- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2S-3627-880/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01736-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Antstolis Nikolajus Aleninas kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti 2026 m. balandžio 22 d. akte Nr. S-26-165-15695 2025 m. rugpjūčio 5 d. nurodyto privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-2745, kuris vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0165/25/03112, neįvykdymo klausimą, nes nustačius, kad skolininkas SUA1 privalomojo nurodymo neįvykdė, teismas gali skirti jam iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Atsiliepimas
Skolininkas SUA1 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškime išdėstytais teiginiais ir prašė objektyviai įvertinti faktines aplinkybes bei susiklosčiusią situaciją. Nurodė, kad tvora buvo įrengta ne siekiant savavališkai užimti valstybinę žemę ar apriboti visuomenės teises, o dėl objektyvių aplinkybių bei būtinybės apsaugoti savo turtą. Greta sklypo esantis valstybinės žemės plotas su prūdu ribojasi su mišku, todėl teritorijoje nuolat lankosi laukiniai gyvūnai – vilkai, lapės, šernai, elniai, briedžiai ir kiti gyvūnai, kurie kelia grėsmę turtui bei saugumui. Sklypas ribojasi tik su kitais privačiais sklypais ir mišku, todėl realios galimybės visuomenei patekti į šią teritoriją nėra ir tvora faktiškai niekam nesutrukdė naudotis valstybiniu žemės plotu. Sklypo riba eina palei nestabilų ir nuolat ardomą prūdo krantą. Dėl vykstančios erozijos krantas vietomis jau yra pasislinkęs į sklypo teritoriją apie 0,3-0,5 metro ir šis procesas tęsiasi. Dėl šios priežasties šiuo metu nėra techninių ir saugių galimybių įrengti tvorą tiksliai pagal formalią kadastrinę ribą, nes tvora atsidurtų nestabiliame ir slenkančiame grunte.
Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad:
Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2025 m. liepos 29 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-732, kuriuo konstatuota, kad „<...> žemės sklypo savininkas SUA1 savo žemės sklypą naudoja ne pagal 2009m. rugpjūčio 28 d. kadastriniais matavimais nustatytas žemės sklypo plane ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas teisėtas ribas t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų iš šiaurinės žemės sklypo pusės aptvėręs ir naudoja 872,16 kv. m. nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuris patikėjimo teise priklauso Kėdainių miesto savivaldybei. Aptvertas valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su namų valdos žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip apribojama teisė naudotis valstybine žeme. Valstybinės žemės plote pastatyta metalinė tvora su metaliniais stulpais, kurios ilgis 75,26 m. Tvora pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. <...>“. Inspekcija SUA1 2025 m. rugpjūčio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2745. Inspekcijos 2025 m. lapkričio 21 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-2312 konstatuota, kad metalinė tvora nepašalinta nuo valstybinės žemės.
Iš civilinėje byloje esančių įrodymų aiškiai matyti, kad skolininkas, aptverdamas valstybinę žemę, neteisėtai naudojasi valstybine žeme, kuri sudaro uždarą kontūrą su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, valstybinės žemės plotas naudojamas kaip vientisas masyvas su skolininko nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, taip išplečiant skolininko žemės sklypo ribas, o aptvertą valstybinės žemės plotą skolininkas priskiria sau ir juo naudojasi kaip savo nuosavybe. Į valstybinės žemės plotą nebegali patekti kiti asmenys bei aptvertu valstybinės žemės plotu gali išimtinai naudotis tik žemės sklypo savininkai (naudotojai).
Aplinkybė, kad skolininko žemės sklypo riba eina pagal nestabilų ir nuolat ardomą dirbtinio vandens telkinio krantą, kuris slenka į jo žemės sklypą pusę, nesuteikia skolininkui teisės užimti, naudotis valstybine žeme ar ją aptverti tvora. Juo labiau, kad pats skolininkas kartu su prašymu pateikė galimai nukopijuotą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame Kėdainių rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad „Buvo nustatyta, kad šis namų valdos sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuriame yra dirbtinis vandens telkinys (kūdra), bendrai yra aptverti metaline tvora su metaliniais stulpais. Įrodymų, kad vandens telkinio kraštas smenga ir artėja prie Jūsų sklypo ribos, nustatyta nebuvo. Todėl, esant palankioms gamtinėms sąlygoms, Jūs turėtumėte fiksuoti kintantį vandens telkinio krantą ir kreiptis pakartotinai su prašymu dėl situacijos įvertinimo“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartimi antstolio Nikolajaus Alenino pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus nevykdymą skolininkui SUA1 tenkino – skyrė SUA1 vienkartinę 200 Eur dydžio baudą už 2025 m. rugpjūčio 5 d. privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-2745 nevykdymą. Teismas nurodė, kad:
Iš vykdomosios bylos Nr. 0165/25/03112 medžiagos nustatyta, kad antstolis Nikolajus Aleninas 2025 m. gruodžio 18 d. patvarkymu Nr. S-25-165-49242 priėmė vykdyti Inspekcijos 2025 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-2745, kuriuo suinteresuotas asmuo SUA1 buvo įpareigotas iki 2025 m. lapkričio 7 d. atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinės žemės dalį 872,16 kv.m., iš šiaurinės žemės sklypo pusės pašalinti 75,26 m metalinės tvoros metaliniais stulpeliais dalį. Antstolis 2025 m. gruodžio 31 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus Nr. S-25-165-52286 paragino skolininką nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 30 d. įvykdyti įpareigojimus ir raštu informuoti antstolį ir pateikti vykdomojo dokumento įvykdymą patvirtinančiu įrodymus. 2026 m. vasario 2 d. antstolis patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus Nr. S-26-165-4456 pakartotinai paragino skolininką nedelsiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis, apžiūrėjęs teritoriją, 2026 m. balandžio 10 d. aktu Nr. B-26-165-153 patvirtino, kad SUA1 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė. 2026 m. balandžio 22 d. antstolio priimtu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-25-165-15695 nustatyta, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Skolininkas neginčija fakto, kad įrengta tvora šią dieną nebuvo išardyta. Byloje nustatyta, kad skolininkas nėra įvykdęs privalomojo nurodymo.
Skolininko argumentas, kad sklypo riba eina palei nestabilų ir nuolat ardomą vandens telkinio krantą, kuris dėl vykstančios erozijos vietomis yra pasislinkęs į sklypo teritoriją apie 0,3-0,5 metro ir šis procesas tęsiasi, todėl šiuo metu nėra techninių ir saugių galimybių įrengti tvorą tiksliai pagal formalią kadastrinę ribą, nes tvora atsidurtų nestabiliame ir slenkančiame grunte, atmestinas. Kėdainių rajono savivaldybės administracija rašte nurodė, kad SUA1 namų valdos sklypas ir nesuformuotas valstybinės žemės plotas, kuriame yra dirbtinis vandens telkinys, bendrai yra aptverti tvora. Rašte pažymėta, kad įrodymų, jog vandens telkinio kraštas smenga ir artėja prie sklypo ribos, nustatyta nebuvo. Taigi, skolininko pateiktas argumentas yra paneigtas oficialiu dokumentu, t. y. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštu.
Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad privalomasis nurodymas negali būti įvykdytas dėl nurodytų priežasčių, duomenų, kad skolininkas kreipėsi dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, nėra pateikta. Taip pat nėra duomenų, kad skolininkas būtų ginčijęs privalomąjį nurodymą teisės aktuose nustatyta tvarka. Skolininkas šiuo metu galimai yra ne Lietuvos Respublikoje, kas suponuoja pagrindą manyti, kad jis net nesiėmė jokių veiksmų vykdyti privalomąjį nurodymą nei pats, nei pasitelkęs trečiuosius asmenis. Taigi nurodyti argumentai nepagrindžia aplinkybių, dėl ko skolininkas negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo.
Nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos, ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (suinteresuotas asmuo) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-17885-1106/2026 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nutartyje neteisingai nurodyta, kad teismas gavo prašymą „nagrinėti bylą jam nedalyvaujant arba atidėti posėdį“. Pažymi, kad teikė prašymą tik dėl teismo posėdžio atidėjimo, o ne dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant. Teismas iškreipė apelianto proceso valią ir užkirto kelią realizuoti teisę būti išklausytam bei pateikti žodinius paaiškinimus.
Teismo teiginys, kad pateiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštas yra „galimai nukopijuotas“, yra nepagrįstas. Teismui buvo pateikta tikra savivaldybės atsakymo kopija.
Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad skolininkas valstybine žeme naudojasi kaip savo nuosavybe ir ją priskiria sau. Pažymi šias svarbias aplinkybes:
Žemė nėra naudojama savo reikmėms: valstybinės žemės ploto skolininkas jokiais asmeniniais tikslais nesinaudoja – šis plotas yra tik prižiūrimas ir tvarkomas. Jokios veiklos, išplečiančios asmeninio sklypo ribas ar priskiriančios šį plotą asmeninei nuosavybei, nėra vykdoma.
Aptvėrimo tikslas – saugumas ir turto apsauga: tvora pastatyta išskirtinai dėl bendro saugumo užtikrinimo (dėl teritorijoje esančio vandens telkinio / kūdros) bei turto apsaugos.
Tvoros pobūdis: nutartyje nurodyta „metalinė tvora“, tačiau tikrovėje tvora yra segmentinė, permatoma ir lengvai išardoma. Tai nėra stacionarus ar kapitalinis statinys, užkertantis kelią ar pakeičiantis žemės paskirtį.
Teismas padarė klaidingas išvadas remdamasis savivaldybės atsakymu. Žiemos patikrinimas: rašte minimos aplinkybės nustatytos žiemą, kai gilus sniegas fiziškai neleido darbuotojams užfiksuoti ardančio vandens telkinio kranto fakto. Pavasario patikrinimas: pavasarį į vietą atvykę 5 savivaldybės darbuotojai faktinių matavimų neatliko, nes sugedo jų atsigabenta įranga (kuri nebeveikė ilgiau nei valandą). Įrodymų surinkimas nutrūko dėl pačios savivaldybės technikos gedimo, o ne dėl to, kad problema neegzistuoja. Savivaldybės atstovai žodžiu nurodė ginčą spręsti teismo tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybė vengia atsakomybės dėl jai priklausančio valstybinės žemės ploto, o teismas nepagrįstai atsisakė atidėti posėdį, neteisingai įvertino tvoros bei žemės naudojimo pobūdį ir visapusiškai neištyrė aplinkybių, nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Atsiliepimas
Išieškotoja Inspekcija pateiktu atsiliepimu prašo SUA1 atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti argumentai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytam ir pateikti žodinius paaiškinimus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo duomenų matyti, kad teisme 2026 m. balandžio 24 d. gautas pirminis antstolio pareiškimas, ištaisius trūkumus, antstolio pareiškimas priimtas 2026 m. gegužės 6 d. ir 2026 m. gegužės 7 d. kartu su teismo pranešimu išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu. Pareiškėjas teismui 2026 m. gegužės 11 d. el. paštu pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, 2026 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą prijungti prie bylos papildomus dokumentus. 2026 m. gegužės 26 d. teismo nutartimi 2026 m. birželio 25 d. 13.00 val. paskirtas posėdis žodinio proceso tvarka, pareiškėjas apie paskirtą posėdį informuotas 2026 m. gegužės 27 d. teismo šaukimu. Pareiškėjas 2026 m. gegužės 28 d. el. paštu teismui pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2026 m. gegužės 28 d. prašymą, teismo posėdį atidėjo ir 2026 m. balandžio 25 d. pranešimu, siųstu pareiškėjo el. paštu, pareiškėją informavo, kad bylos nagrinėjimas atidėtas, paskirta kita teismo posėdžio data – 2026 m. rugpjūčio 26 d. 13.00 val. Teisme 2026 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame nurodyta „Prašau perkelti arba leisti nedalivauti teismo posėdyje kuris viks 2026.08.26 13.00. Lietuvoje busiu nuo 2026.12.21 iki 2027.01.15 d. Prašau paskirti bylos nagrinejima tuo metu kada busiu aš“ (kalba netaisyta). Todėl teismas pagrįstai nusprendė ir nutartyje nurodė „Teismo posėdyje SUA1 nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant arba atidėti posėdį, skiriant datą nuo 2026 m. gruodžio 21 d., kai jis grįš į Lietuvą. Teismas protokoline nutartimi nusprendė nagrinėti bylą nedalyvaujant SUA1“.
Atsiliepimas
Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti prašymus, paaiškinimus ir dalyvauti bylos nagrinėjime, byloje jis pateikė atsiliepimą, taip pat 2026 m. gegužės 28 d. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei 2026 m. rugpjūčio 13 d. prašymą dėl bylos atidėjimo ar nedalyvavimo, taigi pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas savo nuožiūra pasirinko procesinių teisių įgyvendinimo būdą, todėl teiginiai, kad jam nebuvo suteikta galimybė būti išklausytam ar teikti paaiškinimus, neatitinka bylos medžiagos.
CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Akivaizdu, kad skolininkas žinojo apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, teikė prašymus, todėl teismas pagrįstai nusprendė nagrinėjamą klausimą išspręsti skolininkui nedalyvaujant.
Pažymi, kad nutarties aprašomojoje dalyje teismas išdėstė byloje nustatytas aplinkybes ir aprašydamas Inspekcijos pateikto atsiliepimo argumentus nurodė apie galimai nukopijuotą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštą. Tačiau nutarties motyvuojamoje dalyje teismas nepasisakė dėl „galimo“ Kėdainių rajono savivaldybės administracijos rašto nukopijavimo, todėl minėtas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė dėl pareiškėjo veiksmų dėl valstybinės žemės priskyrimo sau ar pan., ir nevertino privalomojo nurodymo teisėtumo, o nutarties aprašomojoje dalyje aprašė Inspekcijos pateikto atsiliepimo argumentus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl Kėdainių rajono savivaldybės darbuotojų atliktų patikrinimų bei jų rezultatų vertinimo prieštarauja byloje esančio savivaldybės rašto turiniui. Pareiškėjo teiginiai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, jie negali paneigti savivaldybės 2026 m. kovo 6 d. rašte Nr. S2-461 konstatuotų faktinių aplinkybių bei nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria tenkintas antstolio prašymas dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Inspekcija 2025 m. liepos 29 d. atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo neplaninį patikrinimą ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-732, kuriuo konstatavo žemės sklypo pažeidimus, t. y. savavališkai aptvertą tvorą. Inspekcija skolininkui SUA1 2025 m. rugpjūčio 5 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-2745, kuriuo skolininko pareikalavo iki 2025 m. lapkričio 7 d. pašalinti pažeidimus. Inspekcijos 2025 m. lapkričio 21 d. Privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RE-2312 konstatuota, kad metalinė tvora nepašalinta nuo valstybinės žemės. Privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Atsižvelgiant į tai, Inspekcija pateikė Privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. Antstolis Nikolajus Aleninas vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0165/25/03112 2025 m. gruodžio 31 d. patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus Nr. S-25-165-52286 paragino skolininką nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2026 m. sausio 30 d. įvykdyti įpareigojimus ir raštu informuoti antstolį ir pateikti vykdomojo dokumento įvykdymą patvirtinančiu įrodymus. 2026 m. vasario 2 d. antstolis patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus Nr. S-26-165-4456 pakartotinai paragino skolininką nedelsiant įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Antstolis, apžiūrėjęs teritoriją, 2026 m. balandžio 10 d. aktu Nr. B-26-165-153 patvirtino, kad SUA1 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė. 2026 m. balandžio 22 d. antstolio priimtu sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S-25-165-15695 nustatyta, kad Inspekcijos privalomasis nurodymas neįvykdytas.
Antstolis kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo Nr. ŽPN-2745 neįvykdymo ir baudos pagal CPK 771 straipsnį skolininkui skyrimo.
Skolininkas su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad tvora buvo įrengta ne siekiant savavališkai užimti valstybinę žemę ar apriboti visuomenės teises, o dėl objektyvių aplinkybių bei būtinybės apsaugoti savo turtą.
Dėl pirmos instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas iškreipė apelianto proceso valią ir užkirto kelią realizuoti teisę būti išklausytam bei pateikti žodinius paaiškinimus. Nutartyje neteisingai nurodyta, kad teismas gavo prašymą „nagrinėti bylą jam nedalyvaujant arba atidėti posėdį“. Pažymėjo, kad teikė prašymą tik dėl teismo posėdžio atidėjimo, o ne dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad:
Kauno apylinkės teismas 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi antstolio pareiškimą skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2026 m. birželio 25 d., 13.00 val. Teismas bylos šalims nutartyje išaiškino, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo nevykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Suinteresuotas asmuo pirmos instancijos teismui 2026 m. gegužės 28 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes jis tuo metu buvo užsienyje. Posėdį prašė skirti po 2026 m. liepos 20 d.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 25 d. pranešime nurodyta, kad suinteresuoto asmens prašymas buvo tenkintas; paskirta kita teismo posėdžio data 2026 m. rugpjūčio 26 d., 13.00 val.; teismas taip pat išaiškino suinteresuotam asmeniui SUA1 teisę pasirūpinti atstovavimu.
Kauno apylinkės teisme 2026 m. rugpjūčio 13 d. gautas suinteresuoto asmens SUA1 prašymas, kuriuo suinteresuotas asmuo prašė perkelti arba leisti nedalyvauti teismo posėdyje, kuris vyks 2026 m. rugpjūčio 26 d., 13.00 val. Nurodė, kad Lietuvoje bus laikotarpiu nuo 2026 m. gruodžio 21 d. iki 2027 m. sausio 15 d. Prašė bylos nagrinėjimą paskirti tuo metu.
Pirmosios instancijos teismas 2026 m. rugpjūčio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė bylą nagrinėti SUA1 nedalyvaujant, nes bylos perkėlimas tokiam terminui nesuderinamas su proceso koncentruotumu bei operatyvumu.
Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas pareiškimą procesinius dokumentus suinteresuotam asmeniui įteikė tinkamai (pareiškimas su pranešimu pateikti atsiliepimą suinteresuotam asmeniui įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, t. y. asmeniškai; šaukimai į teismo posėdžius suinteresuotam asmeniui įteikti jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis)). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškimą, teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė į suinteresuoto asmens prašymą ir teismo posėdį atidėjo atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens nurodytą datą. Pirmos instancijos teismas išaiškino suinteresuotam asmeniui, kad išieškotojo ar skolininko neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti klausimą, taip pat, pasiūlė susirasti atstovą. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pats suinteresuotas asmuo 2026 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą pirmos instancijos teismui kuriuo prašė perkelti arba leisti nedalyvauti teismo posėdyje.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės būti išklausytam (lot. audiatur et altera pars) principo. Apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui SUA1, tačiau buvo gautas suinteresuoto asmens prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Be to, pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį skolininkui pranešus apie teismo posėdžio laiką ir vietą jo neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo teiginys, jog pateiktas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštas yra „galimai nukopijuotas“, yra nepagrįstas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skolininkas valstybine žeme naudojasi kaip savo nuosavybe ir ją priskiria sau.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos raštu rėmėsi atsakydamas į suinteresuoto asmens argumentus dėl vandens telkinio kranto smegimo ir artėjimo prie sklypo ribos, tačiau skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl šio rašto originalumo vertinimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nevertino ir nepasisakė dėl skolininko naudojimosi valstybine žeme kaip savo nuosavybe bei jos priskyrimo sau.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto nurodomos išvados buvo išdėstytos Inspekcijos atsiliepime į antstolio pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje dėl šių aplinkybių nepasisakė, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas padarė apelianto ginčijamas išvadas. Todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Kaip jau minėta, apeliantas Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo pažeidimus nėra įvykdęs, pats nurodo, kad tvora nėra pašalinta, jog tikrovėje tvora yra segmentinė, permatoma ir lengvai išardoma, nėra stacionarus ar kapitalinis statinys, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui paskyrė baudą, nes jis nesiima veiksmų pašalinti lengvai išardomą tvorą, esančią ne jo žemės sklype. Dėl baudos dydžio apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes tai nėra apeliacijos ginčo objektas.
Dėl bylos baigties
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Apelianto (suinteresuoto asmens) SUA1 atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.