- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- I1-4629-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02678-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą netinkamomis sąlygomis (b. l. 1–6).
2. Pareiškėjas paaiškina, jog Vilniaus PN jis buvo išvedamas pasivaikščioti tik vakare, kai jau buvo tamsu. Be to, ant kamerų langų buvo grotos, aptrauktos metaliniu tinklu, todėl pareiškėjui trūko natūralios šviesos. Pareiškėjo manymu, tokiu būdu jis yra diskriminuojamas kitų įstaigoje laikomų asmenų atžvilgiu. Be to, 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. pasivaikščiojimo laikas sutapo su nustatytu prausimosi duše laiku (nuo 18 val. iki 21 val.).
II
1. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–17).
2. Vilniaus PN nurodo, jog paprastosios grupės nuteistiesiems kasdien pasivaikščioti skiriama 4 val., t. y. net daugiau, nei numatyta Bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK). Pareiškėjas gyvena I-o gyvenamojo korpuso antrajame aukšte. Pagal naujausiai patvirtiną Vilniaus PN administracijos grafiką, būrio, kuriame laikomas pareiškėjas, nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti nuo 18 iki 22 val. Tad visiems asmenims įstaigoje yra sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Be to, grafikai yra nuolat keičiami, o pareiškėjas skundžiamu grafiku vaikšto tik 5 mėn., iš kurių daugiau nei pusė laiko buvo pastebimas ženklus dienos trukmės ilgėjimas ir po kiekvienos paros lauke darėsi vis šviesiau. Atsakovės atstovas taip pat pažymi, jog 2019 m. rugsėjo – spalio mėn. buvo nustatytas grafikas, pagal kurį dirbantys nuteistieji tik darbo dienomis vaikščiodavo kiemelyje nuo 18 iki 22 val., o laisvadienių mėn. porinėmis dienomis nuo 8 iki 12.30 val., mėn. neporinėmis dienomis nuo 14 iki 18 val. Savo ruožtu nuteistieji į dušą eidavo sekmadieniais nuo 10 iki 16 val. Atkreipia dėmesį, jog BVK 73 straipsnio 5 punkte buvo nustatyta, jog paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.
3. Pažymi, jog grotų įrengimas neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Įstaigoje buvo įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrino natūralų šių patalpų apšvietimą. Ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų langų buvo sumontuotos apsauginės grotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų patekimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevencijos tikslais.
4. Atsakovės atstovas teigimu, pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų bei jam kilusios žalos, todėl jo skundas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas. Nurodo, jog skundu pareiškėjas tik siekia nepagrįstai pasipelnyti iš valstybės.
III
Teismo posėdyje pareiškėjas V. R. palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame išdėstytais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą ir posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
IV
1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui. Pasak pareiškėjo, žala jam kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Teismas pirmiausia pažymi, kad nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore yra nustatyta BVK 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas.
Konstatuotina, kad teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti jo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1106-602/2020, 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-502/2020; kt.).
4. Remiantis Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. vasario 14 d. patvirtintu I-ojo korpuso nuteistųjų pasivaikščiojimų grafiku Nr. 81-262(1) (b. l. 21) paprastosios grupės nuteistiesiems, laikomiems antrame aukšte (2 ir 3 būriai) kasdien pasivaikščioti skirtos 4 val. porinėmis (nuo 18 iki 22 val.), neporinėmis mėnesio dienomis minėtiems būriams taip pat yra sudaryta galimybė pasivaikščioti nuo 18 iki 22 val. Pagal 2019 m. lapkričio 4 d. patvirtintą grafiką Nr. 81-9791(1) (b. l. 22) 2 aukšto 2 būrio nuteistieji galėjo pasivaikščioti nuo 8 val. iki 12.30 val., neporinėmis mėnesio dienomis – nuo 14 val. iki 18 val. Nurodyta tvarka buvo patvirtinta ir 2018 m. liepos 25 d. grafike (b. l. 23) Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas iš esmės neginčijo, jog jam buvo užtikrinamas 3 val. pasivaikščiojimas, tačiau nurodo, jog jis buvo nuo 18 val. Pažymėtina, jog pareiškėjas pats skunde paaiškino, jog dirba iki 18 val., t. y. ginčo dėl to, jog įkalinimo įstaiga įvykdė imperatyvią pareigą suteikti galimybę pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore, nėra. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus PN, sudarydami galimybę pasivaikščioti visiems asmenims (tarp jų ir dirbantiems), nediskriminuoja įstaigoje laikomų asmenų, o užtikrina jų teisių realizavimą. Aplinkybė, jog pareiškėjui sudaryta galimybė pasivaikščioti po darbo, pagrindžia, jog atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų dėl nuteistųjų pasivaikščiojimo gryname ore. Be to, paminėtina, kad nuteistųjų specifinė padėtis lemia tai, kad jie turi susitaikyti su leistinais teisių varžymais, esančiais laisvės atėmimo vietose. Atitinkamai šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, nenustačius neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų.
Pareiškėjas nurodo, jog 2019 m. rugsėjo–spalio mėnesiais jis pasivaikščioti galėjo nuo 18 val. iki 21 val., tačiau tuo laiku nuteistieji buvo vedami į dušą. Atsakovės atstovas pateikė aktualų nurodytam laikotarpiui nuteistųjų dušo patalpų naudojimosi grafiką (b. l. 20), kuriame nurodyta, jog 2–3 būriai maudėsi duše sekmadieniais nuo 10 iki 16 val. Be to, pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę pasivaikščioti gryname ore 3 valandas. Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Pareiškėjo taip pat netenkino ant langų įrengtos grotos. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 16.9 papunktį, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Iš nurodyto matyti, jog grotų įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Nagrinėjamos bylos atveju nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir prašomos neturtinės žalos atlyginimas. Taigi nesant būtinųjų CK 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas. Kadangi Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, laikytina, kad atsakovės atstovų veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.