, kad sutartis nutraukta abipusiu šalių susitarimu apsikeičiant raštais, kad 2010-10-27 ieškovės raštas buvo šalių derybų tęsinys ir jį prilygino ofertai, kurią atsakovė, 2011-01-27 raštu akceptavo patvirtindama, kad sutinka su ieškovės pasiūlytomis Sutarties nutraukimo sąlygomis, t. y. nutraukti sutartį išmokant 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją. (civ. bylos Nr. 2-2686-467/2012). Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartimi 2012-05-25 sprendimą paliko nepakeistą (civ. bylos Nr. 2A-996/2013) ir nustatė, jog šalys, sulygo dėl tokių esminių sutarties nutraukimo sąlygų: sutartis nutraukiama nuo 2011-02-25, o atsakovė sumoka 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją ieškovei, iš viso 1 270 207,80 Lt. Atsakovė, sumokėjusi dalį kompensacijos, atsisako vykdyti likusius savo įsipareigojimus, t. y. sumokėti 489 172,47 Lt sumą, nurodydama, kad patalpos išnuomotos naujam nuomininkui UAB „Lupra“, tačiau 2010-10-27 ir 2011-01-27 raštuose, kuriais, kaip konstatavo teismai, buvo pasiektas šalių susitarimas nutraukti sutartį, nėra numatyta jokių išlygų, kurioms esant atsakovė galėtų atsisakyti mokėti šalių sutartą kompensaciją ar jos dalį. Atsakovė savo atsisakymą mokėti likusią dalį skolos motyvuoja 2011-02-24 raštu, kuriame ji vienašališkai nustatė įsiskolinimo mokėjimo tvarką ir vienašališkai nustatė jos išmokėjimo apribojimą atsiradus kitam nuomininkui, tačiau šis raštas laikytinas nauja oferta, kurios ieškovė niekada neakceptavo, be to, teismų sprendimuose šio rašto teisinė reikšmė nebuvo įvertinta, todėl jis jokios teisinės galios šalių sudarytam susitarimui dėl sutarties nutraukimo neturėjo ir jame numatytų sąlygų nemodifikavo. Tai, ar atsakovės išmokėti 781 035,33 Lt padengia ieškovės negautas pajamas, ar ne, neturi jokios reikšmės sprendžiant atsakovės pareigos sumokėti likusią kompensacijos dalį – 489 172,47 Lt, kadangi ieškovė reikalavimą priteisti susidariusį įsiskolinimą kildina tiesiogiai iš susitarimo, o ne įrodinėdama patirtų nuostolių dydį. Sutartis laikytina komercine dviejų ūkio subjektų sudaryta sutartimi, todėl ieškovė prašo priteisti 160 865,75 Lt nuostolių, kuriuos patyrė dėl atsakovės neteisėto neveikimo taip pat patyrė ir kurie, remiantis CK 6.261 straipsniu, preziumuojami. Remiantis sutarties 6.4. punktu atsakovė privalo sumokėti ir 44 025,52 Lt dydžio delspinigius.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Ieškovė pakartotinai reikalauja kompensacijos už 2008-01-04 subnuomos sutarties nutraukimą, nors šis klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimais, o atsakovė teismų procesiniai sprendimais patvirtintą susitarimą dėl sutarties nutraukimo yra įvykdžiusi. Teismų sprendimu bei nutartimi nebuvo paneigta atsakovės teisė mokėti sutarties nutraukimo kompensaciją, lygią 1 mėnesio nuomos mokesčiui, maksimalų 21 mėnesio terminą, bet neilgiau, kol ieškovė susiras naują nuomininką. Tai, kad buvo susitarta ne dėl aiškiai fiksuoto dydžio kompensacijos, o dėl kompensacijos, kuri priklauso nuo nuomininko atsiradimo, patvirtina tai, kad atsakovė mokėjo kompensaciją kasmėnesinėmis įmokomis ir ragino ieškovę ieškoti nuomininko. Atsakovės įsitikinimu ieškovė negalėjo tikėtis gauti „dvigubas“ pajamas iš tų pačių patalpų nuomos. Aplinkybė, kad ieškovė teigia atleidusi naują nuomininką UAB „Lupra“ nuo nuomos mokesčio laikotarpiu nuo 2011-12-28 iki 2014-01-01, jos tariamai patiriamų nuostolių, neįrodo. Ieškovė nepaneigė, kad net ir sutartyje aptartu jos nutraukimo atveju būtų gavusi ne daugiau kaip 12 mėnesių nuomos mokestį atitinkančią kompensaciją, ir neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų (pareigos sumokėti papildomą 8 nuomos mėnesių dydžio kompensaciją ir tokios pareigos pažeidimo). Teisingam susitarimo interpretavimui svarbus susitarimo tikslas – ieškovės nuostolių kompensavimas, kurių ieškovė nepatyrė. Aplinkybė, kad savo reikalavimus ieškovė kildina iš kompensacijos mokėjimo būdo detaliai neaptariančio susitarimo, nepaneigia jos pareigos pagrįsti nuostolius dėl sutarties nutraukimo. Delspinigių, ir palūkanų skaičiavimas nuo tos pačios prašomų priteisti nuostolių sumos yra negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės atsakovei taikymą. Be to, šiuo atveju ginčo objektas nėra susijęs su Sutarties mokėjimų nevykdymu ir Mokėjimo atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymas, netaikytinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos 2015 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, o 2015 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu iš ieškovės priteisė atsakovei jos patirtas 1245,36 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2011-12-09 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl sutarties nutraukimo kompensacijos ir nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-25 sprendimu ieškinį atmetė ir nustatė, kad sutartis nutraukta abipusiu šalių susitarimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartimi 2012-05-25 sprendimą paliko nepakeistą (civ. bylos Nr. 2A-996/2013). Teismas, pasisakydamas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, nurodė, kad pirmiau išnagrinėtos bylos dalykas ir nagrinėjamos bylos dalykas nesutampa.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2008-01-04 patalpų subnuomos sutartį buvo įsipareigojusi subnuomoti atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 8-26). Teismas konstatavo, kad didžiausia bauda, kurią šalys buvo suderėjusios dėl sutarties nutraukimo, buvo 12 mėnesių nuomos mokesčių dydžio (sutarties 9.4. p. c) pp.). Atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 13 mėnesių nuomos mokesčių dydžio kompensaciją sudarančią 781 035,33 Lt sumą. Ieškovė pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr.11/12/28/01, 2011-12-28 išnuomojo ginčo patalpas naujam subnuomininkui UAB „Lupra“ 5 metų terminui, tačiau susitarė jog nuomos mokestis bus mokamas tik nuo 2014-01-01 (t. 1, b. l. 68-77).

Teismas, remdamasis aukščiau nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo, nustatė tokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes: atsakovei pasiūlius nutraukti sutartį prieš terminą, ieškovė 2010-10-27 raštu nurodė, kad ji sutiksianti nutraukti sutartį prieš terminą šalių sutarimu, šalims sutarus dėl 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensacijos; atsakovė 2011-01-04 raštu pranešė, sutiksianti nutraukti sutartį pridedamame susitarimo projekte numatytomis sąlygomis ir terminais, šalių sutarimu nuo 2011-01-28, sumokant ieškovei 1 004 535,69 Lt baudą; atsakovė 2011-01-13 priminimu atsiuntė ieškovei susitarimo projektą, tačiau ieškovė į šiuos raštus neatsakė; atsakovė 2011-01-27 raštu patvirtino ieškovei sutinkanti su pasiūlytomis sąlygomis, nutraukti sutartį šalių susitarimu, išmokant 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją; ieškovė 2011-02-01 rašte nurodė, kad sutarties nutraukimo sąlygos netenkina kreditą suteikusio banko, todėl sutartis be banko sutikimo galėtų būti nutraukta tik sumokėjus kompensaciją už visą likusį subnuomos sutarties terminą; atsakovė 2011-02-15 raštu siūlė inicijuoti trišales derybas, o 2011-02-24 informavo ieškovę ir banką, kad sutartis vykusių derybų ir 2010 m. pabaigoje pasiekto susitarimo pagrindu yra nutraukiama abipusiu šalių susitarimu nuo 2011-02-25, atsakovei po sutarties nutraukimo įsipareigojant ieškovei kas mėnesį mokėti kompensaciją, lygią 1 mėnesio nuomos mokesčio dydžiui pagal sutartį, iki tol, kol ieškovė susiras naują patalpų subnuomininką, bet ne ilgiau kaip 21 mėnesį, skaičiuojant nuo 2011-02-25, taip pat informavo dėl patalpų perdavimo. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalių valia dėl sutarties nutraukimo neabejotinai buvo suderinta ir sutarta, kad ieškovei nuo 2011-02-25 kas mėnesį bus mokamos vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio kompensacijos iki tol, kol ieškovė susiras naują nuomininką, bet ne ilgiau kaip 21 mėnesį.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, negavusi iš ieškovės prieštaravimo į jos 2011-02-24 raštu pateiktą patikslinimą, pagal kurį ieškovė priėmė atsakovės prievolių pagal ginčo susitarimo vykdymą sumokant nuomos mėnesinio nuomos mokesčio dydžio įmokas kas mėnesį iki 2011-12-14 ieškinio pateikimo teismui dienos ankstesnėje byloje, pagrįstai laikė, jog šis jos patikslinimas yra priimtas visoje apimtyje. Nors ieškovė teigia, jog atsakovė liko skolinga jai pagal susitarimą, tačiau, kaip jau minėta, šalių susitarimas nėra savarankiška sutartis, susitarimu susitarta tik dėl sutarties nutraukimo, pasekmių, nuostolių, kuriuos galėjo patirti ieškovė kaip nuomotoja atlyginimo. Atsakovė turėjo pagrindo protingai tikėtis, kad ieškovės nuostolius dengia naująja nuomos sutartimi sulygtas nuomos mokestis.

Teismas konstatavo, kad ieškovė, vykdydama šalių susitarimą dėl sutarties nutraukimo, ir su naujuoju nuomininku UAB „Lupra“ susitardama jog pastarasis nuomininkas nuomos mokestį pradės mokėti tik nuo 2014-01-01 veikė savo rizika, vadovaudamasi sumetimais, kurie sutarties sąlygose neatsispindi, o reikalaudama iš atsakovės mokėti kompensaciją už nuostolius, kuriuos patyrė veikdama savo rizika, nesilaikė pagrindinių sutarčių vykdymo principų. Teismas ieškovės motyvą, jog atleido naująjį nuomininką nuo nuomos mokesčio tik dėl to, kad negalėjo rasti kitų nuomininkų, vertino kaip neįtikinamą, kadangi tokiu atveju ieškovei būtų buvę naudingiau nesudaryti naujosios nuomos sutarties iki tol, kol atsakovė mokėjo kasmėnesinę kompensaciją.

Formos viršus

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas, teigdamas, kad maksimali Sutartyje nustatyta bauda buvo 12 subnuomos mokesčio dydžio, vertino tik atskiras Sutarties nuostatas, apsiribojo tik Sutartyje nustatytų baudų dydžių analize, visiškai neatsižvelgdamas į tai, kada ir kokiam terminui praėjus Sutarties nutraukimas, nesant šalių kaltės, pagal Sutartį buvo apskritai galimas. Abi šalys suprato, kad kompensacijos dydis nėra ir negali būti siejamas su Sutartyje nustatytomis baudomis, o turi būti atsižvelgiama į Sutartyje nustatytus jos galiojimo terminus.Teismas konstatuodamas, kad šalių derybos tęsėsi ir po 2011 m. sausio 27 d. ir šalys neva pasiekė susitarimą, kad atsakovė 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją mokės kas mėnesį dalimis, tačiau ne ilgiau nei ieškovė susiras naują Patalpų nuomininką, pažeidė CPK 182 str. 2 d., 279 str. 4 d. Teismas konstatavo buvus priešingas aplinkybes nei jau yra nustatyta įsiteisėjusia 2013 m. kovo 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-996/2013, kur konstatuota, jog atsakovo 2011 m. sausio 27 d. raštu pasibaigė šalių derybos, kuriomis buvo pasiektas šalių susitarimas dėl sutarties nutraukimo.Teismo minėti 2011 m. vasario 24 d., ir 2011 m. kovo 24 d. atsakovės raštai jokios reikšmės ir įtakos šalių susitarimui, sudarytam apsikeičiant 2010 m. spalio 27 d. ir 2011 m. sausio 27 d. raštais, neturėjo ir negalėjo turėti, kadangi 2010 m. spalio 27 d. ieškovės raštas atitiko CK 6.167 str. ofertai keliamus reikalavimus, o 2011 m. sausio 27 d. raštu atsakovė akceptavo 2010 m. spalio 27 d. pasiūlymo sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nevertino tų aplinkybių, jog ieškovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Sutartis buvo nutraukta neteisėtai, dėl ko 2011 m. vasario 28 d., kovo 3 d. ir kovo 10 d. raštais informavo atsakovę, kad su Sutarties nutraukimu ir patalpų perdavimu nesutinka, kas įrodo, jog ieškovė nesutiko ir su 2011 m. vasario 24 d. rašte nurodytomis Sutarties nutraukimo sąlygomis, t. y. neakceptavo tokios atsakovės ofertos.Ieškovės 2011 m. gruodžio 28 d. sudaryta negyvenamųjų, patalpų, nuomos sutartis Nr. 11/12/28/01 su UAB „Lupra“ jokios reikšmės šalių sudarytam susitarimui neturėjo ir šios sutarties sudarymo faktas neatleido atsakovės nuo susitarimu prisiimtų prievolių vykdymo, t. y. 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensacijos ieškovei sumokėjimo.Teismas argumentu, jog ieškovei būtų buvę naudingiau nesudaryti šios naujosios nuomos sutarties iki tol, kol atsakovė mokėjo kasmėnesinę kompensaciją, iš esmės paneigia teismo poziciją dėl ieškovės nesąžiningumo, kadangi, jei šalys nebūtų sutarusios dėl 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensacijos, o tik sutarusios, jog kompensacija bus mokama iki atsiras naujas nuomininkas, ieškovei akivaizdu būtų buvę naudingiau nesudaryti jokių, naujų, nuomos sutarčių iki bus visiškai išmokėta kompensacija.Ieškovė pagrįstai prašo priteisti palūkanas ir delspinigius, kadangi šalių susitarimas, sudarytas apsikeičiant 2010 m. spalio 27 d. ir 2011 m. sausio 27 d raštais, yra neatskiriama Sutarties dalis. Sutartis, remiantis minėtu įstatymu, priskirtina komerciniams sandoriams.Lietuvos apeliaciniam teismui tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atitinkamai turėtų būti pakeistas Papildomas sprendimas dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pateikė šiuos pagrindinius argumentus:

Priešingai nei teigia apeliantė, teismas nepažeidė CPK 182 str. 2 p., kadangi byloje dėl Sutarties nutraukimo buvo nustatyti du prejudiciniai faktai, kurie yra aktualūs šioje byloje: (i) teismas konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta bendru šalių sutarimu, kadangi buvo susitarta dėl esminių Sutarties nutraukimo sąlygų; (ii) byloje dėl Sutarties nutraukimo teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl kompensacijos mokėjimo ne ilgiau nei apeliantė susiras naują nuomininką, o ne tai, kad, kaip teigia apeliantė Šalių derybos dėl kompensacijos išmokėjimo tvarkos pasibaigė 2011 m. sausio 27 d. raštu.Atsakovė nesutinka, jog 2011 m. vasario 24 d. ir 2011 m. kovo 24 d. raštai yra laikytini naujomis ofertomis, kadangi 2011 m. sausio 27 d. raštu nebuvo pasiektas susitarimas dėl kompensacijos mokėjimo sąlygų; (ii) minimi raštai yra susitarimo dėl Sutarties nutraukimo dalis, kadangi atsižvelgiant tiek į juos, tiek į Šalių faktinį elgesį (sprendime dėl Sutarties nutraukimo teismas laikė, kad atsakovė mokėdama kasmėnesines išmokas tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties nutraukimo), ir vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, galima konstatuoti, kad Šalys minėtų raštų laikėsi. Nors apeliantė ir mėgina visiškai atsieti susitarimą dėl Sutarties nutraukimo nuo nuostolių atlyginimo klausimų, tačiau susitarimo sudarymo tikslas buvo būtent apeliantės nuostolių, patirtų dėl Sutarties nutraukimo, kompensavimas. Šis susitarimo tikslas turi būti įvertintas siekiant teisingai išaiškinti susitarimo turinį ir Šalių tarpusavio pareigas. Aplinkybė, kad apeliantė visiškai neįrodinėja dėl Sutarties nutraukimo patirtų nuostolių dydžio, vertintina jo paties nenaudai, pripažįstant jog reikalaujamos sumos dydžio nuostolių apeliantė nepatyrė ir negali jų įrodyti.Sutikus su ieškovės pateikiamu Susitarimo aiškinimu, būtų įtvirtinta praktika, kai nuomotojams leidžiama pelnytis sąžiningų nuomotojų sąskaita ir gauti dvigubas pajamas už tas pačias Patalpas nuostolių atlyginimui skirtos kompensacijos ir naujo nuomos mokesčio forma.Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija, jog sudaryta nauja nuomos sutartis su UAB „Lupra“ neturi jokios reikšmės, kadangi apeliantė įprastomis verslo sąlygomis negalėjo tikėtis gauti kompensaciją ilgiau, nei ji sudarys naują nuomos sutartį dėl tų pačių Patalpų nuomos ir tai yra itin svarbi aplinkybė teisingam ginčo išsprendimui.Atsakovė nesutinka su apeliantės pozicija, jog tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas tenkintų ieškovės pagrindinį reikalavimą, taip pat turėtų būti tenkinamas šalutinis dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių ginčas dėl 2008-01-04 patalpų subnuomos sutarties jau buvo nagrinėjamas, todėl tiek Vilniaus apygardos teismo 2012-05-25 sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartimi, kuria 2012-05-25 sprendimas paliktas nepakeistas, nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje (CPK 182 str. 2 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys skirtingai pateikia Vilniaus apygardos teismo 2012-05-25 sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-18 nutartyje konstatuotas aplinkybes, apeliacinis teismas dar kartą dėl jų pasisako.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimą, 2012-05-25 sprendime nurodė, kad 2010 m. spalio 27 d. raštas atitinka CK 6.167 straipsnio 1 dalyje ofertai taikomus reikalavimus, kadangi šiame rašte apeliantės UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ pasiūlymas yra pakankamai apibūdintas ir jame aiškiai išreiškiamas ketinimas būti saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CPK 6.167 str. 1 d.). Sąlyga, kuriai esant duodamas UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ sutikimas nutraukti sutartį, yra 21 mėnesio nuomos mokesčio dydžio kompensacija, kurią atsakovė UAB „Hakonlita“ turėtų sumokėti UAB „Nekilnojamo turto valdymas“. Teismas vertino kaip nepagrįstą UAB „Hakonlita“ poziciją, jog 2010 m. spalio 27 d. raštas laikytinas pasiūlymu toliau derėtis (pradėti derybas). Dėl vėlesnio šalių susirašinėjimo: 2010-12-15, 2011-01-04, 2011-01-27 raštų, teismas pasisakė, kad tai nėra naujos ofertos ar priešpriešinės naujos ofertos. Teismas galiausiai konstatavo, kad UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ sutikimas nutraukti sutartį, gavus 21 mėnesio nuomos mokesčio dydžio kompensaciją, remiantis byloje surinktų įrodymų visetu, pripažintinas įrodytu.

Nors tame pačiame sprendime Vilniaus apygardos teismas nurodo, kad 2011 m. kovo 24 d. UAB „Hakonlita“ atsakyme į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. kovo 10 d. raštą buvo aiškiai nurodyta, kokiu būdu kompensacijos bus mokamos – nuo 2011 m. vasario 25 d. kas mėnesį vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio iki tol, kol ieškovė susiras naują nuomininką, bet ne ilgiau kaip 21 mėnesį ir byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų gavusi iš ieškovės prieštaravimų tokiam kompensacijos mokėjimo būdui ar reikalavimą sumokėti visą 21 mėnesio nuomos mokesčio dydžio kompensaciją iš karto, tačiau iš šių aplinkybių teismas iš esmės nepadaro jokios išvados. Priešingai, teismas toliau pasisakydamas, jog UAB „Hakonlita“ jau sumokėjo kompensaciją už 10 mėnesių laikotarpį iš 21 ir niekuomet neatsisakė vykdyti įsipareigojimo ir padengti likusią šalių susitarimu numatytą kompensacijos dalį, grįžta prie ankstesnės išvados, jog UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ sutiko nutraukti sutartį UAB „Hakonlita“ sumokėjus konkretaus – 21 mėnesio nuomos mokesčio, dydžio kompensaciją.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013-03-18 nutartimi 2012-05-25 sprendimą paliko nepakeistą bei nurodė, kad šalių susitarimą nutraukti sutartį patvirtina 2010-10-27 ir 2011-01-27 raštai, t. y. 2010-10-27 rašte UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ nurodė, jog sutiktų nutraukti subnuomos sutartį prieš terminą, tuo atveju, jei jai būtų išmokėta 21 mėnesio subnuomos mokesčio kompensacija, o UAB „Hakonlita“ 2011-01-27 raštu informavo, kad sutinka su pasiūlytomis sąlygomis, t. y. sumokėti 21 subnuomos mėnesio dydžio sumą.

Iš to, kas pasakyta, akivaizdu, jog byloje nustatyti prejudiciniai faktai – atsakovė, siekdama sutartį nutraukti prieš terminą, įsipareigojo sumokėti apeliantei 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją, todėl atmestina atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės išdėstyta pozicija, jog anksčiau nagrinėtoje byloje dėl sutarties nutraukimo buvo nustatytas prejudicinis faktas, jog šalys susitarė dėl kompensacijos mokėjimo ne ilgiau nei apeliantė susiras naują nuomininką. Tokie teiginiai neatitinka nei minėtuose procesiniuose sprendimuose nustatytų aplinkybių, nei šalių susirašinėjimo derantis dėl sutarties nutraukimo turinio.

Iš civilinėje byloje Nr. 2-2686-467/2012 esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė 2010-10-07 raštu siūlė nutraukti subnuomos sutartį nuo 2011-02-25 sumokant apeliantei 18 subnuomos mėnesių dydžio kompensaciją už sutarties nutraukimą anksčiau termino bei pridėjo Susitarimą dėl sutarties nutraukimo sąlygų. Šiame susitarime nurodė, kad ji iki 2011-02-25 sumoka apeliantei minėto dydžio kompensaciją, tačiau nei rašte nei Susitarime nenumatė jokių išlygų šios kompensacijos mokėjimui, t. y. atsakovė nesiekė susitarti mokėti kompensacijos dalimis iki kol apeliantė suras naują nuomininką. Tokių išlygų atsakovė nenumatė nei viename savo rašte iki 2011-02-24. Prejudiciniais faktais pripažinta, jog šalių susitarimą nutraukti sutartį patvirtina 2010-10-27 ir 2011-01-27 raštai, darytina išvada, jog būtent juose buvo išdėstyti tikrieji atsakovės ketinimai, t. y., sumokėti fiksuoto dydžio kompensaciją iš karto pasirašius minėtą susitarimą, nepriklausomai nuo naujo nuomininko egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių buvo susitarta dėl nuostolių (ieškovės negaunamų pajamų, nuomos mokesčio) kompensavimo, todėl ieškovė sužinojusi, jog dėl ginčo patalpų sudaryta nuomos sutartis su nauju nuomininku, turėjo pagrindo protingai tikėtis, jog ieškovės (apeliantės) nuostolius dengia naująja nuomos sutartimi sulygtas nuomos mokestis. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės nenustatytos nei įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, nei toks šalių susitarimas įtvirtintas šalių apsikeistuose raštuose derantis dėl sutarties nutraukimo. Priešingai, 2011-01-27 rašte atsakovė nurodo, kad ji sumoka apeliantei baudą, kurios dydis lygus 21 subnuomos mėnesių dydžiui. Susirašinėjime šalys moėtiną sumą įvardiją tiek kaip baudą, tiek kaip kompensaciją, tačiau tai nekeičia susitarimo esmės – sumokėti fiksuoto dydžio sumą už priešlaikinį sutarties nutraukimą. Akivaizdu, jog šalys susitardamos dėl būtent tokio dydžio baudos ar kompensacijos, kaip ją šalys bepavadintų, įvertino patirtų, ar būsimų nuostolių dydį, dėl jo susitarė, todėl iš naujo negali būti keliamas klausimas dėl nuostolių dydžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovė, negavusi iš apeliantės prieštaravimo į jos 2011-02-24 raštu pateiktą patikslinimą, pagal kurį apeliantė priėmė atsakovės prievolių pagal ginčo susitarimo vykdymą, pagrįstai laikė jog šis patikslinimas yra priimtas visoje apimtyje. Šios teismo išvados prieštarauja nustatytiems prejudiniams faktams.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta yra pagrindas priimtą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Dėl skolos dydžio

Apeliantė prašė priteisti iš atsakovės 141 674,14 Eur (489 172,47 Lt) dydžio įsiskolinimą už nevykdomą šalių susitarimą – sumokėti apeliantei 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją (baudą), kuri lygi 367 877,61 Eur (1 270 207,80 Lt) sumai. Kaip jau minėta, iš naujo negali būti keliamas klausimas dėl nuostolių dydžio. Tai, kad atsakovės teigimu ji jau yra sumokėjusi apeliantei 781 035,33 Lt sumą, kuri padengia visus apeliantės nuostolius dėl sutarties nutraukimo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą, ar atsakovė pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal šalių susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų pagal susitarimą dėl sutarties nutraukimo, atsakovė jau yra sumokėjusi apeliantei 226 203,47 Eur (781 035,33 Lt) sumą, todėl apeliantės reikalavimas sumokėti likusią sutartą sumą – 141 674,14 Eur, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl palūkanų ir delspinigių priteisimo

Apeliantė taip pat prašė priteisti 46 589,94 Eur (160 865,75 Lt) palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą bei 12 750,67 Eur (44 025,52 Lt) delspinigius.

Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose teigia, kad pareiga mokėti palūkanas atsirado 2011-02-26. Nors šalys galiausiai susitarimo, kuriame būtų numatyta kompensacijos mokėjimo terminai ar tvarka, nepasirašė, tai nepaneigia šalių susitarimo, suderinto apsikeičiant raštais, ir pareigos atsakovei sumokėti fiksuoto dydžio kompensaciją. Nustatyta, kad šalys susitarime dėl sutarties nutraukimo nesusitarė dėl kompensacijos (baudos) mokėjimo tvarkos, tačiau iš atsakovės apeliantei 2011-01-04 ir 2011-01-27 teiktų Susitarimų dėl subnuomos sutarties nutraukimo projektų matyti, kad atsakovė pagal jos pačios pateiktų projektų sąlygas būtų įsipareigojusi sumokėti baudą dėl vienašališko subnuomos sutarties nutraukimo iki 2011-01-28, vėliau – iki 2011-02-25, t. y. maždaug per mėnesį nuo projekto pasirašymo dienos. Tai, kad atsakovė sutartą kompensaciją mokėjo dalimis, o apeliantė dėl to nereiškė pretenzijų, nepaneigia apeliantės teisės reikalauti palūkanų, kurių mokėjimą numato įstatymas (CK 6.210 str.). Svarbu pažymėti, kad, reikalaudamas palūkanų/netesybų, kreditorius neturi įrodinėti, kad laiku neįvykdžius/netinkamai įvykdžius piniginės prievolės jis patyrė nuostolių, nes įstatymu preziumuojama, kad jų patiriama. Sprendžiant dėl palūkanų dydžio, apeliacinis teismas sutinka su apeliantės pozicija, jog nagrinėjamu atveju, ji turi teisę prašyti taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatyto dydžio palūkanų normą. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės prievolė sumokėti sutarto dydžio kompensaciją, dėl kurios šalys susiderėjo apsikeisdamos raštais, iš esmės kyla iš subnuomos sutarties, kadangi pačioje subnuomos sutartyje nebuvo numatytas sutarties nutraukimas tokiomis sąlygomis, kurios atsirado nagrinėjamu atveju, dėl ko šalys atskirai turėjo derėtis. Nepaisant to, kad dėl subnuomos sutarties nutraukimo sąlygų buvo susitarta atskirai, tai nepaneigia, jog pareiga mokėti kompensaciją (baudą) apskritai kyla iš pačios subnuomos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad yra pagrindas palūkanas skaičiuoti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas taisykles, iš atsakovės priteistinos 46 589,94 Eur palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimas priteisti kartu netesybas (delspinigius) bei palūkanas, būtų neteisėtas, nes palūkanų paskirtis – atlyginti minimalius nuostolius, o, remiantis LR CK 6.258 str. 2 d., o pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos įskaitomos į nuostolius. Todėl reikalavimas sumokėti delspinigius bei palūkanas kartu reikštų dvigubos atsakomybės už t? patį sutarties pažeidimą taikymą skolininkui. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl netesybų (delspinigių), kurie yra mažesni nei palūkanos, netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš dalies tenkinamas, o kaip nustatyta, pagrindinis reikalavimas kyla iš subnuomos sutarties, kuri yra komercinis sandoris, yra pagrindas tenkinti prašomas priteisti pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, procesines palūkanas. Tačiau minėtame įstatyme numatyto dydžio palūkanos nagrinėjamu atveju gali būti skaičiuojamos tik nuo pagrindinės prievolės (Įstatymo 1 str. 3 d. 3 p.), todėl nuo palūkanų, atsiradusių už prievolės nevykdymą, taikomos CPK numatyto dydžio procesinės palūkanos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė 2015 m. balandžio 23 d. papildomu sprendimu, į tai, kad priimant naują sprendimą dėl ginčo esmės, turi būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, 2015 m. balandžio 23 d. papildomas sprendimas naikintinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išsprendžiamas nauju sprendimu.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 3 351,15 Eur (11 570,86 Lt) dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 207-209), apeliantė – 3 644,58 Eur (12 584 Lt) išlaidų advokato pagalbai (1 t., b. l. 201-202, 2 t., b. l. 10-12) bei 3 168,73 Eur (10 941 Lt) žyminio mokesčio išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 94 proc. ieškinio reikalavimų, tačiau taip pat į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinus procesinių dokumentų turinį ir bylos apimtį, apeliacinis teismas mažina apeliantei priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydį iki 2000 Eur, o atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, dydį iki 120 Eur. Apeliantei taip pat priteistina tiek už ieškinį, tiek už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis pagal patenkintų ieškinio reikalavimų dydį, iš viso 5212,05 Eur ((3 168,73 Eur + 2376 Eur) x 94 proc.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 23 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Hakonlita“ (j. a. k. 125018861) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) 141 674,14 Eur dydžio nesumokėtą kompensaciją, 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (141 674,14 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2014-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 589,94 Eur palūkanas bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (6 589,94 Eur) nuo bylos iškėlimo dienos (2014-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Hakonlita“ (j. a. k. 125018861) uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) 7 212,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamo turto valdymas“ (j. a. k. 300145575) uždarajai akcinei bendrovei „Hakonlita“ (j. a. k. 125018861) 120 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėDalia KačinskienėVigintas Višinskis