- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-2500-640/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17671-2025-1
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Margarita Stambrauskaitė
- Atsakovas
- valstybės įmonei Turto bankas, " Turto bankas "
- Ieškovas
- Senovinės automototechnikos klubas Retroklasika
- Kategorijos
- 2.6.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos, Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo senovinės automototechnikos klubo „Retroklasika“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
n u s t a t ė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovas senovinės automototechnikos klubas „Retroklasika“ (toliau – ir klubas) pareiškė ieškinį atsakovei valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, kuriuo teismo prašė: 1) įpareigoti atsakovę per 20 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojant nurodytą terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sudaryti su ieškovu rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2021 m. kovo 5 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. SR-118 (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl 915,73 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos plane pažymėtos (duomenys neskelbtini), nurodytą rašytinį susitarimą sudarant šiomis esminėmis sąlygomis: i) nuomos terminas – nuo susitarimo pasirašymo dienos iki 2027 m. kovo 5 d.; ii) nuomos mokestis – 934 Eur per mėnesį; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad ieškovas ir atsakovė yra sudarę 2021 m. kovo 5 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. SR-118 (toliau – ir Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovui buvo perduotas valstybei nuosavybės teise priklausantis, atsakovės patikėjimo teise valdomas ir naudojamas ilgalaikis materialusis turtas – 915,73 kv. m. patalpos, esančios pastate–sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos). Nuomos sutartimi buvo susitarta, kad už nuomą mokama 485,34 Eur be PVM kaina. Nuomos sutarties terminas 2023 m. kovo 14 d. susitarimo Nr. 23-S4-190 pagrindu buvo pratęstas iki 2025 m. kovo 5 d. Šiuo susitarimu buvo sutarta nauja Patalpų nuomos kaina – 0,60 Eur be PVM per mėnesį už 1 kv. m. nurodytos Patalpos bendrojo ploto, kas sudaro 549,44 Eur be PVM per mėnesį už visą nurodytos Patalpos bendrąjį plotą. Baigiantis Nuomos sutarties terminui atsakovė 2025 m. vasario 5 d. raštu Nr. (15.15Mr)SK4-TVD- „Dėl nuomos sutarties termino pasibaigimo“ pasiūlė pratęsti Nuomos sutartį iki 2027 m. kovo 5 d. bei nurodė, kad pratęsus Nuomos sutarties terminą keisis Patalpų nuomos kaina, kuri bus 1,64 Eur (be PVM) už 1 kv. m., už visą nuomojamą plotą per mėnesį – 1 501,80 Eur (be PVM). Ieškovas, susipažinęs su rašte nurodytomis Nuomos sutarties termino pratęsimo sąlygomis, pateikė atsakovei 2025 m. kovo 5 d. atsakymą, kuriame iš esmės nurodė, jog su pasiūlymu atnaujinti Nuomos sutartį iki 2027 m. kovo 5 d. sutinka, bet nori derėtis dėl nuompinigių dydžio. Ieškovas išdėstė aplinkybes ir argumentus, kurių pagrindu nesutiko su atsakovės siūlomu 1 501,80 Eur nuompinigių dydžiu ir pasiūlė atsakovei už tolesnį naudojimąsi Patalpomis mokėti iš viso 934 Eur dydžio nuomos mokestį. Atsakyme pateikė nuomonę dėl siūlomos kainos bei pateikė savo siūlomą Patalpų nuomos kainą, kurią grindė profesionalaus nekilnojamojo turto vertintojo Vertinimo partneriai, UAB, 2025 m. vasario 24 d. atliktu Patalpų nuomos rinkos vertės vertinimu ir 2025 m. vasario 28 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. VP25N02-16 konstatuotu faktu, kad Patalpų nuomos rinkos vertė 2025 m. vasario 24 d. yra 934 Eur/mėn. Atsakovė 2025 m. kovo 17 d. raštu Nr. (15.15Mr)SK4-TVD- „Dėl patalpų grąžinimo“ informavo, kad Nuomos sutarties terminas baigėsi ir Patalpos turi būti grąžinamos atsakovei. Ieškovas 2025 m. kovo 28 d. pateikė atsakymą „Į gautą raštą „Dėl patalpų grąžinimo“, kuriuo pakartotinai pasiūlė atsakovei atsižvelgti į ieškovo nurodomus argumentus ir pratęsti Nuomos sutartį ieškovo siūlomomis nuomos kainomis arba siūlyti savo galimus variantus, kuriuos šalys galėtų svarstyti ir rasti abiem pusėms priimtiną susitarimą. Atsakovė į šį prašymą nesureagavo, nesiūlė jokių kitų galimų variantų, nepateikė savo nuomonės į ieškovės argumentus dėl Patalpų būklės ir nurodomos nuomos rinkos vertės.
Ieškovas paaiškino, kad 2025 m. balandžio 22 d. atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš Patalpų. Ieškovas be išlygų išreiškė savo valią atnaujinti Nuomos sutartį ir netgi pateikė atsakovei konkrečią ofertą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo sąlygų. Ieškovas derybų eigoje taip pat be jokių išlygų buvo nurodęs, jog ieškovo esminis interesas – Nuomos sutarties atnaujinimas. Tokios aplinkybės leidžia spręsti apie ieškovo, atsakovės veiksmų pagrindu, suformuotus pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog Nuomos sutartis bus atnaujinama, o ieškovas ir toliau galės tęsti savo veiklą Patalpose. Ieškovas turi teisę į Nuomos sutarties atnaujinimą ir tolesnį Patalpų naudojimą, o atsakovė atitinkamai turi prievolę nurodytą sutartį atnaujinti. Ieškovo teisė į Nuomos sutarties atnaujinimą kyla ne tik iš įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.482 straipsnio), tačiau papildomai yra įtvirtinta ir Nuomos sutartyje. Nuomos sutarties 6.2. papunktyje nenustatyti jokie ribojimai dėl šios teisės įgyvendinimo, teisės į Nuomos sutarties atnaujinimą realizavimas yra susietas su CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis ir jau minėtomis sąlygomis, t. y. pasibaigusiu nuomos terminu ir tvarkingu Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymu. Nuomos sutartimi šalims laisvai susitarus dėl nuomininko pirmenybės teisės atnaujinti Nuomos sutartį pasibaigus šios sutarties terminui, o tuo pačiu nuomininko pirmenybės teisei į Nuomos sutarties atnaujinimą esant įtvirtintai įstatyme (CK 6.482 straipsnyje), tiek ieškovas, tiek atsakovė privalo vykdyti Nuomos sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Nuomos sutarties terminas pasibaigė 2025 m. kovo 5 d., tuo tarpu visus įsipareigojimus, kuriuos ieškovas prisiėmė Nuomos sutarties pagrindu, visą nuomos teisinių santykių laikotarpį ieškovas vykdė ir tebevydo visiškai tinkamai ir sąžiningai, t. y. laiku moka Patalpų nuomos mokestį, savo lėšomis tvarko, remontuoja ir prižiūri Patalpas, naudoja Patalpas pagal paskirtį – vykdo sandėliavimo veiklą, patalpose laiko transporto priemones ir kita, moka komunalinius ir kitus Patalpų išlaikymo mokesčius. Ieškovas iš atsakovės niekada nėra gavęs pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo. Nuomos sutarties 6.2. papunktyje yra aiškiai nurodyta, kad atsakovė turėjo ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoti ieškovą apie tai, kad siūlo atnaujinti Patalpų nuomos sutartį, nagrinėjamu atveju – ne vėliau kaip 2025 m. sausio 5 d. turėjo raštu informuoti ieškovą, tačiau nesilaikė šios Nuomos sutartyje numatytos tvarkos ir ieškovui pasiūlymą pateikė 2025 m. vasario 5 d., likus mėnesiui iki Nuomos sutarties termino pabaigos. Ieškovas sureagavo į atsakovės pavėluotą pasiūlymą ir pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad su pasiūlymu atnaujinti Nuomos sutartį iki 2027 m. kovo 5 d. sutinka, bet nori derėtis dėl nuompinigių dydžio. Atsakovė ignoravo ieškovo sutikimą ir nepateikusi jokio atsakymo, 2025 m. kovo 17 d. informavo, kad Nuomos sutarties terminas baigėsi ir Patalpos turi būti grąžintos atsakovei. Nuomos sutarties pagrindu ieškovui buvo perduotas prastos būklės turtas, Patalpomis nebuvo galima naudotis, ieškovui teko atlikti žymius Patalpų pagerinimus (tvarkyti duris, langus ir kt.), kad būtų galima Patalpas naudoti pagal paskirtį. Dėl ieškovo atlikto patalpų pagerinimo šiai dienai Patalpų nuomos kaina ir yra didesnė, nei buvo Sutarties sudarymo momentu, t. y. 2021 m. Jeigu ieškovas nebūtų pagerinęs Patalpų būklės, šiai dienai Patalpų nuomos kaina būtų ženkliai mažesnė, nei Nuomos sutarties sudarymo metu. Ieškovas siekia ir toliau nuomotis Patalpas, tačiau Patalpų nuomos kaina turi būti nustatyta tokia, kad atitiktų rinkos kainas bei turi būti atsižvelgiama į tai, kad ieškovas tinkamai vykdė Sutartį, rūpinosi jam perduotomis patalpomis ir šių patalpų būklę ženkliai pagerino. Atsakovės siūloma Patalpų nuomos kaina nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis ir visiškai neatitiko šiuo momentu rinkoje vyraujančioms panašaus pobūdžio turto nuomos kainoms. Ieškovo ir atsakovės sudaryta Nuomos sutartis nors ir yra pasibaigusi, tačiau faktiniai nuomos santykiai yra nusiklostę – nuomos mokestis yra mokamas, ieškovas yra suinteresuotas ir toliau nuomoti Patalpas.
Teismo posėdžio metu ieškovo įgaliota atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją. Taip pat atkreipė dėmesį, kad remiantis vieša informacija, atsakovė planuoja ginčo patalpas parduoti 2027 m. I ketvirtyje, todėl Nuomos sutarties atnaujinimas būtų naudingas abiem šalims, nes ieškovė turi interesą toliau naudotis Patalpomis, o atsakovė gaus pajamas iki Patalpų pardavimo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir ieškinį prašė atmesti.
Atsakovė nurodė, kad byloje kilęs ginčas yra dėl specifinio objekto – valstybės turto nuomos, todėl nepagrįstas ieškovo teiginys, jog, vadovaujantis CK 6.482 straipsniu, atsakovė privalėjo atnaujinti Nuomos sutartį su ieškovu. Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privaloma laikytis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. Taigi, tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, o CK nuostatos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas (valdantis valstybės turtą patikėjimo teise) turi diskrecijos teisę spręsti dėl tolesnio ginčo turto naudojimo būdo. Šiuo atveju atsakovė, kaip turto valdytoja, turi teisę nuspręsti, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti (CK 1.2. straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021). Šalių sudarytos Nuomos sutarties 6.2. papunktyje nurodyta, jog su nuomininku, tinkamai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas, sutartis gali būti pratęsta CK nustatyta tvarka, tačiau bendras nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų. Taigi, iš sutarties formuluotės matyti, kad joje nėra nustatyta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį. Nuomos sutartyje nėra įtvirtintas ir imperatyvus įpareigojimas nuomotojui, pasibaigus sutarties terminui, teisės aktuose nustatyta tvarka nespręsti dėl patalpų nuomos būdo, tinkamiausiai užtikrinsiančio visuomenės interesus, bet, ieškovui pageidaujant, pratęsti (atnaujinti) su juo sudarytą nuomos sutartį. Nuomos sutarties 6.2. papunktis, kiti teisės aktai numato tik galimybę, o ne pareigą nuomotojui (atsakovei), nuomininkui tvarkingai vykdžius sutartyje prisiimtas pareigas, atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka. CK 6.482 straipsnyje nustatytas reguliavimas neužtikrina nuomininko teisės nuomotis daiktą tomis pačiomis sąlygomis ir nenustato draudimo keisti sutarties sąlygas. Atsakovė 2025 m. vasario 5 d. raštu kreipėsi į ieškovą siūlydama pratęsti sutartį atnaujintomis sąlygomis (perskaičiavus nuomos mokestį), tačiau ieškovas su perskaičiuotu nuomos mokesčiu nesutiko. Nuomos mokestis yra viena iš esminių nuomos sutarties sąlygų, be šalių susitarimo dėl kainos negali būti laikoma, kad nuomos sutartis sudaryta arba atnaujinta. Nesusitarus dėl nuomos kainos, nuomos sutartis nelaikoma atnaujinta, o atsakovė neprivalėjo ir negalėjo jos pratęsti. Pasibaigus šalių sudarytai Nuomos sutarčiai, neliko ir nuomos objekto, todėl ieškovo reikalavimas dėl įpareigojimo sudaryti sutartį yra visiškai nepagrįstas bei atmestinas. Nuomos sutarties 4.3.6 papunkčiu šalys susitarė, kad „nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, todėl nuomininkas, pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą“. Sutarties sudarymo metu ieškovui buvo aiški ši sąlyga, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, jis turi grąžinti turtą su atliktais pagerinimais. Atsakovės užsakymu UAB „Apus“ 2025 m. sausio 21 d. parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 24/018 NT dėl (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurioje išsamiai aptarta ir motyvuotai nustatyta nauja nuomos kaina. Pagal papildomai atsakovės pateiktą nekilnojamojo turto sandorių paieškos ataskaitą iš VĮ Registrų centras už laikotarpį nuo 2023 m. sausio iki 2025 m. sausio mėn., ieškovo nurodyta nuomos kaina sandėlio – 1,02 Eur / kv. m. / mėn., daugiau kaip tris kartus mažesnė negu statistinis panašių patalpų nuomos mokesčio už kv. m. vidurkis. Atsakovės teikiama nuomos pasiūlymų suvestinė iš tinklapio www.ntzemelapis.lt, remiantis kuria darytina išvada, kad 4,5 km spinduliu nuo ginčo turto sandėliavimo, gamybos, garažų patalpų pasiūlos nuomos kaina svyruoja nuo 2,50 Eur / kv. m. / mėn. iki 5 Eur / kv. m. / mėn. Patalpų nuomos kaina priklauso nuo būklės, privažiavimo, nuomojamo ploto ir kitų nuomininkui svarbių aplinkybių. Pateiktos pasiūlos gamybos, sandėliavimo patalpų vidutinė nuomos kaina 3,38 Eur / kv. m. / mėn. Nesutikdamas su perskaičiuota nuomos kaina, ieškovas turi galimybę susirasti analogiškas ar panašias patalpas ir išsinuomoti turtą už savo pageidaujamą kainą (1,02 Eur / kv. m. / mėn). Ieškovo siūloma nuomos kaina vertintina kritiškai, nes akivaizdžiai neatitinka VĮ Registrų centras parengtoje palyginamojoje sandorių analizėje nurodytų sandėliavimo paskirties turto nuomos kainų ir šiuo metu rinkoje siūlomų nuomos kainų.
Atsakovės vertinimu, neišsikeldamas iš patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, ieškovas piktybiškai vengia vykdyti savo sutartines pareigas (grąžinti turtą) bei siekia ir toliau išskirtinėmis sąlygomis, mažesne negu rinkos kaina, naudotis ginčo turtu. Tai, kad ieškovas iki šiol neišsikraustęs, nors sutartis pasibaigusi ir moka mažesnę kainą, nei nurodyta atsakovės 2025 m. vasario 5 d. pasiūlyme dėl sutarties, nereiškia, kad tarp šalių yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai ir tokia nuomos kaina atsakovei yra tinkama. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiu, kad ieškovas turėjo ir turi suformuotus teisėtus lūkesčius, jog turės galimybę atnaujinti sutartį ir tęsti patalpose savo veiklą. Susitarimas dėl sutarties atnaujinimo tarp šalių nebuvo pasiektas ieškovui nesutikus su nauja nuomos mokesčio kaina. Šalys iki sudarytos sutarties termino pabaigos dėl visų sutarties atnaujinimo esminių sąlygų nesusitarė, todėl Nuomos sutartis pasibaigė 2025 m. kovo 5 d. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principą.
Teismo posėdžio metu atsakovės įgaliotas atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą procesinę poziciją, atkreipė dėmesį, kad būtent nuomininkas sprendžia kokia kaina nuomoti turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Taip pat valstybės naudai iš ieškovo priteisė 57 Eur žyminio mokesčio.
Teismas nustatė, kad ginčo objektas šioje byloje yra Lietuvos Respublikai priklausančių patalpų, esančių pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (patalpos plane pažymėtos nuo (duomenys neskelbtini)), nuoma. Byloje buvo sprendžiamas klausimas ar atsakovė turi pareigą atnaujinti su ieškovu sudarytą Nuomos sutartį, ieškovui nesutinkant su atsakovės nustatyta Patalpų nuomos kaina. Bylos šalys nesutarė dėl atsakovės, kaip nuomotojos, priimto sprendimo dėl Patalpų nuomos kainos įtakos Nuomos sutarties atnaujinimo galimybėms, t. y. Nuomos sutarties 6.2 punkto aiškinimo ir taikymo. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad tarp šalių sudaryta terminuota Nuomos sutartis.
Teismas nurodė, kad VSTVNDĮ 15 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306 (toliau – Taisyklės), 4 punkte nustatyta, kad turto valdytojas (nuomotojas) išnuomojamo turto metinį nuompinigių dydį arba pradinį nuompinigių dydį (toliau kartu – nuompinigių dydis) nustato: 1) turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte (nuompinigių dydžiu); 2) Taisyklėse nurodytomis turto nuompinigių dydžio nustatymo formulėmis. Atsakovė Patalpų nuomos kainą nustatė turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte, tačiau ieškovė nesutiko su atsakovės pasirinkto turto vertintojo nustatyta Patalpų nuomos kaina dėl to, kad ieškovės pasirinktas turto vertintojas pateikė išvadą dėl kitokios Patalpų nuomos kainos.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė, 2025 m. vasario 5 d. rašte nurodydama turto vertintojos S. K.-S. nustatytą Patalpų nuomos kainą, laikėsi Taisyklių 4.1 papunktyje nustatytos tvarkos ir Patalpų nuomos kainą pagrindė turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte. Ta aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai ėmėsi tų pačių Patalpų nuomos kainos vertinimo nereiškia, kad atsakovė netinkamai įvykdė Taisyklių 4.1 papunktyje nustatytą sąlygą, nes ieškovas neginčijo atsakovės Taisyklių 4.1 papunkčiui įgyvendinti taikytų procedūrų. Teismas sprendė, kad atsakovė, laikydamasi nurodytų teisės aktų nustatytos tvarkos, baigiantis Nuomos sutarties terminui turėjo teisę nustatyti kitokią Patalpų kainą ir pasiūlyti atnaujinti Nuomos sutarties terminą kita kaina. VSTVNDĮ 15 straipsnio 6 dalyje valstybę atstovaujančioms institucijoms nenumatyta galimybė keisti nuompinigių dydį dėl kokių nors aplinkybių ar teisė pačiam nuomininkui siūlyti nuomos kaina remiantis jo atliktu turto nuomos vertės nustatymu.
Teismas akcentavo, kad Nuomos sutarties 6.2 punkte nustatyta, jog nuomininkas, per visą nuomos terminą laikęsis savo įsipareigojimų pagal sutartį, nuomos terminui pasibaigus turės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis atnaujinti turto nuomos sutartį. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip ilgesnė kaip 10 metų. Nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą atnaujinti turto nuomos sutartį, nurodydamas nuomos terminą. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nuomotojo pranešimo gavimo dienos raštu atsakyti nuomotojui, ar sutinka atnaujinti turto nuomos sutartį. Nuomininkui raštu neatsakius nuomotojui per 1 mėnesį nuo pranešimo iš nuomotojo gavimo dienos, laikoma, kad nuomininkas atsisako atnaujinti turto nuomos sutartį. Įvertinęs Nuomos sutarties nuostatas teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Nuomos sutarties 6.2 punkte yra tik įtvirtinta pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti pačią turto nuomos sutartį, ką ir užtikrino atsakovė pasiūlydama Patalpas nauja kaina nuomotis būtent ieškovui. Teismui konstatavus, kad atsakovė tinkamai vykdė Nuomos sutarties 6.2 punkto sąlygas, pasiūlydama ieškovui sudaryti Nuomos sutartį nustatant naują nuomos kainą, neturi teisinės reikšmės argumentas, kad ieškovas tinkamai vykdė Nuomos sutartį, nes jo pirmenybės teisė nebuvo paneigta.
Teismo vertinimu, ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė, pasiūlydama atnaujinti Nuomos sutartį, tai darys ta pačia ar ieškovui priimtina kaina. CK 6.482 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019. Teismų praktika. 2019, 52, p. 42-53).
Teismas sprendė, kad ieškovas negali tikėtis, jog yra galimos derybos dėl Patalpų, kurios priklauso valstybei, nuomos kainos, kai kaina yra nustatoma vadovaujantis specialiu teisės aktu – Taisyklėmis. Atitinkamai, atsakovė neturi pareigos atnaujinti Nuomos sutartį, jeigu ieškovas, nors ir išreiškęs norą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo, nesutinka su atsakovės, kaip nuomotojo, nurodyta kaina. Ieškovas, kaip nuomininkas, aiškiai suprato, kad Nuomos sutartis yra terminuota ir joje nustatytos sąlygos galios iki termino pabaigos. Be to, šalys jau buvo atnaujinusios nuomos sutartį 2023 m. kovo 14 d., kur buvo pakeistas 3.1 punktas dėl nuomos kainos ir pakeitime aiškiai nurodyta, kad atnaujinant sutartį naujam nuomos terminui, sutartyje nustatytas nuompinigių dydis gali būti didinamas vadovaujantis Taisyklėmis. Tai tik dar kartą patvirtino, kad ieškovui negalėjo susiformuoti jo nurodomas lūkestis atnaujinti Nuomos sutartį jo norimomis sąlygomis.
Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą dėl Patalpų pagerinimo, dėl ko galimai išaugo Patalpų nuomos kaina. Ieškovui buvo žinoma Nuomos sutarties 4.3.6 papunktyje nustatyta sąlyga, jog pasibaigus sutarties galiojimo terminui nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos ir jis neturi teisės reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą. Nei Nuomos sutartyje, nei Taisyklėse nenustatyta, jog valstybei priklausančio nuomojamo turto pagerinimas yra pagrindas nukrypti nuo Taisyklių 4 punkte nustatytos nuompinigių dydžio nustatymo tvarkos. Sprendė, kad neturi teisinės reikšmės ir argumentas, kad atsakovė, turėdama teisę disponuoti Patalpomis, numato patalpas parduoti ir nuomodama Patalpas ieškovui kaip tik dar gautų pajamų iki Patalpų pardavimo, nes pagal VSTVNDĮ 25 straipsnio 1 dalį valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės institucijos, valstybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vidaus audito tarnyba (vidaus auditoriai) ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir ne ieškovui suteikta teisė spręsti dėl Patalpų valdymo efektyvumo.
Teismas nurodė, kad šioje byloje atsakovė teikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 10 d. nutarties, kuris buvo patenkintas Vilniaus apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartimi, o ieškovo atskirasis skundas ta pačia nutartimi atmestas. Atsakovei buvus atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, valstybei iš ieškovo priteistas už atsakovės atskirąjį skundą mokėtinas 57 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 5 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teismo prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neturėjo pagrįstų lūkesčių, jog atsakovė, siūlydama atnaujinti Nuomos sutartį, ją sudarys tomis pačiomis ar ieškovui priimtinomis sąlygomis. Tokia teismo pozicija neatitinka šalių derybų dėl sutarties atnaujinimo esmės bei nepagrįstai paneigia sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymą. Atsakovė be išlygų išreiškė savo valią atnaujinti Nuomos sutartį ir pateikė ieškovui konkretų pasiūlymą (ofertą) dėl Nuomos sutarties atnaujinimo sąlygų. Ieškovas derybų eigoje aiškiai ir be jokių išlygų nurodė, kad jo esminis interesas yra Nuomos sutarties atnaujinimas bei tolesnis veiklos vykdymas Patalpose. Tokios aplinkybės sudarė pagrindą ieškovui formuotis pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad Nuomos sutartis bus atnaujinta.
Atsakovės veiksmai bei pozicijos nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad tarp šalių nevyko nuoseklus, sąžiningas ir geranoriškas bendradarbiavimas, būdingas deryboms dėl sutarties pratęsimo, o atsakovės elgesys nepagrįstai keitė derybų eigą ieškovo nenaudai. Ieškovas turi teisę į Nuomos sutarties atnaujinimą ir tolesnį Patalpų naudojimą, o atsakovė atitinkamai turi pareigą šią sutartį atnaujinti. Atsakovė, nevykdydama šios pareigos, pažeidžia ieškovo teises ir teisėtus interesus.
Nei viena VSTVNDĮ nuostata nenumato, kad nuomos sutartys dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto negali būti atnaujinamos, o taip pat iš esmės nenumato kitokių nuomos sutarties atnaujinimo sąlygų ir taisyklių nei jos yra nustatytos CK 6.482 straipsnio 1-4 dalys. Ieškovo teisė į Nuomos sutarties atnaujinimą kyla ne tik iš įstatymo (CK 6.482 straipsnis), tačiau papildomai yra įtvirtinta ir Nuomos sutarties 6.2. punkte. Jokie ribojimai dėl šios teisės įgyvendinimo Nuomos sutartyje nėra nustatyti, o tuo tarpu teisės į Nuomos sutarties atnaujinimą realizavimas yra susietas su tomis pačiomis CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis sąlygomis, t. y. pasibaigusiu nuomos terminu ir tvarkingu Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymu.
Ieškovo tiek iš įstatymo, tiek iš pačios Nuomos sutarties kylanti teisė į Nuomos sutarties atnaujinimą gali būti realizuojama esant dvejoms privalomoms sąlygoms, t. y.: (i) pasibaigus Nuomos sutarties terminui; (ii) Ieškovei tinkamai vykdžius visus pagal Nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Šiuo atveju yra tenkinamos abi pirmiau nurodytos sąlygos. Ieškovas iš atsakovės niekada nėra gavęs jokių pretenzijų dėl netinkamo Nuomos sutartimi prisiimtų pareigų vykdymo.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, vadovaudamasi teisės aktais, turėjo teisę vienašališkai nustatyti nuomos kainą ir kad ieškovas negalėjo tikėtis derybų dėl jos dydžio. Teismas nepagrįstai siaurai, formaliai ir sistemiškai netinkamai aiškino taikytinas teisės normas, nepagrįstai sutapatindamas nuomos kainos apskaičiavimo tvarką su absoliučiu draudimu šalims derėtis dėl jos dydžio. Taisyklių 4.1 punkte aiškiai nustatyta, kad nuomos kaina apskaičiuojama pagal turto vertintojų nustatytą ir pateiktą turto nuomos vertę (nuompinigių dydį). Ši norma apibrėžia nuomos kainos nustatymo metodą – t. y. kad ji turi būti grindžiama profesionaliu turto vertinimu, tačiau imperatyviai nenustato, jog turi būti remiamasi išimtinai vieno konkretaus – nuomotojo pasirinkto – turto vertintojo išvada.
Ieškovas, negavęs išsamios informacijos apie atsakovės siūlomos kainos pagrindimą, veikdamas rūpestingai ir sąžiningai, kreipėsi į nepriklausomą profesionalų turto vertintoją, kuris nustatė ženkliai mažesnę – rinkos sąlygas atitinkančią – nuomos kainą. Tokie ieškovo veiksmai atitinka tiek protingo ir rūpestingo ūkio subjekto elgesio standartą, tiek pareigą pagrįsti savo poziciją objektyviais duomenimis. Nei Taisyklėse, nei VSTVNDĮ nėra įtvirtinta draudimo remtis kitų turto vertintojų atliktais vertinimais ar pareigos besąlygiškai vadovautis tik nuomotojo užsakytu vertinimu. Taip pat šie teisės aktai nenustato, kad nuomotojo pateiktas vertinimas turi iš anksto didesnę įrodomąją galią ar kad jis eliminuoja kitų įrodymų vertinimą. Todėl teismo išvada, kad ieškovas neturėjo teisės siūlyti kitokios nuomos kainos, grindžiamos jos pasitelkto vertintojo išvada, nepagrįstai riboja šalių teisę remtis įrodymais bei iškreipia teisės normų turinį ir tikslą.
Lemiamą reikšmę turi objektyvus ir rinkos sąlygas atitinkantis turto nuomos vertės nustatymas, o ne tai, kuri šalis inicijavo vertinimą ar kuris konkretus vertintojas jį atliko. Todėl situacijoje, kai egzistuoja keli profesionalių vertintojų atlikti vertinimai, nustatantys skirtingą nuomos kainą, savaime suponuoja poreikį šalims bendradarbiauti, vertinti pateiktus duomenis ir siekti pagrįsto bei protingo susitarimo.
Pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės normų aiškinimas iš esmės sukuria naują teisinį reguliavimą, kuris nėra įtvirtintas nei Taisyklėse, nei VSTVNDĮ. Teismas nepagrįstai preziumuoja, kad nuomotojo užsakytas turto vertinimas yra vienintelis galimas ir privalomas, o nuomininko pateikti alternatyvūs vertinimai neturi teisinės reikšmės, nors tokia taisyklė teisės aktuose nėra nustatyta. Tokiu būdu teismas ne tik išplečia teisės normų turinį, bet ir nepagrįstai apriboja šalių teisę remtis įrodymais bei dalyvauti realiose derybose, taip pažeisdamas sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus.
Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo argumentai dėl Patalpų pagerinimo neturi teisinės reikšmės vertinant siūlomos nuomos kainos pagrįstumą. Teismas nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas teisines situacijas – teisę į pagerinimų kompensavimą ir pagerinimų reikšmę nustatant turto nuomos rinkos vertę. Aplinkybė, kad Nuomos sutarties 4.3.6 papunktis numato, jog nuomininkui neatlyginamos turto pagerinimo išlaidos, reiškia tik tai, kad ieškovas neturi teisės reikalauti šių išlaidų kompensavimo pasibaigus sutarčiai. Tačiau ši nuostata nepaneigia fakto, kad atlikti pagerinimai objektyviai pakeitė Patalpų būklę ir turėjo tiesioginę įtaką jų nuomos rinkos vertei. Turto nuomos rinkos vertė negali būti nustatoma ignoruojant faktinę turto būklę.
Teisėtų lūkesčių principas šiuo atveju nereiškia absoliučios pareigos bet kokiomis sąlygomis atnaujinti Nuomos sutartį, tačiau jis reiškia pareigą valstybės institucijai veikti nuosekliai, skaidriai, pagrįstai ir sąžiningai, nekeičiant savo pozicijos taip, kad būtų nepagrįstai paneigiami kitos šalies pagrįsti lūkesčiai. Atsakovei neatnaujinant Nuomos sutarties, nesant objektyviai pagrįstų priežasčių ir ignoruojant ieškovo pateiktus argumentus bei derybų eigą, yra pažeidžiami konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, taip pat ieškovo teisėti interesai.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, reikšmingai pažeidė CPK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, spręsdamas ginčą dėl Nuomos sutarties atnaujinimo, atsiribojęs nuo esminių byloje esančių įrodymų, nepagrįstai ignoravo ieškovo pateiktus paaiškinimus, argumentus ir rašytinius įrodymus, kurie buvo tiesiogiai reikšmingi tiek šalių derybų eigai, tiek nuomos kainos pagrįstumui, tiek ieškovo teisėtų lūkesčių vertinimui. Teismas, darydamas išvadą dėl Nuomos sutarties neatnaujinimo pagrįstumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių nebuvimo, neįvertino reikšmingų aplinkybių visumos, inter alia: i) atsakovės inicijuotų derybų dėl Nuomos sutarties atnaujinimo fakto ir pateiktos ofertos; ii) ieškovo aiškiai išreikšto siekio tęsti nuomos santykius bei pateiktų kompromisinių pasiūlymų; iii) ieškovo pateiktos nepriklausomo turto vertintojo ataskaitos, nustatančios objektyvią rinkos kainą; iv) aplinkybės, kad atsakovė nepateikė ieškovui savo vertinimo pagrindimo derybų metu; v) ieškovo atliktų Patalpų pagerinimų ir jų įtakos turto vertei.
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą teismo prašo apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktai) ir teismas turi teisę vertinti dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto nuomos santykių teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012), tačiau jam nesuteikta teisė spręsti dėl tokio turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kt. būdo. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas (valdantis valstybės turtą patikėjimo teise) turi diskrecijos teisę spręsti dėl tolesnio ginčo turto naudojimo būdo. Tad šiuo atveju atsakovas VĮ Turto bankas turi visišką teisę nuspręsti, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti (CK 1.2. straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021).
Atsakovei, kaip centralizuotam valstybei turto valdytojui, turtas yra perduotas su tikslu jį realizuoti VSTVNDĮ nustatyta tvarka. Šis turtas privalo būti parduotas viešo aukciono būdu, ir jokie kiti sprendimai dėl turto likimo negali būti priimti. Niekas negali riboti turto savininko teisių disponuoti jam priklausančiu turtu, kadangi nuosavybės teisė yra viena iš svarbiausių asmens teisių ir kiekvienas asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. Be to, ir CK 4.37 straipsnyje apibrėžta nuosavybės teisės sąvoka. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tik atsakovė, kaip turto valdytoja, turi teisę pati priimti sprendimą dėl patalpų nuomos
Iš sutarties formuluotės matyti, kad joje nėra nustatyta besąlyginė nuomininko, tinkamai vykdančio sutarties pagrindu prisiimtus įsipareigojimus, pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti sutartį. Joje taip pat nėra įtvirtintas ir imperatyvus įpareigojimas nuomotojui, pasibaigus sutarties terminui, teisės aktuose nustatyta tvarka nespręsti dėl patalpų nuomos būdo, tinkamiausiai užtikrinsiančio visuomenės interesus, bet, ieškovei pageidaujant, pratęsti (atnaujinti) su ja sudarytą nuomos sutartį. Sutartyje nebuvo įtvirtinta absoliuti apelianto pirmenybės teisė atnaujinti nuomos santykius, bet buvo numatyta galimybė atnaujinti nuomos sutartį. Analogiškas išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-265-739/2024).
Tiek šalių sudarytos sutarties 6.2 punktas, tiek kiti teisės aktai numato tik galimybę, o ne pareigą nuomotojui (atsakovei), nuomininkui tvarkingai vykdžius sutartyje prisiimtas pareigas, atnaujinti sutartį CK nustatyta tvarka, todėl teismas neturi teisės primesti atsakovui savo valios ir įpareigoti atnaujinti šalių sudarytą sutartį. Taip pat ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1705-273/2021) nurodoma, kad Sutarties sąlyga, kurioje numatyta, kad pasibaigus nuomos terminui, nuomininkas turi pirmenybės teisę ją atnaujinti, esant lygioms sąlygoms su kitais pretendentais, nuomotojo nesusaistė pareiga pasibaigus ginčo sutarties terminui ir toliau nuomoti ginčo patalpas. Nuomotojas (valdantis valstybės turtą patikėjimo teise) turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl tolesnio ginčo turto naudojimo būdo.
Be šalių susitarimo dėl kainos negali būti laikoma, kad nuomos sutartis sudaryta arba atnaujinta. Be aiškaus susitarimo dėl nuomos kainos, sutartis nėra baigtinė ir neįgyja teisinės galios, t. y. ji nebus laikoma sudaryta ar atnaujinta. Valstybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai atsakovui nenustato imperatyvios pareigos pratęsti (atnaujinti) Nuomos sutartį. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą reglamentuoja specialūs teisės aktai, nustatantys, be kita ko, ir šio turto nuomos terminus, teisę pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį papildomam terminui, neįpareigoja atsakovo pratęsti (atnaujinti) nuomos sutartį, kuomet šalys nesusitaria dėl esminių nuomos sutarties sąlygų.
Ieškovui sutarties sudarymo metu buvo aiški ši sąlyga, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, jis turi grąžinti turtą su atliktais pagerinimais. Apelianto nurodyta nuomos kaina sandėlio – 1,02 Eur/kv. m/mėn., daugiau kaip tris kartus mažesnė negu statistinis panašių patalpų nuomos už kv. m. vidurkis. Nesutikdamas su perskaičiuota nuomos kaina, apeliantas turi galimybę susirasti analogiškas ar panašias patalpas ir išsinuomoti turtą už savo pageidaujamą kainą (1,02 Eur/kv. m/ mėn.). Pastaroji vertintina kritiškai, nes akivaizdžiai neatitinka VĮ Registrų centras parengtoje palyginamojoje sandorių analizėje nurodytų sandėliavimo paskirties turto nuomos kainų ir šiuo metu rinkoje siūlomų nuomos kainų. Atsakovo vertinimu, neišsikeldamas iš patalpų, net ir pasibaigus nuomos sutarties terminui, apeliantas piktybiškai vengia vykdyti savo sutartines pareigas (grąžinti turtą) bei siekia ir toliau išskirtinėmis sąlygomis, mažesne negu rinkos kaina, naudotis ginčo turtu.
Byloje teikiami įrodymai patvirtina, jog susitarimas dėl sutarties atnaujinimo tarp šalių buvo nepasiektas apeliantui nesutikus su nauja nuomos mokesčio kaina. Šalys iki sudarytos sutarties termino pabaigos dėl visų sutarties atnaujinimo esminių sąlygų nesusitarė, todėl šalių Nuomos sutartis pasibaigė 2025 m. kovo 5 d. Pripažinus, jog šalys susitarimo dėl sutarties atnaujinimo nepasiekė, sutartis baigėsi, nėra teisinio pagrindo taikyti teisėtų lūkesčių apsaugos principo.
Motyvuojamoji dalis
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys dėl įpareigojimo atnaujinti valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį, atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu rašytinį susitarimą, kuriuo būtų atnaujinta 2021 m. kovo 5 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis (su visais pakeitimais ir papildymais) dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų bei nustatytas konkretus nuomos terminas ir nuomos mokesčio dydis. Akcentavo, kad sąžiningai vykdė anksčiau tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį, todėl turi teisėtą lūkestį jos pratęsimui, kurį atsakovė pažeidė nevykdydama derybų ir vienašališkai padidindama nuomos mokestį, neatitinkantį rinkos kainos.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovo ieškinio, nurodė, kad atsakovė laikėsi Taisyklių 4.1 papunktyje nustatytos tvarkos ir padidintą Patalpų nuomos kainą pagrindė turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte. Vertino, jog aplinkybė, kad ieškovas savarankiškai ėmėsi tų pačių Patalpų nuomos kainos vertinimo nereiškia, kad atsakovė netinkamai įvykdė Taisyklių 4.1 papunktyje nustatytą sąlygą, kadangi ieškovas neginčijo atsakovės Taisyklių 4.1 papunkčiui įgyvendinti taikytų procedūrų. Atsakovė turėjo teisę nustatyti kitokią Patalpų kainą ir pasiūlyti atnaujinti Nuomos sutarties terminą kita kaina. Valstybę atstovaujančioms institucijoms nenumatyta galimybė keisti nuompinigių dydį dėl kokių nors aplinkybių ar teisė pačiam nuomininkui siūlyti nuomos kaina remiantis jo atliktu turto nuomos vertės nustatymu. Akcentavo, kad valstybei priklausančio nuomojamo turto pagerinimas nėra pagrindas nukrypti nuo Taisyklių 4 punkte nustatytos nuompinigių dydžio nustatymo tvarkos.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuodamas, jog tinkamas Nuomos sutarties vykdymas, pačios atsakovės pateiktas pirminis pasiūlymas dėl Nuomos sutarties pratęsimo leido ieškovui formuoti pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad Nuomos sutartis bus atnaujinta. Ieškovas galėjo tikėtis derybų dėl nuomos mokesčio dydžio, kadangi atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nustatyti nuomos kainos. Apeliantas taip pat pažymi, kad nuomotojo užsakytas turto vertinimas nėra vienintelis galimas ir privalomas. Atlikti pagerinimai objektyviai pakeitė Patalpų būklę ir turėjo tiesioginę įtaką jų nuomos rinkos vertei.
Dėl ginčo esmės
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos teisinius santykius reglamentuoja VSTVNDĮ. Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su VSTVNDĮ 9 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taigi, nors valstybės (savivaldybių) materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tarp jų bendrosios nuostatos, nuomos sutarčių šalių teises ir pareigas bei nuomos sutarties pabaigą nustatančios normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialų valstybės (savivaldybių) turto nuomos reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019, 27 punktas). CK įtvirtintos bendrosios daiktų nuomos teisinius santykius reglamentuojančios normos valstybės ir savivaldybių turto nuomai taikomos tiek, kiek nurodytų subjektų turto nuomos nereguliuoja specialūs teisės aktai. VSTVNDĮ normos, reglamentuojančios valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos santykius, ir CK XXVIII skyriaus „Nuoma“ normos konkuruoja kaip specialioji ir bendroji norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-381).
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo (apelianto) akcentuojamos atsakovės pareigos pratęsti valstybinio turto Nuomos sutartį pagal ieškovo pasiūlytą konkrečią nuomos kainą.
Teismų praktikoje nurodoma, kad skirtingai nei privačios nuosavybės teisės atveju, kada šios teisės turėtojas savo sąskaita įgyja nuosavybėn turtą ir, siekdamas tenkinti savo poreikius, turi teisę įgyvendinti šią teisę sudarančias teises (valdyti, naudoti, disponuoti) pats savo nuožiūra, tik nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti, viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis. VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtinti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, t. y. pamatinės viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatos (žr. pvz., Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-265-739/2024).
Apeliantas nagrinėjamu atveju akcentuoja CK 6.482 straipsnio svarbą, Nuomos sutarties 6.2 punktą bei aplinkybę, jog VSTVNDĮ nėra numatytas draudimas vesti derybas dėl nuomojamo turto nuomos kainos dydžio.
Pagal CK 6.482 straipsnio 1 dalį, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jeigu toks terminas nenumatytas, – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos (CK 6.482 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant nuomos sutartį naujam terminui, jos sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos.
Nuomos sutarties 6.2 punkte nustatyta, jog nuomininkas, per visą nuomos terminą laikęsis savo įsipareigojimų pagal sutartį, nuomos terminui pasibaigus turės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis atnaujinti turto nuomos sutartį. Nuomotojas privalo užtikrinti, kad turto nuomos sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip ilgesnė kaip 10 metų. Nuomotojas ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą atnaujinti turto nuomos sutartį, nurodydamas nuomos terminą. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo nuomotojo pranešimo gavimo dienos raštu atsakyti nuomotojui, ar sutinka atnaujinti turto nuomos sutartį. Nuomininkui raštu neatsakius nuomotojui per 1 mėnesį nuo pranešimo iš nuomotojo gavimo dienos, laikoma, kad nuomininkas atsisako atnaujinti turto nuomos sutartį.
Įvertinus tiek CK 6.482 straipsnio, tiek ir Nuomos sutarties 6.2 punkto turinį lingvistine prasme, galima padaryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantui buvo suteikta pirmenybės teisė atnaujinti pasibaigusią nuomos sutartį naujam terminui, tačiau tai nereiškia, jog sutartis imperatyviai privalėjo būti atnaujinta išimtinai identiškomis sąlygomis arba tokiomis, kurios patenkintų būtent nuomininko interesus. Juolab CK 6.482 straipsnio 3 dalyje aiškiai numatyta, kad sąlygos šalių susitarimu gali būti pakeistos. Nors nagrinėjamu atveju nėra keliamas klausimas dėl viešo konkurso, susijusio su ginčo objektu, tačiau dėl CK 6.482 straipsnio taikymo valstybinio turto nuomos atveju tikslingas ir kasacinio teismo išaiškinimas, jog CK 6.482 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas gali būti taikomas ir viešas konkursas neorganizuojamas tik tais atvejais, kada yra užtikrinamas specialių savivaldybės turto nuomos santykius reglamentuojančių imperatyvių viešosios teisės normų, ir pirmiausiai VSTVNDĮ 9 straipsnyje įtvirtintų principų, taip pat ir efektyvumo principo, pagal kurį sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, laikymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019). Tai reiškia, kad valstybinio turto nuomos atveju prioritetas suteikiamas ne nuomininko, o būtent viešajam interesui, siekiant naudos visuomenei ir atitinkamai, nuomojamo turto kaina turi atitikti VSTVNDĮ ir Taisyklėse numatytus dydžius.
Nustatyta, kad atsakovė 2025 m. vasario 5 d. raštu kreipėsi į ieškovą su pasiūlymu atnaujinti Nuomos sutartį, tačiau padidino nuomos kainą iki 1 501,80 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad tame pačiame rašte atsakovė nurodė, kad Turto bankas, vadovaudamasis Sutarties nuostatomis, atnaujindamas Sutartį naujam terminui, pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1K-306 patvirtintų „Nuompinigių už valstybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisyklių“ 4.1 p. „turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte (nuompinigių dydžiu);“ apskaičiavo nuomos kainą, kuri yra 1,64 Eur (be PVM) už 1 kv. m, už visą nuomojamą plotą per mėnesį – 1 501,80 Eur (be PVM). Taigi matyti, kad atsakovė jau pirminiu kreipusi nurodė ieškovui nuomos mokesčio perskaičiavimo pagrindą bei informavo apie atlikto turto vertinimo faktą. Ieškovas 2025 m. kovo 5 d. raštu, t. y. po mėnesio nuo atsakovės rašto, pateikė atsakymą į atsakovės 2025 m. vasario 5 d. raštą, kuriuo nesutiko su atsakovės nurodyta nuomos kaina ir pateikė ieškovo iniciatyva atlikto turto vertinimo pagrindu apskaičiuotą nuomos kainos dydį, kaip alternatyvų. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad atmestinas apelianto argumentas, jog jam nebuvo pateiktas atsakovės iniciatyva atliktas turto vertinimas, dėl ko, pasak ieškovo, jis negalėjo tinkamai vykdyti derybų. Kaip nurodyta, jau pirminiu raštu atsakovė informavo apie atlikto turto vertinimo faktą, tačiau byloje nėra duomenų, kad pats ieškovas tokį poreikį atsakovei išreiškė. Priešingai, jis atsakymą parengė po mėnesio, Nuomos sutarties pabaigos dieną, iškart pateikdamas savo iniciatyva atliktą turto vertinimą ir pabrėždamas, jog atsakovės pasiūlyta Patalpų nuomos kaina yra akivaizdžiai nepagrįsta jokiais objektyviais duomenis ir visiškai neatitinka rinkoje vyraujančioms panašaus pobūdžio turto nuomos kainoms. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas neginčijo paties atlikto turto vertinimo akto, atlikto nuomos mokesčio paskaičiavimo, netinkamų formulių taikymo ir kt. Iš esmės apeliantas kelia klausimą tik dėl pačių derybų galimumo ir jo pasiūlymo atsisakymą vertina kaip teisėtų lūkesčių pažeidimą. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
Remiantis VSTVNDĮ 15 straipsnio 6 dalimi, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, savivaldybės taryba nustato atitinkamai nuompinigių už valstybės ar savivaldybės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarką. Taisyklių 4 punkte numatyta, kad turto valdytojas (nuomotojas) išnuomojamo turto metinį nuompinigių dydį arba pradinį nuompinigių dydį nustato turto vertintojų nustatyta ir pateikta turto nuomos verte (nuompinigių dydžiu) (Taisyklių 4.1 papunktis); 2) Taisyklėse nurodytomis turto nuompinigių dydžio nustatymo formulėmis (Taisyklių 4.2 papunktis). Pirmosios instancijos teismas nustatė ir apeliantas to neginčijo, kad atsakovė patikslintą ginčo patalpų nuomos kainą nustatė pagal 2025 m. sausio 21 d. S. K.-S. (UAB „Apus“) parengtą turto vertinimo ataskaitą ir pateikta turto nuomos verte. Teisėjų kolegijos vertinimu, Nuomos sutarties 6.2 punkto turinio analizė leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad įvertinęs Nuomos sutarties nuostatas teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad Nuomos sutarties 6.2 punkte yra tik įtvirtinta pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atnaujinti pačią turto nuomos sutartį, ką ir užtikrino atsakovė pasiūlydama Patalpas nauja kaina nuomotis būtent ieškovui. Tačiau, kaip minėta, šiuo atveju nereiškė, jog pasiūlymas atnaujinti sutartį vienareikšmiškai reiškė identiškų arba nuomininkui palankių sąlygų taikymą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju taip pat svarbu atsižvelgti ir tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl sutarties atnaujinimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2023 m. kovo 14 d. susitarimu dėl 2021 m. kovo 5 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SR-118 Nuomos sutartis buvo atnaujinta, tačiau nuomos mokestis nuo 485,34 Eur buvo padidintas iki 549,44 Eur. Be to, minėtame susitarime taip pat nurodyta ir apeliantas su šia nuostata buvo supažindintas, kad atnaujinant sutartį naujam nuomos terminui nuompinigių dydis gali būti didinamas vadovaujantis Taisyklėmis. Įvertinus šią aplinkybę, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo. Dar 2023 m. apeliantui buvo žinoma dėl atsakovės teisės padidinti nuompinigių dydį būtent Taisyklių pagrindu, kurie yra aptarti aukščiau. Apeliantas nurodyto pagrindo neginčijo, tačiau, kaip minėta, laikosi pozicijos, kad atsakovė privalėjo atsižvelgti į jo siūlomą įkainį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas negalėjo tikėtis, jog yra galimos derybos dėl Patalpų, kurios priklauso valstybei, nuomos kainos, kai kaina yra nustatoma vadovaujantis specialiu teisės aktu – Taisyklėmis.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad apelianto teisėti lūkesčiai buvo kaip nors pažeisti. Vien ta aplinkybė, kad jo netenkina atsakovės nustatyta nuomos kaina nereiškia jo teisių pažeidimo. Jau nustatyta, kad apeliantui buvo pasiūlyta atnaujinti sutartį, o dar ankstesniu susitarimu apeliantas buvo informuotas apie atsakovės teisę padidinti nuomos kainą Taisyklių pagrindu. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo paties nuomos mokesčio skaičiavimo fakto, nenurodė, jog buvo pažeistos Taisyklių nuostatos ir nuomos mokesčio apskaičiavimo procedūra nebuvo šios bylos ginčo dalykas.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentus dėl turto pagerinimo įtakos nuomos mokesčio dydžiui. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesutapatino teisės į pagerinimų kompensavimą ir pagerinimų reikšmės nuomos mokesčio dydžiui. Nuomos sutartyje aiškiai numatyta, kad kompensacija už turto pagerinimą nėra galima ir atitinkamai, sutartyje nėra jokios nuostatos dėl turto pagerinimo įtakos nuomos mokesčio dydžio. Pakartotinai akcentuotina, kad 2023 m. kovo 14 d. susitarimu apeliantas buvo informuotas apie nuompinigių dydžio skaičiavimą išimtinai Taisyklių pagrindu. Taisyklėse nėra numatyta opcija deryboms.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, kad jis pats nurodė, o atsakovė neneigė bei pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė ketina ginčo turtą parduoti. Tokio pobūdžio informacija, t. y. dėl objekto (duomenys neskelbtini), pardavimo 2027 m. I ketvirtyje pateikta ir atsakovės interneto svetainėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo bei viešosios teisės principais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 – 4 punktai) ir teismas turi teisę vertinti dėl valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto nuomos santykių teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012), tačiau jam nesuteikta teisė spręsti dėl tokio turto panaudojimo, t. y. nuomos, pardavimo, perdavimo naudotis panaudos teise ir kt. būdo. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, o sprendimą dėl savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos – savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija (VSTVNDĮ 15 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui nurodžius, pirmosios instancijos teismui konstatavus, atsakovei neginčijus, kad atsakovė ketina parduoti ginčo objektą, priverstinis Nuomos sutarties atnaujinimas, ypatingai pagal ieškovo siūlomą nuomos mokestį, būtų pažeistos diskrecijos ribos ir sutarties laisvės principas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-226-553/2021).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas pateikia CK 6.482 straipsnio analizę, akcentuoja jo teisę dėl sutarties atnaujinimo, tačiau nagrinėjamu atveju dėl to tarp šalių ginčo ir nebuvo. Apeliantui buvo pasiūlyta sutartį atnaujinti pakeitus nuomos mokesčio dydį. Ši atsakovės teisė numatyta tiek Taisyklių, tiek 2023 m. kovo 14 d. susitarimo tiek ir CK 6.482 straipsnio 3 dalies pagrindu. Nėra pagrindo išvadai dėl ieškovo teisėtų lūkesčių pažeidimo, kadangi išimtinai ieškovo asmeninės pozicijos nepatenkinimas nėra vertintinas kaip teisėto lūkesčio pažeidimas. Kita vertus, bendra apelianto procesinė pozicija, dėstomi argumentai, nors ir akcentuojant derybų poreikį, parodo jo tikslą patenkinti išimtinai jo asmeninę poziciją. Pažymėtina, kad vienos iš šalių procesinė pozicija nėra savaime vertinama kaip objektyvi tiesa. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertino ir bylos šalių pateiktus argumentus, todėl atitinkamai atmestini ir apelianto argumentai dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad byloje esančių įrodymų vertinimas kitaip nei juos vertina apeliantas, savaime nepagrindžia įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, kurio nagrinėjamu atveju nėra nustatyta. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas reikšmingai pažeidė CPK įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles vertintinas kaip deklaratyvus.
Dėl procesinės bylos baigties
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, nutaria, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.