Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2026-08-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-363-574/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2026-06-01Šiaulių apylinkės teismas
  2. AN2-363-574/2026Nutarimas · 2026-08-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2026-08-24
Bylos Nr.
AN2-363-574/2026
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00100-2026-5
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-363-574/2026Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00100-2026-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 24 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. (A. S.) skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundas dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2026 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. VMI-04-ANR_N-1142-2026 panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priimtų sprendimų esmė

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto 2026 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. VMI-04-ANR_N-1142-2026 (toliau – nutarimas) A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vykdantis individualią veiklą, iki 2025 m. lapkričio 15 d. neįvykdė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 5 d. Mokesčių administratoriaus nurodymo Nr. (31.3 Mr) FR0706-8496 pateikti Pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) už 2024 metus. Tuo A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo 40 straipsnio 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Už nusižengimo padarymą A. S. 430 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ir priteisti 1000 neturtinės žalos atlyginimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2026 m. birželio 8 d. nutartimi iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą – pakeitė Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir A. S. paskirtą 430 Eur baudą sumažino iki 80 Eur.

A. S. dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutarties pateikė apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui. Skundas, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi, perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu A. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutartį, Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodo, kad kategoriškai nesutinka su nutarties dalimi dėl jo pripažinimo kaltu. Mano, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta, nes jo veiksmuose nėra nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas parodė humaniškumą, tačiau padarė klaidą taikydamas materialiąją teisę ir vertindamas mokesčių administratoriaus faktinius veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad „Sodra“ ir VMI duomenų bazėse yra įrašas apie jo individualią veiklą 2024 metais, todėl sprendė, jog jis privalėjo pateikti deklaraciją GPM311. Ši išvada yra neteisėta. Jis yra (duomenys neskelbtini). Pagal užsieniečio registracijos pažymėjimą, išduotą Migracijos departamento, jo statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktas („turi teisę dirbti“). Šis straipsnis suteikia teisę išskirtinai tik samdomam darbui ir tiesiogiai draudžia užsiimti savarankišku darbu / individualia veikla. Bet koks įrašas VMI ar „Sodra“ elektroninėse sistemose už 2024 metus yra fiktyvus, klaidingas ir teisiškai niekinis, kadangi jis prieštarauja imperatyviai įstatymo normai ir jo migraciniam statusui. Negalima nubausti asmens už ataskaitų nepateikimą apie veiklą, kurią pati valstybė jam uždraudė vykdyti.

2026 m. birželio 18 d. asmeniškai kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, kurios darbuotojai žodinės konsultacijos metu visiškai patvirtino jo poziciją, pareikšdami, kad turėdamas tokį statusą jis iš tikrųjų neturėjo ir neturi teisės vykdyti individualią veiklą Lietuvoje. Pastebėjęs savo kolegų iš Šiaulių sisteminę klaidą ir neteisėtą įrašą duomenų bazėje už 2024 metus, Vilniaus VMI darbuotojas atliko manipuliaciją, t. y. pasinaudodamas jo pažeidžiama padėtimi ir kalbos barjeru, jis į sistemą įvedė žymą apie „nulinį pajamų dydį“ už 2024 metus. Šis inspekcijos veiksmas sistemoje buvo įformintas taip, tarsi jis būtų savanoriškai atvykęs pateikti deklaracijos. Apsilankymas VMI 2026 m. birželio mėnesį buvo jo reikalavimas panaikinti klaidingą įrašą. Inspektoriaus atliktas „nulių“ įrašymas į sistemą yra žinybos bandymas techniškai paslėpti duomenų bazėje neteisėtai egzistavusią eilutę ir įteisinti fiktyvią baudą. Jis niekada nepripažino ir nepripažįsta individualios veiklos įregistravimo ar vykdymo fakto. 2024 metais dirbo išskirtinai tik pagal oficialią darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) statybų įmonėje UAB „R“. Ši sutartis yra bylos medžiagoje, pajamos buvo A klasės pajamos, visus mokesčius administravo ir mokėjo darbdavys. Tai įrodo, kad jis veikė griežtai pagal teises, suteiktas užsieniečio registracijos pažymėjimu („turi teisę dirbti“), ir nevengė mokesčių prievolių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad A. S. visiškai nenurodo aplinkybių dėl jam taikytos administracinės atsakomybės už mokesčių administratoriaus nurodymų nevykdymą, dėl ko jis ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. A. S. pateikia tik savo vertinimą dėl galimybės jam vykdyti individualią veiklą ir dėl, jo manymu, įvykdytų biurokratinių manipuliacijų. Teismas 2026 m. birželio 8 d. nutartyje aiškiai pasisakė, kad pareiga pateikti deklaracijas ir vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus yra imperatyvi, todėl aplinkybės dėl veiklos masto ir gautų pajamų dydžio nepaneigia pažeidimo fakto. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, kad įvertinus visus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, darytina išvada, kad A. S., nevykdydamas teisėto mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti deklaracijas ir nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde A. S. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis turėjo pateikti deklaraciją GPM311 dėl 2024 metais vykdytos individualios veikos, nes yra (duomenys neskelbtini), kuriam Lietuvos įstatymai draudžia vykdyti individualią veiklą, t. y. negalima bausti asmens už ataskaitų nepateikimą apie veiklą, kurią pati valstybė apskritai draudžia vykdyti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs A. S. skundą, padarė išvadą, kad jis administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, kadangi, nevykdydamas mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti deklaracijas ir nebendradarbiaudamas su mokesčių administratoriumi, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Aukštesnysis teismas sutinka su A. S. apeliacinio skundo argumentu, jog, atsižvelgiant į tai, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, kuriam išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neleidžiama užsiimti individualia veikla.

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. S. yra Rusijos pilietis, t. y. Europos Sąjungos valstybėms narėms nepriklausančios trečiosios valstybės asmuo, kuriam 2024 m. liepos 30 d. buvo išduotas užsienio registracijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojęs iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-89). A. S. skunde akcentuoja, jog yra (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 71 straipsnio 1 dalies 10 punktą prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje, be kita ko, turi teisę dirbti arba vykdyti savarankišką veiklą, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. VMI viršininko 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. VA-36 patvirtintų Fizinių asmenų įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių 12 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narėms nepriklausančios trečiosios valstybės asmuo, pageidaujantis vykdyti individualią veiklą per nuolatinę bazę Lietuvoje, papildomai turi pateikti leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje, išduotą pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą A. S., kuriam (duomenys neskelbtini), negali vykdyti individualios veiklos Lietuvos Respublikoje. Vis tik, administracinio nusižengimo bylos duomenimis, A. S. vardu buvo įregistruotas individualios veiklos vykdymas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (b. l. 105). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. S. kaltės, rėmėsi VMI atstovo paaiškinimais, kad VMI registruoja prašymus dėl leidimo vykdyti individualią veiklą ir netikrina ar asmenys turi teisę vykdyti individualią veiklą, ar ne, tačiau su tokia teismo pozicija aukštesnysis teismas nesutinka ir pritaria apeliacinio skundo argumentams, jog negalima nubausti asmens už ataskaitų nepateikimą apie veiklą, kurią pati valstybė jam uždraudė vykdyti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, byloje, kurioje buvo spręstas ginčas, kilęs tarp užsieniečio, turinčio prieglobsčio prašytojo statusą ir VMI, kuri atsisakė tenkinti užsienio prašymą įregistruoti individualią veiklą Lietuvoje, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, sprendžiant, jog užsienietis, turintis prieglobsčio prašytojo statusą, negali vykdyti individualios veiklos Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-463/2022). Iš neteisės negali kilti teisė (lot. Ex injuria jus non oritur) yra pamatinis principas, kuris reiškia, kad iš neteisėtų veiksmų ar pažeidimų negali atsirasti teisėti padariniai, teisės ar nauda.

Byloje esančio Elektroninio deklaravimo sistemos išrašo duomenimis, nors pavėluotai, bet A. S. įvykdė Mokesčių administratoriaus nurodymą ir 2026 m. vasario 12 d. pateikė Pajamų mokesčio deklaraciją (b. l. 39). Iš gyventojo individualios veiklos vykdymo ar nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S., kaip individualią veiklą vykdantis asmuo buvo registruotas nepilnai 2 mėnesius, duomenų apie iš šios veiklos jo gautas pajamas byloje nėra. Be to, A. S. nurodo, jog jis išvis nepripažįsta individualios veiklos įregistravimo ar vykdymo fakto, taip pat, jog 2024 metais dirbo tik pagal oficialią darbo sutartį statybos įmonėje UAB „R“, iš kurios gaudavo pajamas, visus mokesčius administravo ir mokėjo darbdavys. Sutiktina su Institucijos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad pareiga pateikti deklaracijas ir vykdyti mokesčių administratoriaus nurodymus yra imperatyvi, todėl aplinkybės dėl veiklos masto ar gautų pajamų dydžio nepaneigia pažeidimo fakto, tačiau, nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, A. S. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturėjo būti leidžiama įregistruoti individualios veiklos vykdymo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiama nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas – Institucijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimas naikinamas ir administracinė teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2026 m. birželio 8 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. VMI-04-ANR_N-1142-2026 ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. (A. S.) atžvilgiu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Jurgita Mačionytė