Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-495-885/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-17
Bylos Nr.
AN2-495-885/2026
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-18699-2026-4
Bylos rūšis
Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Pažeidėjas
B. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-495-885/2026Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18699-2026-4Procesinio sprendimo kategorijos: 19.12; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atmestas B. M. skundas ir buvo paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. birželio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13251-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. birželio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-13251-2026 B. M. (toliau – ir apeliantė) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 115 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodoma, kad 2026 m. sausio 7 d., nuo 18.54 val. iki 20.43 val., (duomenys neskelbtini), B. M., nebūdama eismo įvykio dalyve, rinko ir fiksavo eismo įvykio vietą, joje buvusius asmenis bei jų duomenis. Pareikalavus nutraukti šiuos veiksmus, nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus Vyresniojo tyrėjo E. Š. reikalavimo nevykdyti įvykio vietos ir joje esančių asmenų vaizdo fiksavimo, nepateikė jokio teisinio pagrindo rinkti ir tvarkyti kitų asmenų privačius duomenis ir tokiais savo veiksmais trukdė atlikti įvykio vietos apžiūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo atmestas B. M. skundas dėl Institucijos 2026 m. birželio 1 d. nutarimo, motyvuojant tuo, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas apeliantės elgesys rodo sąmoningą pareigūnų nurodymų nevykdymą, kas sudaro pakankamą bei pagrįstą pagrindą jį laikyti neteisėtu ir sudarančiu administracinio nusižengimo sudėtį.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai

Apeliaciniame skunde prašoma: 1) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) teismo posėdyje ištirti naujai išreikalautus papildomus įrodymus; 3) panaikinti skundžiamą 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną B. M. atžvilgiu nutraukti; 4) priteisti apeliantės patirtas pagrįstas atstovavimo išlaidas.

Apeliantė nurodo, jog skundžiamos nutarties netikslumą papildomai įrodo tai, kad joje yra neteisingai užfiksuoti esminiai duomenys, t. y. apeliantės gimimo data. Be to, neatsižvelgta į tai, kad visiškai neįrodyta konkreti įvykių grandinė: jai duoto policijos pareigūno reikalavimo tikslumas; teisės norma, kuri pagrindžia šio reikalavimo teisėtumą; tai, jog apeliantė aiškiai suprato šį reikalavimą ir po jo toliau sąmoningai fotografavo; kokiu konkrečiu fotografavimo veiksmu ji trukdė teisėtą policijos pareigūnų darbą.

Pažymima, kad liko neaišku, kur konkrečiai buvo įvykio vietos apsaugos riba, kaip ji buvo pažymėta ir ar apeliantė ją peržengė, t. y. neatsižvelgta, jog didžiąją laiko dalį B. M. buvo 20-30 metrų atstumu nuo susidūrusių automobilių ant pėsčiųjų tako arba savo pačios automobilyje. Be to, vien tik tai, kad ji rankose laikė telefoną ir norėjo užfiksuoti susidūrusių automobilių padėtį nereiškia, jog ji rinko kitų asmenų privačius duomenis.

Manytina, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės drausti jai fotografuoti eismo įvykį, nes šiuo atveju nebuvo nurodyta, koks teisės aktas trukdė apeliantei fotografuoti automobilius po jų susidūrimo. Minėta aplinkybė skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta. Be to, iš karto po jai nurodyto draudimo, ji nebefotografavo, o rūpinosi savo motina bei judėjo nuo eismo įvykio vietos į savo automobilį. Vien tai, kad ji klausė pareigūnų, kodėl jie neleido toliau fiksuoti eismo įvykio vietos, nereiškia, kad ji nepakluso jai duotam nurodymui.

Teigiama, jog pareigūnas E. Š., apeliantei paklausus, kodėl šio kūno kamera išjungta, iš karto pradėjo jai grasinti išvežimu į komisariatą bei prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Šio konflikto pradžia kūno kamera nėra užfiksuota, tačiau tai negali būti aiškinama apeliantės nenaudai. Be to, iš karto po fizinio smurto panaudojimo, prie jos priėjo pareigūnė M. M., kuri liepė apeliantei pasišalinti iš įvykio vietos. Nors yra sutinkama, kad jos buvo paprašyta pateikti savo asmens dokumentą (su kuo ji sutiko), tačiau pareigūnai iš karto pakeitė temą ir pakartotinai pateikti asmens dokumento neprašė – vis dėlto, ši aplinkybė buvo klaidingai įvertinta kaip apeliantės atsisakymas pateikti asmens dokumentą. Papildomai nurodoma tai, jog nors apeliantė teigė, kad jai yra reikalinga greitoji medicinos pagalba ir pareigūnai su tuo sutiko, byloje nėra jokių duomenų apie minėtos pagalbos iškvietimą. Akcentuojama ir tai, jog apeliantė įvykio metu neatliko įvykio vietos apžiūros, o tai darė visiškai kitas asmuo, kuris buvo atvykęs su „Mercedes Benz“ automobiliu.

Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo išvados yra gretinamos su vaizdo įrašų turiniu, pateikiant tam tikrus neatitikimus bei, apeliantės nuomone, padarytus gautų įrodymų vertinimo pažeidimus. Teigiama ir tai, jog šiuo atveju buvo nepagrįstai suvaržyta apeliantės teisė į gynybą bei padaryti akivaizdūs ANK 34 straipsnio 2 dalies pažeidimai, kadangi buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog apeliantė nepripažino savo kaltės, nors šiuo atveju negalėjo kilti administracinė atsakomybė už jos atliktus veiksmus.

Manytina, kad pareigūnas E. Š. veikė iš anksto nusistatęs prieš apeliantę, kadangi buvo nepagrįstai vertinama, jog B. M. baimė patraukti sugadintą automobilį yra aiškus jos nepaklusimas pateiktam pareigūno nurodymui. Taip pat turi būti atsižvelgta ir į tai, kad šis asmuo iš esmės grasino priverstinai nuvežti apeliantės motinos automobilį, grasindamas jį konfiskuoti – pirmosios instancijos teismas minėtas aplinkybes vertino kaip išprovokuotas nukentėjusiųjų. Apeliantės motinos reakcija į pareigūnų veiksmus kilo dėl šoko ir tuo metu buvusios bejėgiškos būsenos, o ne esant siekiui daryti įtaką pareigūnams. Taip pat privalėjo būti atsižvelgta į tai, jog pareigūnas E. Š. piktybiškai atsisakė padėti apeliantės motinai, taip prieštaraudamas paties savo paaiškinimams, užfiksuotiems byloje. Matyti ir tai, kad šis pareigūnas buvo akivaizdžiai palankiai nusiteikęs vienos eismo įvykio pusės atžvilgiu, o su apeliante bei jos motina bendravo netaktiškai ir neobjektyviai, taip siekdamas sukurti kuo daugiau formalių pažeidimų tam, kad apsunkintų jų teisinę padėtį, taip pat piktybiškai pats vilkindamas automobilio „Toyota“ patraukimo procesą.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, pirmiau aptartos aplinkybės įrodo ne kategorišką ar piktybišką atsisakymą vykdyti nurodymus, o pagrįstą baimę padaryti papildomos žalos turtui, logišką norą gauti atsakymus į jai rūpimus klausimus, o vėliau – aiškų ir tiesiogiai išreikštą sutikimą vykdyti pareigūno nurodymus. Minėti duomenys tiesiogiai įrodo, jog apeliantės veiksmuose nėra ANK 506 straipsnio 4 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėties, o jos veiksmai buvo atlikti tik dėl natūralaus rūpesčio dėl savo motinos ir teisėto turto apsaugos.

Apeliaciniame skunde pateikiamas konkretus sąrašas papildomų duomenų, kurie turi būti išreikalauti ir ištirti teismo posėdyje siekiant tinkamai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjamoje byloje. Be to manytina, kad pažeisti ir nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (abejojant – kaltinamojo viršus) principai, kadangi visi neaiškumai ir abejonės iš esmės vertinti apeliantės nenaudai, formaliai teigiant, jog ji po jai pateikto nurodymo elgėsi priešingai pareigūno prašymui. Dėl to vertintina, kad skundžiama nutartis yra paremta išimtinai subjektyviomis prezumpcijomis.

Šalies argumentai

Taip pat nurodoma tai, jog už jai suteiktas teisines paslaugas B. M. patyrė 700 Eur dydžio procesines išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai pateikiami kartu su apeliaciniu skundu. Tuo atveju, jei apeliacinis skundas būtų tenkinamas, prašoma minėtas išlaidas B. M. naudai priteisti pilna apimtimi už advokato teisinę pagalbą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo atmesti B. M. pateiktą apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo byloje esančius duomenis, išklausė pareiškėjos paaiškinimus, apklausė liudytojus bei įvertino policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus ir tarnybinius pranešimus. Apeliaciniame skunde iš esmės kartojami tie patys argumentai, kurie yra aptarti ir skundžiamoje nutartyje bei kurie nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų eismo įvykio vietoje.

Teigiama, jog vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ar pateikia kitokį jos elgesio ir įvykių eigos paaiškinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas. Byloje nustatyta, kad pareigūnų nurodymai buvo susiję ne vien su fotografavimu, bet ir su saugiu elgesiu bei netrukdymu atlikti eismo įvykio vietos apžiūros veiksmus, dėl ko priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Institucijos atsiliepimą į apeliacinį skundą B. M. prašo: 1) apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) tiesiogiai peržiūrėti ir išklausyti visus reikšmingus vaizdo įrašų epizodus; 3) palyginti vaizdo įrašų turinį su policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir duotais parodymais; 4) įvertinti pareigūno E. Š. fizinės jėgos panaudojimo aplinkybes, taip pat įvertinti Imuniteto valdybos dokumentus bei pareigūnų tarpusavio pokalbių reikšmę šios bylos nagrinėjimo aplinkybėms; 6) administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nenustačius padaryto administracinio nusižengimo sudėties požymių; 7) priteisti apeliantės patirtas proceso išlaidas.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad papildomai teikia tris policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašus ir tris dokumentus su išsamiais jų aprašymais. Atsižvelgiant į būtinybę minėtus duomenis tinkamai ir išsamiai įvertinti, papildomai prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir suteikti apeliantei galimybę pateikti paaiškinimus dėl nagrinėjamos situacijos.

Teigiama, kad vien asmens buvimas eismo įvykio vietoje, fotografavimas ir naudojimasis savo teisėmis negali būti laikoma neteisėta veika, o jai inkriminuotas nusižengimas iš esmės nėra pagrįstas jokiais objektyviais ir faktiniais įrodymais. Vertintina, kad papildomai teikti dokumentai ir vaizdinė medžiaga patvirtina, kad jos elgesys nebuvo nukreiptas į pareigūnų teisėtos veiklos trukdymą, dėl ko prašoma administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nesutinkama su tuo, jog pareigūnų reikalavimas nefotografuoti buvo teisėtas ir teigiama, kad apeliantė buvo už tiesioginės eismo įvykio apžiūros zonos ribų ir netrukdė atlikti jokių procesinių veiksmų. Be to, pakartotinai nurodoma, kad būtent policijos pareigūnas E. Š. prieš ją panaudojo fizinę prievartą, apgadino jos drabužius ir sukėlė stiprų skausmą, po ko B. M. medikai skyrė gydymą. Taip pat nurodoma, kad ji yra pasižymėjusi, jog ją policijos pareigūnas įžeidė pavadindamas ją „dura“. Dėl to prašoma nustatyti ar fizinės jėgos panaudojimas jos atžvilgiu buvo būtinas ir proporcingas.

Nurodoma, jog jos užduodami klausimai apie eismo įvykio aplinkybes savaime nėra realus trukdymas policijos pareigūnų darbui, be to, vaizdo įrašuose neužfiksuoti realūs trukdymo veiksmai. Be to, apeliantė yra pasižymėjusi, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip pašalinis asmuo uždengia kito automobilio valstybinius numerius, taigi akivaizdu, kad kiti asmenys taip pat dalyvavo įvykio vietoje, atliko veiksmus bei bendravo su pareigūnais. Prašoma ir įvertinti pareigūnų tarpusavio pokalbį bei kontekstą ir padaryti išvadą, ar šie duomenys yra atitinkantys policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį.

Manytina, kad apeliantės motinai nebuvo suteikta reali galimybė patraukti automobilį, nes policijos pareigūnas atsisakė tai padaryti, o apeliantei patraukti transporto priemonę nebuvo leista, kas rodo, jog pareigūnas galimai piktnaudžiavo savo įgaliojimais. Be to, matyti, kad 2026 m. kovo 30 d. tarnybiniame pranešime yra tam tikros nuorodos dėl policijos pareigūnų galimai grubaus ir neetiško elgesio su apeliante, kas turi įtaką jų veiksmų vertinimui. Taip pat prašoma tinkamai individualizuoti B. M. padarytus nusižengimus, kadangi dvi valandos, nurodytos Institucijos nutarime, yra neobjektyvi abstrakcija.

Atsiliepimas

Apeliantė nurodo, kad byloje egzistuoja esminiai prieštaravimai tarp pareigūnų parodymų, tarnybinių pranešimų ir vaizdinės medžiagos, kas suponuoja būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Su atsiliepimu pateikti duomenys taip pat turėtų būti vertinami nagrinėjant bylą teismo posėdyje ir suteikiant apeliantei galimybę dėl jų pasisakyti.

Šalies argumentai

Pakartotiniame prašyme dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka prašoma: 1) tenkinti apeliantės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) pakartotinai apklausai iškviesti liudytojus E. Š. ir M. M.; 3) užtikrinti, kad apeliantės papildomai pateikti duomenys būtų prijungti prie bylos medžiagos; 4) apsvarstyti bylos atidėjimo klausimą; 5) nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, motyvuotai išspręsti pateiktą prašymą ir įvertinti visus apeliantės papildomai pateiktus paaiškinimus bei duomenis.

Apeliantė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas apie prašymą buvo informuotas dar iki Institucijos atsiliepimo gavimo ir gerokai prieš numatytą bylos nagrinėjimo datą. Be to, ji yra tiesioginė įvykių dalyvė ir gali asmeniškai paaiškinti tikrąją įvykių eigą, taip pat būtų galima nuosekliai pristatyti vaizdo įrašus ir nurodyti konkrečias laiko žymas. Prašymu nėra siekiama vilkinti procesą, o tik objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo.

Pažymima, kad apeliantė pateikė papildomus policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašus, kartu su papildomais atsikirtimais. Siekiant pašalinti visus prieštaravimus tarp administracinio nusižengimo bylos medžiagos, būtina pakartotinai apklausti liudytojus E. Š., M. M., kadangi tik taip būtų galima pašalinti esminius bei aiškius prieštaravimus tarp byloje surinktų įrodymų.

Atsiliepimas

Kitoje dalyje pastebėtina, kad apeliantės argumentai yra analogiško pobūdžio kaip ir pirmiau aptartame jos atsiliepime į Institucijos atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl nekartojami.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. M. nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį bei teigia, jog surinkti įrodymai nėra pakankami pagrįsti jos kaltę padarius administracinį nusižengimą, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš gauto apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinio pobūdžio apeliacinio skundo prašymų

Apeliaciniame skunde, be kita ko, yra prašoma B. M. apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išsireikalauti papildomus įrodymus, kurie, pasak apeliantės, įrodo aplinkybę, jog administracinėn atsakomybėn ji buvo patraukta nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skunde nurodytos aplinkybės bei pateikiamas nagrinėjamos situacijos vertinimas nesudaro pagrįsto ir motyvuoto pagrindo tenkinti nurodytus prašymus.

ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus ANK 651 straipsnio 3 bei 4 dalyse nustatytus atvejus. Įvertinus apeliantės argumentus, t. y. tai, jog teismo posėdyje privalo būti ištirti jos papildomai nurodyti duomenys ir apklausti papildomi liudytojai, spręstina, jog jie yra nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog B. M. analogiško pobūdžio argumentus pateikė tiek savo skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir paaiškindama savo įvykių versiją nagrinėjant bylą teisme. Taigi nėra pagrindo laikyti, jog apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos anksčiau ir yra laikytinos naujais ar esminę reikšmę turinčiais duomenimis, kurie suponuotų būtinybę jos apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Be kita ko, pastebėtina, kad apeliacinis skundas yra pakankamai išsamus ir detalus, dėl to pagrįstai abejotina, jog jį nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliantė galėtų iš esmės pateikti kokius naujus argumentus, kurie nėra aptarti apeliaciniame skunde.

Dalyje dėl B. M. nurodomų papildomai išreikalautinų duomenų, o būtent: 1) visos vaizdo medžiagos, susijusios su 2026 m. sausio 7 d. įvykiu; 2) įvykyje dalyvavusių pareigūnų kūno kamerų techninių duomenų; 3) duomenų dėl medikų kvietimo apeliantei ir prieš ją pareigūno panaudotos fizinės prievartos ir/arba dėl galimai pildytų tarnybinių dokumentų šiuo atžvilgiu; 4) duomenų dėl tralo iškvietimo automobiliui „Toyota“ momento bei jo atšaukimo; 5) papildomos liudytojos (B. M. tetos) apklausos pasisakytina tai, kad didžioji dalis nurodytų duomenų nėra tiesiogiai susijusi su apeliantei inkriminuotu administraciniu nusižengimu, t. y. statutinių valstybės tarnautojų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą šioje dalyje ir išsireikalauti minėtus duomenis, kadangi jie nesuteiktų jokios papildomos ar naujos informacijos dėl apeliantės kaltės. Dalyje dėl teiginių, susijusių su papildomos vaizdinės medžiagos išsireikalavimo pažymėtina, kad Institucijos pateikti kūno kamerų vaizdo įrašai buvo peržiūrėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir buvo įvertinti kaip pakankami siekiant tinkamai išnagrinėti aptariamą administracinį nusižengimą. Su šia išvada nesutikti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi nurodytuose vaizdo įrašuose yra užfiksuoti visi esminiai momentai, kuriais yra grindžiama B. M. kaltė. Be to, iš esmės neaišku, kokius papildomus duomenis suteiktų kūno kamerų techniniai duomenys, t. y. minėtas apeliacinio skundo prašymas yra iš esmės grindžiamas vien apeliantės noru gauti naujus duomenis, taip siekiant bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl to spręstina, kad nurodyti apeliacinio skundo prašymai yra visiškai nepagrįsti, todėl netenkinami.

Apeliaciniame skunde taip pat pateiktas prašymas priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalis numato, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju B. M. apeliacinis skundas atmetamas ir administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukiama. Dėl to prašymas dėl procesinių išlaidų priteisimo atmetamas.

Dėl B. M. kaltės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį

ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo nevykdė atitinkamų įstatyme nurodytų pareigūnų duoto nurodymo ar reikalavimo, kuris buvo: 1) teisėtas; ir, 2) aiškiai išreikštas, t. y. suprantamas asmeniui, kuriam jis duodamas. Taip pat turi būti nustatyta ir tai, kad asmuo tokio pareigūno duoto nurodymo ar reikalavimo nevykdė tyčia, t. y. aiškiai suprasdamas jam duodamus pareigūnų nurodymus ir suvokdamas savo pareigą paklusti šiems reikalavimams, sąmoningai pasirinko priešingą elgesį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-15-976/2025, 2AT-52-489/2025).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, B. M. nepagrįstą jos patraukimą atsakomybėn grindžia šiais esminiais argumentais: 1) policijos pareigūnai neturėjo įstatyminio pagrindo neleisti daryti eismo įvykio vietos fotografijų; 2) policijos pareigūnai buvo priešiškai nusiteikę prieš ją nuo pat situacijos pradžios, elgėsi neadekvačiai ir pavojingai jos atžvilgiu bei grasino tiek jai, tiek kartu su ja buvusiai jos motinai; 3) apeliantė negalėjo būti traukiama atsakomybėn, kadangi surinkti ir teismo įvertinti duomenys neįrodo jos kaltės, be to, ji veikė ne piktybiškai, o norėdama padėti su ja eismo įvykio vietoje buvusiai motinai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nurodyti argumentai yra pagrįsti išimtinai subjektyvia apeliantės nuomone, todėl atmetami.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – PĮ) 5 straipsnio 1 dalies 4-5 punktuose nurodyta, kad policijos uždaviniai, be kita ko, yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija bei nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. PĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad policija pagal kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją bei atskleidimą ir atlieka jų tyrimą, analizuoja ir atsikleidžia padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) priežastis bei sąlygas ir imasi teisės aktuose nustatytų priemonių joms pašalinti. PĮ 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu šie asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai arba nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų arba nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju matyti tai, kad B. M. nubausta už tai, kad ji, nebūdama eismo įvykio dalyve, rinko ir fiksavo eismo įvykio vietą, joje buvusius asmenis bei jų duomenis. Pareikalavus nutraukti šiuos veiksmus, nevykdė teisėto statutinio valstybės tarnautojo reikalavimo nevykdyti įvykio vietos ir joje esančių asmenų vaizdo fiksavimo, nepateikė jokio teisinio pagrindo rinkti ir tvarkyti kitų asmenų privačius duomenis bei tokiais savo veiksmais ji trukdė atlikti įvykio vietos apžiūrą. Taigi pastebėtina, kad B. M., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra nubausta ne tik už įvykio vietos fotografavimą, tačiau ir už trukdymą atlikti įvykio vietos apžiūrą, t. y. atlikti policijos pareigūnų kompetencijai priklausančius veiksmus.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymai iš esmės nedraudžia fotografuoti ar filmuoti viešose vietose, o eismo įvykio vieta pagal teisinę praktiką yra laikoma vieša vieta. Vis dėlto, svarbu atskirti patį fotografavimo faktą nuo kitų veiksmų, t. y. trukdymo pareigūnams, kuo šiuo atveju B. M. ir yra kaltinama – kaip matyti iš liudytojo E. Š. paaiškinimų, apeliantė trukdė atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą, pažeidinėjo Kelių eismo taisykles (kirto važiuojamąją kelio dalį vietoje, kur tai daryti draudžiama; pareikalavus to nedaryti ir pereiti kelią saugiai, ji ir toliau tęsė minėtus veiksmus), reiškė pretenzijas dėl pareigūnų atliekamų veiksmų bei nurodinėjo, kaip ir ką, jos manymu, pareigūnai turėtų dirbti, ji fotografavo eismo įvykio vietą bei kitus eismo dalyvius, jų veidus bei automobilius, o davus nurodymą to nedaryti, ji toliau tą darė, taip pat jos paprašius pateikti asmens dokumentą, to nepadarė, nepadėjo savo motinai (eismo įvykio dalyvei) parašyti paaiškinimo, nors pastaroji buvo smarkiai susijaudinusi. Taigi akivaizdu, jog apeliantė administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ne išimtinai už fotografavimo veiksmus.

Pastebėtina, kad B. M. iš esmės neneigia, jog policijos pareigūnai davė aiškų nurodymą nefotografuoti eismo įvykio vietos, tačiau nesutinka su jo teisėtumu. Kaip yra teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, policijos pareigūnų nurodymų teisėtumo klausimas nesprendžiamas jų davimo momentu – net asmeniui manant, kad reikalavimas yra nepagrįstas, jis privalo jį vykdyti, o teisėtumo vertinimas gali būti atliekamas vėliau ir įstatymų nustatyta tvarka. Sutiktina su tuo, jog B. M. fotografavimo veiksmai po nurodymo juos nutraukti nėra užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kamerų įrašuose, vis dėlto, jos kišimasis į policijos pareigūnų veiksmus minėtoje vaizdinėje medžiagoje atsispindi aiškiai ir nekvestionuotinai.

Vaizdo įraše pavadinimu „export-l4jhv.mp4“ užfiksuota tai, kad liudytojas E. Š. liepia atsitraukti, o tuo metu B. M., stovėdama šalia savo motinos, rėkia, jog jai skauda ir klausia, ką pareigūnas daro. Vis dėlto, stebint vaizdo įrašą yra matyti, jog, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, būtent apeliantė yra įsikibusi policijos pareigūnui į dešinę ranką ties riešu, o pareigūnui bandant išlaisvinti savo ranką, ji jo nepaleidžia (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 19:06:38). Vaizdo įraše neužfiksuota, kad jos ranka būtų buvusi užlaužta ar būtų suplėšyta apeliantės striukė, nors galima iš dalies sutikti, kad policijos pareigūnas, bandydamas nutraukti apeliantės įsikibimą į savo ranką, sugriebė jos kairę ranką, tačiau po kiek laiko ją paleido (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 19:07:05). Nors matyti, kad policijos pareigūnas E. Š. su B. M. kalba ramiai ir pakankamai pagarbiai, pareiškėja nuo pat vaizdo įrašo pradžios su juo bendrauja pakeltu tonu, reiškia pretenzijas. Prie apeliantės priėjus policijos pareigūnei M. M. ir aiškiai pasakius, jog B. M. pareigūnams trukdo atlikti jų pareigas bei paprašius eiti namo, apeliantė toliau kelia įvairius klausimus dėl policijos pareigūnų turimų įgaliojimų (past. – kodėl jie draudžia jai fotografuoti, ar jie gali uždengti automobilių valstybinius numerius ir pan.). Yra matyti ir tai, jog B. M. nurodo, jog padės savo motinai parašyti paaiškinimą dėl eismo įvykio, kadangi ši yra labai susinervinusi. Vaizdo įraše „export-4p2bo.mp4“ užfiksuota, jog B. M. motinai yra pateikiami visi dokumentų blankai, kuriuos ji turėjo užpildyti po eismo įvykio.

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „export-4p2bo.mp4“ matyti, kad B. M., pareigūnui E. Š. jau nuėjus nuo jos ir jos motinos vėl kreipiasi į jį ir klausia ar bus daroma šio eismo įvykio schema, į ką pareigūnas atsako, jog jo kolegė sėdi automobilyje ir pildo eismo įvykio schemą bei liepia B. M. eiti padėti savo motinai rašyti paaiškinimą. B. M. po šių žodžių toliau teiraujasi apie eismo įvykio vietą (schemą), klausia ar ji bus matuojama ir kaip pareigūnė gali eismo įvykio schemą „paišyti“ būdama automobilyje, t. y. iš minėtų jos žodžių galima suprasti, kad jai yra nepriimtinas toks eismo įvykio schemos fiksavimas. Be to, iš vaizdo įrašo matyti ir tai, jog B. M. bando savo motiną pervesti per kelią vietoje, kurioje nėra pėsčiųjų perėjos, taip patvirtinant liudytojo E. Š. paaiškinimus dėl tokio pobūdžio veiksmų (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 19:13:44).

Iš vaizdo įrašo pavadinimu „export-xp6hv.mp4“ matyti, kad 20.14 val. B. M. motina vis dar nebuvo parašiusi paaiškinimo dėl eismo įvykio ir iš esmės atsisakė tai padaryti, kas įrodo, jog apeliantė, priešingai nei buvo nurodžiusi anksčiau, nepadėjo jai to padaryti. Yra užfiksuota, kaip liudytojas E. Š. aiškina B. M. ir jos motinai, jog, kadangi jos atsisakė patraukti automobilį „Toyota“, policijos pareigūnas iškvietė tralą. Matyti ir tai, jog iš esmės apeliantė ir jos motina nesutinka su tuo, kad patraukus automobilį, jis bus išvežtas į policijos komisariato automobilių aikštelę bei kvestionuoja šį sprendimą.

Vaizdo įraše pavadinimu „export-z2o4u.mp4“ užfiksuota tai, kad B. M. bando tartis dėl automobilio „Toyota“ patraukimo ir nesutinka su tralo iškvietimu, dėl ko liudytojas E. Š. paaiškina, kad minėtas klausimas buvo sprendžiamas 15 minučių. Taip pat matyti tai, jog tuo metu (past. – 20.23 val.) B. M. motina vis dar nebuvo pateikusi jokio paaiškinimo dėl eismo įvykio. Iš vaizdo įrašo matyti, kad B. M. toliau bando tartis dėl automobilio „Toyota“ išvežimo su tralu, kadangi siekė prieš tai pasikonsultuoti, taip pat duoda pareigūnui telefonu pasišnekėti su nepažįstamu asmeniu dėl šio klausimo bei toliau yra nesutinkama su policijos pareigūno pateiktais paaiškinimais ir sprendimais.

Svarbu pažymėti, jog pirmiau aptarti vaizdo įrašai paneigia apeliantės teiginius, jog didžiąją laiko dalį ji buvo 20-30 metrų atstumu nuo eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnams net ir nebendraujant su B. M. ar jos motina, jos buvo pakankamai netoli nuo susidūrusių automobilių bei pakankamai ilgą laiką reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnų darbu ir nevykdė joms pateiktų nurodymų. Be to, vaizdo įraše „export-l4jhv.mp4“ užfiksuota ir tai, jog liudytojas E. Š. paprašė B. M. pateikti jos asmens tapatybės dokumentą, ko apeliaciniame skunde apeliantė neneigia, tačiau ji to nepadarė. Nors teigiama, kad ji su šiuo reikalavimu sutiko, tačiau pareigūnai pakartotinai to padaryti neprašė, pastebėtina, jog nurodymas pateikti savo asmens dokumentą jai buvo duotas pakankamai aiškiai ir apeliantė jį neginčijamai suprato, tačiau jo vis tiek neįvykdė. Dėl to nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, jog B. M. iš esmės atsisakė pateikti savo asmens dokumentą pareigūnams.

Dalyje dėl būtino pakartotinio apeliantės pateiktų papildomų duomenų (vaizdo įrašų) bei pateiktų jos paaiškinimų dėl minėtų vaizdo įrašų vertinimo, pastebėtina, kad tai objektyviai nėra nauji duomenys, dėl kurių būtų būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pastebėtina, jog apeliantė pateikė vaizdo įrašus, iš kurių vienas („export-foejr.mp4“) yra identiškas Institucijos pateiktam, o kiti du vaizdo įrašai („export-y2kon.mp4“ ir „export-051lw.mp4“) yra ilgesni vaizdo įrašo pradžioje ar pabaigoje, tačiau savaime neįrodo apeliantės teiginių dėl galimo policijos pareigūnų šališkumo ar kokio kito nusistatymo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Institucijos atstovas J. V. nurodė, jog visi vaizdo įrašai dėl nagrinėjamos situacijos jam yra žinomi, jis su jais yra susipažinęs, dėl to nėra pagrindo teigti, jog minėti vaizdo įrašai kuriai iš bylos šalių gali būti nematyti.

Iš vaizdo įrašo „export-y2kon.mp4“ matyti, kad policijos pareigūnas E. Š. nurodo, jog padarys „nuvežimą“ automobiliui „Toyota“ ir taip ji bus patraukta, bei taip bus apsaugotas turtas po eismo įvykio. Tuo metu B. M. su savo motina sėdi apeliantės automobilyje kitoje gatvės pusėje nuo eismo įvykio vietos. Pareigūnui priėjus ir paklausus, kas yra minėto automobilio savininkas bei paprašius jį patraukti, abi moterys pradeda ginčytis bei klausti kodėl kiti eismo įvykio vietoje esantys žmonės negali jo patraukti. Nurodžius, kad bijoma patraukti automobilį, B. M. savo fraze: „Čia Jūs darykit ką—Jūs – pareigūnai“ iš esmės leidžia suprasti, kad tuo momentu apeliantė kaip ir sutiko su automobilio patraukimu tralu, tačiau šalia buvusi jos motina tam prieštaravo bei teigė, kad jos automobilis turėtų būti paliktas vietoje, į ką policijos pareigūnas E. Š. atsakė, kad dėl to nėra galima iki galo užbaigti įvykio vietos apžiūros. Toliau vyksta ginčas su kitu policijos pareigūnu, kuomet šalia buvęs policijos pareigūnas aiškiai nurodo, kad yra iš esmės trukdoma atlikti tolesnius procesinius veiksmus bei tęsti tyrimą. Aiškiai matyti, jog B. M. ir kartu su ja buvusi jos motina nesutiko pačios patraukti automobilį „Toyota“, tačiau taip pat nesutiko patraukti jį su tralu. Po šio ginčo E. Š. nurodo, kad automobilis bus laikinai konfiskuotas, t. y. jis bus paimtas apsaugai, kas iš esmės patvirtina nustatytas aplinkybes, jog apeliantė ir kartu su ja buvusi jos motina atsisakė vykdyti policijos pareigūnų duotus nurodymus. Svarbu yra atkreipti dėmesį į tai, kad vykstant tolesniam ginčui, B. M. motina nurodo šalia jos tuo metu esančiam policijos pareigūnui E. Š., jog ji dirba hospise, į kurį atvyksta Lietuvos Respublikos Prezidentas kartu su savo žmona, kad jie kalbės kitaip, kad ji yra lenkė, o jie – lietuviai, kas nėra niekaip susiję su tiriamu eismo įvykiu ir pagrįstai galėjo būti vertinama kaip siekis paveikti pareigūnus. Vien tai, kad eismo įvykyje dalyvavęs asmuo galėjo būti tuo momentu susijaudinęs ar išsigandęs tokių replikų nepateisina. Be to, iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad B. M. motina pastoviai vaikšto per gatvę neleistinoje vietoje, kas aiškiai patvirtina policijos pareigūno E. Š. parodymus, jog buvo daromas minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, taip keliant pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Vaizdo įraše pavadinimu „export-051lw.mp4“ užfiksuota, jog policijos pareigūnams esant tarnybiniame automobilyje yra aptarinėjama įvykio situacija. E. Š. pažymi, kad paims abiejų automobilių raktelius atlikti apžiūrai, aptaria B. M. pasakymą, kad tariamai suplėšė apeliantės dešinės striukės kišenę, nors buvo suėmęs už kairės jos rankos, taip pat pasako žodį „dura“ (past. – galimai nukreiptą į apeliantę). Nors galima sutikti, kad minėtas pasakymas nėra adekvatus ar pagarbus, vien tik tokia policijos pareigūno reakcija neįrodo jo išankstinio nusistatymo prieš apeliantę, nors ir yra nepriimtina. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, jog B. M. atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai buvo priimti ne paties E. Š. ar su juo kartu dirbusios M. M., o visiškai kitų, tiesiogiai įvykyje nedalyvavusių pareigūnų, dėl to nėra pagrindo šiame kontekste įžvelgti jų neobjektyvumą.

Kartu su papildoma vaizdine medžiaga apeliantė pateikė ir savo paruoštą vaizdo įrašų apžiūrą bei komentarus, tačiau nėra pagrindo sutikti su motyvais, jog jie neginčijamai įrodo tai, jog ji nepadarė jai inkriminuoto administracinio nusižengimo. Pastebėtina, kad vaizdo įrašai komentuojami išimtinai subjektyviomis, apeliantei naudingos frazėmis, pavyzdžiui: „keistas klausimas, juk jis tiria avariją ir prieš tai žinojo, kas savininkas, o dabar jau nežino“, „jos pasimetus, šoko būsenoje, kad pareigūnai neleidžia fotografuoti avarijos vietos, dabar sunki situacija, po avarijos ji blogai jaučiasi, jautėsi sugniuždyta ir bejėgė“ ir pan. Dėl to nėra pagrindo sutikti su teiginiais, jog toks vaizdo įrašų vertinimas yra objektyvus, kadangi yra aiškiai matyti apeliantės subjektyvus įsitikinimas dėl savo teisybės, taip pat vertinimas dėl kokių priežasčių ir kaip policijos pareigūnai bendravo su ja ir jos motina. Į šiuos pateiktus B. M. vaizdo įrašų komentarus yra atsižvelgtina, tačiau tik tiek, kiek jie atitinka ir neprieštarauja objektyviems bylos duomenims, t. y. vaizdo įrašų turiniui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartą vaizdinės medžiagos turinį, nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, jog B. M. neatliko jokių veiksmų, kurie tariamai trukdė policijos pareigūnams atlikti jų kompetencijai pagal įstatymą priklausančius veiksmus. Matyti tai, jog apeliantė pakankamai ilgą laiką ir keletą kartų ginčijosi dėl tų pačių klausimų, laikėsi įsikibusi į policijos pareigūną E. Š., teigė rašysianti pareiškimus dėl jo tariamai neteisėtų veiksmų (past. – iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo dėl B. M. skundo matyti, kad jėgos panaudojimo fakto prieš B. M. nenustatyta). Be to, vaizdo įraše „export-l4jhv.mp4“ yra matyti tai, kad momentu, kai prieš B. M. tariamai buvo naudojama fizinė prievarta, šalia stovėjo greitosios medicininės pagalbos automobilis bei medikas, taigi lieka neaišku, kodėl apeliantė negalėjo tuomet išspręsti klausimo dėl jai tariamai sukelto fizinio skausmo. Šios aplinkybės verčia pagrįstai abejoti apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių atitikimu objektyviai tikrovei bei suponuoja išvadą, jog skundo argumentai dėl tariamo netinkamo bylos išnagrinėjimo yra tik apeliantės subjektyvi nuomonė, pagrįsta įtarimais, o ne objektyviais duomenimis.

Pirmiau aptartos aplinkybės neginčijamai įrodo, jog visi policijos pareigūnų duoti nurodymai šioje situacijoje buvo aiškūs, konkretūs, duodami vienas po kito, pakartojami, šiuos nurodymus apeliantė suprato ir tyčia atsisakė vykdyti. Šie jos veiksmai atitinka ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad B. M. elgesys nebuvo tik pagalba savo motinai – ji tiesiogiai kišosi į policijos pareigūnų veiksmus, nesilaikė jai duotų jų nurodymų, atsisakė pateikti dokumentus, taip pat nepadėjo savo motinai užpildyti visų būtinų dokumentų, nors teigė atvykusi padėti tai padaryti. Tai rodo, kad B. M. duotų reikalavimų nevykdė tyčia, t. y. aiškiai suprasdama, kad trukdo pareigūnams vykdyti jų pareigas, nors ir suvokė savo pareigą paklusti tokiems reikalavimams, sąmoningai pasirinkto priešingą elgesį.

Atmetami ir motyvai dėl policijos pareigūnų išankstinio nusistatymo prieš apeliantė. Priešingai nei teigiama skunde, iš skundo nagrinėjimui pateiktos vaizdinės medžiagos matyti, jog nei vienas iš su kitu eismo įvykyje dalyvavusiu automobiliu susijusių asmenų būtų atlikę bet kokius veiksmus, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, ar būtų kitaip trukdę policijos pareigūnų darbui. Nors yra galima iš dalies sutikti, kad vėliau nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnas E. Š. gana dažnai nutrukdavo diskusiją tarp jo, apeliantės ir jos motinos, įvertinus tai, kad B. M. iš esmės pakartotinai kėlė tapačius klausimus į kuriuos jai jau buvo atsakyta, reiškė pretenzijas bei neklausė nurodymo netrukdyti policijos pareigūnų darbui bei, nors buvo sakiusi, jog tai padarys, nepadėjo savo motinai surašyti paaiškinimo dėl eismo įvykio, minėta aplinkybė neįrodo fakto, kad aptariama administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta siekiant nepagrįstai pabloginti B. M. teisinę padėtį nagrinėjamoje situacijoje.

Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas yra paduotas prašant nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dalyje dėl B. M. paskirtos nuobaudos – 115 Eur dydžio baudos. ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcija numato administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui galimybę skirti baudą nuo 90 Eur iki 140 Eur. Pažymėtina, kad apeliantei paskirta bauda yra lygi aptariamos administracinės nuobaudos vidurkiui, o įvertinus tai, kad šioje situacijoje nenustatytos jokios jos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, nėra ir pagrindo išvadai, jog toks dydis yra pernelyg griežtas. Argumentai, jog šiuo atveju liko neįvertintas apeliantės siekis padėti savo motinai, yra atmestini, kadangi matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl šių teiginių pasisakė ir nelaikė jų jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (past. – skundžiamos nutarties 22-a paragrafas). Kadangi apeliantė savo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo nepripažino, nebuvo pagrindo tai laikyti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, yra viena iš aplinkybių, vertinamų sprendžiant dėl kaltam asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog B. M. kaltė pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį yra neabejotinai įrodyta objektyviais bei visapusiškais įrodymais. Vien tik tai, jog apeliantė nesutinka su jai nepalankiu procesiniu sprendimu nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti ir tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Arūnas Bartkus