Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-22 · Civilinė byla Nr. e2A-2676-640/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-22
Bylos Nr.
e2A-2676-640/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01560-2022-7
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
Atsakovas
"Mano būstas "
Trečiasis asmuo
"Civinity", UAB "Mano būstas Baltija"
Ieškovas
Civinity namai Klaipėda, UAB
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-2676-640/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01560-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.12; 3.3.1.19.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ ieškinį atsakovei „Mano Būstas“, uždarajai akcinei bendrovei, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Civinity“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Baltija“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Civinity namai Klaipėda“ kreipėsi į teismą, pateikdama patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Mano Būsto klientų patirčių centras“, kuriuo teismo prašė:

pripažinti atsakovės 2021 m. gruodžio 22 d. pranešime, 2022 m. sausio 3 d. pranešime, 2022 m. sausio 5 d. atsakovės sukurtoje, valdomoje ir administruojamoje eBŪSTAS interneto svetainėje, mobiliojoje svetainėje, mobiliojoje programėlėje, 2022 m. sausio 5 d. pranešime bei 2022 m. sausio 6 d. išsiųstame pranešime (SMS žinutėje) paskleistus teiginius neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės dalykinę reputaciją (toliau – ir Ginčo teiginiai Nr. 1-5):

„Gerb. (duomenys neskelbtini)namo gyventojai, <...> kodel Civinity prisidenge neaiskiu veikeju vardu: parasus rinko ant tusciu lapu, melagingai nurode, kad s.m. lapkricio 29 diena vyko gyventoju susirinkimas, kuriame dalyvavo visi namo gyventojai, t. y. 100 butu savininkai, nurode, kad susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti apie ju siulomas kainas. <...>;

„Gerbiami (duomenys neskelbtini) daugiabucio namo gyventojai! <...> Pazymime, kad namo perdavimas neivyko ir nera galimas, nes del suklastotu dokumentu teisesaugos istaigos apsieme vertinti neteisetus Civinity veiksmus. <...> Tenka apgailestauti, kad Registru centrui gyventoju daugumos noras naikinti Civinity sutarti nepasirode rimtas argumentas, dar daugiau itarimu keliantis ju atsakymas gyventojams, kad tik Civinity arba suklastotu dokumentu pagrindu isrinkta igaliotine gali naikinti tokia sutarti. <...>Taip pat informuojame, kad bet kokie Civinity veiksmai name yra atliekami neteisetai, nes namas nera jiems perduotas ir toliau yra administruojamas UAB Mano bustas Baltija.“;

„BŪKITE BUDRŪS, NES: „Civinity“ įmonė, kurios akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje, aktyviai siūlo savo paslaugas, Siūloma sukčiavimo schema, kai atrandamas vienas namo gyventojas, kuris sutinka bendradarbiauti, surenka parašus ant tuščių lapų, tada „Civinity“ suklastotų dokumentų pagrindu registruoja sutartį Registrų centre, <...> ir „Civinity“ tampa visų darbų, įkainių sprendėjai, <...> (duomenys neskelbtini) tokiu būdu buvo „užgrobtas“ namas, bet gyventojai per vėlai suprato, kad buvo apgauti, ir dabar yra priversti kreiptis į teisėsaugos įstaigas informuojant apie sukčiavimo schemą. Būkite budrūs ir nepakliūkite į sukčių pinkles. Būkite budrūs, nepakliūkite į sukčių pinkles ir nepasirašykite ant tuščių lapų.“;

„<...> Norime informuoti, kad Jusu name UAB „Civinity namai Klaipeda“ atliko neteisėtus veiksmus ir suprate savo klaidas, kurios gali uztraukti baudziamaja atsakomybe, ju darbuotojai gali eiti per butus ir reikalauti papildomu gyventoju parasu <...>“;

„BUKITE BUDRUS! Civinity siulo paslaugas, kai atrandamas namo gyventojas, kuris sukciaujant surenka parasus and tusciu lapu, tada suklastotu dokumentu pagrindu iregistruoja sutarti. <...>“

įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, išsiunčiant el. pašto adresais (duomenys neskelbtini)

„Informuojame, jog 2021-12-22 paskleisti teiginiai: „Gerb. (duomenys neskelbtini) namo gyventojai, <...> kodel Civinity prisidenge neaiskiu veikeju vardu: parasus rinko ant tusciu lapu, melagingai nurode, kad s.m. lapkricio 29 diena vyko gyventoju susirinkimas, kuriame dalyvavo visi namo gyventojai, t. y. 100 butu savininkai, nurode, kad susirinkimo metu gyventojai buvo informuoti apie ju siulomas kainas. <...>“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiame, nes jie pažeidžia Civinity namai Klaipėda, UAB dalykinę reputaciją.“

įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, išsiunčiant el. pašto adresais (duomenys neskelbtini):

„Informuojame, jog 2022-01-03 paskleisti teiginiai: „Gerbiami (duomenys neskelbtini) daugiabucio namo gyventojai! <...> Pazymime, kad namo perdavimas neivyko ir nera galimas, nes del suklastotu dokumentu teisesaugos istaigos apsieme vertinti neteisetus Civinity veiksmus. <...> Tenka apgailestauti, kad Registru centrui gyventoju daugumos noras naikinti Civinity sutarti nepasirode rimtas argumentas, dar daugiau itarimu keliantis ju atsakymas gyventojams, kad tik Civinity arba suklastotu dokumentu pagrindu isrinkta igaliotine gali naikinti tokia sutarti. <...>Taip pat informuojame, kad bet kokie Civinity veiksmai name yra atliekami neteisetai, nes namas nera jiems perduotas ir toliau yra administruojamas UAB Mano bustas Baltija.“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiame, nes jie pažeidžia Civinity namai Klaipėda, UAB dalykinę reputaciją.“;

įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, kuris turi likti neribotą laiką, eBŪSTAS (šiuo metu BonoDomo) svetainėje (programėlėje):

„Informuojame, jog 2022-01-05 eBŪSTAS interneto svetainėje (šiuo metu BonoDOMO) paskleisti teiginiai: „BŪKITE BUDRŪS, NES: „Civinity“ įmonė, kurios akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje, aktyviai siūlo savo paslaugas, Siūloma sukčiavimo schema, kai atrandamas vienas namo gyventojas, kuris sutinka bendradarbiauti, surenka parašus ant tuščių lapų, tada „Civinity“ suklastotų dokumentų pagrindu registruoja sutartį Registrų centre, <...> ir „Civinity“ tampa visų darbų, įkainių sprendėjai, <...> (duomenys neskelbtini) tokiu būdu buvo „užgrobtas“ namas, bet gyventojai per vėlai suprato, kad buvo apgauti, ir dabar yra priversti kreiptis į teisėsaugos įstaigas informuojant apie sukčiavimo schemą. Būkite budrūs ir nepakliūkite į sukčių pinkles. Būkite budrūs, nepakliūkite į sukčių pinkles ir nepasirašykite ant tuščių lapų.“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiame, nes jie pažeidžia Civinity namai Klaipėda, UAB dalykinę reputaciją.“;

įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, išsiunčiant el. pašto (duomenys neskelbtini):

„Informuojame, jog 2022-01-05 paskleisti teiginiai: „<...> Norime informuoti, kad Jusu name UAB „Civinity namai Klaipeda“ atliko neteisėtus veiksmus ir suprate savo klaidas, kurios gali uztraukti baudziamaja atsakomybe, ju darbuotojai gali eiti per butus ir reikalauti papildomu gyventoju parasu <...>“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiame, nes jie pažeidžia Civinity namai Klaipėda, UAB dalykinę reputaciją.“;

įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti tokio turinio pranešimą, išsiunčiant SMS žinute tel. Nr. (duomenys neskelbtini):

„Informuojame, jog 2022-01-06 paskleisti teiginiai: „BUKITE BUDRUS! Civinity siulo paslaugas, kai atrandamas namo gyventojas, kuris sukciaujant surenka parasus and tusciu lapu, tada suklastotu dokumentu pagrindu iregistruoja sutarti. <...>“, neatitinka tikrovės ir juos paneigiame, nes jie pažeidžia Civinity namai Klaipėda, UAB dalykinę reputaciją.“.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai tapo žinoma, jog atsakovė 2021 m. gruodžio 22 d. nenustatytam adresatų skaičiui išsiuntė pranešimą (el. laišką) (Ginčo teiginiai Nr. 1), 2022 m. sausio 3 d. nenustatytam adresatų skaičiui išsiuntė pranešimą (Ginčo teiginiai Nr. 2), 2022 m. sausio 5 d. atsakovės sukurtoje, valdomoje ir administruojamoje eBŪSTAS interneto svetainėje, mobiliojoje svetainėje, mobiliojoje programėlėje paskelbė teiginius (Ginčo teiginiai Nr. 3), 2022 m. sausio 5 d. nenustatytam adresatų skaičiui išsiuntė pranešimą (el. laišką), kuriame paskelbė teiginius (Ginčo teiginiai Nr. 4) ir 2022 m. sausio 6 d. nenustatytam adresatų skaičiui išsiuntė pranešimą (SMS žinutę), kurioje paskelbė teiginius (Ginčo teiginiai Nr. 5). Ieškovė paaiškino, kad teiginiai paskleisti asmenims, tarp, kurių tikėtina, esama ieškovės klientų, darbuotojų, esamų bei potencialių klientų, kitų suinteresuotų asmenų. Viešai paskleisti teiginiai, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją. Paskleidus teiginius, jų pagrindu viešosios informacijos skleidėjai paskelbė eilę straipsnių, kuriuose de facto cituojami teiginiai.

Ieškovė akcentavo, kad atsakovė ne mažiau nei 3 kartus ir skirtingais laikotarpiais paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, duomenis apie ieškovę, dėl kurių buvo sumenkinta, nukentėjo ieškovės dalykinė reputacija. Pagal aptariamų teiginių turinį, matyti, kad žinios, duomenys apie ieškovę yra pristatomi lyg faktiškai egzistavusios (egzistuojančios) faktinės aplinkybės, t. y. kad ieškovė tariamai atlieka ne bet kokius neteisėtus veiksmus, o tokius, už kuriuos gali būti taikoma Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta atsakomybė. Tiek lingvistiškai vertinant teiginius, tiek atsižvelgiant į jų paskleidimo kontekstą, akivaizdu, jog pateikiami duomenys yra žinios, o ne subjektyvi atsakovės nuomonė. Atsakovė teiginius pateikė kaip kategoriškus, vienareikšmiai neginčijamus faktus, tikrus ir nepramanytus įvykius dėl tariamai ieškovės atliekamų neteisėtų veiksmų (net nusikalstamų veikų). Atsakovė analizuojamus duomenis, žinias pateikė kaip duotybę, nekeliant dvejonių ar retorinių klausimų dėl faktų, t. y. tariamų neteisėtų veiksmų egzistavimo. Net jeigu būtų galima kelti prielaidą, kad teiginiais buvo paskleista atsakovės nuomonė (su kuo ieškovė nesutiko), tai teiginiais paskleista nesąžininga, neturinti objektyvaus pagrindimo kritika, todėl nagrinėjamu atveju ieškovės pažeistos teisės ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu. Ieškovė paaiškino, kad pareiga įrodyti tai, kad paskleistos žinios, duomenys yra atitinkančios tikrovę, tenka tokias žinias paskleidusiam asmeniui. Atsakovės paskleistos žinios, duomenys apie ieškovę yra klaidingi ir neatitinka tikrovės. Dėl atsakovės paskleistos informacijos, pasikeitė ieškovės veiklos, rezultatų vertinimas ir požiūris į ieškovę.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad 2021 m. lapkričio mėn. į ieškovę kreipėsi daugiabučio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis namas, Namas) gyventojai ir išreiškė pageidavimą, kad ieškovė teiktų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo paslaugas ir kitas su daugiabučio bendro naudojimo objektų administravimu susijusias paslaugas. Tuo metu Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas teikė atsakovė arba su atsakove susijusi bendrovė. Ieškovei pateiktas 2021 m. lapkričio 29 d. Daugiabučio namo savininkų susirinkimo protokolas bei kiti dokumentai, buvo sudaryta sutartis, kurios pagrindu ieškovė teikia Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovė, sužinojusi, kad Daugiabučio namo savininkai priėmė sprendimą nutraukti bendradarbiavimą paskleidė teiginius, kad būtų sumenkinta ieškovės dalykinė reputacija, Daugiabučio namo savininkų bei gyventojų ir kitų ieškovės potencialių klientų ir partnerių požiūris į ieškovę, jo veiklą ir veiklos rezultatus. Paskleistų teiginių turinys kiekvienam protingam, moraliam žmogui sukelia mintį, kad ieškovė tariamai atlieka nusikalstamas veikas, kas vienareikšmiškai sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Ieškovė sulaukė eilės paklausimų dėl jos veiklos perspektyvų, abejonių dėl galimybių Daugiabučio namo gyventojams bendradarbiauti su ieškove ateityje. Dėl paskleistų teiginių Daugiabučio namo gyventojai yra pasimetę ir nežino, kas jiems teikia bendro naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovė pasiekė teiginiais siekiamų tikslų, suklaidinti Daugiabučio namo gyventojus bei pakeisti gyventojų požiūrį į ieškovę.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 22 d. pranešimą (el. laišką) su ginčo teiginiais Nr. 1 išsiuntė nenustatytam adresatų skaičiui; 2022 m. sausio 3 d. pranešimą (el. laišką) su ginčo teiginiais Nr. 2 išsiuntė 80 adresatų. Ginčo teiginius Nr. 3 atsakovė 2022 m. sausio 5 d. paskelbė savo sukurtoje, valdomoje ir administruojamoje eBūstas interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje. Ginčo teiginius Nr. 4 atsakovė 2022 m. sausio 5 d. išsiuntė pranešimu (el. laišku) nenustatytam adresatų skaičiui. Ginčo teiginiai Nr. 5 buvo išsiųsti 2022 m. sausio 6 d. pranešimu SMS žinute 93 adresatams. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovės neteisėti veiksmai kvalifikuotini ne tik kaip neteisėtas ieškovės dalykinės reputacijos pažeminimas, sumenkinimas, bet ir kaip nesąžininga komercinė veikla. Ieškovė ir atsakovė veiklą vykdo toje pačioje srityje ir tame pačiame sektoriuje. Minėta informacija paskleista turint konkretų tikslą – vykdyti nesąžiningą komercinę veiklą bei nesąžiningai konkuruoti su ieškove. Teiginiai yra besąlygiški, nekeliama jokių diskusinių klausimų. Teiginiuose vartojama įtaigi, kategoriška retorika, nenurodoma, kad teiginiai galėtų būti laikomi atsakovės nuomone. Net jeigu ginčo teiginiai būtų kvalifikuojami kaip nuomonė, tai ir tokiu atveju jie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys ieškovės dalykinę reputaciją. Atsakovė paskleidė teiginius, kurie ieškovės dalykinę reputaciją pažeidžia visu teiginiu, bet ne kažkuriuo vienu sakiniu teiginyje. Anot ieškovės, po dubliko pateikimo išnyko ginčas dėl to, ar teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 paskleidė atsakovė. Pati V. G. šioje byloje nurodė, kad aptariamus ginčo teiginius ji gavo iš atsakovės, todėl, ieškovės teigimu, visi ieškinio reikalavimai yra pareikšti tinkamam atsakovui

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Taip pat prašė pasiūlyti ieškovei pakeisti atsakovę tinkamu atsakovu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nurodė, kad Mano Būstas Baltija, UAB („Mano Būstas Baltija“) nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2022 m. vasario 1 d. iki atsiliepimo pateikimo dienos yra Daugiabučio namo administratoriumi, todėl atsakovė dėl dalies reikalavimų yra netinkama atsakovė. Laikotarpis nuo 2021 m. lapkričio 29 d. iki 2022 m. vasario 1 d., kada Daugiabutį namą administravo ieškovė, mažų mažiausiai kvestionuotinas. Namo savininkai teigia, jog niekada nedalyvavo susirinkime, kuriame pritarta Namo administratoriaus pakeitimui, t. y. Namo savininkai niekada nebuvo informuoti ir nedavė sutikimo, kad Namą administruotų ieškovė. 2021 m. lapkričio 29 d. Namo savininkų susirinkimo protokole Nr. 0112, nurodyta, kad susirinkime dalyvavo visi Namo savininkai. Esant nors vienam Namo savininkui, kuris nedalyvavo, o tuo labiau net nežinojo apie susirinkimą, protokolas, kuriuo nuspręsta Namo administratoriumi paskirti ieškovę yra neatitinkantis tikrovės. Susirinkime Namo savininkai nedalyvavo. Atitinkamai, protokolo informacija yra neteisinga. Namo savininkai susirinkimo pasekmes bando ištaisysi iki šiol. Tai patvirtina aplinkybę, kad pastarieji į teisinius santykius su ieškove buvo įvilioti apgaulės būdu. Pritarus antram klausimui, tą pačią dieną buvo sudaryta Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis („2021-11-29 JVS“). Pritarus trečiam klausimui, tą pačią dieną buvo sudaryta sutartis su ieškove. Atsakovės žiniomis nei vienos iš minėtų sutarčių projektai nebuvo išsiųsti Namo savininkams prieš susirinkimą susipažinimui. Susirinkimas vyko 2021 m. lapkričio 29 d, t. y. pirmadienį. Logiška preziumuoti, kad nors vienas iš šimto asmenų turėjo dirbti bent iki 18 val. vakaro. Tai sąlygoja, kad susirinkimas geriausiu atveju galėjo būti pradėtas 18 val. 30 min. Galima sutikti, kad Namo savininkai jau buvo nubalsavę už sutarčių sudarymą 19 val. vakaro, tačiau ieškovės darbo laikas pirmadieniais baigiasi 17 val., atitinkamai ieškovė 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį turėjo sudaryti po darbo valandų. Tos pačios dienos sutartį iš ieškovės pusės pasirašė direktorius A. K.. Atitinkamai, darytinos išvados, kad ieškovės direktorius po darbo valandų važiuoja toliau dirbti į būtų namų savininkų susirinkimus; sutartis buvo sudaryta kita data, kas yra laikoma dokumento klastojimu; protokole aprašomas susirinkimas nevyko, taigi kažkas suklastojo susirinkimą, protokolą bei sudarė ieškovei naudingas sutartis, kas irgi yra dokumentų klastojimas. Vienintelis tariamai 2021 m. lapkričio 29 d. dokumentas, identifikuojantis kelis Namo savininkus yra „Susirinkimo dalyvių parašai“, tačiau anot pačių Namo savininkų „gyventojų parašai rinkti ant tuščių lapų“, t. y. nenurodant nei susirinkimo turinio, nei rengimo datos.

Atsakovė pažymėjo, kad net ignoruojant visus aukščiau išvardintus argumentus, egzistuoja faktai, pagrindžiantys dokumentų klastojimą bei Namo savininkų valios dirbti su ieškove nebuvimą. Namo savininkai 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė susitarimą dėl 2021 m. lapkričio 29 d. JVS nutraukimo. Taigi nepraėjus net mėnesiui, 56 Namo savininkai, veikdami laisva valia, aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą nutraukti 2021 m. lapkričio 29 d. JVS, o kartu ir santykius su ieškove. Dauguma asmenų, pasirašiusių 2021 m. gruodžio 14 d. susitarimą dėl JVS nutraukimo ir asmenys tariamai sudarę JVS sutampa. Tai reiškia, kad JVS sudarymas neatitiko Namo savininkų valios. Tą pačią dieną Namo savininkai pateikė prašymą išregistruoti JVS ir 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį su ieškove. 2022 m. sausio 10 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 300 straipsnį, t. y. dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotais dokumentais. Dokumento pareiškėjai vėlgi sutampa su asmenimis, neva norėjusiais sudaryti JVS. 2022 m. sausio 14 d. pateikė ieškinį dėl pripažinimo, kad pasibaigė JVS ir 2021 m. lapkričio 29 d. sutartis, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymo panaikinimo bei restitucijos taikymo. 2022 m. sausio 17 d. pateikė skundą Registrų centrui dėl JVS ir 2021 m. lapkričio 29 d. sutarties su ieškove neišregistravimo. 2022 m. vasario 7 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl BK 300 straipsnyje ir 182 straipsnyje įtvirtintų veikų padarymo. Vienintelis subjektas, turėjęs gauti tiesioginės naudos iš protokolo, JVS ir sekančios sutarties, buvo ieškovė. Ieškovė turėjo tapti Namo administratore bei už suteikiamas paslaugas gauti už tai atlygį.

Atsakovė pažymėjo, kad protokole ir JVS figūruoja du asmenys – A. P. ir LUD1 . A. P. yra vieno iš Namo butų savininkė. Atsakovė neturi informacijos ar A. P. yra susijusi su ieškove ir kaip. Tačiau dėl antro asmens – LUD1 yra viešai prieinamų duomenų, kad pastarasis yra ieškovės darbuotojas. LUD1 nėra vienu iš Namo savininkų, taip pat negyvena Name, bet kažkokiu būdu tapo tariamo susirinkimo sekretoriumi bei pasirašė ant realybės neatitinkančio dokumento, kurio naudos gavėju yra jo darbdavys, todėl darytina išvada, kad ieškovės darbuotojai ne tik prisidėjo prie dokumentų klastojimo, bet ir buvo skatinami neteisėtai elgtis pačios ieškovės. Atsakovė akcentavo, kad Namo administratore nėra ir niekada nebuvo atsakovė. Namą administravo kitas juridinis asmuo – Mano Būstas Baltija. Atsakovė nebuvo ir nėra susijusi su Namo klausimais. Vis dėlto, jei laikyti, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui (quod non), dalis pareiškimų, kuriuos prašė paneigti ieškovė, nėra paskleisti atsakovės ar su juo susijusio asmens. 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d. pranešimai yra paskelbti fizinio asmens per jo asmeninę facebook paskyrą ( KAN3 ). To paties fizinio asmens pranešimais ieškovė grindžia Namo gyventojų pasipiktinimą ieškove. Iš šio fizinio asmens pranešimų aiškiai matoma, kad ji nėra atsakovės ar susijusio asmens įgaliotinė ar atstovė. Taip pat matoma, kad ji pati inicijuoja informacijos gavimą ir sklaidą, kuri nėra tapati atsakovės informacijai.

Atsakovė paaiškino, kad pirma reikalavimo dalis yra akivaizdžiai nepagrįsta, kadangi informaciją paskleidė ne atsakovė. Antrųjų teiginių atžvilgiu žinių paskleidimo faktas taip pat negali būti nustatytas. Iš pranešimo turinio aiškiai matosi, kad kreipiamasi Namo administratorius, atitinkamai Mano Būstas Baltija, UAB. Paskleistos žinios atitinka tikrovę. Informacija nekenkia ieškovės garbei ir orumui, nes kaip matosi iš pranešimo, informacija buvo paskleista tik Namo gyventojams; apie susirikimą, protokolą, JVS ir 2021 m. lapkričio 29 d. sutartį bei jų galimą neteisėtumą atsakovei pranešė būtent Namo gyventojai. Atsakovė dėl Ginčo teiginių Nr. 3 nurodė, kad duomenis paskleidė atsakovė, jie yra dalinai apie ieškovę, tačiau duomenys nėra laikomi neatitinkančiais tikrovės. Atsakovė pagrindė savo teiginių tikrumą faktinių aplinkybių dalyje. Tiesa yra ir tai, kad akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje. Pranešimo turinys akivaizdžiai yra skirtas nusikaltimų prevencijai. Ginčo teiginiai Nr. 4 yra paimti iš fizinio asmens pranešimo facebook. Kadangi fizinis asmuo nėra susijęs su atsakove ir atsakovė niekada neprašė skelbti nurodytos informacijos, bei nėra tikras už jos turinį, nėra išpildytas pirmas kriterijus – žinių paskleidimo faktas. Ginčo teiginius Nr. 5 paskleidė Mano Būstas Baltija, UAB, todėl atsakovė yra netinkama atsakovė. Duomenys paskleisti apie ieškovę. Ką pagrindžia faktinės aplinkybės nurodyti teiginiai atitinka tikrovę. Dalykinei reputacijai padarytą žalą ieškovė grindžia Namo gyventojų pranešimais privačioje, tik gyventojams skirtoje facebook grupėje. Tuo tarpu atsakovė visą informaciją, kuri sudaro pranešimų turinį būtent ir gavo iš Namo gyventojų. Atitinkamai, atsakovė negalėjo pakenkti ieškovės reputacijai.

Dublike ieškovė papildomai nurodė, kad nors atsakovė ir deklaratyviai teigia, kad ieškinys tariamai nėra pareikštas tinkamam atsakovui, tačiau ji taip ir nepateikė motyvuoto prašymo atsakovę pakeisti tinkama atsakove. Teigdama, kad tariamai nepaskelbė 2021 m. gruodžio 22 d. pranešimo, 2022 m. sausio 5 d. pranešimo, 2021 m. sausio 3 d. pranešimo bei SMS žinutės, atsakovė taip ir nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šį teiginį. Aplinkybė, kad atsakovė nebuvo ir nėra Namo administratorius, tai neturi teisinės reikšmės ir nereiškia, jog atsakovei negali būti taikoma atsakomybė dėl tikrovės neatitinkančių ir ieškovės dalykinę reputaciją žeminančių teiginių paskleidimo. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teiginius galėjo paskleisti UAB Mano Būstas Baltija. Priešingai nei siekia sudaryti įspūdį atsakovė, nė viename iš pranešimų nėra nurodyta, kad pranešimų siuntėjas galėtų būti UAB Mano Būstas Baltija. Priešingai, visuose pranešimuose nurodoma, kad teiginių siuntėjas yra atsakovė, bet ne UAB Mano Būstas Baltija, pranešimuose nurodoma kreiptis į atsakovę ar jos atstovą. Aplinkybę, kad minėtuose pranešimuose teiginius paskleidė atsakovė, patvirtina ir eBūstas svetainėje paskelbtų teiginių turinys, kuris idealiai atitinka ir kituose pranešimuose paskleistų teiginių turinį. Nors bandoma sudaryti įspūdį, jog 2021 m. gruodžio 22 d. ir 2022 m. sausio 5 d. pranešime teiginius galėjo paskelbti ne atsakovė, tačiau kaip matyti iš šių pranešimų turinio, teiginiai nėra KAN3 nuomonė ar asmeninis pranešimas, bet atsakovės paskelbti teiginiai, kuriais KAN3 atitinkamoje Facebook grupėje tik pasidalino

Ieškovė akcentavo, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju galėtų neegzistuoti ieškovės dalykinės reputacijos gynimo sąlygos. Taip pat atsakovė neįrodė, kad ji nepaskleidė teiginių. Atsakovė turi įrodyti, kad teiginiai atitiko tikrovę jų paskleidimo metu. Tai reiškia, kad atsakovas turi įrodyti, jog paskleisdama teiginius atsakovė disponavo įrodymais, patvirtinančiais teiginių tikrovę arba, kad teiginiais skleidžiamos žinios, atitinka tikrovę. Atsakovė pasirinko teiginių „atitiktį tikrovei“ įrodinėti ne aplinkybėmis ir įrodymais, egzistavusiais teiginių paskleidimo metu, bet vėliau atliktais veiksmais. Tokiu būdu bandoma tik „pateisinti“ teiginius. Aplinkybė, kad teiginiai tariamai paskleisti tik tam tikram subjektų ratui, nagrinėjamu atveju atsakovės pareigai paneigti ir pašalinti teiginius neturi teisinės reikšmės. Teiginių tyrinys savaime patvirtina, kad teiginiais sumenkinta ir nukentėjo ieškovės dalykinė reputacija.

Tripliku atsakovė papildomai nurodė, kad dublike suponuojama, jog atsakovė būtų laikoma nepažeidusi įstatymų pranešimų paskelbimu, tik tuo atveju, jei pateiktų įrodymus apie vieną iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimą/ Tačiau tokia pozicija yra klaidinga ir prieštarauja rungimosi principo esmei bei bendrajai įrodinėjimo taisyklei. Lietuvos teismų praktikoje, kaip ir įstatymuose yra aiškiai įtvirtinta subjekto teisė įrodyti, jog paskleista informacija atitinka tikrovę, o įrodinėjimo dalykas neapsiriboja CPK 182 straipsniu. Nors įrodinėjimo pareiga, kaip nurodė ieškovė, tokiose bylose tenka atsakovei, įrodinėjimo dalyką turėtų apibrėžti ieškovė. Šiuo atveju ieškinyje nebuvo tinkamai identifikuota kokius būtent teiginius ieškovė laiko neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jos dalykinę reputaciją. Atitinkamai, taip yra sunkinamas įrodinėjimo procesas. Visi išvardinti pranešimai yra pasirašyti arba paskelbti kitų subjektų ir tai vizualiai matoma iš ieškovės iškarpų. Atsakovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškovės įtartiną tapimą Namo administratore. Atitinkamai, atsakovė negali būti laikoma kalta dėl ieškovės atliktų veiksmų.

Kiti dalyvaujantys byloje asmenys neišreiškė savo procesinių pozicijų dėl ginčo esmės

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei 30 030,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybės naudai 103,74 Eur išlaidas iš ieškovės.

Teismas nustatė, kad Daugiabučio namo turto administratoriumi iki 2021 m. lapkričio 30 d. buvo įregistruota UAB „Mano Būstas Baltija“; laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. vasario 10 d. turto administratoriumi buvo įregistruota ieškovės įmonė; nuo 2022 m. vasario 10 d. turto administratoriumi vėl įregistruota UAB „Mano Būstas Baltija“. Ginčo teiginiai paskleisti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. sausio 6 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Daugiabučio namo turto administratoriumi buvo ieškovės įmonė.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė pateikė tik tokius įrodymus, kurie patvirtina, jog ginčo teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 paskleidė KAN3 . Nors paskleistuose pranešimuose ir nurodoma, kad jo tekstą sudarė / sukūrė Mano Būstas (t. y. tuometis atsakovės įmonės pavadinimas), taip pat nurodomi ir elektroninio pašto adresas bei telefono numeris, kurie gali būti vertinami kaip susiję su atsakovės įmone, tačiau net ir toks pranešimų turinys, teismo vertinimu, savaime nepatvirtina, kad pranešimus, kaip tokius, paskleidė būtent atsakovė. Aplinkybės, kad šiuos ginčo teiginius paskleidė būtent atsakovė, nepatvirtina ir tai, kad V. G. šiuos tekstus gavo iš atsakovės įmonės. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, gali patvirtinti tik tai, kad šių pranešimų autorius yra atsakovė, tačiau tokio pobūdžio bylose būtina įrodyti, kad atsakovė būtent paskleidė (o ne vien tik sukūrė) ginčo teiginius. Teismas pabrėžė, kad ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, jog V. G. buvo atsakovės darbuotoja arba kitaip su atsakove susijęs asmuo, kuris veikė atsakovės pavedimu ar prašymu. Būtent ieškovei teko įrodinėjimo našta pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo teiginius paskleidė atsakovė, todėl teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ne atsakovė paskleidė aptariamus teiginius. Bylos duomenys akivaizdžiai paneigė klaidingus ieškovės teiginius, kad atsakovė (bent jau ieškovės nurodomu atsiliepimo į ieškinį 53 punktu) neva pripažino aplinkybę, jog aptariamus teiginius paskleidė atsakovė. Priešingai, net ir baigiamųjų kalbų metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad šiuos teiginius paskleidė būtent V. G., o ne atsakovė. Tuo pačiu atsakovė papildomai nuo šių ieškinio reikalavimų dalies gynėsi ir siekdama įrodyti, kad aptariami teiginiai nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos.

Teismas nurodė, kad ieškovei reikalaujant, jog būtent atsakovė paskelbtų atitinkamus pranešimus ir / ar paneigimus ir juos išsiųstų nurodomais elektroninio pašto adresais, ši ieškinio reikalavimų dalis atmestina jau vien tik tuo atskiru / savarankišku pagrindu, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 būtent ieškinyje nurodytais elektroninio pašto adresais (o ne vien tik V. G.) paskleidė atsakovė. Papildomai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ieškovė nenurodė, kodėl, dėl kokių priežasčių atsakovė aptariamus pranešimus / paneigimus turėtų išsiųsti būtent ieškinyje nurodytais elektroninio pašto adresais, juolab kad ieškovė ne tik neįrodė, kad ginčo teiginiai Nr. 1 ir Nr. 4 buvo atsakovės paskelbti / išsiųsti konkrečiais ieškinyje nurodomais elektroninio pašto adresais, bet ir pati laikėsi pozicijos, kad šiuos teiginius V. G. paskelbė savo Facebook paskyroje. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, įvertinti, ar ieškovės nurodomų teiginių paskleidimo mastas ir būdas ar forma atitiktų ieškovės prašomą taikyti paneigimo paskleidimo mastą ir būdą / formą. Ieškovė nepareiškė ieškinio reikalavimo, kuriuo atsakovė atitinkamus pranešimus / paneigimus būtų įpareigojama išsiųsti vien tik V. G..

Teismas, vadovaudamasis įstatymo ir (arba) teisės analogija (CK 1.8 straipsnis), atkreipė dėmesį į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje nustatyta, jog nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. To paties straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas, tikri (teisingi) duomenys. Ginčo teiginiai Nr. 2 tam tikrais elektroninio pašto adresais atsakovės išsiųsti 2021 m. sausio 3 d. Ginčo teiginiai Nr. 3 paskleisti atsakovės valdomoje interneto svetainėje, mobiliojoje programėlėje. Ginčo teiginiai Nr. 5 telefono SMS žinutėmis tam tikrais telefono numeriais atsakovės išsiųsti 2021 m. sausio 6 d. Vertindamas visų šių teiginių turinį / pobūdį, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šiais teiginiais siekiama, visų pirma, informuoti namo gyventojus apie susiklosčiusią situaciją, susijusią su namo administravimu, ir įspėti („būkite budrūs“) dėl galimų klaidų ar juolab nesąžiningų ar netgi neteisėtų mėginimų suklaidinti gyventojus. Šiuo aspektu pati ieškovė nurodė (ir teismas visiškai sutiko su tokia pozicija), kad daugiabučio namo administravimas yra itin jautri tema. Didžioji dalis apklaustų liudytojų – namo gyventojų – patvirtino savo susirūpinimą, susidomėjimą, siekį išreikšti savo vienokias ar kitokias pozicijas, susijusias su namo administravimu. Visi ginčo teiginiai, kurie susiję su namo administravimu, gali ir turi būti vertinami kaip susiję su namo gyventojams jautriomis temomis. Teismas sprendė, kad pagrindinis atsakovės siekis / tikslas, t. y. noras atkreipti namo gyventojų dėmesį į tuo metu susiklosčiusią situaciją, susijusią su namo administravimu, administratorių kaitą, vertintinas kaip sąžiningas siekis suteikti gyventojams jiems aktualią ir būtiną informaciją.

Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar atsakovė turėjo pakankamą pagrindą ginčo teiginiais apeliuoti į gyventojų budrumą, būtina atkreipti dėmesį į liudytojų LUD1 (tuomečio ieškovės darbuotojo) ir A. P. (Namo gyventojos) parodymus, iš kurių matyti, kad: 1) daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2021 m. lapkričio 29 d. susirinkimo protokolą Nr. 01 surašė, užpildė A. P. ir Ž. M.; 2) nurodytas susirinkimas nevyko, o protokole įrašus apie susirinkimo pirmininko – A. P.– ir sekretoriaus – Ž. M.– „išrinkimą“ A. P. ir (arba) Ž. M. padarė savo nuožiūra; 3) kadangi susirinkimas faktiškai nevyko (nebuvo šaukiamas), tai protokolo įrašas, kad „susirinkimas skaitomas įvykusiu <...>, kadangi susirinko daugiau kaip 50 + 1 % gyvenamų namų patalpų savininkų“, vertintas kaip neatitinkantis tikrovės 4) parašus dėl bendraturčių balsavimo už susirinkimo darbotvarkėje nurodytus klausimus – 1) susirinkimo pirmininko, sekretoriaus rinkimai, 2) pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros būdo pakeitimas, sudarant jungtinės veiklos sutartį ir 3) namo administravimo paslaugų sutarties su ieškove sudarymas – A. P. vienasmeniškai rinko vaikščiodama per butus pas namo gyventojus ir taip surinkusi iš viso 56 parašus 5) liudytoja A. P. nurodė, kad parašus rinko tik ji viena ir kad rinkdama parašus ji pasirašantiems nerodė sutarties ir dėl sutarties parašų nerinko. Siekdamas teisinio aiškumo ir faktinio tikslumo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė du atskirus-savarankiškus pasirašiusių asmenų sąrašus, kuriuose pasirašė 56 asmenys. Namo gyventojų „budrumo“ aspektu teismas pažymėjo, kad dalis pasirašiusiųjų namo gyventojų, apklausti kaip liudytojai (S. B., LUD2 , I. K.) nurodė, kad, A. P. renkant parašus, jos pasirašė lape, kuriame buvo tik pasirašančiųjų sąrašas-lentelė ir kuriame nebuvo nurodoma, už ką (kokiu klausimu) pasirašoma, taip pat kad joms buvo paaiškinta, jog pasirašoma dėl namo renovacijos. Taigi šioje byloje bent trys gyventojos iš 56 pasirašiusiųjų asmenų aiškiai expressis verbis patvirtino, kad jos buvo suklaidintos, nes pasirašinėjo už namo renovaciją, tačiau jų parašai buvo panaudoti kaip balsavimas už namo administravimo būdo pakeitimą ir jungtinės veiklos sutarties su ieškove sudarymą. Aplinkybę, kad taip suklaidintų ar suklydusių asmenų buvo ir daugiau negu tik trys nurodytos liudytojos, teismo vertinimu, patvirtina ir ta aplinkybė, kad per pakankamai trumpą laiką namo bendraturčių dauguma priėmė sprendimą (nubalsavo) sudaryti 2022 m. vasario 1 d. jungtinės veiklos sutartį su UAB „Mano Būstas Baltija“, taip iš esmės susigrąžinant tą patį pastato administratorių, kuris (anot viešųjų registro duomenų) namą administravo iki 2021 m. lapkričio 30 d. Nurodytų aplinkybių visuma teismui leido konstatuoti, kad ginčo teiginių paskleidimo laikotarpiu nemaža dalis namo gyventojų-bendraturčių iš tikrųjų galėjo jaustis buvę suklaidinti, kai jų parašai, kurie buvo renkami dėl namo renovacijos, iš tikrųjų buvo panaudoti namo administravimo būdo ir namo administratoriaus pakeitimams. Nurodytos aplinkybės taip pat leido konstatuoti, kad ginčo teiginiais atsakovė nesiekė paskelbti / paskleisti jokių faktų ar tikrų, neabejotinų duomenų apie ieškovę, kaip juridinį asmenį. Priešingai, paskleistuose teiginiuose vyrauja atsakovės siekis įspėti namo gyventojus, paskatinti jų budrumą, kurio, kaip paaiškėjo, buvo nepakankamai, nes (nemaža) dalis gyventojų pasirašinėjo nepagrįstai pasitikėdami jiems sakytais žodžiais apie pasirašymą už namo renovaciją. Ieškovė, jos darbuotojas buvo prisidėję prie tikrovės neatitinkančio susirinkimo protokolo surašymo. Šio protokolo pagrindu buvo sudaryta 2021 m. lapkričio 29 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kurios 6 punkte nurodoma, jog „jungtinės veiklos sutarties dalyviai šia sutartimi įgalioja A. P. <...> išrinktą patalpų savininkų susirinkime <...>“. Nustačius, kad toks susirinkimas ne(į)vyko, teismas padarė išvadą, kad ir ši sutarties nuostata neatitinka tikrovės. Nepaisant to, būtent šios sutarties pagrindu buvo sudaryta kita ieškovės ir A. P., kaip išrinktos įgaliotinės, 2021 m. lapkričio 29 d. sutartis Nr. C1V21-768. Abiejų nurodytų sutarčių pagrindu viešajame registre ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 30 d. buvo nurodoma kaip daugiabučio namo administratorė, nors parašus rinkusi A. P. nurodė, kad rinkdama parašus ji pasirašantiems nerodė jokios sutarties ir dėl sutarties parašų ji nerinko. Be to, liudytoja A. P. nurodė, kad ji tikrai nebuvo Registrų centre, t. y. dokumentus į Registrų centrą galėjo pristatyti tik ieškovė, jos darbuotojai.

Teismas, spręsdamas, ar ginčo teiginiai yra atsakovės nuomonė, ar paskleistos žinios, akcentavo ginčo teiginių apibendrinantį / vertinamąjį pobūdį, t. y. paskleistais teiginiais atsakovė netvirtino jokių faktų apie ieškovę, neinformavo apie konkrečius aiškiai apibrėžtus ieškovės veiksmus ar įvykius. Priešingai, šiame sprendime nustatytų aplinkybių visetas teikė pagrindą konstatuoti, kad atsakovė galėjo sąžiningai susidaryti subjektyvų įspūdį, nuomonę, vertinimą, jog daugiabučio namo gyventojai (jų dalis) parašų rinkimo metu buvo suklaidinti, kad prie šio suklaidinimo galėjo prisidėti ir ieškovė, kurios darbuotojai dalyvavo įrašant tam tikrus duomenis į susirinkimo protokolą ir pateikiant dokumentus Registrų centrui. Taigi nagrinėjami ginčo teiginiai niekaip nepretenduoja į žinios statusą, kaip tai nurodytą pacituotoje Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje, pavyzdžiui, kad atsakovė paskleidė faktus, jog ieškovė iš tikrųjų yra padariusi nusikalstamą veiką, jog ieškovė iš tikrųjų kryptingai ieško / suranda nesąžiningų asmenų / bendraturčių, kurie (tik) sukčiaudami renka parašus, ir tik sukčiaujant ieškovė perima namo administravimą. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog jos paskleisti ginčo teiginiai yra jos subjektyvi nuomonė, vertinimai, o ne paskleistos žinios, duomenys.

Nagrinėdamas ieškovės argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad atsakovė tik šios bylos nagrinėjimo iš esmės metu ėmė rinkti duomenis apie jos paskleistų teiginių faktinį pagrindą ir kad šių teiginių paskleidimo metu atsakovė neturėjo / nežinojo jokio pagrindo tokiems teiginiams, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nei įstatymai, nei teismų praktika neįpareigoja tokio pobūdžio bylose atsakovės įrodinėti tą aplinkybę, kad jau teiginių paskleidimo metu atsakovė iš tikrųjų žinojo tokius teiginius pagrindžiančias / patvirtinančias aplinkybes. Svarbu tik tai, kad būtent bylos nagrinėjimo metu (ir pagal nagrinėjimo iš esmės metu ištirtus bylos duomenis ir įrodymus) atsakovė įrodytų, kad teiginiai atitinka tikrovę arba kad atsakovės nuomonė paskleista sąžiningai, esant pakankamam pagrindui. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę paskelbti tokio turinio paneigimą, kuriame atsakovė turėtų nurodyti, jog tam tikri teiginiai net ir jų paneigimo metu „neatitinka tikrovės <...>, nes jie pažeidžia“ ieškovės reputaciją. Teismas sprendė, kad atsakovė turi procesinę teisę nuo ieškinio reikalavimų gintis ir tokiais duomenimis, aplinkybėmis, kurios atsirado ir (arba) apie kurias atsakovė subjektyviai sužinojo bet kuriuo laikotarpiu iki pat bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju, būtų neteisinga atsakovę teismo sprendimu įpareigoti paskelbti tokį paneigimą, kurio turinys / teiginiai, teismine tvarka įvertinus po ginčo teiginių paskleidimo atsiradusias ir (ar) atsakovei paaiškėjusias aplinkybes, duomenis, jau atitiktų tikrovę arba būtų patvirtintas pakankamas pagrindas paskleistai nuomonei. Remdamasis šiais motyvais, teismas, viena vertus, atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovės argumentus, kuriais apeliuota į atsakovės procesinę pareigą įrodyti, jog ginčo teiginiai nepažeidžia ieškovės dalykinės reputacijos, remiantis vien tik iki ginčo teiginių paskleidimo atsakovės žinotomis aplinkybėmis-duomenimis. Kita vertus, net ir ta aplinkybė, kad tik po šioje byloje atliktų liudytojų Ž. M. ir A. P. apklausų atsakovė galėjo detaliau ir tiksliau sužinoti apie kiekvieno iš nurodytų asmenų indėlį surašant 2021 m. lapkričio 29 d. dokumentus ir vėliau juos pateikiant Registrų centrui, nepaneigia atsakovės atitinkamų nuomonių sąžiningo susiformavimo. Visi ieškovės nurodomi ginčo teiginiai paskleisti laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2022 m. sausio 6 d., t. y. praėjus daugiau negu trims savaitėms po ieškovės, kaip namo administratorės, įregistravimo 2021 m. lapkričio 30 d. Registrų centre. Per tokį pakankamai ilgą laiką (ypač atsižvelgiant į šioje byloje neginčijamą daugiabučio namo administravimo temos „jautrumą“) atsakovė galėjo gauti pakankamai informacijos (žodžiu ar kitokia forma) iš namo gyventojų-bendraturčių, kurie nepatenkinti ar net pasipiktinę taip įvykusiu namo administratoriaus pa(si)keitimu. Taigi jau ir ginčo teiginių paskleidimo metu atsakovė galėjo turėti pakankamai duomenų-informacijos sąžiningai susiformuoti savo nuomonei-vertinimams apie įvykusius įvykius. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovė neturi pareigos šioje byloje atskleisti būtent ginčo teiginių paskleidimo laikotarpiu savo turėtos informacijos-duomenų ar jų šaltinio(ių). Nustačius, kad namo administravimo pa(si)keitimai įvyko dokumentų, kurių turinys neatitinka tikrovei, pagrindu, kaip pakankamai sąžininga kvalifikuota ir atsakovės paskleista nuomonė / vertinimas, kad namo perdavimas neįvyko ir nėra galimas dėl suklastotų dokumentų. Šiuo aspektu bylos duomenys patvirtino kilusį gyventojų / bendraturčių nepasitenkinimą įvykusių administratoriaus pa(si)keitimu, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą susiformuoti nuomonei ir vertinimui, kad įvykęs administratoriaus pa(si)keitimas bus artimiausiu metu nuginčytas (pripažintas negaliojančiu) teisinėmis priemonėmis. Atsižvelgdamas į tai, teismas kaip sąžiningą netikslumą kvalifikavo atsakovės teiginį, kad teisėsaugos įstaigos apsiėmė vertinti neteisėtus Civinity veiksmus. Veiksmų neteisėtumas šiame teiginyje gali būti atsakovės sąžiningai susiejamas su ieškovės darbuotojo pagalba užpildant dokumentus tikrovės neatitinkančiais duomenimis, o kreipimasis į teisėsaugos įstaigas tuo metu buvo jau rengiamas-inicijuojamas – į prokuratūrą kreiptasi 2021 m. sausio 10 d., o ieškinys Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1922-1032/2021 pareikštas 2021 m. sausio 20 d. (fakto klaida – bylos Nr. e2-1922-1032/2022, ieškinys pareikštas 2022 m. sausio 20 d.). Teismas sprendė, kad ginčo teiginiais „<...> Tenka apgailestauti, kad Registru centrui gyventoju daugumos noras naikinti Civinity sutarti nepasirode rimtas argumentas, dar daugiau itarimu keliantis ju atsakymas gyventojams, kad tik Civinity arba suklastotu dokumentu pagrindu isrinkta igaliotine gali naikinti tokia sutarti.“ išsakomas atsakovės vertinimas / nuomonė būtent apie Registrų centro veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovės atsikirtimais, kad ši teiginių dalis yra ne apie ieškovę, todėl negali pažeminti ieškovės dalykinės reputacijos. Šiame teiginyje nurodomi „suklastoti dokumentai“ jau teismo sprendime įvertinti, todėl motyvai nekartoti.

Teismo vertinimu, atsakovė pateikė pakankamai įrodymų (publikacijų) apie D. J. (ieškovės įmonės akcininkui ir (arba) naudos gavėjui) priimtus teismų nuosprendžius, reikštus kaltinimus ir (arba) įtarimus. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuotas kaip sąžiningai susiformavęs atsakovės vertinimas / nuomonė, kad „Civinity“ įmonė, kurios akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje <...>“. Nors bylos duomenys iš tikrųjų nepatvirtino (atsakovė neįrodė), kad būtent ieškovės įmonė ieško / suranda namo gyventoją, kuris sutinka bendradarbiauti, tačiau šiuo aspektu būtina dar kartą atkreipti dėmesį į šiame sprendime jau konstatuotą daugiabučių namų administravimo temos „jautrumą“, kuris lemia ne tik atsakovės pareigą atsargiau / korektiškiau skleisti savo nuomonę apie konkurentus, bet ir ieškovės, kaip šioje jautrioje srityje veikiančio verslininko, pareigą tikėtis ir, atitinkamai, priimti didesnio masto kritikos savo asmeniui ir (arba) veiksmams. Taigi ieškovė nagrinėjamu atveju turi būti vertinama vis dėlto kaip viešasis (viešąsias paslaugas teikiantis) asmuo – verslininkas, kuriam turi būti taikomas ir didesnis pakantumo viešajai kritikai laipsnis. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius duomenis, kad ieškovės darbuotojas vis dėlto prisidėjo prie tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į 2021 m. lapkričio 29 d. data surašytus dokumentus ir prie šių dokumentų pateikimo Registrų centrui, teismas vertino kaip sąžiningą klaidą (klaidingą vertinimą / nuomonę) atsakovės teiginius, kad neva būtent ieškovė „siūlo sukčiavimo schemą, kai surandamas vienas namo gyventojas <...>“. Šiuo aspektu papildomai pažymėjo, kad ieškovė, kaip savo srities profesionalas-verslininkas, galėjo ir turėjo įsitikinti tuo, kad jai pateikti bendraturčių parašai yra surinkti tinkamai, be pasirašiusiųjų klaidinimo, kad ieškovės, jos darbuotojų pasirašomuose dokumentuose įrašyti duomenys atitinka tikrovę. Šios ieškovei tenkančios atidumo-rūpestingumo pareigos netinkamas vykdymas sudarė prielaidas atsirasti klaidingai atsakovės nuomonei-vertinimui apie ieškovės atitinkamas veiklos „schemas“, kurias įgyvendinus „<...> „Civinity“ tampa visų darbų, įkainių sprendėjai, <...>“.

Teismas nurodė, kad atsakovės vertinamojo pobūdžio teiginiai / nuomonė, kad „(duomenys neskelbtini) tokiu būdu buvo „užgrobtas“ namas, bet gyventojai per vėlai suprato, kad buvo apgauti, ir dabar yra priversti kreiptis į teisėsaugos įstaigas informuojant apie sukčiavimo schemą. Būkite budrūs ir nepakliūkite į sukčių pinkles. Būkite budrūs, nepakliūkite į sukčių pinkles ir nepasirašykite ant tuščių lapų.“ iš esmės pagrindžiami sprendime jau nurodytais motyvais, išvadomis, kad tokia atsakovės nuomonė / vertinimai galėjo sąžiningai susiformuoti turint duomenų arba numanant, nuspėjant, kad ieškovė, jos darbuotojai galėjo ir turėjo patikrinti, ar į 2021 m. lapkričio 29 d. data surašytus dokumentus buvo įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys, ypač kiek tai susiję su gyventojų / bendraturčių daugumos valios išraiška – ar ta valia buvo išreikšta už namo renovaciją, ar už administravimo būdo ir administratoriaus pakeitimą. Ieškovei, jos darbuotojams šiomis aplinkybėmis neįsitikinus, jų nepatikrinus, gali susiformuoti sąžininga nuomonė, buitinio pobūdžio vertinimas, kad ieškovė, aptariamus dokumentus pateikdama Registrų centrui ir tapdama įregistruota namo administratore, „užgrobia“ namą ir kad tokiu būdu ieškovė jeigu ne tiesiogiai dalyvauja, tai bent jau prisideda prie „sukčių pinklių“ (ginčo teiginių turinys, teismo vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad „sukčiais“ įvardijama vien tik ieškovė, o ne kiti (parašus rinkę) asmenys). Juolab bylos duomenys patvirtina, kad dalis pasirašiusių gyventojų iš tikrųjų tik vėliau suprato, kad jiems pasirašant „tuščiuose lapuose“ buvo nurodyti klaidingi pasirašymo tikslai, t. y. jie buvo „apgauti“. Gyventojų kreipimasis 2022 m. sausio 10 d. pareiškimu į prokuratūrą ir sausio 20 d. į Klaipėdos apylinkės teismą taip pat patvirtina ginčo teiginius apie gyventojų kreipimąsi į teisėsaugos įstaigas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad tokie atsakovės vertinimai-nuomonės neturėjo pakankamo-sąžiningo pagrindo. Ginčo teiginiai Nr. 5: „BUKITE BUDRUS! Civinity siulo paslaugas, kai atrandamas namo gyventojas, kuris sukciaujant surenka parasus and tusciu lapu, tada suklastotu dokumentu pagrindu iregistruoja sutarti. <...>“ jau iš esmės teisiškai įvertinti nagrinėjant teiginius Nr. 2 ir Nr. 3, kiek tai susiję su neva būtent ieškovės inicijuojamomis paslaugomis, todėl atskirai nenagrinėjami. Teismo vertinimu, atsakovė pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad paskleisti ginčo teiginiai kaip atsakovės subjektyvi nuomonė-vertinimai susiformavo turint tam tikrą faktinį pagrindą – atitinkamą informaciją iš Registrų centro, duomenis, pranešimus iš gyventojų ar kt. Apibendrindamas nurodytus motyvus ir išvadas, teismas ieškinį atmetė. Kitus dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir nurodomas aplinkybes teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės priimamo sprendimo esmei (bylos baigčiai), todėl išsamiau jų nenagrinėjo.

Teismas nurodė, kad atsakovė prašė atlyginti 30 030,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad nors ieškinys atmetamas visiškai, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės atstovas dėl nežinomų priežasčių neatvyko į 2026 m. vasario 20 d. posėdį, kuris, nežinant atsakovės atstovo neatvykimo priežasčių, buvo atidėtas. Kadangi šis posėdis atidėtas dėl atsakovės atstovo neatvykimo, tai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, konstatavo ieškovės teisę į nurodytame posėdyje dalyvavusio ieškovės atstovo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nurodyto posėdžio trukmė mažesnė negu 30 minučių, todėl šios išlaidos ieškovei negali būti atlyginamos. Sprendė, kad atsakovei iš ieškovės priteisiama 30 030,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į atsakovės atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą (pateiktus procesinius dokumentus ir atstovavimą teismo posėdžių metu) teismas šių išlaidų dydžio nevertino kaip neproporcingai didelio, todėl nemažino, juolab kad ir ieškovė teikė prašymą dėl iš esmės panašaus bylinėjimosi išlaidų dydžio (27 528,85 Eur) atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Net ginčo teiginius kvalifikavus kaip nuomonę, Lietuvos Respublikos teisė neeliminuoja galimybės paskleistą nuomonę kvalifikuoti kaip pažeidžiančią juridinio asmens dalykinę reputaciją pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnį. Pažeistų teisių gynybos būdas ginant teises pagal CK 2.24 straipsnį bei CK 1.137 straipsnį skiriasi tik padariniais – pirmu atveju teiginius paskleidęs asmuo turi pareigą paneigti paskleistus teiginius, antru atveju tokios pareigos nėra. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės reikalavimų tuo pagrindu, jog teiginiai tariamai sudarė atsakovės nuomonę. Teismas sprendė, jog tariamai neegzistuoja pirmoji juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynimo sąlyga (žinių paskleidimo faktas). Dėl antrosios, trečiosios ir ketvirtosios juridinio asmens pažeistos dalykinės reputacijos gynimo sąlygų sprendime nepasisakyta apskritai (faktas, jog žinios paskleistos apie ieškovę, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės bei faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą).

Pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su ginčo teiginių paskleidimo kontekstu, aplinkybėmis bei teiginiais siekiamais tikslais. Nuo 2021 m. gruodžio 8 d. su atsakove susijusi bendrovė UAB „Mano Būstas Baltija“ prarado visus ir bet kokius, kaip Daugiabučio namo administratorius, įgaliojimus. Nuo šios datos nei atsakovė nei su juo susijusi bendrovė (UAB „Mano Būstas Baltija“) neturėjo jokio teisinio pagrindo skleisti apie apeliantę teiginius, o taip pat atlikti kokius nors veiksmus. Visus Namo administratoriaus keitimo klausimus iš apeliantės į atsakovę inicijavo, kuravo, dokumentus rengė išimtinai atsakovė, bet ne gyventojai. Tam, kad Daugiabučio namo gyventojai pakeistų ankstesnį sprendimą, atsakovė ir paskleidė ginčo teiginius.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog Ginčo teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 tariamai paskleidė ne atsakovė, bet KAN3 . Atsakovė laikytina paskleidusi minėtus teiginius nepriklausomai nuo to, jog ieškovė ir kiti Daugiabučio namo gyventojai (kurie yra tam tikros Facebook grupės nariai) apie nurodytus teiginius sužinojo per KAN3 . Priešingas aiškinimas prieštarautų nuosekliai išplėtotai teismų praktikai dėl žinių paskleidimo ir žinių skleidėjo fakto nustatymo. Lietuvos teisės kontekste žinią paskleidusiu asmeniu laikytinas tas subjektas, kuris paskleidė atitinkamą žinią (nepriklausomai nuo to kokia forma tai padaryta) ir, jeigu be asmens, apie kurį žinia paskleista, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Tam, kad asmuo būtų laikomas paskleidusiu žinią turi būti išpildytos sąlygos: (i) apie žinią (be asmens, apie kurį žinia paskleista) sužino dar vienas asmuo – nagrinėjamu atveju ši sąlyga išpildyta, nes apie teiginius sužinojo (bent jau) KAN3 ; (ii) žinia paskleista – nagrinėjamu atveju ši sąlyga išpildyta, nes teiginius el. paštu KAN3 (ir galimai kitiems nenustatytiems asmenims) išsiuntė (perdavė duomenis) atsakovė. Teismas, pasisakydamas dėl minėtų teiginių, turėjo nustatyti ar minėtos sąlygos egzistuoja. Nepaisant to, sprendime šių sąlygų egzistavimas nenustatinėtas.

Civilinėje byloje ieškovė nereiškė reikalavimų KAN3 , nes KAN3 nebuvo pirminis teiginių šaltinis. KAN3 Facebook grupėje tik paskelbė atsakovės paskleistus teiginius (dėl ko teiginiai tapo viešai prieinami ir apie juos sužinojo apeliantė). Apeliantė pasirinko savo pažeistas teises ginti būtent reiškiant reikalavimą pirminiam teiginių šaltiniui, bet ne asmeniui, kuris nebuvo nei minėtų teiginių šaltinis, nei autorius. Kitu atveju KAN3 būtų apsigynusi nuo pareikštų reikalavimų, nes ji nėra teiginių autorius ar šaltinis. Su sprendime nurodytu aiškinimu būtų galima sutikti tuo atveju, jeigu KAN3 būtų visuomenės informavimo priemonė. Kaip matyti iš minėtų teiginių turinio, teiginiai nėra KAN3 nuomonė ar asmeninis pranešimas, bet atsakovės paskelbti teiginiai, kuriais KAN3 atitinkamoje Facebook grupėje tik pasidalino. Minėtuose pranešimuose nurodoma, kad esant klausimams reikėtų kreiptis ne į KAN3 , bet būtent į atsakovę. Teismas turėjo įpareigoti atsakovę šiuos teiginius paneigti bent jau KAN3 atžvilgiu.

Teismas nepagrįstai sprendė, jog teiginių pobūdis tariamai yra apibendrinantis / vertinamasis. Darė nepagrįstą išvadą, jog teiginiai kvalifikuotini kaip atsakovės nuomonė, bet ne paskleistos žinios. Byloje nebuvo ginčo, jog teiginiais paskleistos žinios, o ne atsakovės nuomonė. Bylos nagrinėjimo metu šalių įrodinėtinos aplinkybės buvo susijusios išimtinai tik su teiginių (ne)atitiktimi tikrovei. Atsakovei nelaikant ir neįrodinėjant, jog teiginiais paskleidė nuomonę, o ne žinią, priešingas teiginių kvalifikavimas negalimas apskritai. Sprendime padarytos išvados nepagrįstumą patvirtina ir ginčo teiginių paskleidimo kontekstas bei teiginių turinys. Ginčo teiginiai yra besąlygiški, nekeliami jokie diskusiniai klausimai, teiginiuose vartojama retorika įtaigi, kategoriška, nėra nurodoma, kad teiginiai galėtų būti laikomi atsakovės nuomone. Priešingai, teiginiuose akcentuojama, kad teiginius sudarančios žinios yra tiesa (galėtų atitikti tikrovę).

Teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju galėjo egzistuoti prielaidos atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl to, jog teiginiais tariamai buvo siekiama supažindinti visuomenę su apeliante ir jos veikla, ir dėl to, jog neegzistavo ir teismas nenustatė CK 2.24 straipsnio 6 dalies taikymo sąlygos. Apeliantė nėra viešas juridinis asmuo. Atitinkamai, atsakovė negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės CK 2.24 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Net jeigu ir būtų galima kelti hipotetinę prielaidą, jog teiginiais paskleista nuomonė, ji pareikšta nesąžiningai ir neetiškai, sąmoningai nuslepiant ir iškreipiant faktines aplinkybes. Atsakovei sąmoningai nesąžiningai ir neetiškai nurodant, kad apeliantė neva atliko neteisėtus veiksmus ar apskritai inicijavo Daugiabučio namo administratoriaus keitimą. Nors tiek byloje nustatytos aplinkybės, tiek ir atsakovės pripažįstamos aplinkybės patvirtino, jog apeliantė nei inicijavo administratoriaus keitimą, nei rinko parašus, nei apskritai atliko kokius veiksmus gyventojams balsuojant dėl administratoriaus keitimo. Teismas sprendime turėjo pasisakyti ir dėl atsakovės atsakomybės dėl nesąžiningos ir nepagrįstos nuomonės (CK 1.137 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas atsakovės naudai iš ieškovės priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovės civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos be jokio pagrindo ženkliai viršija maksimalius priteistinų išlaidų už teisines paslaugas dydžius. Sprendime nėra įvertintos Atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybės. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nuo 2022 m. iki 2026 m. išimtinai dėl atsakovės veikimo priešingai teisingam ir greitam civilinės bylos išnagrinėjimui, atsakovės prašymų, nukreiptų priešingai greitam bylos išnagrinėjimui teikimui. Dalis atsakovės į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidų nei susiję su civiline byla, nei galėjo būti priteistos iš ieškovės apskritai. Pavyzdžiui, atsakovė prašė priteisti (ir sprendimu priteista) išlaidas, susijusias su teismo posėdžių garso įrašų stenogramų rengimu.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išanalizavo visas reikšmingas faktines aplinkybes. Būtent šių aplinkybių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą sąžiningai susiformuoti savo nuomonei / vertinimams. Apeliantės teiginiai apie tariamai atsakovės vykdytą „keršto kampaniją“ yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Apeliantės argumentas, kad nuo 2021 m. gruodžio 8 d. nei atsakovė, nei su juo susijusi bendrovė neturėjo jokio teisinio pagrindo skleisti apie apeliantę teiginių, yra teisiškai nepagrįstas. Saviraiškos laisvė ir teisė reikšti nuomonę nėra ribojama vien tik sutartiniais santykiais ar administravimo įgaliojimais. Atsakovė, kaip daugiabučių namų administravimo paslaugas teikiantis subjektas, turėjo teisėtą interesą informuoti gyventojus apie jam žinomas aplinkybes, susijusias su galimais pažeidimais administratoriaus keitimo procese. Pati apeliantė pripažino, kad ginčo teiginiai buvo skirti Namo gyventojams, kurie turėjo teisę žinoti apie aplinkybes, susijusias su jų namo administravimu.

Šalies argumentai

Apeliantės nurodytos aplinkybės dėl Facebook grupėje skelbtų įrašų ir SMS žinučių ne tik nepaneigia sprendimo išvadų, bet jas patvirtina. Šie įrašai rodo, kad Namo gyventojai patys aktyviai domėjosi susiklosčiusia situacija, buvo nepatenkinti administratoriaus pakeitimu ir patys inicijavo veiksmus savo teisėms ginti. Tuo labiau, kad atitinkamas žinutes skelbė ne atsakovė, o KAN3 , V. B., I. I..

Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ginčo teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 paskleidė atsakovė. Ieškovė šios pareigos neįvykdė. Aplinkybė, kad pranešimuose nurodomas Mano Būstas pavadinimas ir kontaktiniai duomenys, savaime nepatvirtina, kad pranešimus, kaip tokius, paskleidė būtent atsakovė. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo, kad V. G. buvo atsakovės darbuotoja arba kitaip su atsakove susijęs asmuo, kuris veikė atsakovės pavedimu ar prašymu. Apeliantės atliekama lingvistinė teiginių analizė nepaneigia aplinkybės, kad šiuos teiginius paskleidė V. G. ir apeliantė neįrodė, kad šiuos teiginius paskleidė ir atsakovė.

Duomenų (žinių) paskleidimo fakto nustatymas yra labai svarbus ir dėl to, kad tokių duomenų, jei jie neatitinka tikrovės ir kenkia apeliantės dalykinei reputacijai, paneigimas turi būti paneigti tokia tvarka ir būdu, kaip jie buvo paskelbti. Nagrinėjamu atveju, apeliantė siekia paneigti duomenis kitokiu būdu, nei jie buvo paskelbti V. G. ir tokio paneigimo reikalauja ne iš V. G., o iš atsakovės. Apeliantės argumentas, kad teiginių pripažinimas tikrovės neatitinkančiais ir jų paneigimas yra savarankiški gynybos būdai, nekeičia sprendimo išvadų pagrįstumo. Teismas atmetė ieškinio reikalavimus ne vien tik dėl paneigimo apimties, bet ir dėl to, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo teiginius Nr. 1 ir Nr. 4 paskleidė atsakovė. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatuotų, kad Teiginius Nr. 1 ir 4 paskleidė atsakovė, byloje yra įrodyta, kad tokie teiginiai atitinka tikrovę, kas sudaro savarankišką pagrindą netenkinti apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

Apeliantės argumentas, kad tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, ar teiginiais paskleistos žinios, ar nuomonė, yra nepagrįstas. Teismas turi teisę ir pareigą ex officio kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir taikyti atitinkamas teisės normas, nepriklausomai nuo šalių pozicijų, todėl teiginių kvalifikavimas kaip nuomonė yra teismo prerogatyva, kuri nepriklauso nuo to, kaip teiginius vertino ar nevertino šalys. Aplinkybė, kad atsakovė gynėsi teigdama, jog teiginiai atitinka tikrovę, nereiškia, kad atsakovė pripažino teiginius esant žiniomis. Atsakovė gynėsi visais galimais pagrindais, įskaitant ir teiginių atitiktį tikrovei, kas yra reikšminga tiek žinių, tiek nuomonės kontekste. Pats teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartyje atkreipė šalių dėmesį į galimą teiginių kvalifikavimą kaip nuomonės, todėl šalys turėjo galimybę pasisakyti šiuo klausimu.

Teismas pagrįstai akcentavo ginčo teiginių apibendrinantį / vertinamąjį pobūdį. Priešingai nei teigia apeliantė, ginčo teiginiais atsakovė netvirtino konkrečių, tiksliai apibrėžtų faktų apie ieškovę. Teiginiai atspindi atsakovės subjektyvų vertinimą dėl susiklosčiusios situacijos, kuris susiformavo turint informaciją iš Namo gyventojų, Registrų centro ir kitų šaltinių. Teismas teisingai nustatė, kad teiginiai „niekaip nepretenduoja į žinios statusą“, nes atsakovė nepaskleidė faktų, jog ieškovė iš tikrųjų yra padariusi nusikalstamą veiką ar kad ieškovė kryptingai ieško nesąžiningų asmenų parašams rinkti. Teismas pagrįstai atsižvelgė į daugiabučio namo administravimo temos „jautrumą“, kuris lemia ne tik atsakovės pareigą atsargiau skleisti savo nuomonę, bet ir ieškovės, kaip šioje jautrioje srityje veikiančio verslininko, pareigą tikėtis ir priimti didesnio masto kritikos. Ieškovė nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas kaip viešąsias paslaugas teikiantis asmuo / verslininkas, kuriam taikomas didesnis pakantumo viešajai kritikai laipsnis.

Apeliantės argumentas, kad galioja nuomonės neatitikimo tikrovei prezumpcija, kurios atsakovė nepaneigė, yra nepagrįstas. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovė pateikė pakankamai jau aptartų argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog paskleisti ginčo teiginiai, kaip atsakovės subjektyvi nuomonė-vertinimai, susiformavo turint tam tikrą faktinį pagrindą. Atsakovė įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir paneigė nuomonės nepagrįstumo prezumpciją. Apeliantės argumentas, kad teismas turėjo pasisakyti dėl atsakovės atsakomybės pagal CK 1.137 straipsnį, taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinyje rėmėsi CK 2.24 straipsniu, o ne CK 1.137 straipsniu. Net ir taikant CK 1.137 straipsnį, būtina nustatyti, kad nuomonė paskleista nesąžiningai, neturint pakankamo faktinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad atsakovės nuomonė turėjo pakankamą faktinį pagrindą ir buvo paskleista sąžiningai, siekiant informuoti gyventojus apie jiems aktualią situaciją. Todėl net ir taikant CK 1.137 straipsnį, ieškinio reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Tuo labiau, kad ieškovė šiuo argumentu nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Teismas sprendime tinkamai įvertino atsakovės bylinėjimosi išlaidas ir konstatavo, kad jų dydis nėra neproporcingai didelis, atsižvelgiant į atsakovės atstovo atliktų procesinių veiksmų mastą. Teismas taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ir pati ieškovė teikė prašymą dėl iš esmės panašaus bylinėjimosi išlaidų dydžio (27 528,85 Eur) atlyginimo, kas patvirtina, kad atsakovės išlaidos nebuvo nepagrįstai didelės. Atsakovės pateikti prašymai dėl liudytojų šaukimo ir teismo pavedimų buvo būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui ir atsakovės procesinių teisių įgyvendinimui. Stenogramų rengimas buvo būtinas tinkamam atsakovės procesinių teisių įgyvendinimui, nes leido tiksliai cituoti liudytojų parodymus procesiniuose dokumentuose ir baigiamojoje kalboje. Teismas sprendime tinkamai įvertino šalių procesinį elgesį. Atsakovės procesiniai veiksmai per visą bylos nagrinėjimą buvo nukreipti į teisingą bylos išnagrinėjimą ir nesudarė pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl teiginių, kaip pažeidžiančių ieškovės dalykinę reputaciją, paneigimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę paneigti penkiais skirtingais epizodais viešai paskelbtus teiginius apie ieškovę, kadangi jie pažeidžia ieškovės dalykinę reputaciją, pažeidžia asmens garbę ir orumą. Ieškovė akcentavo, kad atsakovė apie ieškovę paskleidė ne subjektyvią nuomonę, o žinias, teiginius, kuriais siekė konstatuoti apie neva ieškovės padarytą nusikalstamą veiką. Tokie atsakovės veiksmai yra atlikti turint tikslą keršyti ieškovei bei nesąžiningai konkuruoti rinkoje.

Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės ieškinio, nurodė, kad dalį ieškovės nurodytų teiginių nors ir sukūrė atsakovė, tačiau paskelbė kitas asmuo. Kita dalis teiginių buvo paskelbta turint tikslą informuoti daugiabučio namo gyventojus, juos įspėti dėl galimai daromos nusikalstamos veikos jų atžvilgiu, apgaulės, todėl vertino tai kaip atsakovės nuomonę. Akcentavo, kad tokia atsakovės nuomonė susiformavo turint tam tikrą faktinį pagrindą.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių ir ginčo teiginių paskelbimo konteksto. Taip pat akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino dalies teiginių paskelbimo faktą per fizinio asmens paskyrą socialiniame tinkle, ignoruodamas aplinkybę, jog teksto autorius yra būtent atsakovė. Nepagrįstai kitus atsakovės teiginius vertino kaip nuomonę, kadangi buvo pareikšti įtaigūs teiginiai, kuriais buvo tikslas paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie ieškovę.

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovė UAB „Mano Būsto klientų patirčių centras“ pakeista jos teisių perėmėja „Mano Būstas“, uždaroji akcinė bendrovė.

Dėl ginčo esmės

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisė į garbę ir orumą suprantama kaip asmens teisė reikalauti, jog viešoji nuomonė apie jį būtų formuojama žinių, atitinkančių tikruosius jo poelgius, pagrindu ir moralinis vertinimas atitiktų tai, kaip jis tikrovėje vykdo įstatymų, bendražmogiškos moralės normų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 34 punktas). Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas, dalykinė reputacija pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, pirmiausia turi būti nustatytas žinių paskleidimo faktas, t. y. byloje turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 35 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu. Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, apeliantė nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Ginčo teiginiai Nr. 2, 3 ir 5 yra atsakovės nuomonė, kadangi laikosi pozicijos, jog šie teiginiai yra sąmoningai atsakovės paskleisti, turint tikslą sumenkinti ieškovės dalykinę reputaciją, tuo pačiu nesąžiningai konkuruojant tarpusavyje. Taip pat apeliantė ginčija kitą teismo sprendimo dalį, kuria teismas sprendė, jog fizinio asmens (KAN3) socialinio tinklo paskyroje paskelbta informacija negali būti vertinama kaip paskleista atsakovės, nepaisant to, jog turinys yra parengtas atsakovės.

Dėl Ginčo teiginių Nr. 2, 3, 5 vertinimo ir jų teisinio kvalifikavimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktą; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktą). Taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją, klausytoją ir pan. suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Todėl, nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 57 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas gali būti pažeminti, taip pat dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 36 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju būtina vertinti ir pagal eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimą atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame informacija pateikta, jos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą; bet koks straipsnis ar teiginys turi būti vertinamas visas, o ne apsiribojant atskiromis frazėmis ar straipsnio dalimis.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Ginčo teiginiai Nr. 2, 3 ir 5 yra paskleisti atsakovės ir paskleisti viešai. Ginčas kyla dėl jų teisinio kvalifikavimo, t. y. jų vertinimo kaip paskleistos žinios ar nuomonės. Teisėjų kolegija, prieš vertindama ginčo teiginius, taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl faktinių aplinkybių, susijusių su Namo 2021 m. lapkričio 29 d. gyventojų neįvykusiu susirinkimu, Namo gyventojų suklaidinimo fakto dėl Namo renovacijos, išties turint tikslą surinkti Namo gyventojų parašus dėl Namo perdavimo administruoti ieškovei tam pasitelkiant vieną iš Namo gyventojų ir ieškovės darbuotoją.

Įvertinusi nurodytų teiginių visumą lingvistiniu aspektu, tuo pačiu atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl Namo perdavimo administruoti ieškovei ir tai, jog ginčo teiginiai paskleisti tuo metu, kuomet Namo administravimas buvo priskirtas ieškovei, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog Ginčo teiginiais Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 5 buvo paskleista nuomonė, o ne žinia.

Nustatyta, kad aptariamuose ginčo teiginiuose yra naudojamos formuluotės dėl dokumentų klastojimo, ieškovės aktyviai siūlomos sukčiavimo schemos pasitelkiant namo gyventoją bendradarbiauti ir apgaulės būdu rinkti parašus, su ieškovės tikslu perimti daugiabučio namo administravimą. Yra nurodoma, jog Namo gyventojai buvo apgauti ir priversti informuoti teisėsaugos institucijas apie sukčiavimo schemą. Pateikiamas įspėjimas išlaikyti budrumą nepakliūti į sukčių pinkles. Taip pat nurodoma, kad ieškovės namo administravimo faktas yra neteisėtas ir teisėta namo administratore laikytina atsakovė. Galima spręsti, jog nurodytomis formuluotėmis yra kalbama ne apie teisėsaugos institucijos nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką, o apie atsakovės susiklosčiusios situacijos suvokimą. Nors teiginiuose yra nurodomi pavieniai žodžiai, sutampantys su nusikalstamų veikų pavadinimais, tačiau vertinant visų teiginių visumą, teiginiuose nėra tokio pobūdžio formuluočių, kurios vienareikšmiškai leistų susidaryti įspūdį apie teisėsaugos institucijų nustatytas ir įrodytas ieškovės nusikalstamas veikas, už kurias būtų pritaikyta baudžiamoji atsakomybė. Įvertinus byloje aptartas faktines aplinkybes, susijusias su Namo gyventojų susirinkimu, protokolo parengimu ir kt., matyti, jog teiginiuose yra išreiškiamas subjektyvus atsakovės situacijos vertinimas, apgailestavimas, jog dalis Namo gyventojų buvo suklaidinti dėl ieškovės veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, sprendžiant dėl teiginių kvalifikacijos, yra būtina įvertinti ne pavienius teiginius, o jų visumą, kuri, nagrinėjamu atveju, parodo, jog nurodytais teiginiais atsakovė paskelbė subjektyvų savo situacijos, faktinių aplinkybių įvertinimą. Teiginiai paskleisti tuo pačiu siekiant įspėti Namo gyventojus ir paskatinti jų budrumą, o kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, budrumo buvo nepakankamai, nes dalis gyventojų pasirašė pasitikėdami jiems sakytais žodžiais apie namo renovaciją ir ieškovė, jos darbuotojas buvo prisidėję prie tikrovės neatitinkančio susirinkimo protokolo surašymo.

Kita vertus, nustačius, kad ginčo teiginiai yra nuomonė, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti ir jų reikšmę ieškovės dalykinės reputacijos aspektu.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 straipsnio reguliavimo dalyką, tai teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas civilinę deliktinę atsakomybę ir (arba) kitus ieškovo pasirinktus pažeistų jo teisių gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą (t. y. pripažinimą, kad paskleista nuomonė žemina asmens garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020, 52 punktas).

Nepaisant to, kad atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Kadangi nuomonė yra subjektyvus tam tikros situacijos, faktų vertinimas, sprendžiant dėl jos pagrįstumo, sąžiningumo, etiškumo turi būti nustatytas paskleistos informacijos turinys, tekstas ir kontekstas, nes ne už kiekvienos nepagrįstos nuomonės paskleidimą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidė juridinio asmens dalykinę reputaciją. Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar atsakovės paskleista nuomonė pažeidė ieškovės neturtines teises – garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, turi būti vertinama, ar tokia nuomonė atitinka pakankamo faktinio pagrindo kriterijų, t. y. ar asmuo turėjo pakankamą faktinį pagrindą tokiai subjektyviai nuomonei susidaryti, ir sąžiningumo kriterijų, t. y. ar ji išreiškiama neįžeidžiant ieškovės, nesiekiant jai pakenkti, jos pažeminti ir menkinti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė pateikė pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, jog paskleisti ginčo teiginiai kaip atsakovės subjektyvi nuomonė-vertinimai susiformavo turint tam tikrą faktinį pagrindą – atitinkamą informaciją iš Registrų centro, duomenis, pranešimus iš gyventojų ar kt. Pažymėjo, kad nei įstatymai, nei teismų praktika neįpareigoja tokio pobūdžio bylose atsakovės įrodinėti tą aplinkybę, kad jau teiginių paskleidimo metu atsakovė iš tikrųjų žinojo tokius teiginius pagrindžiančias / patvirtinančias aplinkybes. Svarbu tik tai, kad būtent bylos nagrinėjimo metu (ir pagal nagrinėjimo iš esmės metu ištirtus bylos duomenis ir įrodymus) atsakovė įrodytų, kad teiginiai atitinka tikrovę arba kad atsakovės nuomonė paskleista sąžiningai, esant pakankamam pagrindui.

Jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

Kai paskleidžiama informacija apie organizacijos, jos padalinių veiklą konkrečiai nenurodant darbuotojų pavardžių ar kitų duomenų, pagal kuriuos būtų galima atpažinti konkretų asmenį, tuomet laikytina, jog paskleista informacija yra apie organizaciją. Kai nurodomas konkretus darbuotojas ir jo darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, tai tokiu atveju paskleidžiama informacija ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Kai kalbama apie asmenį nurodant jo priklausymą tam tikrai organizacijai, bet paskleista informacija yra apie jo asmenines, moralines savybes ir pan., tuomet laikytina, kad žinios yra paskleistos tik apie asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

Atsižvelgus į Ginčo teiginį Nr. 2 matyti, kad jame dėl ieškovės pasisakoma tuo aspektu, jog dėl suklastotų dokumentų Namo perdavimas atsakovei neįvyko ir bet kokie ieškovės veiksmai name yra atliekami neteisėtai, nes namo administratorė yra atsakovė. Taigi šiuo atveju buvo kalbama tik apie ieškovę.

Ginčo teiginyje Nr. 3 dėl ieškovės yra nurodoma, jog yra siūloma sukčiavimo schema, kuomet atrandamas vienas namo gyventojas ir neteisėtai renka parašus ieškovės naudai, t. y. juos klastoja. Nurodoma, kad ieškovė „užgrobė“ namą . Taip pat pasitelkiamas ir ieškovės akcininkas, nurodant, jog jo veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje.

Ginčo teiginyje Nr. 5 pakartotinai nurodoma, jog ieškovė pasitelkia namo gyventoją, kuris neteisėtai surenka parašus ir ieškovės naudai įregistruoja sutartį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant nustatytoms ir neginčytoms faktinėms aplinkybėms, jog išties Namo gyventoja rinko Namo gyventojų parašus, jiems nurodydama, jog parašai skirti inicijuoti namo renovaciją, tačiau jų pagrindu buvo suklastotas Namo gyventojų susirinkimo protokolas, kuriuo išrinktas naujas namo administratorius – ieškovė, tuo pačiu nustačius, jog susirinkimo sekretoriumi buvo paskirtas ieškovės darbuotojas, nesantis Namo gyventoju, Ginčo teiginiai Nr. 2, Nr. 5 ir dalis teiginio Nr. 3 (dalis dėl parašų rinkimo), yra paremti aukščiau nurodytu faktiniu pagrindu, t. y. atsakovė turėjo pakankamą faktinį pagrindą paskleistai nuomonei susidaryti. Ginčo teiginiuose Nr. 2, remiantis subjektyviu atsakovės situacijos vertinimu, yra išreiškiamas atsakovės neigiamas požiūris į VĮ Registrų centro atsisakymą išregistruoti Namo ir ieškovės sutartį, ypatingai įvertinus tai, jog būtent iki susirinkimo protokolo suklastojimo ir jo pagrindu sudarytos sutarties, atsakovė buvo Namo administratorė. Svarbu ir tai, kad remiantis byloje esančiais įrodymais, informacijos gavėjų ratas apsiribojo tik Namo gyventojais.

Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Ginčo teiginiuose Nr. 3 panaudotą formuluotę „užgrobė namą“ bei tai, jog reiškiant nuomonę buvo pasitelktas ir ieškovės akcininko asmuo. Teiginio pradžia, siekiant didesnio įtikinamumo, yra pradedama formuluoti nurodant, jog ieškovės akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje. Visų pirma, atsakovė neįrodė faktinio pagrindo teiginiui apie ieškovės akcininką. Atsiliepime į ieškinį įtraukta ekrano nuotrauka, kurioje atvaizduoja eteismai.lt paieškos skiltis ir nurodoma, neva pagal raktinius žodžius „D. J.“ buvo rasta 643 bylų, visiškai neįrodo šios teiginio dalies faktinio pagrindo. Šiam teiginiui pagrįsti atsakovė pridėjo interneto svetainės nuorodą, tačiau ją paspaudus, rodoma, jog pagal tokią užklausą nieko nėra. Identiškas rezultatas nurodomas ir teisėjų kolegijai savarankiškai nurodytoje paieškoje atsakovės pasitelktus raktinius žodžius. Be to, net jeigu atsakovės nurodomas paieškos rezultatas ir egzistuotų, tai savaime nepatvirtina ieškovės akcininko atsidūrimo teisėsaugos akiratyje, ypatingai tokią formuluotę pasitelkiant teiginių, nurodomų apie rinkos konkurentą, kontekste. Juolab dalyvavimas tam tikroje byloje kuriuo nors statusu, savaime nereiškia įtariamojo ar kaltinamojo statuso. Teiginio formuluotė „namo užgrobimas“, nepaisant turimo faktinio pagrindo, laikytina pertekline, kadangi kituose teiginiuose išties yra pasiremiama dokumentų neteisėtumo faktu, pasitelkto asmens vaidmeniu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl Ginčo teiginių Nr. 3 visumos (apimant ir teiginių dalį dėl parašų rinkimo) sąžiningumo aspektu, svarbi aplinkybė yra tai, jog nurodyti ginčo teiginiai 2022 m. sausio 5 d. buvo paskelbti atsakovės sukurtoje, valdomoje ir administruojamoje eBŪSTAS interneto svetainėje, mobiliojoje svetainėje, mobiliojoje programėlėje. Tai reiškia, kad Ginčo teiginiai Nr. 3, kurie nors ir vertintini kaip atsakovės nuomonė, buvo paskelbti neapibrėžtam asmenų ratui, t. y. ir tiems, kurie nėra susiję su aptariam Namo situacija. Tokiu atveju spręstina, jog tokio pobūdžio nuomonės apie asmenį paskleidimas pačiai atsakovei priklausančioje platformoje, formuoja ir visuotinę, galimų klientų nuomonę apie ieškovės asmenį, nepaisant to, jog atsakovės nuomonė yra subjektyvi. Be kita ko, taip pat svarbus aspektas yra ir tai, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovė, veikia vienoje verslo srityje – gyvenamųjų namų administravimo, todėl spręstina, jog atsakovė, paskleisdama nuomonę neapibrėžtam asmenų ratui, galėjo pažeisti ieškovės dalykinę reputaciją.

Tai, ar paskleista nuomonė pažeidžia asmens, apie kurį ji paskleista, interesus, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas ir tai, kaip visuomenė suprato ginčijamus teiginius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020). Byloje kilus ginčui dėl paskelbtų komentarų, juos paskelbęs asmuo turi pareigą įrodyti, jog turėjo atitinkamų duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai pareikštą nuomonę apie kitą asmenį, o viešai pareikštos nuomonės išraiška nepažeidė visuomenėje susiformavusių etikos normų. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė neįrodė, jog turėjo faktinį pagrindą paskleisti nuomonę apie ieškovės akcininką, taip siekdama sudaryti įtikinamesnį neigiamą įspūdį apie ieškovę. Taip pat atsakovė neįrodė, kad išplėsdama Ginčo teiginių Nr. 3 gavėjų ratą ir pasitelkdama tokio pobūdžio formuluotes, kaip „namo užgrobimas“ bei teiginius nurodydama apie kitą juridinį asmenį, veikiantį toje pačioje verslo rinkoje, elgėsi etiškai. Pažymėtina, kad nors visuomenės teisė būti informuotai svarbiais jai klausimais neapibrėžia nei šios informacijos turinio, nei gavimo, pateikimo būdų, tais atvejais, kai viešinama informacija gali pažeisti asmens garbę ir orumą, pakenkti jo reputacijai, informaciją skleidžiantis asmuo turi ne tik teisę informuoti, bet ir pareigą pasirinkti tinkamą informavimo būdą, kad būtų išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp galimai susikertančių interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021). Tai reiškia, kad atsakovės turėtas tikslas išlaikyti gyventojų budrumą, nėra vertintinas kaip pateisinantis paskleistus Ginčo teiginius Nr. 3.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Ginčo teiginiais Nr. 3 buvo paskleista ne žinia, o nuomonė, taip pat tai, jog ieškovė neįrodinėjo paskleistos nuomonės tiesioginio poveikio jos dalykinei reputacijai ir nereiškė jokio alternatyvaus reikalavimo apart teiginių paneigimo, sprendžia, jog Ginčo teiginiais Nr. 3 paskleistų duomenų pripažinimas pažeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją yra laikytinas pakankama satisfakcija.

Dėl Ginčo teiginių Nr. 1 ir Nr. 4 teisinio vertinimo

Pirmosios instancijos teismas dėl Ginčo teiginių Nr. 1 ir Nr. 4 sprendė, jog atsakovė gali būti vertinama tik kaip nurodytų teiginių autore, tačiau ne kaip jų skleidėja. Nustatė, kad teiginius Facebook grupėje paskelbė Namo gyventoja KAN3 . Teisėjų kolegija pritaria šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Visų pirma pažymėtina, kad būtina atskirti teiginio sukūrimo ir teiginio paskelbimo sąlygas. Namo gyventoja KAN3 teismui patvirtino, jog vertinamų teiginių formuluotes jai perdavė atsakovė ir nurodė, jog juos gavo SMS žinute. Žinia ar nuomonė laikoma paskleista tuomet, kai apie ją sužino bent vienas trečiasis asmuo. Tokiu atveju jeigu vertinti, kad atsakovė yra aptariamų teiginių autorė, vienintelis atsakovės iniciatyva su jais susipažinęs asmuo yra KAN3 ir atsakovės teiginių paneigimas būtų galimas tik KAN3 atžvilgiu. Ieškovė tokio pobūdžio reikalavimo nereiškė. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių KAN3 ir atsakovės sąsajų, kurios leistų spręsti apie atsakovės įtaką KAN3 , lėmusią teiginių paskelbimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad būtent veikiama atsakovės KAN3 paskelbė ginčo teiginius Facebook grupėje.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė pati nurodė, jog ginčo teiginiai buvo paskelbti Facebook grupėje, tačiau nėra aišku, kokiu pagrindu yra nurodomas konkretus sąrašas el. pašto adresų ir kuo remdamasi ieškovė nustatė konkretų prašomų paskelbti paneigimus asmenų ratą. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl Ginčo teiginių Nr. 1 ir Nr. 4 paneigimo sudaro įspūdį, jog jie paskleidimo metu buvo išsiųsti nurodytais el. pašto adresais, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra. Jeigu teiginiai buvo paskelbti socialinio tinklo grupėje, tokiu atveju turėtų būti remiamasi, pavyzdžiui, grupės dalyvių skaičiumi, dalyvių sąrašu, turėtų būti įpareigojimas paskelbti paneigimą minėtoje grupėje ir pan. Tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad pastaruosius teiginius paskelbė ieškovė, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog jie paskelbti iš KAN3 asmeninės Facebook paskyros. Nesant duomenų apie atsakovės ir KAN3 tarpusavio sąsają ar atsakovės reikšmingą įtaką dėl teiginių paskelbimo KAN3 , nėra pagrindo atsakovės laikyti nurodytų teiginių skleidėja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo ir jų dydžio

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju spręstina, kad buvo patenkinta 20 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Ieškovė pateikė prašymą atlyginti jai: 1) 26 390,20 Eur teisinių paslaugų išlaidas, 2) 54,91 Eur išlaidas dėl VĮ Registrų centras suteiktų paslaugų; 3) 5,66 Eur pašto išlaidas; 4) 20,93 Eur išlaidas, susijusias su biuro išlaidų kompensavimu; 4) 887,15 Eur išlaidas, patirtas dėl ieškovės atstovo kelionių, susijusių su bylos nagrinėjimu ir atstovavimu; 5) 170 Eur išlaidas dėl sumokėto žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės teismui teiktų procesinių dokumentų pobūdį, į vykusių teismo posėdžių skaičių ir jų trukmę, lokaciją, į civilinės bylos sudėtingumą ir tai, jog nagrinėjamu atveju ginčo dalyku nebuvo itin sudėtingas teisės taikymo klausimas, įvertinusi Rekomendacijose nurodytus dydžius, į tai, jog dalis teisinių paslaugų skirta paneigimo parengimams, adresuotiems kitiems subjektams, sprendžia, jog ieškovės pagrįstomis teisinių paslaugų išlaidomis laikytina 18 791,63 Eur suma. Bendra patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 18 961,63 Eur (18 791,63 Eur + 170 Eur). Ieškovės prašytos priteisti bylinėjimosi išlaidos, tokios kaip pašto, VĮ Registrų centro, biuro ar kelionių (išskyrus vieną teismo posėdį, išskyrus Klaipėdos apylinkės teisme), nėra laikytinos pagrįstomis CPK 88 straipsnio prasme. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju patenkinta 20 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 3 792,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 30 030,45 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje yra pateiktas vienas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų (DOK-8000), kuriame nurodyta, jog atsakovė yra apmokėjusi PVM sąskaitas faktūras 11 287,55 Eur su PVM sumai. Nurodoma, kad iš viso ieškovė periodu nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. gruodžio mėn. yra sumokėjusi 30 030,45 Eur su PVM. Į bylą yra pateiktos šios sąskaitos faktūros: MA Nr. 2023-12-086 (suma 1 744,00 Eur su PVM); MA Nr. 2024-01-064 (suma 2 323,20 Eur su PVM); MA Nr. 2024-03-055 (suma 1 355,20 Eur su PVM); MA Nr. 2024-04-061 (suma 3 291,20 Eur su PVM); MA Nr. 2024-05-110 (suma 589,55 Eur su PVM); MA Nr. 2024-06-149 (suma 96,80 Eur su PVM); MA Nr. 2024-08-034 (suma 193,60 Eur su PVM); MA Nr. 2024-12-198 (suma 1 694,00 Eur su PVM). Daugiau jokių įrodymų (išskyrus nurodytų sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus) atsakovė į bylą nepateikė, o tai reiškia, jog nėra realių įrodymų, patvirtinančių likusią prašomų priteisti išlaidų sumą – 18 742,90 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė pagrindė tik dalį (11 287,55 Eur) jos nurodytų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei priteistina 9 030,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Subendrinus abiejų šalių naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 5 237,71 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Pirmosios instancijos teisme teismas patyrė 103,74 Eur pašto išlaidų, kurios valstybė snaudai priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai : iš ieškovės - 82,99 Eur, iš atsakovės – 20,75 Eur (CPK 96 straipsnis).

Apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 763,40 Eur teisinių paslaugų išlaidų ir sumokėjo 238 Eur dydžio žyminį mokestį. Apeliantės patirtos teisinių paslaugų išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį (4 467,94 Eur, Rekomendacijų 8.10 p.), todėl yra proporcingai mažinamos ir laikytina, jog bendra apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos suma yra (4 467,94 Eur + 238 Eur), t. y. 4 705,94 Eur. Įvertinus tai, kad yra patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistinos 941,19 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 516,80 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas). Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistinos 2 013,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Subendrinus abiejų šalių naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 1 072,25 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovės „Mano Būstas“, uždarosios akcinės bendrovės paskleisti teiginiai, kurie laikytini nuomone: „BŪKITE BUDRŪS, NES: „Civinity“ įmonė, kurios akcininko veikla ne vieną kartą buvo atsidūrusi teisėsaugos akiratyje, aktyviai siūlo savo paslaugas, Siūloma sukčiavimo schema, kai atrandamas vienas namo gyventojas, kuris sutinka bendradarbiauti, surenka parašus ant tuščių lapų, tada „Civinity“ suklastotų dokumentų pagrindu registruoja sutartį Registrų centre, <...> ir „Civinity“ tampa visų darbų, įkainių sprendėjai, <...> (duomenys neskelbtini) tokiu būdu buvo „užgrobtas“ namas, bet gyventojai per vėlai suprato, kad buvo apgauti, ir dabar yra priversti kreiptis į teisėsaugos įstaigas informuojant apie sukčiavimo schemą. Būkite budrūs ir nepakliūkite į sukčių pinkles. Būkite budrūs, nepakliūkite į sukčių pinkles ir nepasirašykite ant tuščių lapų.“, yra žeminantys ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ dalykinę reputaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (140336910) atsakovei „Mano Būstas“ uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas (304875881) 5 237,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (140336910) valstybės naudai 82,99 Eur pašto išlaidų.

Priteisti iš atsakovės „Mano Būstas“ uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas (304875881) valstybės naudai 20,75 Eur pašto išlaidų.“

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai Klaipėda“ (juridinio asmens kodas (140336910) atsakovei „Mano Būstas“ uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas (304875881) 1 072,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Jelena ŠiškinaMargarita StambrauskaitėRūta Veniulytė-Jankūnienė