Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-643-580/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-27
Bylos Nr.
e2A-643-580/2026
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01953-2024-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė
Ieškovas
"Fildingas“
Atsakovas
"Litana ir Ko“
Trečiasis asmuo
„Incorpus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-643-580/2026Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01953-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1; 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidui Paltanavičiui,atsakovo atstovui advokatui Remigijui Bukėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fildingas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fildingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litana ir Ko“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Incorpus“.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Fildingas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“ 38 103,64 Eur skolą, 17 141,14 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2018-05-10 ieškovas su atsakovu sudarė statybos rangos sutartį Nr. FL20180510/01 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties pagrindu šalys susitarė, kad vadovaujantis atsakovo raštišku užsakymu, ieškovas savo jėgomis ir rizika įsipareigoja atlikti gelžbetoninės atraminės sienos įrengimą, gamybos ir pramonės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekte, ir perduoti darbų rezultatą atsakovui Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka;

tarp šalių nekilo ginčo dėl šios sutarties netinkamo vykdymo, įskaitant atliktų darbų kokybę. Visi statybos darbų priėmimo-perdavimo aktai yra pasirašyti. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Atsakovas pagal sąskaitas faktūras ir jų suvestinę bei atsakovo pasirašytus atliktų darbų aktus neatsiskaitė. Bendra skolos suma – 41 581,95 Eur (reikalavimas sumažintas iki 38 103,64 Eur skolos). Rangos sutarties 5.6 punktas nustatė, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal Rangos sutartį, rangovas gali reikalauti iš užsakovo 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Litana ir Ko“ prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2018-05-10 ieškovas ir atsakovas sudarė ne tik Rangos sutartį, bet 2018-06-11 sudarė papildomą susitarimą prie Rangos sutarties (toliau – Susitarimas). Susitarimo pagrindu ieškovas įsipareigojo už 19 999,99 Eur kainą be PVM atlikti svarstyklių pamato įrengimo darbus, o atsakovas prisiėmė pareigą už laiku ir kokybiškai atliktus darbus su ieškovu atsiskaityti. Ieškovas ir atsakovas kaip Rangos sutarties priedą sudarė 2018-07-05 papildomą susitarimą (toliau – Papildomas susitarimas). Papildomu susitarimu ieškovas prisiėmė pareigą už 55 832,62 Eur kainą be PVM atlikti rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo, monolitinių prieduobių įrengimo, laiptinių pamatų įrengimo ir kitus bendrus statybinius darbus;

ieškovas neįvykdė savo pareigų, susijusių su darbų pagal Rangos sutartį, Susitarimą ir Papildomą susitarimą. Rangos sutarties 5.1 punktu ieškovas įsipareigojo darbus pagal Rangos sutartį pradėti 2018-05-17 ir užbaigti iki 2018-06-08. Susitarime numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2018-06-24. Ieškovas įsipareigojimų Rangos sutartyje ir Susitarime nustatytais terminais neįvykdė: darbus pagal Susitarimą pavėlavo atlikti 18 d., pagal Rangos sutartį – 50 d. Ieškovui už vėlavimą atlikti darbus, nurodytus Rangos sutartyje ir Susitarime, buvo paskaičiuotos 11 920,80 Eur netesybos (Rangos sutarties 5.3 punktas). Atsakovas 2019-02-26 raštu pareikalavo netesybų. Ieškovas netesybų nesumokėjo, todėl vadovaudamasis Rangos sutarties 3.1.5 punktu ir CK 6.130 straipsnio 1 dalimi atsakovas atliko savo reikalavimo dėl 11 920,80 Eur netesybų mokėjimo ir ieškovo reikalavimo dėl atsiskaitymo už darbus dalies įskaitymą. Apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovas buvo informuotas 2019-03-07 raštu;

ieškovas netinkamai atliko Papildomame susitarime numatytus rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo darbus – plokštė įrengta nesilaikant projektinės dokumentacijos reikalavimų. Ieškovas 2018-08-29 raštu informuotas apie netinkamai atliktus darbus ir apie preliminariai apskaičiuotas papildomas būsimas išlaidas (atsakovo nuostolius). Gavęs 2018-08-29 raštą ieškovas 2019-01-29 elektroniniu laišku pasiteiravo atsakovo, ar reikš papildomus reikalavimus ir ar ieškovui reikės padengti nuostolius už papildomus atsakovo atliktus darbus. Ieškovo netinkamai atliktų rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo darbų pasekmės – susidarę paviršių aukščių skirtumai, lėmė būtinybę atlikti papildomus projektavimo ir statybos darbus. 2019-02-26 raštu atsakovas iš ieškovo pareikalavo sumokėti 5 526,46 Eur (neįskaitant PVM) už papildomus projektavimo darbus ir papildomo smėlingo grunto atvežimą. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų būtina atlikti papildomus statybos darbus (apsauginės tvorelės įrengimą, atraminės sienelės skardinimą, užvažiavimo rampos įrengimą), pareikalavo ieškovo atitinkamus darbus atlikti ir įspėjo, kad ieškovui šių darbų neatlikus jie bus atlikti atsakovo jėgomis, ieškovo sąskaita. Ieškovui neįvykdžius atsakovo reikalavimo dėl apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo, 2019-03-07 raštu atsakovas ieškovui nurodė, kad šiuos darbus organizuos atsakovas ir patirtas išlaidas išskaičiuos iš ieškovui mokėtinų pinigų sumų;

2019-06-07 atsakovas iš ieškovo pareikalavo atlyginti 16 029,60 Eur (neįskaitant PVM) išlaidas, patirtas sumokant apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo darbų kainą. Ieškovas nesumokėjo 16 029,60 Eur, todėl atsakovas 2019-06-17 raštu ieškovui pranešė apie atsakovo 21 556,06 Eur reikalavimo, nurodyto 2019-03-26 ir 2019-06-07 atsakovo raštuose, ir ieškovo reikalavimo dėl atsiskaitymo už darbus dalies įskaitymo. 4 526,78 Eur pagal atsakovo ieškovui už dėl jo kaltės atliktus papildomus darbus išrašytą 2019-02-26 PVM sąskaitą faktūrą LLT Nr. 0003067 ir 2019-06-07 PVM sąskaitą faktūrą LLT Nr. 0003168, už darbus mokėtinų pinigų sumų buvo išskaičiuoti (atskaityti) remiantis Rangos sutarties 3.1.5 punktu;

Rangos sutarties 3.4.10 punktu ieškovas, pažeidęs darbų saugos (gaisrinės saugos) reikalavimus, privalėjo atsakovui sumokėti baudą, o baudos sumą atsakovas turėjo teisę išskaičiuoti iš atsakovo už atliktus darbus mokėtinų sumų. 2018-08-03 užfiksuoti ieškovo padaryti darbų ir priešgaisrinės saugos pažeidimai, už kuriuos ieškovui skirta 100 Eur bauda. Ši bauda, remiantis atsakovo ieškovu išrašyta sąskaita faktūra, išskaičiuota iš ieškovo atliktų darbų kainos;

ieškovas su ieškiniu pateikė jo parengtą 2024-08-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, tačiau šio suderinimo akto atsakovo atstovas nepasirašė. Atsakovui nežinoma, kokio asmens parašas yra atitinkamo akto dalyje, skirtoje atsakovo atstovo parašui. Kadangi 2024-08-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto atsakovas nepasirašė, nėra dokumento, kuriuo atsakovas pripažino 41 581,95 Eur skolą ieškovui. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas datuotas 2024-08-27, tačiau faktiškai jame yra tik iki 2019-01-14 atsakovo atlikti mokėjimai už darbus ir nėra visų atsakovo ieškovui iki 2024-08-27 sumokėtų sumų;

atsakovas jo atstovo pasirašytu 2021-03-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu patvirtino, jog atsakovo ieškovui už darbus mokėtinos sumos likutis yra 3 478,31 Eur. Ieškovas nuslėpė, kad 2024-04-10 gavo 3 478,31 Eur, kurių mokėjimą atsakovas remiantis Rangos sutarties 4.4 ir 5.5 punktais buvo sulaikęs dėl ieškovo garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nepateikimo. Ieškovas, žinodamas, kad dėl atliktų išskaičiavimų (atskaitymų) ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymų atsakovo prievolė mokėti ieškiniu reikalaujamą sumą yra pasibaigusi, daugiau kaip 5 m. atsakovui pretenzijų nereiškė. Iš ieškovo reikalaujamos priteisti 41 581,95 Eur sumos atėmus atsakovo įskaitytą 33 576,86 Eur sumą ir 3 478,31 Eur, sumokėtus 2024-04-10, lieka 4 526,78 Eur;

mokėdamas rangovams už dėl ieškovo kaltės atsiradusius papildomus darbus atsakovas sumokėjo darbų kainą ir 4 526,78 Eur PVM. Vadovaujantis Rangos sutarties 3.1.5 punktu PVM suma 2019-02-26 ir 2019-06-07 atsakovo raštais buvo išskaičiuota (atskaityta) iš ieškovo atliktų darbų kainos ir atsakovo prievolė ieškovui sumokėti 4 526,78 Eur pasibaigė. Pastebėtina, kad pagal atsakovo 2019-02-26 PVM sąskaitą faktūrą ir 2019-06-07 PVM sąskaitą faktūrą ieškovas įgijo teisę 4 526,78 Eur PVM sumą įtraukti į PVM atskaitą ir tokią PVM sumą susigrąžinti. Reikalavimas priteisti 4 526,78 Eur rodo ieškovo siekį pasipelnyti iš jo padarytų Rangos sutarties pažeidimų, nes susigrąžinęs 4 526,78 Eur PVM, jis tą sumą papildomai gautų iš atsakovo. Kad atlikus išskaičiavimus (atskaitymus) ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymus atsakovo prievolė ieškovui už darbus sumokėti 38 103,64 Eur pasibaigė, ieškovas informuotas 2021-03-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, kuriame atsakovo ieškovui mokėtina suma yra 3 478,31 Eur, atsakovas ją ieškovui sumokėjo 2024-04-10;

Atsiliepimas

atsakovas nesutinka ir su ieškovo atliktu delspinigių paskaičiavimu. Ieškovas pažeidžia ieškinio senaties termino dėl delspinigių priteisimo skaičiavimo principus. Ieškovas, laikydamas, jog atsakovas skolingas už 2018 m. atliktus darbus, delspinigius paskaičiavo už beveik 6 m. laikotarpius, kai kuriais atvejais – gerokai ilgesnius nei 6 m. Ieškovas galėtų reikalauti delspinigių tik už paskutinius 6 mėn. iki 2024-09-03 ieškinio pareiškimo, t. y. už laikotarpį nuo 2024-03-03 iki 2024-09-03. Jeigu ieškovas 2024-03-03 būtų turėjęs galiojantį 41 581,95 Eur reikalavimą atsakovui dėl atsiskaitymo už darbus, tai delspinigiai sudarytų 1 496,95 Eur.

Trečiasis asmuo UAB „Incorpus“ procesinių dokumentų dėl pareikšto ieškinio per nustatytą terminą nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 607 Eur už ieškinį nesumokėto žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą. Priteisė iš ieškovo UAB „Fildingas“ atsakovui UAB „Litana ir Ko” 9 752,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

Ieškovo teiginį, kad darbus pagal Rangos sutartį ir Susitarimą bei Papildomą susitarimą atliko tinkamai, paneigia įrodymai. Ieškovas pažeidė Rangos sutartyje ir Susitarime nustatytus terminus, netinkamai atliko Papildomame susitarime prisiimtus darbus (rezervuaro pamatinės plokštės įrengimą), apie ką buvo atsakovo informuotas. Ieškovas neįrodinėjo, kad nepažeidė nustatytų terminų, o tik nurodė, kad terminai galėjo būti praleisti ir dėl atsakovo kaltės. Nepateikta įrodymų, kad ieškovas atsakovui reiškė pretenzijas dėl terminų praleidimo dėl atsakovo kaltės;

Žemesnės instancijos teismas

aplinkybė, kad atsakovas pasirašė atliktų darbų aktą, savaime nereiškia, kad darbų trūkumai neegzistuoja. Nėra ginčo, jog pagal Papildomą susitarimą rezervuaro pamatinė plokštė buvo įrengta netinkamai. Šalims buvo žinoma, jog ieškovo atlikti darbai atsakovo netenkina, nepaisant to, kad darbai buvo priimti. Atsakovas turėjo pretenzijų dėl atliktų darbų pagal Papildomą susitarimą ir apie reikalavimus pašalinti darbų defektus ieškovas informuotas raštu;

atsakovas ieškovui paskaičiavo 11 920, 80 Eur delspinigių. Ieškovas pagal atsakovo 2019-02-26 raštą delspinigių nesumokėjo, atsakovas 2019-03-07 raštu informavo ieškovą, kad atliko įskaitymą 11 920, 80 Eur sumai į mokėtiną sumą už pagal Rangos sutartį atliktus darbus. 2019-06-07 raštu atsakovas iš ieškovo pareikalavo sumokėti 16 029,60 Eur (neįskaitant PVM) už apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo darbus bei pagal 2019-02-26 pretenzijoje patirtus nuostolius už papildomus projektavimo darbus ir papildomo smėlingo grunto atvežimą, iš viso 5 526,46 Eur (neįskaitant PVM). Ieškovas atsakovo reikalavimų 21 556,06 Eur sumai be PVM pagal 2019-02-26 ir 2019-06-17 pretenzijas neįvykdė, todėl atsakovas 2019-06-17 raštu ieškovui pranešė apie reikalavimo dėl atsiskaitymo už darbus dalies įskaitymo;

byloje nustatyta ir ieškovas neginčijo, kad pagal Rangos sutarties 3.4.10 punktą, ieškovui buvo paskirta 100 Eur dydžio bauda už darbų saugos ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą;

atsakovas 2021 m. žinojo, kad atsakovo piniginė prievolė jo atžvilgiu yra pasibaigusi įskaitymais, kurių jis neginčijo. Ieškovas reikalauja 38 103,64 Eur skolos, kuri atitinka atsakovo paskaičiuotus ir atlikus įskaitymus. Kadangi atsakovas įrodė, jog jo piniginė prievolė ieškovui pasibaigė atlikus ieškinio reikalavimo sumos įskaitymą, ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo atmestinas;

kadangi ieškovo ieškinys atmestas, jis turi atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl atsakovo prašymas tenkintinas ir priteisiamos 9 752,60 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Fildingas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovui UAB „Fildingas“ iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“ 38 103,64 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 17 141,14 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jei teismas nustatytų, kad bylą būtina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme dėl esminių procedūrinių pažeidimų ar neištirtų aplinkybių – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovo apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo parengimu ir žyminio mokesčio sumokėjimu. Nurodo, kad:

pasirašius darbų priėmimo aktą be išlygų atsiranda užsakovo pareiga sumokėti rangovui. Galimybė reikšti pretenzijas dėl darbų kokybės išlieka tik dėl paslėptų trūkumų, kurių nebuvo įmanoma nustatyti priėmimo metu. Atsakovas pasirašė visus darbų priėmimo aktus ir neužfiksavo trūkumų. 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. vykstant darbų perdavimui atsakovas nereiškė pastabų, visus atliktus darbus priėmė, parašu patvirtino neturintis pastabų, todėl privalėjo sumokėti;

Žemesnės instancijos teismas

teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. nutartimi, kurioje pasakyta, kad aktas vertintinas įrodymų kontekste, jeigu kyla ginčas dėl kokybės, tačiau neatsižvelgė į vėlesnę praktiką (įskaitant nutartis Nr. 3K-3-46/2012, Nr. 3K-3-505/2010 ir kt.), kur aiškiai nurodyta, kad užsakovas, priėmęs darbą ir akte nenurodęs akivaizdžių trūkumų, netenka teisės vėliau remtis tais trūkumais. Ginčo defektas (rezervuaro plokštės altitudė) galėjo būti nustatytas darbų priėmimo metu, atliekant matavimus. Altitudės neatitikimas nebuvo nežinomas ar paslėptas defektas vėlesniam laikotarpiui. Atsakovas turėjo visas galimybes patikrinti darbų rezultatą priėmimo momentu ir nustatyti, ar atlikta pagal projektą – tą daryti jam padėjo samdytas techninis prižiūrėtojas;

net jeigu būtų sprendžiama, jog rezervuaro plokštės aukščio neatitikimas buvo paslėptas trūkumas, atsakovas pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs paslėptus darbų trūkumus, privalo per protingą terminą pranešti rangovui ir pareikšti reikalavimus. Atsakovas pranešė 2019 m. vasarį, tačiau toliau turėjo arba susitarti su rangovu dėl defektų pašalinimo, arba kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas to nedarė, o savavališkai nusprendė neatsiskaityti, vienašališkai įskaitydamas tariamus reikalavimus. Toks veiksmas prieštarauja civilinių santykių dispozityvumo principui ir CPK įtvirtintai tvarkai. Teismas nepagrįstai sumenkino darbų priėmimo aktų teisinę reikšmę;

teismas neįvertino trečiojo asmens – statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Incorpus“, veiksmų įtakos. Objekte nuolat dirbo atsakovo paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas (trečiasis asmuo), kurio pareiga prižiūrėti statybos darbų eigą, kontroliuoti darbų kokybę ir atitikimą projektui. Be techninio prižiūrėtojo leidimo ieškovas negalėjo lieti betono. Techninis prižiūrėtojas kiekviename kritiniame etape (pvz., prieš betonuojant rezervuaro plokštę) turėjo patikrinti, ar darbai atlikti teisingai (ar pakankamas iškastos duobės gylis, ar altitudė atitinka projektą, ar galima tęsti). Jeigu techninis prižiūrėtojas būtų tinkamai vykdęs pareigas, rezervuaro altitudės neatitikimas būtų nustatytas dar iki betonavimo – tuomet ieškovas būtų galėjęs iš karto pataisyti darbą daug mažesne sąskaita. Techninis prižiūrėtojas 2018 m. liepos pabaigoje nepareiškė pastabų dėl altitudžių. Priešingai, statybos žurnale prie liepos mėn. įrašų yra techninio prižiūrėtojo spaudas ir parašas. Liudytojas LIU1 aiškino, kad parašas galėjo būti padėtas vėliau (po trūkumų pašalinimo), tačiau tokie paaiškinimai nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Net jeigu prižiūrėtojas vilkino pasirašyti žurnalą dėl nustatyto trūkumo, tai nereiškia, kad jis tinkamai reagavo trūkumui atsiradus – informacija apie altitudės neatitikimą 2018 m. liepos gale–rugpjūčio pradžioje ieškovui nebuvo pateikta oficialia tvarka. Ieškovo padarytas pažeidimas nebuvo iškart identifikuotas ar sustabdytas dėl techninio prižiūrėtojo aplaidumo;

teismas visą atsakomybės naštą perkėlė ieškovui, neanalizavo techninio prižiūrėtojo veiksmų. Rangovas atsako už netinkamą darbų atlikimą, tačiau neteisinga ignoruoti užsakovo ir jo atstovų indėlio, atsirandant bei išaugant žalai. Jeigu atsakovas per techninį prižiūrėtoją būtų laiku reagavęs, defektas būtų pašalintas ieškovo jėgomis greitai ir pigiai. Techninio prižiūrėtojo neveikimas tiesiogiai lėmė išlaidų padidėjimą – jis neatliko pareigos sustabdyti nekokybiškus darbus laiku. Trečiasis asmuo UAB „Incorpus“ buvo įtrauktas formaliai, tačiau teismas neįvertino liudytojo LIU1 parodymų kritiškai, neanalizavo, ar jo veiksmai buvo tinkami. Sprendime liko neatskleista bylos dalis, susijusi su žalos atsiradimo priežastimis. Teismas privalėjo vertinti šio asmens veiksmus. Apeliantas nesiekia, kad techniniam prižiūrėtojui būtų perkelta atsakomybė (ieškinys jam pareikštas nebuvo), tačiau teismo pareiga buvo įvertinti visų dalyvių elgesį Rangos sutartyje;

teismas nepatikrino, ar egzistavo visos būtinos įskaitymo sąlygos, o apsiribojo deklaracija, esą ieškovas neginčijo įskaitymo fakto. Su tokia išvada negalima sutikti – ieškovas tvirtino turintis teisę gauti apmokėjimą ir prašė pripažinti atsakovą skolingu. Tai reiškia nesutikimą su įskaitymu (ieškovas nereiškė atskiro ieškinio dėl įskaitymo nuginčijimo CK 1.126 straipsnio prasme, tačiau tai nebuvo būtina, nes reikalavimas dėl skolos priteisimo apima atsikirtimą, jog įskaitymas negalioja). Teismas klaidingai traktavo ieškovo poziciją;

teismas neįvertino atsakovo reikalavimo dėl 33 576,86 Eur nuostolių pagrįstumo įrodymais. Atsakovas pateikė sąskaitas faktūras bei lokalinę sąmatą dėl rezervuaro plokštės perprojektavimo ir perdarymo. Nebuvo paskirta ekspertizė ar detalesnė analizė, ar sąskaitos susijusios yra su ieškovo padarytu defektu, ar išlaidos būtinos ir pagrįstos. Ieškovas neturėjo galimybės dalyvauti darbuose, negalėjo kontroliuoti sąnaudų. Atsakovas privalėjo įrodyti, kad išlaidos buvo neišvengiamos. Teismas nepatikrino, ar atsakovas realiai dėl 1 m altitudės neatitikimo patyrė tokią didelę žalą. Problema galėjo būti sprendžiama pigesne priemone (pvz., atitinkamai pakasus gruntą papildomai, užpylus daugiau medžiagų ar pan.), o atsakovas pasirinko brangesnį variantą (perprojektavimą);

atsakovas dalį įskaitymų grindė ieškovui priskaičiuotais delspinigiais už darbų vėlavimą. Atsakovas nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl delspinigių, todėl neturėjo teisės jų įskaityti praėjus daugiau nei 6 mėn. Jeigu atsakovas norėjo baudomis sumažinti ieškovui mokėtiną sumą, jis privalėjo per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą kreiptis dėl priteisimo arba atlikti įskaitymą. Atsakovas raštą apie įskaitymą surašė tik 2019-03-04, kuriuo informavo apie atliktus išskaitymus iki 2019-01-14, t. y. praleidus 6 mėn. terminą nuo 2018 m. vasaros darbų vėlavimo. Ši aplinkybė daro atliktą įskaitymą neteisėtu bent dalyje sumos;

ieškovo reikalavimas priteisti 38 103,64 Eur skolą yra pagrįstas – suma susidarė atsakovui neatsiskaičius už faktiškai priimtus darbus. Atsakovo prieštaravimai dėl šios skolos rėmėsi neteisėtu vienašaliu įskaitymu, kuris negali būti pripažintas galiojančiu. Išvestinis reikalavimas dėl delspinigių yra pagrįstas, atsakovas už atliktus darbus turėjo atsiskaityti 2019 m., tačiau to nepadarė. Atsakovas neteikė prašymo taikyti sutrumpintą senatį delspinigiams, atsiliepime tik paskaičiavo, kiek sudarytų 6 mėn. delspinigiai. Apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo mažinti priteistinos delspinigių sumos;

teismas neobjektyviai ir selektyviai vertino liudytojų šalių darbuotojų parodymus. Teismas rėmėsi tik atsakovo pusės liudytojų paaiškinimais (LIU2, LIU1) tiek, kiek jie buvo naudingi atsakovui ir neatsižvelgė į liudytojo parodymų dalį, kurioje jis pripažino, jog statybos žurnalo pasirašymas reiškia darbų priėmimą, o eigos dokumentuose defektų paprastai nerašoma. Ši LIU2 pastaba patvirtina, kad darbų priėmimo dokumentuose (aktuose, žurnale) trūkumų nebuvo fiksuota, o atsakovas juos fiksavo kitur („Dalux“ sistemoje), ieškovui apie tai nebuvo deramai pranešta;

teismas neišsamiai įvertino statybos darbų žurnalo ir susijusių dokumentų duomenis. Statybos žurnale 2018 m. liepos mėn. įrašai pasirašyti ieškovo darbų vadovo bei atsakovo atstovų (statybos vadovo) ir užsakovo atstovo (techninio prižiūrėtojo). Tuo darbai buvo priimti ir leista tęsti tolesnį etapą. Žurnale išnašoje atsirado pastaba, kad „Dalux“ sistemoje užregistruotas defektas, kuri padaryta po darbų baigimo. Statybos darbų žurnalas nepatvirtina, kad ieškovas buvo laiku informuotas apie problemą. Teismas to nenagrinėjo. Neįvertinta aplinkybė, kad ieškovo vadovas KAN1 nežinojo apie „Dalux“ (su juo tai nebuvo derinta), teismas tik pasakė, kad „užraše žurnale minima „Dalux“. Apeliantas nesutinka: vien paminėjimas žurnale, kurį reikia atrasti tarp dešimčių įrašų, nereiškia tinkamo pranešimo. Nuo 2019-02-26 atsakovo pretenzijos gavimo ieškovas sužinojo reikalavimą atlyginti nuostolius. Šie uždelsimai ir statybos dokumentų tvarkymo spragos nėra ieškovo kaltė;

teismas nepasisakė dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų ar komisijų išvadų. Nors byloje tokių dokumentų gali nebūti, tačiau akivaizdu, kad statinys (gamyklos pastatas su atramine siena, rezervuaru ir kt.) buvo pastatytas ir priduotas valstybinei komisijai, kitaip objektas negalėtų funkcionuoti. Jei komisija pripažino statinį tinkamu naudoti, vadinasi, visi darbų trūkumai buvo pašalinti ir nėra jokių nepašalintų defektų. Ieškovo atliktų darbų rezultatas yra panaudotas. Atsakovas nesudarė ieškovui galimybės taisyti trūkumą;

kai sprendžiama dėl subrangovo atsakomybės už statybos darbų kokybę, statybos techninis prižiūrėtojas privalo būti įtrauktas pilnaverčiu dalyviu. Tai paaiškinama tuo, kad techninio prižiūrėtojo veiksmai gali lemti užsakovo nuostolius. Apeliaciniame procese negalima keisti trečiojo asmens padėties, tačiau teisingiau bylą grąžinti nagrinėti iš naujo – įtraukiant UAB „Incorpus“ tinkama procesine padėtimi ir išsamiau išanalizuojant jo atsakomybės aspektus. Šis motyvas sudaro savarankišką pagrindą naikinti sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Litana ir Ko“ prašo ieškovo UAB „Fildingas“ apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

ieškovas neneigė, kad darbų trūkumai egzistavo, jog pamatinę plokštę ieškovas įrengė nesilaikant darbo projekto sprendinių. Ieškovas kaltina statinio statybos vadovą ir statybos techninį prižiūrėtoją, kad šie nepastebėjo netinkamai ieškovo vykdomų darbų, o ne save, kad darbus vykdė netinkamai. Ieškovas galėjo ir privalėjo imtis priemonių tam, kad darbai būtų atlikti laikantis projekto sprendinių. Ieškovo aplaidumas ir neatsakingas pareigų vykdymas tapo netinkamo pamatinės plokštės įrengimo ir to sąlygotų papildomų išlaidų priežastimi;

ieškovas apeliaciniame skunde kartoja nepagrįstus aiškinimus, kad atliktų darbų aktų pasirašymas be įrašų apie darbų trūkumus reiškia darbų priėmimą be išlygų ir kad darbų trūkumais remtis vėliau negalima. Ieškovas abstrakčiai kalba apie visus atliktų darbų aktus, tačiau bylai yra aktualus tik 2018-07-31 atliktų darbų aktas, fiksuojantis dalies pamatinės plokštės įrengimo darbų atlikimą. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kodėl likusius 2018-07-05 Susitarimo pagrindu atliktus rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo darbus jis atsakovui perdavinėjo tik 2018 m. gruodžio mėnesį;

pagal bylos duomenis (pvz., ieškovo darbų vadovo KAN2 parodymus) ieškovas iki tada, kai buvo gauta išpildomoji geodezinė nuotrauka, nesuprato, kad pamatinės plokštės įrengimas atliekamas nukrypstant nuo projekte nustatytų altitudžių. Ieškovo užsakyta išpildomoji geodezinė nuotrauka buvo rengiama, kai jau buvo atlikti pamatinės plokštės išbetonavimo darbai. Nustatymui, kokiose altitudėse buvo atlikti pamatinės plokštės įrengimo darbai, reikėjo specialių priemonių. Priemones panaudoję ieškovo samdyti specialistai, parengę išpildomąją geodezinę nuotrauką, konstatavo, jog pamatinės plokštės įrengimą ieškovas atliko nesilaikydamas projekto sprendinių. Atsakovo atstovas, priimdamas ieškovo atliktus pamatinės plokštės įrengimo darbus, neprivalėjo naudoti specialių priemonių nustatyti, ar pamatinę plokštę ieškovas įrengė laikantis projekto. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad prieš atsakovo atstovui 2018-07-31 pasirašant atliktų darbų aktą, fiksuojantį dalį pamatinės plokštės įrengimo darbų, ieškovas pateikė išpildomąją geodezinę nuotrauką, liudijančią plokštės įrengimą netinkamose altitudėse. 2018-08-01 pastabą „Dalux“ sistemoje ir nuorodą į šią pastabą Žurnale statybos techninės priežiūros vadovas LIU1 įrašė gavęs išpildomąją geodezinę nuotrauką, kuria fiksuojami objektyvūs pamatinės plokštės įrengimo neatitikimai projektui, privalomam ieškovui. Pamatinės plokštės įrengimo darbų trūkumai atsakovui tapo žinomi po 2018-07-31 atliktų darbų akto pasirašymo. Atsakovas ieškovui pateikė 2018-08-29 raštą dėl pamatinės plokštės įrengimo nesilaikant projekto;

gavęs 2018-08-29 atsakovo raštą, ieškovas nenurodė, kad 2018-07-31 atliktų darbų aktą pasirašius be pastabų dėl darbų trūkumų atsakovas nebegali reikšti pretenzijų, t. y. nesirėmė pozicija, kuria nusprendė vadovautis praėjus 6 m. nuo pamatinės plokštės įrengimo, kai 2024-09-03 pateikė ieškinį. Ieškovo bandymai suabsoliutinti atliktų darbų aktų be pastabų pasirašymą liudija ieškovo nesąžiningumą. 2019-01-28 el. laišku ieškovas, patvirtindamas atsakomybę už darbų trūkumus, susijusius su pamatinės plokštės įrengimu, teiravosi atsakovo dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų nulemtų nuostolių atlyginimo;

2019-02-26 atsakovui pareikalavus atlyginti dėl ieškovo kaltės atsiradusias papildomas sąnaudas ir atlikti papildomus darbus, ieškovas atsakovo reikalavimų neįvykdė. 2019-06-17 atsakovas atliko papildomų sąnaudų įskaitymus ir apie tai informavo ieškovą. Prieštaravimų dėl atsakovo pretenzijų ir atliktų įskaitymų nebuvo išreikšta;

atsakovas pasirašė atliktų darbų aktus ir juose neužfiksavo akivaizdžių trūkumų. Pamatinės plokštės įrengimo neatitikimas projekto sąlygoms, nustatančioms tokių darbų atlikimo altitudes, nebuvo akivaizdus trūkumas. Tokio trūkumo nenurodymas 2018-07-31 atliktų darbų akte nepaneigė atsakovo teisės reikšti reikalavimus ieškovui dėl pamatinės plokštės įrengimo trūkumų. Jokiame tarpiniame atliktų darbų akte atsakovas nepareiškė, kad darbai neturi trūkumų. Ieškovas turėjo įrodyti, kad pamatinės plokštės įrengimas, nesilaikant projekto nustatytų altitudžių, yra akivaizdus trūkumas, tačiau procesiniuose dokumentuose apie tai neužsiminė, teisme apsiribojo aiškinimais apie atliktų darbų aktų pasirašymą kaip pakankamą pagrindą ieškovui reikalauti mokėjimo už darbus. Ieškovui tekusios įrodinėjimo pareigos neįvykdymo pasekmės tenka ieškovui;

ieškovas statinio statybos vadovo LIU2 parodymus ištraukia iš konteksto ir iškraipo. Statinio statybos vadovas LIU2 parodymus dėl geodezininko iškvietimo kasant duobę ir dėl rangovo pareigos matuoti duobės gylį davė, pasisakydamas apie ieškovo pareigą veikti aktyviai tam, kad būtų išvengta nukrypimų nuo projekto, o ne apie atliktų darbų perdavimą–priėmimą. Ieškovas, prisistatydamas statybų srities profesionalu, nesugebėjo pamatinės plokštės įrengti laikantis projekte įtvirtintų altitudžių.

ieškovas apeliaciniame skunde iškraipo faktus. Ieškovas, iš išpildomosios geodezinės nuotraukos žinodamas apie projekto įrengiant pamatinę plokštę pažeidimą, gavo 2018-08-29 atsakovo raštą dėl ieškovo nekokybiškų darbų pasekmių. Šio rašto gavimą patvirtina ieškovo 2019-01-28 el. laiškas. 2019-02-26 raštu atsakovas pakartotinai informavo apie pamatinės plokštės įrengimo netinkamame gylyje pasekmes ir siūlė ieškovui atlikti dalį papildomų darbų. Ieškovas į 2018-08-29 ir 2019-02-26 atsakovo raštus atsakė tylėjimu. Ieškovas, žinojęs apie jo darbų trūkumus, apie jų pasekmes buvo informuotas tinkamai ir laiku;

ieškovas skundžiasi, jog teismas nepasisakė dėl statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų (komisijų išvadų). Teismas gali pasisakyti tik dėl byloje esančių įrodymų, ieškovas neteikė statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktų. To ieškovas nedarė, nes suprato, jog dokumentai neturi reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui. Aplinkybė, kad statiniai buvo pastatyti ir yra naudojami, nepagrindžia ieškinio reikalavimų;

2018-08-29 raštu atsakovas informavo ieškovą apie papildomus darbus, kuriuos teks atlikti dėl ieškovo nekokybiškų darbų. Ieškovas prieštaravimų ar alternatyvių pasiūlymų nepateikė. Atsakovas 2019-02-26 ieškovui pasiūlė atlikti papildomus darbus, būtinus pamatinės plokštės įrengimo netinkamame gylyje neigiamų pasekmių pašalinimui, tačiau ieškovas nereagavo. Ieškovas, nevykdęs savo prievolių, yra atsakingas už tai, kad dalis jo darbų kainos buvo panaudota ieškovo atsakovui mokėtinų netesybų ir atsakovo praradimų dengimui;

ieškovas, siekdamas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui tam, kad turėtų galimybę atlikti veiksmus, kurių neatliko bylą nagrinėjant teisme, bando sukurti esminius procesinius pažeidimus ir apeliaciniame skunde grįžta prie tariamai netinkamo UAB „Incorpus“ procesinio statuso. UAB „Incorpus“ į bylą buvo įtraukta trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimus, statusu. To pakanka, kad ieškovas, manydamas, jog UAB „Incorpus“ yra atsakingas už dalies darbų kainos panaudojimą papildomų atsakovo sąnaudų, galėtų atskiroje byloje pareikšti ieškinį UAB „Incorpus“ dėl ieškovo nuostolių atlyginimo. Kilus rangovo ir generalinio rangovo teisminiam ginčui dėl skolos už darbus, neturi būti vertinami visų statybos dalyvių veiksmai konkrečiame statybos procese. Ieškovo aiškinimai apie UAB „Incorpus“ kaip statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų tyrimą, ieškovui pareiškus reikalavimus tik atsakovui dėl skolos už darbus, neturi objektyvaus pagrindo. Teismas neturėjo nagrinėti UAB „Incorpus“ kaip statybos techninio prižiūrėtojo pareigų (ne)vykdymo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimas dėl skolos ir delspinigių priteisimo rangos teisiniuose santykiuose.

Bylos faktinės aplinkybės

Ieškovas ir atsakovas 2018-05-10 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. FL20180510/01 pagal kurią rangovas savo jėgomis ir rizika Gamybos ir pramonės paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statybos projekte už 59 472,02 Eur kainą įsipareigojo iki 218-06-08 atlikti gelžbetoninės atraminės sienos įrengimą ir perduoti darbų rezultatą užsakovui Rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka (Rangos sutarties 1 punktas).

2018-06-11 šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie Rangos sutarties, kuriuo ieškovas įsipareigojo už 19 999,99 Eur kainą be PVM iki 2018-06-24 atlikti svarstyklių pamato įrengimo darbus, o atsakovas prisiėmė pareigą už laiku ir kokybiškai atliktus darbus su ieškovu atsiskaityti.

2018-07-05 ieškovas ir atsakovas sudarė papildomą susitarimą Nr. 2, pagal kurį ieškovas prisiėmė pareigą už 55 832,62 Eur kainą be PVM iki 2018-10-05 atlikti rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo, monolitinių prieduobių įrengimo, laiptinių pamatų įrengimo ir kitus bendrus statybinius darbus.

Atsakovas 2019-02-26 raštu pareikalavo, kad ieškovas sumokėtų 11 920,80 Eur netesybas, kurias skaičiavo pagal Rangos sutarties 5.3 punktą: 8 920,20 Eur pagal Rangos sutartį už 50 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-18 iki 2018-08-08 bei 3 600 Eur pagal 2018-06-11 Susitarimą už 18 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-25 iki 2018-07-12. Atsakovas 2019-03-07 raštu pranešė apie atliktą įskaitymą pagal Rangos sutarties 3.1.5 punktą ir CK 6.130 straipsnio 1 dalį į ieškovo reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus.

2018-08-29 atsakovas raštu informavo ieškovą apie nustatytą trūkumą – rezervuaro pamatinė plokštė įrengta ne pagal projektą (vietoje altitudės 63,43 m padaryta ~64,43 m). Atsakovas reikalavo ieškovo ištaisyti šį trūkumą per nustatytą terminą, o to nepadarius, nurodė, kad trūkumą pašalins pats ir patirtas išlaidas išskaičiuos iš ieškovui mokėtinų sumų. Ieškovas 2029-01-29 elektroniniu laišku pasiteiravo, ar bus reikalinga padengti nuostolius už papildomus atsakovo atliktus darbus. 2019-02-26 raštu atsakovas pareikalavo sumokėti 5 526,46 Eur (neįskaitant PVM) už papildomus projektavimo darbus ir papildomo smėlingo grunto atvežimą ir nurodė, kad būtina atlikti papildomus statybos darbus (apsauginės tvorelės įrengimą, atraminės sienelės skardinimą, užvažiavimo rampos įrengimą) bei pareikalavo ieškovo darbus atlikti ir įspėjo, kad ieškovui darbų neatlikus, jie bus atlikti atsakovo jėgomis ieškovo sąskaita. Ieškovui neįvykdžius reikalavimo dėl apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo, atsakovas 2019-03-07 raštu nurodė, kad darbus organizuos pats ir patirtas išlaidas išskaičiuos iš ieškovui mokėtinų sumų. 2019-06-07 raštu atsakovas pareikalavo atlyginti 16 029,60 Eur (neįskaitant PVM) išlaidas, patirtas sumokant apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo darbų kainą. Atsakovas 2019-06-17 raštu pranešė apie 21 556,06 Eur įskaitymą į reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus.

Ieškovas pateikė 2018-05-25 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą 41 581,95 Eur sumai, ant kurio yra abiejų šalių atstovų parašai. Atsakovas nepripažįsta, jog jo atstovas aktą pasirašė, už atsakovą pasirašiusio asmens pavardė nenurodyta. Atsakovas pateikė 2021-03-25 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo patvirtino, jog atsakovo už darbus mokėtinos sumos likutis yra 3 478,31 Eur. Ieškovo parengtas 2024-08-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame buvo nurodyta atsakovo 41 581,95 Eur skola, atsakovo nebuvo pasirašytas.

Dėl įskaitymo teisinės reikšmės ir ieškovo pareigos ginčyti įskaitymo sandorius

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė ginčo dėl ieškovo atliktų įskaitymų turinio, kadangi nepasisakė dėl atsakovo įskaitytų reikalavimų pagrįstumo ir galiojimo bei nevertino įskaitymo sąlygų. Sprendime padaryta neteisinga išvada, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi faktu dėl įskaitymo sandorių sudarymo ir pažymėjo, jog ieškovas nereiškė reikalavimo dėl atliktų įskaitymų nepagrįstumo, įskaitymų nepagrįstumo neįrodinėjo, todėl esant tokiai situacijai, kai atsakovės padaryti įskaitymai nėra ginčijami ir dėl jų nėra pareikštas ieškinio reikalavimas, darė išvadą, kad atsakovo atlikti įskaitymai yra teisėti, galiojantys, kas lėmė atsakovo piniginių prievolių ieškovui pabaigą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nuo jam pareikštų ieškinio reikalavimų sumokėti už ieškovo atliktus darbus gynėsi tuo, kad jis atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Byloje pateikti duomenys, kad atsakovas 2019-03-07 raštu ir 2019-06-17 raštu pranešė apie atliktą įskaitymą už ieškovui paskaičiuotas 11 920,80 Eur netesybas bei 21 556,06 Eur už papildomai atliktus darbų trūkumų šalinimo darbus pagal Rangos sutarties 3.1.5 punktą ir CK 6.130 straipsnio 1 dalį į ieškovo reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad įskaitymų sandoriai negali būti vertinami, jei nepareiškiamas ieškinys dėl tokių sandorių nuginčijimo, neatitinka teismų praktikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek atsiliepimo į ieškinį pateikimas, tiek priešieškinio pareiškimas yra atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio būdai, ir kurį iš jų pasirinkti, sprendžia atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011).

Įskaitymas, kaip vienašalis sandoris, kuriuo sukuriamas prievolės pasibaigimo pagrindas, reglamentuojamas CK 6.130 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo taikymui reikalinga nustatyti tam tikras sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 522/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Ši norma taikytina tais atvejais, kai skolininkas apskritai ginčija savo prievolę kreditoriui, o kai skolininkas dalį reikalavimo pripažįsta, tai nurodytas įstatymo draudimas įskaityti reikalavimus netaikomas, tik būtina nustatyti neginčijamos prievolės apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009). Tuo atveju, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009). Atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).

Pirmosios instancijos teismas įskaitymo taikymui būtinų sąlygų iš esmės nenustatinėjo, tik pažymėjo, jog atsakovas turėjo pareigą sumokėti už atliktus darbus bei teisę reikalauti netesybų ir padarė išvadą, kad abiejų šalių reikalavimai yra galiojantys ir apibrėžti. Teismas atliko paskaičiavimą, kuriuo patvirtino, kad atlikus įskaitymą, atsakovo prievolė buvo pilnai įvykdyta. Teismas nurodė, kad iš ieškovo reikalavimo dėl skolos (38 103,64 Eur) atėmus atliktus įskaitymus (21 556,09 Eur ir 11 920,80 Eur bei 100 Eur) lieka 4 526,75 Eur. 2019-02-26 ir 2019-06-07 atsakovo PVM sąskaitose faktūrose Nr. 0003067 ir 0003168 4 526, 78 Eur suma yra PVM mokestis. Atsakovas, šalindamas netinkamai atliktų darbų trūkumus, sumokėjo darbų kainą ir PVM sumą, kurią ieškovas turi teisę susigrąžinti.

Bylos duomenys patvirtina, kad įskaitymų sandorių sudarymo metu ginčo dėl atsakovo reikalavimo teisės turėjimo į netesybas bei darbų trūkumų šalinimo išlaidas nebuvo. Apie atliktus įskaitymus atsakovas pranešė 2019-03-07 raštu ir 2019-06-17 raštu. Ieškinys dėl skolos priteisimo paduotas 2024-09-04. Pareikštu ieškiniu keliamas ginčas dėl visos atsakovo įskaitytos sumos, ieškovas nesutinka nei su netesybų už vėlavimą atlikti darbus taikymu, nei su pareiga atlyginti šalinant darbų trūkumus turėtas išlaidas, o taip pat su šių išlaidų dydžiu. Taigi visos šios aplinkybės turėjo būti detaliai analizuojamos, aptariant įskaitymui patvirtinti reikalingas sąlygas, tarp jų ir galiojimą, vykdytinumą ir apibrėžtumą.

Dėl vėlavimo atlikti darbus ir netesybų skaičiavimo

Apeliaciniame procese ieškovas prašo įvertinti tai, kad atsakovas jam nebuvo pareiškęs jokių savarankiškų reikalavimų dėl delspinigių ir todėl negalėjo įskaityti tokio reikalavimo. Pažymi, kad pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą delspinigių skaičiavimui taikomas sutrumpintas 6 mėn. senaties terminas. Kadangi atsakovas per 6 mėn. nebuvo pareiškęs reikalavimo, tai praėjus daugiau nei 6 mėn., neturėjo teisės įskaityti delspinigius 2019-03-04 raštu.

Rangos sutarties 5.3 punktu nustatyta, kad už 5.1 punkte nurodyto darbų pabaigos termino nesilaikymą ir už sutarties priedo Nr. 2 tarpinių terminų nesilaikymą, užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo sumokėti 1 proc. dydžio delspinigius nuo bendros darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne daugiau 15 proc. nuo bendros sutarties sumos, arba 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną, bei atlyginti visus kitus, šias netesybas viršijančius užsakovo nuostolius. Atsakovas 2019-03-07 raštu pranešė ieškovui apie 11 920, 80 Eur delspinigių įskaitymą į mokėtiną sumą už atliktus darbus pagal Rangos sutartį. Delspinigius už vėlavimą atlikti darbus pagal Rangos sutartį ir 2018-06-11 Susitarimą ieškovas pareikalavo sumokėti 2019-02-26 raštu. Delspinigiai paskaičiuoti: 8 920,20 Eur pagal Rangos sutartį už 50 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-18 iki 2018-08-08 bei 3 600 Eur pagal 2018-06-11 Susitarimą už 18 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-25 iki 2018-07-12.

Pastebėtina, jog byloje prieštaringai išdėstyta ieškovo pozicija dėl vėlavimo aplinkybių bei jų vertinimo. Ieškovas ieškinyje bei dublike nenurodė aplinkybių, kad netesybos dėl vėlavimo perduoti darbus buvo paskaičiuotos, nenustačius vėlavimo atlikti darbus aplinkybės. Tačiau aplinkybės dėl ieškovo atsakomybės už vėlavimą perduoti darbus nebuvimo buvo nurodytos bylos teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus ieškovo UAB „Fildingas“ vadovas KAN1 teigė, jog kai pasirašė Rangos sutartį dėl atraminės sienos įrengimo, ieškovas pradėjo vykdyti darbus, bet nebuvo etapiškai atlikti kiti darbai iš atsakovo pusės, dėl ko ieškovas negalėjo atlikti sienos darbų. Atsakovas problemos tuo metu nematė, tik vėliau pareiškė pretenzijas, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus. Ieškovas statybų vietoje reiškė pretenzijas atsakovui, kad dėl atsakovo neatliktų darbų negali atlikti savo statybos darbų. Darbai buvo aktuojami dviems mėnesiais vėliau, nei numatyta, pagal žodinį susitarimą su atsakovu. Minimos aplinkybės buvo nurodytos ir ieškovo baigiamojoje kalboje pirmojoje instancijoje, kurioje pažymėta, kad ieškovo vadovas nurodė, jog vėlavimų galėjo kilti ir dėl atsakovo laiku neparuošto darbų fronto, o tai buvo aptariama objekte.

Visgi, nors ir nurodęs nesutikimo su vėlavimo atlikti darbus fakto nustatymu, ieškovas jokių įrodymų, kad atlikti darbus vėlavo dėl atsakovo kaltės ar kitų objektyvių priežasčių teismui neteikė. Taip pat ieškovas atsakovui iki teismo proceso nereiškė prieštaravimo dėl delspinigių skaičiavimo bei įskaitymo. UAB „Fildingas“ vadovas KAN1 tokią poziciją aiškino, jog pasitarė su teisininkais, kurie jam nurodė, kad tokie įskaitymai apskritai negalėjo būti atliekami. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi tuo, kad atsakovo netinkamo veikimo, sąlygojusio darbų atlikimo termino pažeidimą, faktas nėra įrodytas. Teisėjų kolegija tokiai išvadai pritaria ir pažymi, kad apeliaciniame procese ieškovas, nors ir kėlė abejones dėl termino pažeidimo priežasties bei atsakovo veiksmų, tačiau konkrečių aplinkybių nenurodė, bylos duomenimis savo pozicijos nepagrindė, teigė, kad statybų aikštelės neparengimas nebuvo termino praleidimo priežastimi. Ieškovo argumentas, kad atliktų darbų akto pasirašymas patvirtina darbų atlikimo termino laikymąsi nėra pagrįstas, kadangi atliktų darbų aktų sudarymas vykdomas kitu tikslu – fiksuoti atliktus darbus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis), o ne jų atlikimo terminus.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas dėl delspinigių už vėlavimą atlikti darbus priteisimo. Kaip matyti iš sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio senaties termino dėl delspinigių taikymo, spręsdamas dėl pagal 2019-03-04 pranešimą atlikto įskaitymo, visiškai nepasisakė. Anksčiau aprašyti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas teismui nurodė argumentus dėl ieškinio senaties taikymo, pažymėjo, jog reikalavimai dėl netesybų prarado galią dėl senaties termino praleidimo, kadangi reikalavimams dėl netesybų įskaitymo taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Esant tokiai ieškovo pozicijai nors ir ieškovui konkrečiai nenurodžius, jog ieškinį prašoma atmesti dėl ieškinio senaties termino praleidimo, pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti ieškinio senaties termino taikymo klausimą.

Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalį nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip minėta, delspinigiai paskaičiuoti: 8 920,20 Eur pagal Rangos sutartį už 50 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-18 iki 2018-08-08 bei 3 600 Eur pagal 2018-06-11 Susitarimą už 18 dienų už laikotarpį nuo 2018-06-25 iki 2018-07-12. Taigi delspinigių priteisimui taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) pagal Rangos sutartį prasidėjo už kiekvieną atskirą dieną, praėjus darbų atlikimo terminui, ir baigėsi 2019-02-08, o pagal 2016-06-11 Susitarimą prasidėjo už kiekvieną atskirą dieną, praėjus darbų atlikimo terminui, ir baigėsi 2019-01-12. Atsakovui 2019-02-26 raštu pareikalavus delspinigių už termino atlikti darbus pažeidimą, 6 mėn. terminas jau buvo praleistas. Delspinigius ieškovas pareikalavo sumokėti 2019-02-26 raštu, t. y. jau pasibaigus senaties terminui.

Įvertinusi tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010 pateiktą aiškinimą, kad atsakovui ginčijant reikalavimą dėl prievolės įvykdymo tuo pagrindu, kad ji yra pasibaigusi priešpriešinių reikalavimų įskaitymu, nereikia reikšti priešinio reikalavimo dėl įskaitymo sandorio nustatymo, tačiau atsakovas privalo įrodyti, kad įskaitymas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui šioje byloje pareiškus prieštaravimus dėl įskaitymo neteisėtumo, atsakovui praleidus ieškinio senaties terminus dėl delspinigių priteisimo, atsakovo 2019-03-04 raštu atliktas priešpriešinių reikalavimų delspinigių įskaitymas į skolą už atliktus darbus turi būti pripažintas atliktu atsakovui neturint piniginio reikalavimo teisės į ieškovą. Daroma išvada, kad toks įskaitymas yra nepagrįstas ir negaliojantis, nes neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalies.

Dėl atliktų darbų trūkumų

2018-07-05 Susitarimu ieškovas prisiėmė pareigą atlikti rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo, monolitinių prieduobių įrengimo, laiptinių pamatų įrengimo ir bendrastatybinius darbus už 55 832,62 Eur (be PVM). Ieškovas apie netinkamai atliktus darbus buvo informuotas 2018-08-29 atsakovo raštu. Atsakovas 2019-02-26 raštu ir 2019-06-07 raštu pareikalavo sumokėti 5 526,46 Eur (neįskaitant PVM) už papildomus projektavimo darbus ir papildomo smėlingo grunto atvežimą ir 16 029,60 Eur (neįskaitant PVM) už apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo darbus. Atsakovas 2019-06-17 raštu pranešė apie 21 556,06 Eur įskaitymą į reikalavimą dėl atsiskaitymo už darbus.

Byloje buvo nustatyta ir apeliaciniame procese neginčijama, kad vykdydamas 2018-07-05 Susitarimą rangovas UAB „Fildingas“ netinkamai įrengė rezervuaro pagrindo plokštę pagal brėžinį 171017-M-900B, rezervuaro pamatinė plokštė FF-1 buvo įrengta ne tarp altitudžių 63.18 ir 63.43, bet tarp altitudžių 64.18 ir 64.43. Ieškovas neginčija, kad rezervuaro pamatinės plokštės įrengimo darbus atliko netinkamai, tačiau teigia, jog darbų trūkumai turėjo būti užfiksuoti atliktų darbų aktuose; užsakovas turėjo darbų trūkumus nustatyti darbų priėmimo metu, o atliktų darbų akte nenurodęs akivaizdžių trūkumų, neteko teisės vėliau remtis šiuo trūkumu; laikant, kad darbų trūkumas buvo paslėptas, atsakovas CK 6.662 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo pranešti ieškovui per protingą terminą; darbų trūkumas atsirado dėl techninio prižiūrėtojo UAB „Incorpus“ netinkamų veiksmų.

CK 6.662 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. To paties straipsnio 3 ir 4 dalys reglamentuoja, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012 išaiškinta, jog tuo atveju, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą

Teisėjų kolegija pastebi, kad nors apeliantas nurodo gausius argumentus dėl atliktų darbų aktų reikšmės, reiškiant reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka žodiniame posėdyje nenurodė ir klausiamas negalėjo nurodyti konkretaus atliktų darbų priėmimo akto, kurio analizei jo argumentai galėtų būti taikomi.

Cituotos CK 6.662 straipsnio normos atskiria akivaizdžius trūkumus nuo paslėptų trūkumų pagal tai, ar trūkumai galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) ar trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai). Apeliantas teigia, jog trūkumus buvo galima nustatyti darbų priėmimo metu atliekant atitinkamus matavimus ir remiasi techninio prižiūrėtojo liudytojo LIU2 aiškinimu, jog prieš kasant duobę turėtų būti iškviestas geodezininkas.

Pagal Statybos darbų žurnalo formoje F-7 esančius įrašus matyti, kad darbai buvo atlikti: 1) rezervuaro pamato esamo grunto tankinimas dinamine plokšte vykdytas 2018-07-20 (penktadienį); 2) rezervuaro pamato smėlio pagrindo įrengimas ir sutankinimas, betono paruošiamojo sluoksnio įrengimas bei betonavimas atliktas 2017-07-23 (pirmadienį); 3) 2018-07-24 – 2018-07-25 (antradienį – trečiadienį) atliktas rezervuaro pamatinės plokštės FF-1 armavimas; 4) 2018-07-26 (ketvirtadienį) atliktas rezervuaro pamatinės plokštės FF-1 betonavimas. Byloje yra nustatyta, kad 2018-08-01 techninis prižiūrėtojas LIU1 Dalux sistemoje įrašė pastabą, kad pamatinė plokštė įrengta ne pagal DP sprendinius – neatitinka aukštis. Ši pastaba įrašyta Statybos darbų žurnalo formoje F-7, ties 2018-07-24, 2018-07-25 ir 2018-07-26 įrašais. Tuo remiantis spręstina, jog atliktų darbų trūkumai buvo nustatyti 2018-08-01. Liudytojas LIU1 nurodė, kad įrašą Dalux programoje atliko po išpildomosios nuotraukos pateikimo. Apelianto argumentai dėl neinformavimo apie Dalux sistemą nelaikomi pagrįstais, kadangi įrašas yra padarytas taip pat ir Statybos darbų žurnale, jei ieškovui būtų kilę abejonių dėl įrašytos pastabos, jis turėjo pareigą išsiaiškinti pastabą. Išpildomojoje geodezinėje nuotraukoje, kurioje fiksuojamas netinkamas rezervuaro pamatinės plokštės aukštis, nėra nurodyta tiksli nuotraukos atlikimo data. Bet kuriuo atveju, ši nuotrauka galėjo būti padaryta tik jau po darbų atlikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog netinkamas rezervuaro pamatinės plokštės aukštis galėjo būti nustatomas tik atliekant specialų tyrimą, tam pasitelkiant geodezininką. Byloje nebuvo nurodytas joks statybų eigą reglamentuojantis teisės aktas ar šalių susitarimas, kuriuo būtų nustatyta pareiga, priimant darbus iškviesti geodezininką ir atlikti matavimus. Apelianto nurodytas liudytojo LIU2 paaiškinimas yra pateiktas dėl darbų vykdymo eigos, o ne dėl atliktų darbų priėmimo procedūros vykdymo. Nesant reikalavimo dėl geodezininko iškvietimo atliktų darbų priėmimo metu bei nenustačius tokios atsakovo pareigos, turi būti konstatuojama, kad normaliai priimant darbus nebuvo galima nustatyti, jog pamatinės plokštės aukštis yra ne pagal rangovui pateikto projekto reikalavimus. Tuo remiantis sprendžiama, kad atliktų darbų trūkumas laikytinas paslėptu trūkumu. Ieškovas apie netinkamai atliktus darbus buvo informuotas 2018-08-29 atsakovo raštu, kas turi būti laikoma protingu terminu po atliktų darbų trūkumų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis). Po gauto pranešimo ieškovas nereagavo ir jokių veiksmų nesiėmė, su atsakovu jokiu būdu nebendradarbiavo. Iš ieškovo 2019-01-28 el. laiško matyti, jog ieškovo pretenziją dėl galimų 47 300 Eur nuostolių gavo.

Rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą reglamentuoja 6.665 straipsnis, kurio 1 dalis apibrėžia užsakovo teisę iš rangovo reikalauti tam tikrų veiksmų atlikimo. Susidariusioje situacijoje, ieškovui nereaguojant į pranešimą, atsakovas 2019-02-26 pretenzija ir 2019-06-07 raštu pareikalavo sumokėti 5 526,46 Eur (neįskaitant PVM) už papildomus projektavimo darbus ir papildomo smėlingo grunto atvežimą ir 16 029,60 Eur (neįskaitant PVM) už apsauginės tvorelės įrengimo, atraminės sienelės skardinimo, užvažiavimo rampos įrengimo darbus. Atsakovas 2019-02-26 pretenzijoje nurodė konkrečius darbus bei jų kainą ir pareikalavo per 3 d. ištaisyti defektus, kitu atveju darbų atlikimo kaina bus išskaičiuota iš už darbus mokėtinų sumų. Ieškovas jokių veiksmų nesiėmė, į atsakovą nesikreipė ir jokių galimų sprendimo būdų nenurodė. Apelianto aiškinimas, jog atsakovas turėjo susitarti su ieškovu dėl trūkumų pašalinimo arba kreiptis į teismą, nėra pagrįstas, nes pats ieškovas jokiu būdu nereagavo į atsakovo pranešimus.

Jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai (CK 6.658 straipsnio 5 dalis). Šalys Rangos sutarties 3.1.5 punktu susitarė, kad užsakovas turi teisę išskaičiuoti iš rangovui pagal Sutartį mokėtinų sumų pagrįsto dydžio sumas (arba sulaikyti jų mokėjimą) nuostoliams bei kitiems jo reikalavimams pagal Rangos sutartį atlyginti, taip pat sumas, Darbų nustatytiems defektams pašalinti. Visos pagal Rangos sutartį užsakovui rangovo priklausančios mokėti netesybos ar nuostolių atlyginimo sumos, gali būti dengiamos užsakovo pagal Sutartį rangovui mokamų ar priklausančių mokėti mokėjimų sąskaita, tai yra, užsakovui vienašališkai įskaitant vienarūšį priešpriešinį reikalavimą atitinkamai sumai, iš anksto apie tai informuojant rangovą.

Daroma išvada, kad atsakovo veiksmai, nustačius atliktų darbų trūkumus atitiko įstatymo bei sutarties reikalavimus.

Nors apeliantas nesutinka su atliktų darbų trūkumų šalinimo apimtimi, tačiau nei pirmosios instancijos procese, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, taip pat ir žodinio posėdžio metu nenurodė, kurios atsakovo paskaičiuotos trūkumų šalinimo išlaidos nėra tinkamos ir pagrįstos. Taip pat ieškovas nei atliktų darbų priėmimo proceso metu, nei teismo proceso metu neprašė skirti ekspertizės, kaip tai nustatyta CK 6.662 straipsnio 5 dalyje. Apelianto argumentai, jog byloje turėjo būti paskirta ekspertizė ar bent detaliai išanalizuota aplinkybė, ar išlaidos yra susijusios su defektu ir buvo būtinos, nėra pagrįstas. Ieškovui nepareiškus teismui prašymo bei neteikiant argumentų dėl konkretaus trūkumų šalinimo darbo išlaidų nepagrįstumo, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės įsikišti į šalių rungimąsi procese bei savo nuožiūra rinkti įrodymus, skirti ekspertizę bei teikti savarankiškus įrodymų vertinimus. Nesant jokių ieškovo argumentų dėl išlaidų nesusietumo ar dydžio, spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos yra nepagrįstos (CPK 178 straipsnis).

Taip pat apeliantas prašė vertinti, jog dėl atliktų darbų trūkumų atsiradimo yra kaltas statybos techninis prižiūrėtojas bei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka prašė taikyti mišrią kaltę, tačiau negalėjo paaiškinti, kokiu būdu tokios formos kaltė turi būti taikoma bei nesutiko su dalies priteistinos sumos atsisakymu, taikant mišrią kaltę, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už kurias nors trūkumų šalinimo pozicijas. Apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės apeliantas cituoja teisės aktus, kuriuose aptariamos techninio prižiūrėtojo pareigos, tačiau neatskleidžia, kokiu būdu šios gausios teisės normų citatos turėtų būti taikomos konkretiems byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams.

Nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Incorpus” atliko techninio prižiūrėtojo pareigas. Aktualu tai, kad prieš atliekant betonavimo darbus 2018-07-25 buvo sudarytas Paslėptų darbų aktas Nr. 11, kuriuo komisija, sudaryta iš techninio prižiūrėtojo LIU1, atsakovo statinio projekto priežiūros vadovo, atsakovo atstovo LIU2 ir ieškovo statybos darbų vadovo KAN2 apžiūrėjo rezervuaro pamatinės plokštės FF-1 armavimo darbus, nustatė, kad jie atlikti pagal projektą 171017-M-900 ir nusprendė leisti atlikti tolimesnius betonavimo darbus. Teisėjų kolegija sutinka, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamai pagrįstas prielaidas vertinti, jog ne tik ieškovo kaip rangovo, bet ir kitų asmenų veiksmai buvo priežastimi to, kad pamatinė rezervuaro plokštė įrengta netinkama altitude. Techninis prižiūrėtojas UAB „Incorpus“ byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu, kas leidžia ieškovui kitame procese reikšti reikalavimus šiai įmonei dėl jos kaltų veiksmų, sąlygojusių netinkamą darbų atlikimą.

Nors apeliantas teikia argumentus, kad teismas turėjo imtis priemonių užtikrinti aktyvų UAB „Incorpus“ dalyvavimą procese, tačiau šio asmens dalyvavimo būtinu neprašė pripažinti. Apeliantas teigia, jog UAB „Incorpus“ turėjo būti įtrauktas atsakovu ar trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, tačiau bylą nagrinėjantis teismas tokių teisių neturi. Bylą nagrinėjant pagal apelianto ieškinį, pats apeliantas turi teisę pasirinkti atsakovus, kuriems reiškiamas reikalavimas. Įstoti į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais gali tik pats suinteresuotumą turintis asmuo (CPK 46 straipsnio 1 dalis), teismas tokios teisės įtraukti asmenį neturi. Apelianto rėmimasis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu kaip absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, yra visiškai neteisingas, kadangi UAB „Incorpus“ procese dalyvauja trečiuoju asmeniu.

Taip pat niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, jog teismas turėjo pasisakyti dėl byloje nesančių įrodymų – statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktų ar komisijų išvadų. Akivaizdu, jog atliktų darbų trūkumai yra pašalinti, todėl statinio pripažinimo tinkamu naudotis aplinkybės nėra aktualios ir įtakos atliktų darbų trūkumų nustatymo faktui neturi. Be to, teismas negali vertinti byloje nesančių rašytinių įrodymų.

Apibendrinant išdėstytą, daroma išvada, kad atsakovo 2019-06-17 raštu atliktas įskaitymas 21 556,06 Eur sumai yra teisėtas ir atitinka įskaitymui taikomas sąlygas – atsakovo reikalavimas buvo priešpriešinis, vienarūšis, galiojantis, vykdytinas ir apibrėžtas.

Kadangi apeliantas dėl kitų įskaitytų sumų 100 Eur baudos bei 4 526,78 Eur PVM mokesčio sumos argumentų neteikė, tai dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.

Dėl delspinigių ir palūkanų

Ieškovas, remdamasis Rangos sutarties 5.6 punktu, kuris nustatė, kad uždelsus darbų apmokėjimą pagal sutartį, rangovas gali reikalauti iš užsakovo 0,02 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, prašė priteisti 17 141,14 Eur delspinigių, kuriuos skaičiavo nuo 2018-2019 m. atsakovui išrašytų ir neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų. Pripažinus atsakovo 2019-03-07 atliktą delspinigių įskaitymą neteisėtu, yra pagrindas ieškovui priteisti 11 920,80 Eur sumą kaip neatsiskaitymą už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas priteisti delspinigius už nesavalaikį atsiskaitymą.

Atsakovas prašė taikyti ieškinio senaties terminą delspinigiams priteisti. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalis) už laikotarpį nuo 2024-03-03 iki 2024-09-03 ir sudaro 429,15 Eur (11 920,80 x 180 x 0,02). Taip pat priteistinos procesinės palūkanas – 6 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs procesinius dokumentus, priimto sprendimo turinį, jame išdėstytus argumentus, ištirtus ir įvertintus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinio tenkinimo procentas 22 proc.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos procese ieškovas sumokėjo 500 Eur žyminio mokesčio, o 607 Eur žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas. Nėra duomenų apie ieškovo patirtas kitas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patyrė 9 752,60 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, iš kurių 3 412,50 Eur be PVM už atsiliepimą bei dubliką, likusios už papildomų dokumentų rengimą, susipažinimą bei atstovavimą, skaičiuojant po 130 Eur už valandą. Išanalizavus atsakovo pateiktus dokumentus dėl atliktų atstovavimo paslaugų, spręstina, jog atsakovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios iš esmės yra įskaičiuotinos į kitas patvirtintas išlaidas. Pasirengimą 2025-01-27 posėdžiui atsakovas vertina 3,75 x 130 x 21 proc. (589,88 Eur), papildomai už dokumentų analizę bei rašytinius paaiškinimus vertina 8,50 x 130 x 21 proc. (1 337,05 Eur). Kadangi atsakovo atstovas rengė atsiliepimą bei tripliką, nėra pagrindo laikyti, jog buvo pagrindas šioms papildomoms išlaidoms patirti, visi argumentai galėjo būti pateikti atsiliepime bei triplike, dėl ko nebuvo pagrindo rengti papildomų paaiškinimų, kelias valandas analizuoti tuos pačius dokumentus, rengiantis posėdžiui. Nurodyta suma yra pagrindas sumažinti atsakovo pirmosios instancijos procese turėtas išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pagrįstomis pripažįstamos 7 825,67 Eur išlaidos, kurių priteistina 78 proc. 6 104,02 Eur. Ieškovui priteistina 22 proc. išlaidų (243,54 Eur žyminio mokesčio).

Apeliaciniame procese ieškovas sumokėjo 1 107 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas prašo priteisti 3 499,93 Eur už atsiliepimą ir 1 415,70 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų už pasirengimą posėdžiui, iš viso 4 915,63 Eur. Pažymėtina, kad apeliaciniame procese atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo surašymą yra ypač didelės, teismo posėdis apeliacine tvarka truko nepilną valandą, todėl vertintina, kad 1 415,70 Eur išlaidos yra perteklinės (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taikant CPK 93 straipsnio 2 dalį, ieškovui priteistina 243,54 Eur žyminio mokesčio, o atsakovui – 2 729,95 Eur išlaidų advokato pagalbai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fildingas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, naudai iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, 11 920,80 Eur skolos, 429,15 Eur delspinigių, iš viso 12 349,95 Eur (dvylika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt devynis eurus 95 centus) bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 349,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, 607 Eur (šešis šimtus septynis eurus) už ieškinį nesumokėto žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.

Priteisti ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, naudai iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, 243,54 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 54 centus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, atsakovo UAB „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, naudai 6 104,02 Eur (šešis tūkstančius šimtą keturis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniame procese priteisti ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, naudai iš atsakovo UAB „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, 243,54 Eur (du šimtus keturiasdešimt tris eurus 54 centus) žyminio mokesčio. Priteisti iš ieškovo UAB „Fildingas“, juridinio asmens kodas 301605560, atsakovo UAB „Litana ir Ko“, juridinio asmens kodas 163105617, naudai 2 729,95 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt devynis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BujokaitėRūta BurdulienėJūra Marija Strumskienė