- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1912-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01520-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Ieškovas
- IES1
- Trečiasis asmuo
- Elektrėnų savivaldybės 2-asis notaro biuras, TAR1
- Kategorijos
- 2.6.1.6.1Actio Pauliana
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ATS1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovams ATS2, ATS1 dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Elektrėnų savivaldybės 2-asis notaro biuras, TAR1 .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas IES1 kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, patvirtintos Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro TAR2, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovas ATS2 padovanojo savo paveldėjimo teises po tėvo J. Ž. mirties atsakovei ATS1; 2) pripažinti negaliojančia 2024 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovo ATS2 1/10 dalis turto: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 2042/7816 dalių ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), perėjo atsakovei ATS1; 3) leisti vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8444-424/2018, kuriuo iš atsakovo ATS2 ieškovui priteista skola, išieškojimą vykdant iš atsakovo turto: 1/10 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/10 dalies 2042/7816 dalių ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini).
Ieškovas nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu už akių ieškovo naudai iš atsakovo priteista skola. 2021 m. balandžio 6 d. atsakovas notarui pateikė pareiškimą apie palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimą. Tą pačią dieną paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo savo paveldėjimo teises atsakovei (savo seseriai). Dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovo turtinė prievolė ieškovui jau buvo atsiradusi ir turėjo būti įvykdyta dar 2018 metais, apie šią prievolę atsakovui buvo žinoma. Atsakovas, neturėdamas jokio turto, būdamas nemokus, savo paveldėjimo teises padovanojo seseriai, taip apsunkindamas ieškovui galimybę išieškoti skolą iš atsakovo paveldėto turto. Nebuvo būtinumo atsakovui sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Atsakovas, būdamas nemokus ir skolingas ieškovui, sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, buvo nesąžiningas, pažeidė ieškovo teises, nes išieškojimas iš atsakovo turto tapo neįmanomas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad priimdama atsakovo paveldėjimo teises po tėvo mirties, ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovas turėjo skolų ieškovui. Priimdama paveldėjimo teises atsakovė veikė ir elgėsi sąžiningai. Antstolis neatliko visų būtinųjų veiksmų dėl skolos išieškojimo iš atsakovo, neareštavo atsakovo turtinių teisių dėl prievolės ieškovui įvykdymo užtikrinimo, nors tai galėjo ir turėjo padaryti. Tik dėl antstolio neveikimo ir netinkamai atliekamų skolos išieškojimo veiksmų atsakovo turtinės teisės nebuvo areštuotos ir nustatyta tvarka nenukreiptas išieškojimas į atsakovo paveldėto turto dalį po tėvo mirties.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nežinojo ir net negalėjo numatyti, kad sudarant 2021 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, bus pažeistos ieškovo teisės. Atsakovas nežinojo apie 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių ir jo pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus. Atsakovui nebuvo įteiktas nei sprendimas už akių, nei 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolio raginimas įvykdyti šį sprendimą, nei kiti antstolio dokumentai. Antstolis nebuvo areštavęs atsakovo turtinių teisių dėl prievolės ieškovui įvykdymo užtikrinimo, nors tai galėjo ir privalėjo padaryti. Atsakovas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes atsakovas paveldimu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo. Niekas iš kitų paveldėtojų nežinojo apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo TAR1 nurodė, kad yra atsakovų sesuo. Apie atsakovo skolas jai nebuvo žinoma. Dėl pareikšto ieškinio reikalavimų prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino negaliojančia 2021 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, patvirtintos Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro TAR2, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kuria atsakovas padovanojo atsakovei savo paveldėjimo teises pagal įstatymą į turtą ir turtines teises, likusias po tėvo mirties; 2) pripažino negaliojančia 2024 m. balandžio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria atsakovo 1/10 dalis turto: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), adresu (duomenys neskelbtini), 2042/7816 dalių ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), perėjo atsakovei; 3) leido vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8444-424/2018 iš 1/10 dalies buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 1/10 dalies 2042/7816 dalių ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); 4) priteisė ieškovui iš atsakovų po 1 112,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
atsakovas neginčijo aplinkybės, kad yra skolingas ieškovui. Antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0117/18/01359, pradėta pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2- 8444-424/2018 dėl skolos išieškojimo. Atsakovo skola ieškovui nėra išieškota (įsiskolinimo likutis 2025 m. sausio 23 d. sudarė 2 464,06 Eur). Taigi ieškovas turi neabejotiną ir galiojantį turtinį reikalavimą į atsakovą, kuris yra atsiradęs anksčiau, nei buvo sudarytas ginčijamas paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris;
atsakovas, perleisdamas paveldėjimo teises, iš esmės pablogino savo finansinę padėtį. Nesudaręs ginčijamo sandorio, atsakovas būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį paveldėto nekilnojamojo turto, iš kurio būtų galėjęs visiškai ir iš dalies įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovui;
Atsiliepimas
atsakovų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nesirūpino turtu, visa turto išlaikymo našta tenka atsakovei, neturi prioriteto prieš kreditoriaus interesų gynimą. Pareiga priimti palikimą bei sąžiningai elgtis kreditoriaus atžvilgiu yra svarbesnė nei atsakovo santykis su kitais paveldėtojais;
Žemesnės instancijos teismas
atsakovas niekur nedirba, nekilnojamojo turto neturi bei nededa jokių pastangų skolą ieškovui grąžinti, priešingai, nesąžiningai pasinaudojo teise neatlygintinai perleisti paveldėjimo teises, taip išvengdamas atsiskaitymo su ieškovu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas turi pakankamai kito turto, iš kurio būtų galimas skolos ieškovui dengimas. Sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį atsakovas panaikino galimybę ieškovui patenkinti savo reikalavimą iš atsakovo turto, todėl šis sandoris yra pažeidžiantis ieškovo teises;
paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kai visas galimas paveldėti atsakovo turtas dovanojamas atsakovo seseriai, sudarymas buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo, todėl sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Argumentai dėl įpareigojimo sumažinti nekilnojamojo turto savininkų skaičių elektros tiekimo sutarčiai sudaryti, nėra įrodyti. Be to, toks sandorio sudarymo tikslas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės neatitinka atsakingo asmens, veikiančio kreditorių interesais, elgesio standarto. Bendras šeimos interesas perleisti viso turto nuosavybę dviem seserims, nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį (padovanoti paveldėjimo teises);
į bylą pateikta Lietuvos pašto siuntos įteikimo pažymos kopija, iš kurios matyti, kad atsakovui antstolio siųsti procesiniai dokumentai (2018 m. rugsėjo 21 d. raginimas įvykdyti sprendimą) įteikti asmeniškai. Atsakovas patvirtino, kad 2018 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Pagrindo netikėti Lietuvos pašto dokumentu nėra, kaip ir nėra pagrindo sutikti su atsakovės atstovo argumentais, kad įteikimo pažymą pasirašė pašto darbuotojas, o ne atsakovas. Kaip nurodė antstolio padėjėja, paštas arba grąžina neįteiktą siuntą, arba grąžina įteikimo pažymą, jei siunta įteikta, šiuo atveju siunta buvo įteikta, todėl grąžinta įteikimo pažyma;
kai yra ginčijamas neatlygintinas sandoris, atsakovės (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepaisant jo šalių sąžiningumo ar nesąžiningumo. Atsakovas palikimo nepriėmė tam, kad išvengtų ieškovo reikalavimų tenkinimo iš atsakovui priklausančio turto dalies, taigi veikė nesąžiningai;
atsakovei 2024 m. balandžio 24 d. buvo išduotas pavedėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas ir nuosavybės teisės į paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pripažinus negaliojančia 2021 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties dalį dėl atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimo atsakovei, atsakovei išduotas paveldėjimo teisės liudijimas negali būti laikomas galiojančiu visa apimtimi, kadangi pasikeitė jos paveldėto turto dalis. Dėl nurodytų priežasčių negaliojančia turi būti pripažinta atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis, kuria jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į nekilnojamojo turto dalį, kuri, nesant ginčo sandorio, būtų atitekusi atsakovui, tai yra į 1/10 dalį: buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2042/7816 dalių ūkio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini);
nustačius, jog įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise, perleidžia pagal įstatymą priklausančias paveldėjimo teises ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir kreditorės reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises bei interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą;
pripažinus sandorius negaliojančiais, taikoma restitucija. Šiuo atveju restitucija atstatomas atsakovo mokumas, grąžinant jam turtą, turtinę teisę, iš kurios gali būti išieškoma skola ieškinį pareiškusio atsakovo naudai.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė ATS1 pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai atsakovės atžvilgiu, ir ieškinį atsakovės atžvilgiu atmesti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
pagal CK 6.66 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai nustatomos visos actio Pauliana sąlygos. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė bent dviejų esminių sąlygų, t. y. kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorio ir kreditoriaus teisių pažeidimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio;
atsakovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti, jog paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo metu atsakovas turėjo skolų ieškovui, todėl atsakovė elgėsi sąžiningai. Vien tik giminystės ryšys negali būti laikomas nesąžiningumo įrodymu;
atsakovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad jis nežinojo, negalėjo žinoti ir net negalėjo numatyti, kad sudarant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį bus pažeisti ieškovo turtiniai interesai. Atsakovas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį sudarė dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, nes, mirus tėvui, reikėjo spręsti paveldimo turto naudojimo klausimus ir pasirašyti sutartį dėl elektros energijos šiam turtui tiekimo. Sprendimą sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį nulėmė tai, kad atsakovas paveldimu turtu nesinaudojo, jo neišlaikė, juo nesirūpino ir neprižiūrėjo daugiau kaip 10 metų. Svarbi actio Pauliana instituto taikymo sąlyga yra ta, kad kreditorius gali ginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu negalima;
Atsiliepimas
atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių dokumentų anksčiau negavo, apie vykdymo procesą sužinojo tik šios bylos metu. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas svarbus, antstolio dokumentai įteikiami pasirašytinai. Pirminis dokumentas turi būti įteiktas pasirašytinai proceso dalyviui. Iš šaknelės negalima identifikuoti, kas priėmė dokumentus. Procesinis dokumentas nebuvo tinkamai įteiktas. Nėra įrodymų, kad įteiktas sprendimas už akių. Tai, kad buvo nurašomi pinigai ar kad atsakovas teikė banko išrašus, nereiškia, kad atsakovas žinojo apie išieškojimą atsakovui. Buvo dar vienas išieškojimas „GelvoraSergel“ nuo 2017 m. 2023 m. minėtas išieškojimas užbaigtas. Jei minimali mėnesinė alga, tai nurašoma ta pati suma, nesvarbu, kiek yra kreditorių. Atskaitymai nesuponavo atsakovui galimybės žinoti, kad buvo pradėtas išieškojimas dar ir ieškovo naudai. Jei atsakovas būtų norėjęs apgauti ir išvengti prievolės atsaakovui, tai nieko nebūtų daręs, atsakovė būtų paveldėjusi turtą faktiniu valdymu. Nėra duomenų, kad atsakovas norėjo išvengti prievolės ieškovui perleisdamas paveldėjimo teises. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad mama imdavo paštą ir atiduodavo atsakovui, jis ne visus laiškus pasiimdavo;
teismas nenurodė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą, ir rėmėsi tik prielaidomis. Iš antstolio dokumentų įteikimo šaknelės matyti, kad šaknelės vietoje, kurioje turėtų būti pašto siuntos gavėjo parašas, yra tik „varnelė“, todėl visiškai neaišku, kas gavo atsakovui adresuotą pašto siuntą su antstolio dokumentais, ar apskritai tokia pašto siunta buvo kam nors įteikta, todėl negalima kategoriškai teigti ir patvirtinti, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. antstolio raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas atsakovui;
ieškovas privalėjo įrodyti, kad būtent ginčijamas sandoris pablogino jo galimybes išieškoti skolą. Kreditoriaus teisių pažeidimas egzistuoja tik tada, kai dėl sandorio skolininkas tampa nemokus, arba sumažėja turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, vertė. Byloje nustatyta, kad skola buvo išieškoma nuo 2018 metų; dalis skolos buvo išieškota; vykdymo procesas vyko ir po ginčijamo sandorio sudarymo; atsakovo mokumas nepasikeitė dėl ginčijamo sandorio. Todėl ieškovo teisių pažeidimas kilo ne dėl ginčijamo sandorio, o dėl atsakovo finansinės padėties ir vykdymo proceso rezultatų. Actio Pauliana negali būti naudojama kaip vykdymo proceso trūkumų kompensavimo priemonė ir negali būti naudojama vykdymo proceso nesėkmėms kompensuoti;
antstolis nebuvo areštavęs atsakovo turtinių teisių, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Tai reiškia, kad ieškovo interesų pažeidimas kilo ne dėl ginčijamo sandorio, o dėl vykdymo proceso netinkamo organizavimo;
actio Pauliana paskirtis yra atkurti skolininko mokumą, o ne perkelti skolininko prievolę trečiajam asmeniui, šiuo atveju atsakovei. Teismas skundžiamu sprendimu pažeidė atsakovės teisėtų lūkesčių principą, nes atsakomybė už asmeninę atsakovo skolą teismo buvo perkelta jo seseriai. Tokiu būdu sudaryta situacija, kai socialiai pažeidžiamas asmuo su vaikais netenka gyvenamojo būsto dalies dėl prievolės, kurios neprisiėmė. Kreditoriaus interesai negali būti ginami neproporcingai varžant trečiųjų asmenų teises ir actio Pauliana negali tapti socialiai pažeidžiamų asmenų teisių paneigimo instrumentu. Atsakovė nėra skolininkė, ji negavo jokios ekonominės naudos ir ji nėra pajėgi prisiimti svetimų skolų. Atsakovės darbo užmokestis yra artimas minimaliam darbo užmokesčiui, ji išlaiko du mažamečius vaikus, iš savo asmeninių pajamų moka visus buto komunalinius mokesčius ir neturi jokių finansinių galimybių prisidėti prie atsakovo skolos dalies, atitinkančios jai dovanoto nekilnojamojo turto vertės – 900,30 Eur, ieškovui padengimo. Pats atsakovas turėtų prisiimti įsipareigojimą dėl skolos grąžinimo ieškovui. Sprendimo pasekmės ženkliai pablogina atsakovės turtinę ir finansinę padėtį, sudaro jai papildomus ir nieko nepagrįstus nepatogumus, pablogina gyvenimo kokybę;
teismo sprendimas leisti vykdyti išieškojimą iš 1/10 dalies turto yra perteklinis, atitinka antstolio kompetenciją bei išeina už nagrinėjamos bylos ribų. Išieškojimo tvarką nustato CPK VI dalis, o ne sprendimas actio Pauliana byloje. Ieškovas faktiškai siekia dubliuoti vykdymo procesą, nepagrįstai įtraukiant atsakovę;
pirmosios instancijos teismas padarė kelias esmines klaidas: sutapatino giminystę su nesąžiningumu; neatliko atsakovo mokumo analizės; ignoravo vykdymo proceso aplinkybes; nevertino atsakovės socialinės ir finansinės padėties; neanalizavo neproporcingo sandorio vertės (900,30 Eur) ir atsakovo skolos (įsiskolinimo likutis 2025 m. sausio 23 d. sudarė 2 464,06 Eur) santykio.
Šalies argumentai
Ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nustatė ir aiškiai sprendime pasisakė dėl visų actio Pauliana sąlygų. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymas, kai visas galimas paveldėti atsakovo turtas buvo padovanotas atsakovo seseriai (apeliantei), buvo nulemtas laisvo šalių apsisprendimo, o ne kokio nors būtinumo. Ši teismo išvada skunde nėra paneigta. Atsižvelgiant į tai, šio sandorio sudarymas laikytinas neprivalomu. Sandorio sudarymo tikslas ir juo siekiamos sukurti teisinės pasekmės, kokias nurodė atsakovas, neatitinka atsakingo asmens, veikiančio kreditorių interesus, elgesio standarto. Bendras paveldėtojų interesas perleisti viso paveldimo turto nuosavybę dviem seserims nepatvirtina pareigos sudaryti ginčijamą sandorį buvimo. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas žinojo, kad yra skolingas ieškovui, taip pat žinojo ir teisme patvirtino, kad neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovu, neturi turto, tačiau vis tiek savo paveldėjimo teises perleido;
Šalies argumentai
apeliantė nurodo, kad teismas jos ir atsakovo giminystės ryšį laikė vieninteliu nesąžiningumo įrodymu, tačiau apeliantės (ne)sąžiningumo klausimas šiuo atveju yra neaktualus. Atsakovė sudarė neatlygintinį sandorį su artimu giminaičiu – broliu, o kai yra sudarytas neatlygintinis sandoris, jis gali būti pripažintas negaliojančiu nepriklausomai nuo sandorio šalių sąžiningumo. CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtina prezumpcija, kad skolininkas buvo nesąžiningas, jeigu sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Ši prezumpcija nėra paneigta ir net nėra ginčijama;
atsakovo pozicija, kad atsakovas apie išieškomą skolą ieškovui nieko nežinojo ir negalėjo numatyti, kad sudarant 2021 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį bus pažeisti ieškovo turtiniai interesai, nepasitvirtino. Atsakovas teisme patvirtino, kad apie skolą iš esmės žinojo ir nebuvo jos gražinęs. Be to, byloje yra raginimas mokėti skolą, kuris buvo įteiktas asmeniškai atsakovui; iš jo darbo užmokesčio buvo vykdomi atskaitymai, nes atsakovas skolos geruoju nemokėjo; atsakovo teikti antstoliui banko sąskaitos išrašai su prašymais gražinti pinigus patvirtina, kad atsakovas žinojo apie vykdomą išieškojimą. Atsakovo rašytame rašte yra aiškiai parašyta, kad jam buvo žinoma apie išieškojimą. Teismo posėdžių metu pasitvirtino ir aplinkybė, kad visa šeima, tame tarpe ir apeliantė, žinojo apie atsakovo problemas, o būtent, skolos nemokėjimą. Atsakovas apeliacinio skundo nepateikė, todėl darytina išvada, kad su teismo vertinimu ir išvadomis sutinka;
atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. sudarydamas dovanojimo sandorį, neteko turto, ko pasėkoje antstolis negalėjo įvykdyti išieškojimo iš atsakovo turto. Akivaizdu, kad toks atsakovo elgesys yra laikytinas nesąžiningu. Atsakovas savo nesąžiningumą patvirtino ir pats, nes 2025 m. lapkričio 17 d. rašte antstoliui nurodė, kad pragyvena iš nelegalaus uždarbio;
Šalies argumentai
apeliantė teigia, kad ieškovo teisių pažeidimas kilo ne dėl ginčijamo sandorio, o dėl atsakovo finansinės padėties ir vykdymo proceso rezultatų. Aplinkybė, jog iki šiol (kol vyko bylos nagrinėjimas) dar nebuvo atsiskaityta su ieškovu, patvirtina, jog turto perleidimas apsunkino išieškojimą ir atitolino ieškovo reikalavimo patenkinimą. Sudarydamas ginčijamą sandorį atsakovas panaikino galimybę ieškovui patenkinti savo reikalavimą, todėl ginčijamas sandoris yra pažeidžiantis ieškovo teises. Atsakovas kito nekilnojamojo turto neturi, nedirba, todėl ieškovo teisių pažeidimas yra įrodytas;
apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad antstolis nebuvo areštavęs atsakovo turtinių teisių, nors galėjo ir turėjo tai padaryti. Antstolis gali areštuoti turtines teises tik tuo atveju, kai žino, kad jos yra. Šio konkrečiu atveju antstolis neturėjo jokios informacijos, kad yra turtinių teisių. Liudytojas antstolis D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog turtinių teisių tuo metu neareštavo, nes: tuo metu tokių nebuvo; sužinojo, kad yra turtinių teisių 2025 m.; skolininkas turėjo pats pranešti apie turtines teises; Turtinių teisių registro nėra; skolininko pareiga yra pranešti apie turtą, jei skolininkas sąžiningas. Jokiuose teisės aktuose antstoliui nenustatyta pareiga nuolat tikrinti informaciją apie skolininko artimųjų giminaičių turtinę padėtį, taip pat nėra tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų įmanoma automatiškai nustatyti skolininko sudarytus palikimo atsisakymo, perleidimo, nepriėmimo sandorius. Nėra jokio pagrindo teigti, jog antstolis privalėjo nuolat tikrinti Testamentų registro duomenis;
apeliantė, siekdama pagrįsti sandorio būtinumą, nurodo šiuos argumentus: reikėjo tvarkyti paveldėjimo procedūras, reikėjo spręsti turto naudojimo klausimus, pasirašyti sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Atsakovas teismo posėdžių metu patvirtino, kad jis neprivalėjo sudaryti 2021 m. balandžio 6 d. sandorio, nurodė, kad jam seserys liepė. Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino jokios sandorio sudarymo būtinumą patvirtinančios aplinkybės;
apeliantė netinkamai interpretuoja priimtą teismo sprendimą. Atsakomybė už atsakovo skolą nėra perkeliama apeliantei, nes paveldėjimo teisės liudijimas negaliojančiu pripažintas tik dalyje. Atsakovė savo turto dalyje ir toliau gyvens, ja naudosis visa apimtimi. Atsakovė sprendimu įpareigota tik grąžinti ginčo objektą, tai yra neteisėtai padovanotą turto dalį. Būtent iš atsakovui priklausančios 1/10 turto dalies skola bus išieškoma. Apeliantei turto dalis buvo perleista neatlygintinai, apeliantei neatsirado jokių realių turtinių išlaidų ar nuostolių. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantė, priimdama dovaną iš atsakovo, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti apie jo finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Tokiu atveju apeliantė negali remtis teisėtų lūkesčių apsauga;
Šalies argumentai
apeliantė skunde klaidingai teigia, kad teismo sprendimo pasekmė yra situacija, kai socialiai pažeidžiamas asmuo su vaikais netenka gyvenamojo būsto dalies dėl prievolės, kurios neprisiėmė. Aplinkybė, kad apeliantė yra socialiai pažeidžiama ar augina vaikus, savaime nepaneigia kreditoriaus teisės ginti savo pažeistus interesus ir neatleidžia nuo actio Pauliana pasekmių taikymo. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiauti šia teise, sudarant sandorius su socialiai pažeidžiamais asmenimis, siekiant išvengti prievolių vykdymo;
apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-8444-424/2018 priteisė ieškovui iš atsakovo 2 200 Eur skolos, 1 473,54 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 110,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendime už akių nurodyta, kad ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 2 000 Eur su 15 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas 2018 m. sausio 1 d. Sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. išdavė ieškovui vykdomąjį raštą, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0117/18/01359. Skola ieškovui nėra grąžinta/išieškota (pagal bylos duomenis įsiskolinimo likutis 2025 m. sausio 23 d. sudarė 2 464,06 Eur). Antstolio 2025 m. balandžio 30 d. rašte dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nurodyta, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, pajamų nedeklaruoja, savo vardu turto neturi, todėl išieškoti iš atsakovo skolą nėra galimybės.
Atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. pareiškimu apie palikimo priėmimą priėmė palikimą, likusį po atsakovo tėvo J. Ž. mirties. Visą palikimą sudarė butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 2042/7816 dalys ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis atsakovas turi teisę paveldėti 1/10 dalį šio turto. 2021 m. balandžio 6 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (toliau – ir Teisių dovanojimo sutartis) atsakovas padovanojo atsakovei (atsakovo seseriai) savo paveldėjimo teises į J. Ž. turtą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.
Actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, o kartu – ir kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė skolininko pažeistam mokumui atkurti ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41/2025).
Ieškovo neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė į atsakovą, kylanti iš 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 2 000 Eur su 15 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas 2018 m. sausio 1 d., patvirtinta Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-8444-424/2018, kuriuo ieškovui iš atsakovo priteista 2 200 Eur skolos, 1 473,54 Eur delspinigių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir 110,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo teiginiai, kad atsakovas, sudarydamas Teisių dovanojimo sutartį, nežinojo apie 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių, neturi teisinės reikšmės. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė turintis prievolę ieškovui pagal 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutartį. Atsakovas CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka nėra padavęs pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimas už akių yra įsiteisėjęs. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisių dovanojimo sutartis pažeidė ieškovo teises, kadangi atsakovas šiuo sandoriu atsisakė turto (turtinių teisių), iš kurio būtų galima bent iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimą. Kaip nurodyta ankščiau, atsakovo skola ieškovui pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių nėra išieškota, atsakovas Lietuvoje nedirba, pajamų nedeklaruoja, savo vardu turto neturi, todėl išieškoti iš atsakovo skolą nėra galimybės. Atsakovas neteigė ir neįrodinėjo, kad turi kito turto ar gauna pajamų, iš kurių galėtų būti patenkintas ieškovo reikalavimas.
Viena iš būtinųjų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. sandorio sudarymo neprivalomumas, visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013).
Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad Teisių dovanojimo sutartis buvo sudaryta tam, kad neužsitęstų/nebūtų sudėtingas elektros energijos į paveldimą turtą tiekimo sutarčių sudarymas su kiekvienu paveldėtoju, kad atsakovas paveldimu turtu nesinaudojo ir jo neišlaikė, kad buvo priimtas paveldėtojų susitarimas, jog paveldimas turtas atiteks tik keliems įpėdiniams, nevertintinos kaip sudarančios būtinybę atsakovui sudaryti Teisių dovanojimo sutartį. Paveldimo turto naudojimo patogumas ar įpėdinių tarpusavio susitarimai pasidalinti paveldimą turtą įpėdiniams priimtinu/patogiu būdu negali pateisinti atsakovo prievolės ieškovui nevykdymo. Taigi vertinama, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti Teisių dovanojimo sutarties.
Nėra pagrindu sutikti su apeliacinio skundo teigiu, kad atsakovas, sudarydamas Teisių dovanojimo sutartį, buvo sąžiningas. Atsakovo sąžiningumas sudarant Teisių dovanojimo sutartį grindžiamas tuo, kad atsakovas nežinojo apie Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą už akių bei vykdymo procesą, o antstolis vykdymo procese nebuvo areštavęs atsakovo paveldėjimo teisių.
Kaip jau minėta aukščiau, ieškovo reikalavimas atsakovui kilęs iš 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutarties, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 2 000 Eur su 15 proc. metinėmis palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas 2018 m. sausio 1 d., taigi prievolės ieškovui įvykdymo terminas Tiesių dovanojimo sutarties sudarymo metu jau buvo suėjęs, ir atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė turintis prievolę ieškovui pagal 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutartį. Atsakovas, sudarydamas Teisių dovanojimo sutartį, žinojo, kad yra negrąžinęs ieškovui skolos pagal 2016 m. sausio 20 d. paskolos sutartį, kad neturi turto ar legalių pajamų, iš kurių ši skola gali būti grąžinta/išieškota, kad, padovanojus atsakovei paveldėjimo teises, atsakovas neteks turto, iš kurio galėtų būti grąžinta/išieškota skola/jos dalis ieškovui. Todėl aplinkybės, kad atsakovas nežinojo apie sprendimą už akių ar šio sprendimo pagrindu vykdomą išieškojimą, atsakovo nesąžiningumo nepaneigia.
Atsakovo paveldėjimo teisių areštas iki Teisių dovanojimo sutarties sudarymo vykdymo procese būtų apsunkinęs ar užkirtęs kelią atsakovui sudaryti Teisių dovanojimo sutartį, tačiau tokio arešto nebuvimas savaime nepateisina atsakovo veiksmų, sudarant Teisių dovanojimo sutartį. Atsakovas nepranešė antstoliui apie atsiradusią paveldėjimo teisę (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas skolininko turto paiešką, neturi pareigos nuolat visuose viešuose registruose tikrinti duomenų apie kiekvieno skolininko turtinę padėtį/šios padėties pasikeitimą.
Sprendžiant dėl penktosios būtinosios sąlygos ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu (trečiojo asmens, sudariusio su skolininku atlygintinį sandorį, nesąžiningumo), pažymima, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Sudaryta Teisių dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris. Todėl atsakovės, sudariusios su atsakovu šią sutartį, sąžiningumas ar nesąžiningumas, t. y. žinojimas, kad Teisių dovanojimo sutartis pažeidžia/gali pažeisti ieškovo interesus, nėra teisiškai reikšmingas.
Dėl atsakovės teiginių, kad pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu pažeidė atsakovės teisėtų lūkesčių principą, nes atsakomybė už asmeninę atsakovo skolą buvo perkelta atsakovei, pažymima, kad apskųstu sprendimu atsakovei nebuvo perkelta atsakovo skola – pripažinus negaliojančia Teisių dovanojimo sutartį ir taikius vienašalę restituciją, atsakovui nuosavybės teise grąžinta atsakovui priklausanti paveldėto turto dalis, taigi, atsakovo prievolės bus vykdomos iš atsakovui, o ne iš ieškovei priklausančio turto. Teisių dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris, atsakovė pagal šią sutartį atsakovui pinigų nemokėjo, pripažinus negaliojančia šią sutartį ir taikius vienašalę restituciją, šalys yra grąžintos į tą padėtį, kuri buvo iki sutarties sudarymo.
Teisių dovanojimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 6 d. Apie atsakovo paveldėjimo teisių dovanojimą ir apie atsakovei 2024 m. balandžio 29 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dėl atsakovui priklausiusios turto dalies paveldėjimo ieškovas sužinojo iš antstolio 2025 m. balandžio 30 d. rašto, kuriuo antstolis informavo ieškovą apie nurodytas aplinkybes ir apie ieškovo teisę ginčyti paveldėjimo teisių perleidimo sandorį. Ieškovas su ieškiniu dėl Teisių dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančio CK 6.66 straipsnio pagrindu kreipėsi 2025 m. liepos 31 d., taigi nepraleidęs CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino. Atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteigė ir neįrodinėjo, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo kitos datos, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ir kad teismas turi taikyti ieškinio senaties terminą.
Pagal bylos duomenis atsakovui priklausančios 1/10 paveldimo turto dalies vertė yra 900,30 Eur. Todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia Teisių dovanojimo sutartį neviršija ieškovo reikalavimo atsakovui vertės. Apeliantė yra teisi, teigdama, kad antstolis vykdymo procese pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas sprendžia, į kokį skolininko turtą nukreipti išieškojimą. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekė, kad atsakovo skola būtų išieškota iš atsakovo paveldėtos turto dalies. Byloje nekilo ginčas, ar pripažinus Teisių dovanojimo sutartį negaliojančia, yra pagrindas nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią paveldėto turto dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė „Leisti vykdyti išieškojimą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 31 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8444-424/2018, išieškojimą vykdant iš 1/10 dalies turto ... „ vertinama kaip perteklinė, tačiau ne kaip įpareigojanti antstolį nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausančią paveldėto turto dalį. Kaip jau nurodyta, antstolis vykdymo veiksmus, tame tarpe ir išieškojimą iš skolininko turto, atlieka pagal vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
Iš nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad yra nustatytos visos būtinos sąlygos pripažinti Teisių dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 900 Eur. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovės.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui IES1 iš atsakovės ATS1 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.