Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Ingridai Bigbajevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo APA1.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

APA1 traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad, žinodamas apie savo finansinę padėtį, t. y. tai, kad jis neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Jei APA1 būtų vykdęs šiame straipsnyje įtvirtintą pareigą, jo mokestinė nepriemoka būtų padengta. APA1, nesilaikydamas CK 6.930¹straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

VMI atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso 2026-05-08 duomenimis APA1 mokestinė nepriemoka buvo 80214,38 Eur (gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokestis). APA1 prašymas dėl skolos išdėstymo nebuvo tenkintas atsižvelgiant į tai, kad jis, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, VMI pervesdamas nepilnai 5 procentus lėšų iš visų atliktų atsiskaitymų, todėl buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. APA1, pateikdamas VMI prašymą dėl mokestinės paskolos sudarymo, nurodydamas skolos susidarymo priežastis, pats deklaravo lėšų atsiskaitymo su kreditoriais trūkumo faktą. APA1 iki bylos nagrinėjimo mokestinę nepriemoką padengė, tačiau liko nepadengti delspinigiai (966,62 Eur). Kadangi APA1 pareiškimo pateikimo dienai turėjo minimą mokestinę nepriemoką, prašo jam skirti sankcijoje numatytą ir prašyme nurodytą bausmę – baudą, o teismui nustačius APA1 atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nuobaudos skyrimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

APA1 teismo posėdyje nedalyvavo, teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai (2026-05-26 asmeniškai). Prašymų, paaiškinimų APA1 nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai skolininkui yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Taigi, skolininkui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju APA1 pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Byloje esantis Mokesčių mokėtojų registro (toliau – MMR) išrašas liudija, kad APA1vykdo individualią žemės ūkio veiklą, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Iš VMI pareiškimo matyti, kad APA1 2026-05-4-05-02 duomenimis buvo VMI skolininkas 80214,38 Eur. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2025-07-01 - 2025-12-31 mokestinį laikotarpį APA1 2026-01-22 pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas ir 2026-01-28 pateikus patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, 2026-03-25 pateikus metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. APA1 2026-02-24 prašymas VMI išdėstyti 81438.52 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą nuo 2026-07-01 iki 2026-12-31, o pagal patikslintą grafiką nuo 2026-04-25 iki 2026-09-25 buvo atmestas 2026-04-02 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-22122, išdėstant motyvus VMI 2026-04-02 išvadoje Nr. (23.31-08) 326-888. Ukmergės ūkininkų kredito unijos, SEB banko sąskaitų išrašų duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2026-01-02 iki 2026-02-13 APA1 atsiskaitomosiose sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas iš ir į sąskaitas ir vyko atsiskaitymai su kitais kreditoriais (duomenys neskelbtini) ir kt., pažeidžiant CK 6.930¹straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad APA1, turėdamas mokestinę nepriemoką ir neturėdamas pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

Administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdžio metu VMI atstovės duotais paaiškinimais nustatyta, kad APA1 buvo žinoma apie jo VMI turimą įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje dienai įsiskolinimas VMI yra padengtas, liko tik delspinigiai, ką teismo posėdyje patvirtino ir pareiškėjos atstovė. APA1 suvokė savo kaip mokesčių mokėtojo/ūkininko pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, o aptartų administracinį nusižengimą ir paties APA1 asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad APA1, neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaitė su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje ir taip padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

APA1 padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie savo, kaip ūkininko, finansinę padėtį, neužtikrino atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti APA1 asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, bendradarbiavo su pareiškėja (kreipėsi dėl skolos išdėstymo), didelę (80214,38 Eur) susidariusios skolos sumą padengė pilnai per pakankamai trumpą laikotarpį, t. y. 3 mėnesius (nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos 2026-05-13 iki teismo posėdžio 2026-08-13), kas patvirtiną jo pastangas, geranoriškumą ir siekį kuo skubiau atsiskaityti su valstybe. Byloje nėra duomenų, kad APA1 ankščiau būtų baustas už analogišką nusižengimą. Nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas APA1 piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. APA1 padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo neteisėto elgesio išraiška. Be to, APA1 atsakomybę lengvina tai, kad jis pašalino padarytą žalą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir padengė VMI susidariusią mokestinę nepriemoką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias APA1 padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu išreikštą poziciją, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, APA1 bendradarbiavimą su kreditore, sumokėtos mokestinės nepriemokos dydį ir jos padengimo operatyvumą, likusių nesumokėtų delspinigių sumą, atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, teismas daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir APA1 asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnę nuobaudą, negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

APA1 pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.