- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-17
- Bylos Nr.
- eAN2-499-468/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18025-2026-7
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- J. M.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11Administraciniai nusižengimai, susiję su transporto priemonių vairavimo ir eksploatavimo tvarkos pažeidimu (ANK 415–417, 420–433 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovo advokato Vytauto Budniko skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-23 nutarties, kuria netenkintas J. M. atstovo advokato skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026-06-15 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. 2026-03-23, 13.48 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz G500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 149 punktą, 8 punktą, 1 priedo 529 punktą. Institucijos 2026-06-15 nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovas advokatas pateikė skundą apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-23 nutartimi J. M. atstovo advokato skundas atmestas. Teismas sprendė, kad J. M. kaltė, veikus neatsargia kaltės forma, yra įrodyta, kadangi apmokėjimas už stovėjimą neatleidžia nuo pareigos vykdyti KET 149 punkto reikalavimus. Nesant už priekinio stiklo laikroduko ar kitaip fiziškai užfiksuotos informacijos apie transporto priemonės atvykimo laiką, nėra galimybės vietoje iš karto nustatyti stovėjimo pradžios momento ir patikrinti, ar vairuotojas laikosi Kelio ženklo Nr. 529 reikalavimų ir to programėlės aktyvavimas neužtikrina, nes jos duomenys yra prieinami tik ribotam asmenų ratui. Teismas sprendė, kad nesant J. M. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda yra proporcinga, o pagrindo vertinti veiką kaip mažareikšmę ar taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovas advokatas V.Budnikas prašo: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-23 nutarti panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba 2. minėtą nutartį pakeisti ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neskirti administracinės nuobaudos.
Žemesnės instancijos teismas
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai individualizavo nagrinėjamą situaciją, J. M. kaltės klausimą sprendė iš esmės remdamasis bendrąja vairuotojo pareiga išmanyti KET, o spręsdamas dėl veikos pavojingumo ir nuobaudos būtinybės pernelyg sureikšmino hipotetinę kitų vairuotojų galimybę pagal už automobilio stiklo paliktą žymą apie atvykimo laiką planuoti naudojimąsi stovėjimo vieta. Pažymi, kad nusižengimo fiksavimo metu nebuvo pasibaigęs nei apmokėtas 45 min., laikas, nei viršytas leistinas 2 valandų stovėjimo laikas, o stovėjimo pradžios laikas buvo užfiksuotas elektroninėje sistemoje, dėl to liko neatskleista apelianto kaltė. Mano, kad sąžiningas, nors ir neteisingas KET 149 punkto pareigos įgyvendinimo supratimas negali būti prilyginamas visiškam stovėjimo tvarkos ignoravimui, juolab, kad teismas pripažino, jog elektroniniai duomenys gali padėti įgyvendinti administracinę kontrolę. Toliau skunde pateikiami samprotaujamojo pobūdžio argumentai apie skirtumą, tarp visiško parkavimo nesumokėjimo ir to padarymo elektroniniu būdu; teismo pernelyg sureikšmintos informacijos praktinės naudos kitiems vairuotojams ir t.t.;
Atstovo vertinimu teismas neįvertino aptartų aplinkybių visumos ir nepagrindė, kodėl negalėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis. Prašo įvertinti pasikeitusias technologines sąlygas ir praktikoje naudojamas stovėjimo laiko fiksavimo ir kontrolės priemones.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas K.Juškevičius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atstovo vertinimu J. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą dėl nerūpestingumo, byloje nėra jokių duomenų (jų nenurodoma ir skunde), kodėl J. M. negalėjo pasirinkti KET 149 punktą atitinkančio veikimo būdo ir apie automobilio atvykimo laiką pranešti būtent tokiu būdu, koks numatytas KET 149 punkte. Skunde pateikiamos aplinkybės pagrindžia, kodėl J. M. paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda, tačiau jų nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovo advokato V.Budniko apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu J. M. atstovas advokatas nesutinka su apylinkės teismo išvadomis ir mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra neįrodyta objektyviais duomenimis, kadangi J. M. buvo apmokėjęs stovėjimą mobiliąja programėle, neviršijo nei apmokėto laiko, nei maksimalaus galimo stovėjimo laiko, o stovėjimo pradžios laiką kontrolę vykdantis asmuo galėjo patikrinti. Sąžiningas, nors ir neteisingas, KET 149 punkto pareigos įgyvendinimo supratimas negali būti prilyginamas visiškam stovėjimo tvarkos ignoravimui yra reikšmingas tiek vertinant nusižengimo pavojingumą, tiek sprendžiant dėl administracinės nuobaudos neskyrimo, apie ką apylinkės teismas nepasisakė. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundo argumentus laikyti nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs J. M. atstovo advokato apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, išsamiai ir teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, o jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga. Tai, kad apelianto atstovas nesutinka su teismo išvadomis ir pateikia subjektyvų vertinimą, keldamas abejones dėl KET pareigų laikymosi bei šių pareigų turinio ir reikšmės, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Dėl kaltės
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už alternatyvių KET pažeidimų padarymą, be kita ko ir už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, už ką numatyta administracinė nuobauda – bauda – nuo 30 Eur iki 90 Eur. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti, kad asmuo, savo kaltais veiksmais nesilaikė atitinkamų KET nuostatų, todėl priešingai nei nurodoma skunde, padarinių (ne)kilimas reikšmės veiksmų kvalifikavimui neturi ir nusižengimo pavojingumo nemažina.
Institucijos 2026-06-15 nutarimu J. M. pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad vairuodamas automobilį, pažeidė KET 8 punkto, 149 punkto ir KET 1 priedo 529 punkto reikalavimus, kadangi 2026-03-23, 13.48 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sustojo ir stovėjo stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo galiojimo zonoje ir gerai matomoje vietoje nepaliko informacijos apie automobilio atvykimo laiką. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu neginčijama, kad J. M. nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų pastatė stovėti automobilį, taip pat neginčijama, kad automobilio stovėjimo vietoje galiojo ženklas Nr. 529, ribojantis stovėjimą konkrečiu laiku, todėl apygardos teismas apie tai įvertinęs plačiau nepasisako.
KET 149 punkte, kurio pažeidimu pasireiškė J. M. inkriminuotas nusižengimas, numatyta, kad palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims. Tai gi nustačius, kad stovėjimo vietoje galiojo stovėjimo trukmę ribojantis ženklas, šiuo atveju KET 1 priedo 529 punkto ženklas, apribojantis stovėjimo trukmę ne ilgiau kaip 2 valandomis, atsiranda KET 149 punkte numatyta pareiga – gerai matomoje vietoje palikti informaciją apie automobilio atvykimo laiką.
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovas advokatas nesutinka su J. M. pripažinimu kaltu ir mano, kad tiek Institucijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti, paremti tik bendros pareigos vairuotojui išmanyti KET reikalavimą pažeidimu, pernelyg sureikšminant informacijos apie transporto priemonės atvykimo laiką nenurodymą visiems eismo dalyviams. Taip pat skunde nurodoma, jog sprendžiant dėl asmens kaltės ir nusižengimo pavojingumo, liko neįvertinta, kad J. M. ne tik elektroniniu būdu apmokėjo už stovėjimą, bet ir neviršijo apmokėto ir maksimaliai leistino stovėti laiko. Nors apeliaciniame skunde keliama prielaida, kad stovėjimo laiko kontrolę vykdęs pareigūnas turėjo galimybę patikrinti transporto priemonės atvykimo laiką, vis dėlto, šie skundo argumentai, kaip teisingai nurodyta apylinės teismo nutartyje, nepaneigia J. M. kilusios pareigos, numatytos KET 149 punkte.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, apylinkės teismo pripažintų įrodymais, matyti, kad J. M. pastatė automobilį „Mercedes Benz“, kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ su papildomomis lentelėmis 828 „Galiojimo laikas darbo dienomis nuo 8.00 iki 18.00 valandos“ galiojimo zonoje. Byloje nėra ginčo, kad šie kelio ženklai taip pat buvo pastatyti mokamoje, „raudonoje“ zonoje, dėl ko J. M. 2026-03-23, 13.09 val. apmokėjimo parkavimą elektroniniu būdu, 45 min., t. y. iki 13.54 val. Nors iš tiesų administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas 13.48 val., tai gi nesibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, neviršijančiam maksimalaus leistino 2 valandų stovėjimo laiko, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, ko neneigia ir apelianto gynėjas, J. M., pastatęs stovėti automobilį, už priekinio automobilio stiklo, matomoje vietoje nepaliko informacijos apie jo atvykimo laiką. Atkreiptinas dėmesys, jog J. M. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už mokamai zonai nustatytus rinkliavų pažeidimus, dėl to aplinkybė, kad jis apmokėjo už stovėjimą ir kokiu būdu tai padarė jo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Šiuo atveju esminę reikšmę J. M. administracinei atsakomybei turi pastarojo neveikimu įvykdytas KET 149 punkte įtvirtintos imperatyvios pareigos nesilaikymas, sudarantis nusižengimo objektyviąją pusę.
Pažymėtina, jog asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). J. M. nuo pat administracinio nusižengimo teisenos pradžios laikėsi pozicijos, kad jam apmokėjus už automobilio stovėjimą elektroniniu būdu, jis neprivalėjo fiziškai palikti informacijos apie automobilio atvykimo laiką ant transporto priemonės stiklo ir tai jam negalėjo sukelti jokių teisinių padarinių (J. M. atstovo advokato 2026-04-26 rašytinių paaiškinimų 8 punktas, 2026-06-08 papildomų rašytinių paaiškinimų 10-11 punktai). Vėlesniais paaiškinimais, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, J. M. atstovas teigia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nors ir netinkamu būdu, tačiau įvykdė KET 149 punkto reikalavimus, nes apmokėjo už stovėjimą ir taip jo pradžios laikas galėjo būti objektyviai patikrintas (apeliacinio skundo 15 punktas). Tai patvirtina, jog J. M. matė jo pasirinktoje stovėjimo vietoje galiojančius kelio ženklinimus, ribojančius transporto priemonių stovėjimą, tačiau apmokėdamas už stovėjimą, bet nepalikęs akivaizdžiai matomoje vietoje informacijos apie atvykimo laiką, tikėjosi, kad to pakaks visiems galiojusiems reikalavimams įvykdyti, tai gi nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti ANK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, tai gi veikė neatsargia kaltės forma (ANK 9 straipsnio 3 dalis), ką teisingai nustatė apylinkės teismas.
Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apelianto atstovas, J. M., kaip ir bet kuris kitas kelių eismo dalyvis, turi išmanyti KET reikalavimus ir jų laikytis, tuo tarpu aplinkybės apie atsiradusią galimybę apmokėti už stovėjimą elektroniniu būdu, subjektyvus KET normų interpretavimas nepašalina pastarojo atsakomybės.
Tokios išvados nepaneigia ir apeliaciniu skundu keliamos abejonės dėl KET 149 punkto tikslo (kontroliuoti stovėjimo laiką), kadangi tokiu būdu iš esmės yra paneigiama išviešinimo funkcija. KET 149 punkto formuluotė pateikia imperatyvą išviešinti informaciją apie transporto priemonės atvykimo laiką ne tik tokiu būdu, kad ji būtų gerai matoma, bet kad ji būtų matoma kitiems asmenims ir nenurodoma, kad tai būtų galima padaryti mobiliosios programėlės pagalba. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo vertinimu tiek Institucijos administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas, kuriais konstatuotas padarytas administracinis nusižengimas, tiek apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas J. M. atstovo advokato skundas yra motyvuoti ir pagrįsti, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje, dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, atmestinas. Dėl kitų skundo argumentų (vairuotojų galimybės/būdo susipažinti ir pasinaudoti fiziškai pateikta informacija apie transporto priemonės atvykimo laiką ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo, plačiau nepasisakoma.
Dėl paskirtos nuobaudos ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. atstovas advokatas pateikia alternatyvų prašymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, J. M. administracinės nuobaudos neskirti. Skundas šioje dalyje grindžiamas tuo, kad atsižvelgiant į J. M. teigiamai charakterizuojančias ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kaip supranta apygardos teismas – sąžiningą klydimą – buvo visos sąlygos neskirti administracinės nuobaudos, tačiau apylinkės teismas apie tai nepasisakė. Nors skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamoje nutartyje tik lakoniškai pasisakyta apie nenustatytą pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, vis dėlto, tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta.
Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016). Apygardos teismo vertinimu šioje byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių J. M. turėtų būti netaikomos jokios teisinio poveikio priemonės, nenustatyta.
Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo gi atveju apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl nevengimo įvykdyti rinkliavą už automobilio stovėjimą, neviršyto apmokėto ir leistino stovėjimo laiko ir galimybės patikrinti automobilio pastatymo laiką per elektroninę sistemą nėra reikšmingos, kadangi J. M. atsakomybėn patrauktas ne dėl apmokėjimo už automobilio stovėjimą nesilaikymo ar netinkamo laikymosi, o dėl visiškos KET 149 punkte numatytos pareigos neįvykdymo. Nors byloje nėra duomenų apie apelianto baustumą ar kitų duomenų, patvirtinančių didesnį apelianto asmenybės pavojingumą, tačiau šie apeliacinio skundo argumentai, kartu įvertinus tai, kad tik apeliaciniame skunde apygardos teismui pripažinta, jog J. M. tinkamai neįvykdė minėtos pareigos, nesant jokių kitų reikšmingų aplinkybių, patvirtina skundžiama nutartimi padarytą išvadą, kad pagrindo šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra.
Kaip minėta už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriama nuo 30 Eur iki 90 Eur bauda. Šioje byloje J. M. pripažinus kaltu pagal ANK 417 straipsnio2 dalį, Institucijos 2026-06-15 nutarimu, įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, J. M. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – 30 Eur bauda. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, kam pritaria ir apygardos teismas, kad paskiriant administracinę nuobaudą ANK numatytos nuobaudos skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos.
Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismo vertinimu Institucija, nustatydama nuobaudos dydį, atsižvelgė į visas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurių vertinti kitaip nėra pagrindo. Institucija tinkamai įvertino padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, asmens kaltę, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir jų pagrindu paskyrė minimalų straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudos dydį, kuris yra proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, J. M. asmenybei ir padės užtikrinti administracine nuobauda siekiamus tikslus. Įvertinus nekritišką J. M. požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą ir nesant jokių išskirtinių aplinkybių, švelnesnės nuobaudos taikymas ar jos neskyrimas ne tik neatitiktų įstatymo nuostatų bei teismų praktikos, bet būtų neteisingas, formuotų asmeniui nebaudžiamumo jausmą. Atsižvelgiant į tai skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Įvertinęs visus išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad objektyvių faktinių duomenų visetas neabejotinai patvirtina, jog J. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-23 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis bei teisingai išsprendus J. M. kaltės ir administracinės atsakomybės klausimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026-09-23 nutartį nepakeistą ir J. M. atstovo advokato Vytauto Budniko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.